Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. S. ieškinį atsakovui J. S. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikui priteisimo; institucija, teikianti išvadą byloje, - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Išvadą teikiančios institucijos, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus, atstovas į teismo posėdį neatvyko. Pateiktoje išvadoje siūlo vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove ir priteisti šalių sūnui ieškovės prašomą išlaikymą.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

I. S. ir J. S. santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini) Trakų rajono Civilinės metrikacijos skyriuje, santuokos akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Santuokoje šalys susilaukė sūnaus D. S., gim. (duomenys neskelbtini)

Dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.60 ir 3.61 straipsniuose nustatytos santuokos nutraukimo dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės sąlygos. CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktinio pareigos išvardytos daugelyje CK straipsnių (3.26–3.30, 3.35–3.36 straipsniai ir kt.) – tai lojalumo, savitarpio pagarbos ir moralinės bei materialinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir šeima, kitos pareigos. Pagal CK 3.60 straipsnio 2 dalies normos prasmę esminiu santuokinių pareigų pažeidimu laikytinas elgesys, nepriimtinas ne tik teisės, bet ir moralės požiūriu.

Ieškovė prašo nutraukti santuoką dėl kito sutuoktinio kaltės, nurodydama, jog atsakovas po santuokos sudarymo pradėjo vis dažniau vartoti alkoholį, ko pasėkoje pradėjo naudoti ir psichologinį smurtą. 2018-01-29 ieškovė neapsikentusi atsakovo elgesio iškvietė policijos pareigūnus ir parašė pareiškimą. Iš Vilniaus apskrities VPK Trakų rajono policijos komisariato veiklos skyriaus pranešimo matyti, kad ieškovės pateiktas pareiškimas buvo išnagrinėtas ir atsakovo J. S. atžvilgiu buvo priimtas administracinio nusižengimo nutarimas dėl alkoholio vartojimo mažamečio vaiko akivaizdoje (LR ANK 73 str. 1 d.). Taip pat, ieškovė nurodė, kad su atsakovu susitaikyti ir spręsti susidariusias šeimos problemas bandė ne kartą, tačiau atsakovas ir toliau girtauja bei vartoja smurtą. Atsakovas jau kurį laiką neveikia bendrais šeimos interesais: nenakvoja namuose, neprižiūri vaiko, paskutiniu metu neprisidėjo finansiškai prie vaiko išlaikymo. Minėtą aplinkybę patvirtina, tai, kad 2018-10-10 Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmai priėmė nutartį, kurios pagrindu buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės ir iš atsakovo priteistas laikinas išlaikymas jų nepilnamečiui sūnui. Atsakovas ieškovės nurodytų aplinkybių iš esmės nepaneigė. Atsakovas nurodė, kad dėl santuokos iširimo dėl jo kaltės sutinka iš dalies, tačiau jokių paaiškinimų bei įrodymų paneigiančių jo kaltės nebuvimą, teismui nepateikė.

Teismo nuomone atsakovas pažeidė lojalumo, tarpusavio pagarbos ir moralinės bei materialinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir šeima. Minėtų pareigų pažeidimas sudaro pagrindą išvadai apie atsakovo kaltę dėl santuokos nutraukimo, kadangi jis minėtas pareigas pažeidė iš esmės – atsakovas piktnaudžiauja alkoholiu, vartoja smurtą sutuoktinės atžvilgiu, nenakvoja namuose, ieškovei nepadeda prižiūrėti vaiko, bei paskutiniu metu neteikė nepilnamečiui vaikui išlaikymo.

Įvertinęs byloje surinktus įrodymus, teismas daro išvadą, kad šalių santuoka iširo dėl atsakovo kaltės (CK 3.60 straipsnio 2, 3 dalys), todėl ieškovės reikalavimas dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės tenkintinas.

Dėl pavardžių

Atsižvelgiant į ieškovės prašymą, nutraukus santuoką ieškovei paliekama ikisantuokinė – V. pavardė, atsakovui – S. pavardė.

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

Sprendžiant šalių nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, prioritetinis yra vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugos bei gynimo principas (CK 3.3 str. 1 d.). Teismas, spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, turi nustatyti, su kuriuo iš tėvų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas geriau atitiktų vaiko interesus. Teismas turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas ir galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, šeimos aplinkos sąlygas, taip pat tėvo (motinos) asmeninius bruožus ir kiekvieno iš jų realią galimybę sudaryti vaikui tinkamas sąlygas augti ir vystytis, vaiko ir tėvo ar motinos tarpusavio santykius ir jų pobūdį, vaiko ir tėvo bei motinos, taip pat brolių ir seserų ryšį, vaiko norus ir kt.

