Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja R. B., vadovaudamasi CPK 142 str. 4 d., rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo daugiabučio namo savininkų bendrijos Tuskulėnų g. 28, Vilniuje, ieškinį dėl skolos priteisimo, pareikštą atsakovei T. P., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškinyje nurodyta, kad atsakovė yra buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, savininkė. Daugiabutį gyvenamąjį namą, kuriame yra šis butas, administruoja ieškovas. Atsakovė pagal jai tenkančią daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) išlaidų dalį turėjo sumokėti ieškovui 1269,31 Eur, tačiau nevykdė savo prievolių ir liko ieškovui skolinga. Atsakovė pripažino savo prievolę, tačiau jos nevykdo, į pretenzijas nereaguoja.

Atsakovei procesiniai dokumentai įteikti viešo paskelbimo būdu, kas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 130 str., yra pripažįstama tinkamu procesinių dokumentų įteikimu. Per teismo nustatytą 14 dienų terminą atsakovas be pateisinamos priežasties atsiliepimo į ieškinį nepateikė, ieškovas yra pareiškęs prašymą priimti sprendimą už akių, jei byloje atsiliepimas į ieškinį nebus pateiktas, todėl byloje atsiranda Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalyje numatytos sprendimo priėmimo už akių pasekmės.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Vadovaudamasis CPK 285 straipsnio 2 dalies nuostatomis, teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad atsakovei T. P. nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Atsakovė nemokėjo privalomų daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) išlaidų ir taip liko skolinga ieškovui 1269,31 Eur.

CK 6.38 str. įtvirtinta bendroji norma, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai ir nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. CK 6.59 str. nustato draudimą kuriai nors šaliai vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas. Pagal CK 4.82 str. 3 d. nuostatas, butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti. Kadangi atsakovė iki šiol skolos ieškovui nesumokėjo, todėl susidariusi 1269,31 Eur skola priteistina iš atsakovės ieškovo naudai (CK 4.76, 4.82 str. 3 d., 4.84 str. 4 d., 6.38 str.).

CK 6.37 str. 2 d. numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 str. 1 d. nurodyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Todėl ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovės 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas ir tenkintinas.

Ieškovas patyrė 472,37 Eur išlaidų teisinei pagalbai apmokėti. Patenkinus ieškinį 472,37 Eur bylinėjimosi išlaidos iš atsakovės priteistinos ieškovui (CPK 93 str. 1 d.).

Vadovaujantis CPK 83 str. 1 d. 14 p. bei Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties savininkų bendrijų įstatymo 23 str. 3 d. nuostatomis, numatančiomis, kad butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkai (išskyrus juridinius asmenis) ir bendrija, kreipdamiesi į teismą dėl visų reikalavimų, susijusių su bendrijos veikla, yra atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Bylinėjimosi išlaidos išieškomos iš atsakovės į valstybės biudžetą. Ieškinį patenkinus, iš atsakovės valstybei priteistinas 29 Eur žyminis mokestis (CPK 79 str., 93 str., 96 str.).

Valstybė patyrė 2,20 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p.). CPK 96 str. 6 d. numatyta, kad jeigu iš šalies į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, teismas tokios sumos nepriteisia ir ji nėra išieškoma. 2011-11-07 Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymo pakeitime Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo” (įsigaliojo 2015-01-01) nustatyta, kad minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3 eurai. Atsižvelgiant į šią aplinkybę, išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu nepriteistinos valstybei iš atsakovės.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 93 str., 96 str., 142 str. 4 d., 279 str. 2 d., 285 str., 286 str., 287 str. teismas,

nusprendžia:

ieškinį patenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovės T. P., a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovo daugiabučio namo savininkų bendrijos Tuskulėnų g. 28, Vilniuje, j.a.k. 301569541, naudai 1269,31 Eur (tūkstantį du šimtus šešiasdešimt devynis eurus 31 ct) skolos, 5 proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą 1269,31 Eur nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2015-08-31 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 472,37 Eur (keturis šimtus septyniasdešimt du eurus 37 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovės T. P., a.k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 29 Eur (dvidešimt devynis eurus) žyminio mokesčio. Priteista bylinėjimosi išlaidų suma turi būti įmokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188728721) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, SWIFT kodas HABALT22, arba į sąskaitą Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriuje, banko kodas 21400, SWIFT kodas NDEALT2X, įmokos kodas 5660. Sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti atsakovei, kad ji per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę teismui paduoti pareiškimą dėl sprendimo peržiūrėjimo.

Šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti apeliacine ar kasacine tvarka.

Ieškovas per 30 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę apskųsti sprendimą už akių apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.