Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko ir Virgilijaus Valančiaus (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo J. J. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. birželio 19 d. nutarimo J. J. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija n ustatė:

I.

Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau - Institucija) specialistas surašė J. J. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad ši, 2009 m. gegužės 31 d., 5.50 val., Panevėžyje, (duomenys neskelbtini), vairuodama automobilį nepasirinko saugaus greičio, nesuvaldė automobilio, užvažiavo ant bortelio, trenkėsi į stovintį automobilį bei į gatvės atitvarus, apgadino abu automobilius bei gatvės atitvarus, pasišalino iš eismo įvykio vietos, taip pažeisdama Kelių eismo taisyklių 9, 133, 321.4, 234 punktų reikalavimus.

II.

Atsiliepimas į apeliacinį skundą nepateiktas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija k onstatuoja:

III.

Apeliacinis skundas tenkinamas.

J. J. buvo pripažinta kalta padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje. ATPK 127 straipsnio 2 dalyje inter alia įtvirtinta, kad Kelių eismo taisyklių pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių sugadinimą (apgadinimą), užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto iki dviejų šimtų litų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių. ATPK 130 straipsnio 1 dalyje inter alia numatyta, kad pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, užtraukia baudą vairuotojams nuo trijų tūkstančių iki keturių tūkstančių litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administracinį areštą nuo penkiolikos iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų.

J. J. savo kaltės dėl ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymo neneigia, tačiau teigia, kad iš eismo įvykio vietos pasitraukė dėl patirto šoko.

ATPK 19 straipsnyje nurodyta, kad „administracinėn atsakomybėn netraukiamas asmuo, kuris, darydamas priešingą teisei veikimą arba neveikimą, buvo nepakaltinamumo būsenoje, tai yra nebegalėjo suprasti savo veiksmų esmės arba jų valdyti dėl chroniškos psichinės ligos, laikino psichinės veiklos sutrikimo, silpnaprotystės ar kitokios patologinės būsenos“. Nustačius šią aplinkybę administracinio teisės pažeidimo bylos teisena turi būti nutraukta (ATPK 250 straipsnio 3 punktas). Taigi asmens nepakaltinamumas eliminuoja administracinės atsakomybės galimybę. Dėl šios priežasties, sprendžiant asmens patraukimo administracinėn atsakomybėn klausimą, aplinkybės, sudarančios prielaidas suabejoti asmens pakaltinamumu, turi būti įvertintos.

Teisėjų kolegija, patikrinusi bylos medžiagą, nustatė, kad J. J. 2009 m. birželio 1 d. paaiškinime nurodė, kad po eismo įvykio, palikusi automobilį, nubėgo link autobusų stoties, daugiau nieko neprisimena, prisimena, kad jau yra namuose (b. l. 16). Iš byloje esančių medicininių dokumentų matyti, kad tą pačią dieną po eismo įvykio ji buvo pristatyta į Panevėžio apskrities ligoninės Priėmimo skyrių, kur jai buvo suteikta psichiatro konsultacija ir diagnozuota ūminė stresinė reakcija (b. l. 32 - 34). Išraše iš medicininių dokumentų pažymėta, kad J. J. dalies pastarųjų įvykių neprisimena, teigia, kad buvo turgelyje, kuriame lyg ir nualpo, aplinkiniai žmonės iškvietė greitąją medicininę pagalbą, pokalbio su gydytoju metu siūbavo ji pirmyn – atgal, verkė (b. l. 33 – 34). Šios aplinkybės kelia pagrįstų abejonių, ar J. J. ATPK 130 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto administracinio teisės pažeidimo padarymo metu galėjo pilnai suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti.

Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, netyrė ir nevertino, ar J. J., darydama priešingą teisei veiką, buvo nepakaltinamumo būsenoje ar ne. Ši aplinkybė turi esminės reikšmės bylai teisingai išspręsti, todėl pirmosios instancijos teismo priimtas nutarimas naikintinas ir byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atsižvelgiant į priimamo procesinio dokumento pobūdį, dėl kitų apeliacinio skundo argumentų nepasisakoma.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu,

nutaria:

J. J. apeliacinį skundą tenkinti.

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. birželio 19 d. nutarimą panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme.

Nutartis neskundžiama.