Atsižvelgiant į tai, kad šalių nepilnametis vaikas gyvena su ieškove, įvertinus šalių nurodytas aplinkybes ir byloje esančius duomenis, nesant atsakovo prieštaravimo dėl šio reikalavimo, taip pat atsižvelgiant į 2018-10-02 Vilniaus vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus išreikštą poziciją išvadoje Nr. 3SD-1107, teismas konstatuoja, kad siekiant užtikrinti vaiko D. S., gim. (duomenys neskelbtini), interesus, jo gyvenamoji vieta yra nustatytina su ieškove, jos gyvenamojoje vietoje.

Šalys neprašė nustatyti bendravimo su vaiku tvarkos, todėl teismas dėl to nepasisako.

CK 3.170 straipsnyje nustatyta, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant.

Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo

CK 3.192 str. 1 d. numato, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, o išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams (CK 3.192 str. 2 d.). CK 3.192 str. 3 d. nustato, kad išlaikymą savo vaikams privalo teikti abu tėvai, proporcingai savo turtinei padėčiai. Sprendžiant išlaikymo klausimus, prioritetinis yra vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas (CK 3.3 str. 1 d.).

Byloje nustatyta, kad atsakovas yra šalių vaiko D. S., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas, todėl privalo teikti išlaikymą vaikui iki jo pilnametystės (CK 3.194 str. 3 d.). Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog šalių nepilnametis vaikas gyvena kartu su ieškove.

Ieškovė ieškinyje nurodė, kad atsakovas 2018 m. liepos 30 dienai vaikui per mėnesį skyrė 500 Eur, tačiau 2018-10-09 teisme buvo gautas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovui, kadangi atsakovas nustojo teikti jų nepilnamečiui vaikui išlaikymą. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2018-10-10 nutartimi atsakovui buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės ir priteistas iš atsakovo J. S., laikinas išlaikymas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nepilnamečiui vaikui D. S., po 300,00 Eur nuo 2018-10-10 iki sprendimo priėmimo civilinėje byloje.

Ieškovės reikalaujamas priteisti išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydis per mėnesį – 350,00 Eur. Ieškovės manymu, atsižvelgiant į savo ir atsakovo darbingumo lygius, atsakovas turėtų didesne dalimi prisidėti prie vaiko išlaikymo.

Atsakovas su tokiu ieškovės reikalavimu sutiko iš dalies, tačiau nenurodė jokių aplinkybių dėl kurių negali mokėti po 350 Eur kas mėnesį nepilnamečio vaiko išlaikymui.

Teismas, spręsdamas nepilnamečio vaiko išlaikymo klausimą, pažymi, kad tėvai privalo iš anksto įvertinti turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku. Priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą praktiką išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo bylose, yra konstatavęs, kad tėvams tenka dalytis normalaus vaikų vystymosi asmenine atsakomybe, kurios negalima atsisakyti. Netinkamas tėvų pareigų vykdymas arba visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausiančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais tėvams privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikams vystytis sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009; 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004).

CK 3.192 straipsnyje numatyta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus siejama ir su pareiga susirasti tokį darbą, kurio apmokėjimas užtikrintų vaiko poreikius ir būtinas vaikui vystytis sąlygas.

Iš byloje esančių įrodymų apie ieškovės turtinę padėtį ir ieškovės duotų paaiškinimų teismo posėdžio metu matyti, kad ieškovė šiuo metu nedirba, trečius metus yra vaiko priežiūros atostogose, kadangi negali leisti vaiko į darželį, nes darželyje nėra laisvų vietų. Taip pat iš byloje pateiktos darbingumo lygio pažymos matyti, kad ieškovei nustatytas 40 proc. darbingumo lygis, todėl jos galimybės gauti pakankamas pajamas yra labai ribotos. Jos gaunamos pajamos – 200 Eur per mėnesį (netekto darbingumo pensija).

Jos vardu nėra registruotų transporto priemonių, nekilnojamojo turto neturi.

Iš byloje esančių įrodymų apie atsakovo turtinę padėtį matyti, kad atsakovas verčiasi individualia veikla turėdamas verslo liudijimą, duomenų apie gaunamas pajamas nepateikė. Duomenų apie atsakovo vardu registruotas transporto priemones, nekilnojamąjį turtą nėra.

Priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas būtinu minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas. Toks orientacinis kriterijus dėl priteistino išlaikymo dydžio nustatytinas atsižvelgiant į CK 6.461 str. 2 d. nuostatas, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesinę algą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004). Šiuo metu minimali mėnesinė alga yra 400 Eur. Teismas atkreipia dėmesį, jog toks dydis yra orientacinis, tai reiškia, jog nustatant reikalingą sumą vaikui išlaikyti, didesnė suma nei orientacinis kriterijus turi būti pagrįsta įrodymais. Minėta, jog ieškovė nepateikė jokių įrodymų apie vaiko išlaikymui patiriamas išlaidas, todėl teismas neturi pagrindo nukrypti nuo nurodyto orientacinio kriterijaus.

Teismas atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytas aplinkybes bei į tai, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas tiek nepilnamečio vaiko poreikiams, tiek ir jo abiejų tėvų turtinei padėčiai ir turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, daro išvadą, kad šalių vaiko poreikiams patenkinti 400 Eur suma per mėnesį yra pakankama.

Įvertinęs byloje esančių įrodymų visetą, teismas taip pat daro išvadą, kad atsakovas prie vaikų išlaikymo turi prisidėti didesne dalimi nei ieškovė, atsižvelgiant į tai, kad jis šiuo metu dirba, jis yra sveikas, darbingas; tuo tarpu ieškovė yra darbinga tik 40 proc., šiuo metu dėl vaiko priežiūros negali dirbti ir gauti didesnių pajamų. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju 300 Eur suma, priteistina iš atsakovo šalių vaiko išlaikymui kas mėnesį, prisidės prie ieškovės teikiamo išlaikymo vaikui ir leis įgyvendinti vaiko poreikius, skirtus maistui, aprangai, higienos ir sveikatos reikmėms, auklėjimui bei mokymui, todėl ieškovės reikalavimas dėl kasmėnesinių periodinių išmokų vaikui priteisimo yra tenkintinas iš dalies, priteisiant iš atsakovo išlaikymą šalių nepilnamečiui vaikui po 300 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo sprendimo priėmimo dienos, t. y. nuo 2018-11-26, iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 str.).

Vaikui priteistas išlaikymas yra nepilnamečio vaiko nuosavybė, kurią tvarko vaiko tėvas (motina) uzufrukto teisėmis išimtinai vaiko interesais (CK 3.185 str., 3.186 str., 3.203 str. 1 d.).

Dėl turto padalijimo

Bylos duomenimis nustatyta, kad šalys santuokos metu bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo ar kito registruotino turto neįgijo. Duomenų apie kitą dalintiną turtą byloje taip pat nėra.

Dėl kreditinių įsipareigojimų

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad šalys nei bendrų, nei asmeninių kreditorinių įsipareigojimų neturi.

Dėl šalių tarpusavio išlaikymo

Ieškovė išlaikymo sau iš atsakovo nereikalauja, todėl jis nepriteistinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškinį dėl reikalavimo dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės patenkinus visiškai, iš atsakovo ieškovei priteistinos 75,00 Eur bylinėjimosi išlaidos, t. y. žyminis mokestis.

Ieškinį patenkinus iš dalies (80 proc. patenkinus, 20 proc. – atmetus) dėl reikalavimo priteisti išlaikymą nepilnamečiui vaikui, už šį reikalavimą iš atsakovo valstybei priteistina 81,00 Eur žyminio mokesčio (300 Eur x 12 mėn. x 3 proc. ? 75 proc.) (CPK 96 straipsnis).

Iš atsakovo taip pat priteistina 9,02 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (CPK 96 straipsnis).

Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2018-10-10 nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės – iš J. S. priteistas laikinas materialinis išlaikymas nepilnamečiui sūnui D. S., gim. 2016-06-23, po 300,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2018-10-10 iki sprendimo šioje byloje priėmimo. Todėl, nuo sprendimo priėmimo šios laikinosios apsaugos priemonės naikintinos, o sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo vykdytina skubiai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 5, 79, 80, 85, 88, 92, 93, 96, 98, 99, 150, 177-178, 268-270, 282, 375-380 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį patenkinti iš dalies.

Nutraukti I. S. (ikisantuokinė pavardė – V.), a. k. (duomenys neskelbtini) ir J. S., a. k. (duomenys neskelbtini) santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Trakų rajono Civilinės metrikacijos skyriuje, santuokos akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), turinčių nepilnametį vaiką, dėl kito sutuoktinio kaltės.

Nutraukus santuoką I. S. palikti ikisantuokinę pavardę – V., J. S. – jo pavardę – S..

Nepilnamečio vaiko D. S., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti su motina I. S. jos gyvenamojoje vietoje.

Priteisti iš J. S., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą jo nepilnamečiui vaikui D. S., gim. (duomenys neskelbtini), po 300,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2018-11-26 iki D. S. pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Pavesti I. S., a. k. (duomenys neskelbtini) tvarkyti nepilnamečio vaiko D. S., gim. (duomenys neskelbtini), priklausantį išlaikymą uzufrukto teise.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo vaikui priteisimo vykdyti skubiai.

Nuo sprendimo priėmimo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2018-10-10 nutartimi atsakovui J. S. taikytas laikinąsias apsaugos priemones – priteistą laikiną materialinį išlaikymą nepilnamečiui vaikui D. S., gim. (duomenys neskelbtini), po 300,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2018-10-10 iki sprendimo šioje byloje priėmimo.

Priteisti iš J. S. 75,00 Eur bylinėjimosi išlaidų I. S..

Priteisti iš J. S. 90,02 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.