- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-06-28
- Bylos Nr.
- T-226-497/2012
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Nuteistasis
- R. C.
viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs Lukiškių tardymo izoliatoriaus - kalėjimo administracijos teikimą dėl nuteistajam R. C. , gim. (duomenys neskelbtini), skirtos laisvės atėmimo bausmės suderinimo su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso normomis ir pataisos įstaigos nustatymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. C. , gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenamąją vietą Lietuvoje nurodęs adresu Vilūnų kaime, Kaišiadorių rajone, Lietuvoje anksčiau neteistas, 2007-02-07 Niurnbergo-Fiurto žemės teismo buvo nuteistas pagal Vokietijos baudžiamojo kodekso 223 str. 1 pastr., 224 str. 1 pastr.Nr.4, 227 str.1pastr., 53 str. (pavojingas kūno sužalojimas sukeliant mirtį) 11 (vienuolika) metų laisvės atėmimo. Nuosprendis įsiteisėjo 2007-07-18, bausmės vykdymo pradžia - 2007-07-18, bausmės pabaiga 2016-05-11 įskaičius kardomajame kalinime išbūtas 797 dienas.Pagal 1983 m. Europos Konvenciją dėl nuteistųjų asmenų perdavimo, R. C. buvo perduotas iš Vokietijos Federacinės Respublikos atlikti bausmę Lietuvos Respublikoje. Nuteistasis nuo 2012-05-10 atlieka bausmę Lukiškių tardymo izoliatoriuje – kalėjime.
Vadovaudamasi Europos konvencijos „Dėl nuteistųjų asmenų perdavimo“ 10 straipsniu, Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo administracija prašo nustatyti R. C. laisvės atėmimo bausmės laiką pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) atitinkamus straipsnius bei sutinkamai su Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – LR BPK) 362 str., 365 str., nustatyti pataisos įstaigos rūšį.
Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo teikimas tenkintinas.
Lietuvos Respublikos Seimas 1995-05-09 nutarimu Nr. I-885 ratifikavo 1983 metų Europos nuteistųjų asmenų perdavimo Konvenciją (toliau tekste-Konvencija). Šis tarptautinės teisės aktas reglamentuoja procedūrines nuostatas, pagal kurias vienos valstybės teritorijoje nuteistas asmuo gali būti perduotas kitai valstybei, kad ten atliktų jam paskirtą bausmę.
Pagal Konvenciją, kurios pagrindu R. C. perduotas į Lietuvą vykdyti bausmę, paskirtą Vokietijos Federacinės Respublikos Niurnbergo-Fiurto žemės teismo, bausmės atlikimą nustato valstybės, kurioje atliekama bausmė įstatymai (Konvencijos 9 str. 3 d.), todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 365 str. R. C. atžvilgiu taikytinos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso bei Bausmių vykdymo kodekso nuostatos, o tai pat Konvencijos, pagal kurią nuteistasis perduotas Lietuvai, reikalavimai.
Konvencijos 9 straipsnio 1 dalyje yra reglamentuojami valstybės, kurioje atliekama bausmė, kompetentingų valdžios instancijų veiksmai bausmės vykdymo atvejais, t. y. arba jos pačios gali tęsti bausmės atlikimą, remdamosi teisminiais arba administraciniais sprendimais pagal 10 straipsnyje numatytas sąlygas, arba teisminiu ar administraciniu sprendimu pakeisti bausmę, pakeičiant nuteistosios valstybės paskirtas sankcijas į valstybės, kurioje atliekama bausmė, įstatymuose už tokį patį nusikaltimą numatytomis sankcijomis pagal 11 straipsnyje išdėstytas sąlygas (bausmės konversija).
Konvencijos 10 ir 11 str. įtvirtinta bausmės atlikimo tęstinumo nuostata teisiškai įpareigoja valstybę, kurioje bus atliekama bausmė, suderinus su vykdančios valstybės įstatymais, nustatyti tokią bausmę ar priemonę, kurios savo esme kiek įmanoma turi atitikti nuteisimo metu paskirtąją bausmę. Konvencijos normos draudžia pabloginti nuteistojo teisinę padėtį, atitiktinai nesusieti bausmės minimalia sankcija, numatyta valstybės už padarytą ar padarytus nusikaltimus. Tai pat neleidžiama nei pasunkinti, nei pailginti bausmės trukmės ir negali viršyti valstybės, kurioje atliekama bausmė, įstatymuose numatyto maksimumo. Analogiškos teisės normos yra įtvirtintos ir Lietuvos Respublikos BK 3 str. 8 str. 1 d.
Tokiu atveju vadovaujantis Vokietijos Federacinės Respublikos Niurnbergo-Fiurto žemės teismo nuosprendžiu nustatytomis aplinkybėmis, konstatuojama, kad R. C. padaryta nusikalstama veika, už kurią jis nuteistas užsienio valstybėje, atitinkamai yra baudžiama pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamąjį kodeksą: Vokietijos baudžiamojo kodekso 223 str. 1 pastr. (Kūno sužalojimas. Tas, kas sužalojo kito asmens kūną arba pakenkė jo sveikatai, baudžiamas laisvės atėmimu iki 5 metų arba pinigine bauda) atitinka LR BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką (Nesunkus sveikatos sutrikdymas. Tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jei dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, baudžiamas laisvės apribojimu arba areštu arba laisvės atėmimu iki trejų metų). Pagal Galiojančius LR baudžiamuosius įstatymus, už sunkų kūno sužalojimą, dėl kurio asmuo mirė, yra baudžiama pagal pasekmes, t.y. baudžiama kaip už nužudymą, todėl Vokietijos baudžiamojo kodekso 227 str. 1 pastr. numatyta veika (Kūno sužalojimas sukeliant mirtį. Tas, kas sužalojant kito asmens kūną (223 str.-226 str.) sukėlė sužaloto asmens mirtį baudžiamas ne mažesne nei trejų metų laisvės atėmimo bausme) atitinka veiką, reglamentuojamą LR BK 129 str. 2 d. 9 p. (Nužudymas dėl savanaudiškų paskatų. Baudžiamas laisvės atėmimu nuo 8 metų iki 20 metų arba laisvės atėmimu iki gyvos galvos). Vokietijos baudžiamojo kodekso 224 straipsnio 1 pastraipos 4 punktas numato kvalifikuojantį pavojingo kūno sužalojimą (Tas, kas sužalojo kūną bendrai su kitu dalyviu, baudžiamas laisvės atėmimu nuo šešių mėnesių iki dešimties metų, lengvuose atvejuose nuo trijų mėnesių iki penkerių metų). Lietuvos Respublikos baudžiamasis įstatymas 24 straipsnis įtvirtina bendrininkavimą kaip tyčinį dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir nustatyto amžiaus sulaukusių asmenų dalyvavimą darant nusikalstamą veiką. Bendrininkavimas yra laikomas baudžiamąją atsakomybę sunkinančia aplinkybe ir į tai atsižvelgiama kaltininkui skiriant bausmę. Vokietijos baudžiamojo kodekso 53 str. 1 pastr., analogiškai kaip ir LR BK 63 straipsnis, numato, kad, jei padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to paskiria galutinę subendrintą bausmę.
Vokietijos Federacinės Respublikos Niurnbergo-Fiurto žemės teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės dydis (11 metų laisvės atėmimo) nekeistinas. Vokietijos Federacinės Respublikos Niurnbergo-Fiurto žemės teismas, priimdamas R. C. atžvilgiu apkaltinamąjį nuosprendį įvertino jo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, jo asmenybę ir išsprendė kitus klausimus, susijusius su bausmės skyrimu.
Motyvuojamoji dalis
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog kardomasis kalinimas (suėmimas) turi būti įskaitytas į paskirtą bausmę. Atsižvelgiant į tai, R. C. į bausmės laiką įskaitytinas laikotarpis, išbūtas kardomajame kalinime.
P. L. Respublikos baudžiamojo kodekso 50 str. 3 d., teismas, atsižvelgdamas į kaltininko asmenybę, padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą, parenka laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietą – atvirąją koloniją, pataisos namus ar kalėjimą. Teismas, atsižvelgdamas į šiuos kriterijus, nuteistajam R. C. nustato pataisos įstaigos rūšį – pataisos namus.
KONVENCIJOS 13 str. nustatyta, kad tik nuteisusioji valstybė turi teisę nuspręsti, ar reikia peržiūrėti nuosprendį.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362 str., 365 str. teismas
nutarė:
R. C. , gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečiui, 2007-02-07 Niurnbergo-Fiurto žemės teismo nuteistam pagal Vokietijos baudžiamojo kodekso 223 str. 1 pastr., 224 str. 1 pastr.Nr.4, 227 str.1pastr., 53 str. (pavojingas kūno sužalojimas sukeliant mirtį), nuosprendžiu paskirtą 11 (vienuolika) metų laisvės atėmimo bausmę suderinti su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 str. 2 d. 9 p.; 138 str. 1 d. ir palikti nepakaistą 11 metų laisvės atėmimo bausmę, atliekant ją pataisos namuose.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2007-07-18 Į bausmės laiką įskaityti kardomajame kalinime išbūtą laiką – 797 dienas.
Nustatyti, kad bausmės pabaiga- 2016-05-11.
Nutartis per 5 dienas gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą.