Kauno apygardos teismo nutartis

2011-12-08 · Civilinė byla Nr. 2A-1925-555/2011

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-12-08
Bylos Nr.
2A-1925-555/2011
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Egidijus Tamašauskas (pirm.), Jolita Cirulienė, Arūnas Rudzinskas
Ieškovas
N. M.
Atsakovas
G. G., A. G., V. S.
Kategorijos
  • 42.9pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 42.10pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 73.2.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 99.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 99.9pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 114.11pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-1925-555/2011
Pirmosios instancijos teismo teisėja R. B.
Procesinio sprendimo kategorija 42.9;42.10;73.2.6.1; 99.5;99.9;114.11;121.18(S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. gruodžio 8 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Egidijaus Tamašausko, kolegijos teisėjų Jolitos Cirulienės, Arūno Rudzinsko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo N. M., atsakovų G. G., A. G., V. S. apeliacinius skundus dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2011 m. birželio 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo N. M. ieškinį atsakovams A. G., G. G., V. S. dėl naudojimosi tvarkos nustatymo butu, rūsio patalpa, bylinėjimosi išlaidų priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas ieškiniu prašė nustatyti tokią naudojimosi butu, esančiu adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ), Kaišiadorių r. tvarką tarp bendrasavininkių , t.y. jam paskiriant naudotis gyvenamosiomis patalpomis, pažymėtomis indeksais 6-3/15.44 kv.m. ir 6-4/8.19 kv.m.; atsakovams A. G., G. G., V. S. paskiriant naudotis gyvenamosiomis patalpomis, pažymėtomis indeksu 6-2/15.04 kv.m, kitomis gyvenamosiomis patalpomis, pažymėtomis indeksais 6-1/5.26 kv.m., 6-5/8.21 kv.m., 6-6/3.70 kv.m., bei rūsio patalpą paliekant visų bendrasavininkių bendram naudojimui, bei priteisiant iš atsakovų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad jam nuosavybės teise priklauso 5/8 buto, adresu (duomenys neskelbtini) Kaišiadorių r. (dovanojimo sutarties pagrindu), kita buto dalis po 1/8 priklauso atsakovams A. G., G. G., V. S., kurią paveldėjo po tėvo A. G. mirties. Šiame bute gyvena jo sesuo J. G., o atsakovai bei jis pats bute negyvena. Taip pat nurodė, kad iki pateikiant teismui ieškinį, jis žodžiu kreipėsi į atsakovą G. G., tikslu atsipirkti (išpirkti) nuosavybę, tačiau nesutiko su G. G. siūloma pardavimo 30 000 Lt suma. Pripažino, kad nesiūlė atsakovams naudojimosi tvarkos nustatymo gyvenamosiomis patalpomis nustatymo notarine tvarka, nes nežinojo atsakovų gyvenamųjų vietų, telefonų numerių, išskyrus G. G.. Teigė, kad dėl naudojimosi gyvenamosiomis patalpomis tvarkos nustatymo, jis kalbėjosi tik su atsakovu G. G. šių metų kovo ar vasario mėnesiais, tikslios datos neprisimenantis.

Žemesnės instancijos teismas

Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2011 m. birželio 13 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, nustatė naudojimosi buto/patalpa – buto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , registro Nr. (duomenys neskelbtini) ), esančio (duomenys neskelbtini) ., Kaišiadorių r. sav, tarp bendrasavininkių tvarką, ieškovui N. M. paskiriant naudotis gyvenamosiomis patalpomis, pažymėtomis indeksais 6-3/15.44 kv.m. ir 6-4/8.19 kv.m., atsakovams A. G., G. G. ir V. S. paskiriant naudotis gyvenamąja patalpa pažymėta indeksu 6-2/15.04 kv.m., patalpas, pažymėtas indeksais 6-1/5.26 kv.m., 6-5/8.21 kv.m., 6-6/3.70 kv.m. ir rūsio patalpa, paskyrė naudotis bendram naudojimui buto bendrasavininkiams – N. M., G. G., A. G. ir V. S., priteisė iš atsakovų po 12,63 Lt. procesinių išlaidų , susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, valstybei, bei po 245 Lt ieškovui N. M..

Teismas nurodė, kad atsakovai G. G., A. G., V. S. iš dalies sutiko su ieškinio reikalavimais, išskyrus dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, kadangi ieškovas nepasiūlė jiems gražiuoju nusistatyti naudojimosi tvarką buto gyvenamosiomis patalpomis ir rūsiu (b.l.64-66), teismo posėdžio metu ieškovas prašė padalinti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas bylos šalims - keturiems asmenims. Įvertinęs byloje esančius įrodymus, teismas darė išvadą, kad šalių santykiai buvo įtempti, tarp jų buvo nesutarimai bei tokie įtempti santykiai liko ir nagrinėjant bylą. Nurodė, kad ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos sudaro 2000 Lt. išlaidos advokato pagalbai apmokėti ir 135 Lt žyminio mokesčio. Teismas, atsižvelgdamas į bylos sudėtingumą, į tai, kad ieškovas nesikreipė į gyventojų registrų tarnybą prie LR VRM dėl atsakovų deklaruotos gyvenamosios vietos sužinojimo, tokiu būdu didino savo išlaidas, kad nesiėmė priemonių išankstinio bylos išsprendimui ne teisme tvarkos, kad atsakovai jau atsiliepimu į ieškinį sutiko iš dalies su ieškinio reikalavimais, kad dėl ieškovo atstovės nepateisinamų veiksmų užsitęsė bylos nagrinėjimas, iš atsakovų priteisė 600 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti ir 125 Lt žyminio mokesčio.

Atsiliepimas

Apeliaciniu skundu atsakovai G. G., A. G., V. S. prašo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2011 m. birželio 13 d. sprendimą, ieškinį atmesti. Nurodo, kad atsiliepime į ieškinį išdėstė tik savo nuomonę, kad jeigu būtų pasiūlyta gražiuoju nusistatyti bendrasavininkiams buto patalpų ir rūsio naudojimosi tvarką, atsakovai sutiktų su ieškovo ieškinyje pasiūlyta tvarka., tačiau kadangi nei vienas iš bendrasavininkių niekada nebuvo pareiškęs noro nusistatyti buto patalpų naudojimosi tvarką, todėl jie – atsakovai mano, kad ieškinys nepagrįstas, kadangi jie neprieštarautų ir nebūtų prieštaravę tokią naudojimosi tvarką nustatyti, ir šias aplinkybes sužinojo tik gavus teismo procesinius dokumentus. Apeliantų nuomone, teismas priėmęs ieškinį ir proceso metu išsiaiškinęs visas minėtas aplinkybes, turėjo pasinaudoti CPK 296 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostata ir pareiškimą palikti nenagrinėtą. Taip pat nurodo, kad teismas sprendime pripažino, jog ieškovas bei jo atstovė padarė procesinių pažeidimų byloje (nepateikė teismui bylinėjimosi išlaidų kvitų iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos ir kt.) ir ieškobui pateikus nepagrįstą ieškinį, nebuvo teisinio pagrindo iš atsakovų priteisti bylinėjimosi išlaidas ieškovui.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas N. M. prašo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2011 m. birželio 13 d. sprendimą dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – priteisti ieškovui iš atsakovų lygiomis dalimis 2135 Lt bylinėjimosi išlaidų bei priteisti iš atsakovų apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad teismas ieškinio reikalavimą nustatyti naudojimosi butu tvarką patenkino pilnai, o nurodė, kad ieškinys patenkintas iš dalies, nors reikalavimas priteisti bylinėjimosi išlaidas nėra savarankiškas ieškinio reikalavimas. Mano, kad teismo sprendimo motyvai, kodėl sumažintas ieškovui priteistų bylinėjimosi išlaidų dydis, yra nepagrįsti. Teigia, kad CPK 98 straipsnis nenumato galimybės teismui savo nuožiūra mažinti šalies išlaidų, susijusių su advokato pagalba. Apelianto nuomone, teismas neatsižvelgė į advokatės darbo laiko sąnaudas, t.y. teismo posėdžių skaičių, nesiaiškino, kiek kartų ir kokios trukmės buvo teikiamos konsultacijos, procesinių dokumentų rengimą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliaciniai skundai atmestini.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2 dalis), o apeliaciniuose skunduose nurodytos faktinės ir teisinės aplinkybės taip pat nesudaro pagrindo panaikinti teismo sprendimą. Apeliacinių skundo argumentais iš esmės nesutinkama tik su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria išspręstas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad šalys yra buto, esančio (duomenys neskelbtini) Kaišiadorių r,. bendrasavininkiai. Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2011 m. birželio 13 d. sprendimu, išnagrinėjęs bylą pagal vieno iš bendrasavininkių ieškinį dėl naudojimosi ginčo butu nustatymo, atsakovams pripažinus ieškinio dalį dėl buto naudojimosi tvarkos nustatymo, patenkino ieškovo N. M. ieškinį bei teismo sprendimu paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

CK 4.75 straipsnio 1 dalis nustato pagrindinę bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo taisyklę, pagal kurią bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Tokia įstatymo nuostata įpareigoja bendraturčius, įgyvendinant savo teises, išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto, nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita ir aktyviai ieškoti priimtiniausio abiem šalims sprendimo būdo, taip pat ir vykstant ginčui teisme. Optimalesniam naudojimosi bendrąja nuosavybe variantui pasiekti būtinas bendraturčių kooperavimasis.

Bylos šalys, ginčo buto bendrasavininkiai, sutinka su teismo nustatyta buto naudojimosi tvarka, ginčas byloje iškilo tik dėl ieškovo turėtų byloje bylinėjimosi išlaidų paskirstymo: ieškovo teigimu, ieškinio patenkinimo atveju, visos patirtos bylinėjimosi išlaidos turi būti priteistos iš atsakovų, atsakovų teigimu, ieškovo patirtos advokato pagalbai apmokėti bylinėjimosi išlaidos, ieškovui neturėtų būti atlyginamos, kadangi ieškovas, kaip buto bendrasavininkis nesiekė ginčo išspręsti bendradarbiaudamas su kitais buto bendrasavininkiais, nesitarė su jais, butu naudojosi savo nuožiūra, nepasinaudojęs išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarka, nepagrįstai kreipėsi į teismą, be to atsakovai teisme sutiko su ieškovo pasiūlyta buto naudojimosi tvarka.

Byloje nustatyta, kad šalys iki teismo sprendimo priėmimo bendro susitarimo dėl naudojimosi butu nepriėmė. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ginčą tarp bendraturčių, nustatė, kad šalys konfliktuoja dėl joms bendrąja daline nuosavybe priklausančio turto, iki teismo sprendimo dienos nors ir bandė, tačiau nepriėmė bendro susitarimo dėl naudojimosi butu, todėl bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į susidariusią konfliktinę situaciją, kolegijos vertinimu, pagrįstai sprendė, kad yra pagrindas ginčo buto naudojimosi tvarką nustatyti teismo sprendimu. Pagal CPK nuostatas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta paskirstoma proporcingai šalims atsižvelgiant į bylos rezultatą. Patenkinus ieškovo ieškinį, taip pat ir tuo atveju, kai atsakovai ieškinį pripažino, spręstina, kad galutinis bylos rezultatas materialiąja prasme naudingas ieškovui, todėl nepagrįsti atsakovų apeliacinio skundo argumentai, jog pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo ieškovui priteisti patirtas byloje bylinėjimosi išlaidas. CPK 88 straipsnyje nurodytos išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Pagal teismų praktiką tiek rengimosi bylai metu, tiek ją nagrinėjant šalys gali turėti įvairių išlaidų. Esminiai šių išlaidų požymiai yra jų būtinumas ir racionalumas, be to, jos turi būti pagrįstos rašytiniais įrodymais. Lietuvos Respublikos CPK 93 straipsnyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies <...>; jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. CPK 98 straipsnyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas.

Nagrinėjamojoje byloje, ieškovas teismui pateikė įrodymus, kad jis už advokato pagalbą sumokėjo 2000 Lt, bei 135 Lt už žyminį mokestį. Pirmosios instancijos teismas patenkinęs ieškovo ieškinį, paskirstydamas byloje šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas, pagrįstai nustatęs ieškovui suteiktų advokatų paslaugų apimtį, įvertinęs ieškovo procesinį elgesį atsakovams pripažinus ieškinį ir priteisdamas tik dalį ieškovo patirtų advokato pagalbai apmokėti išlaidų, procesinių teisės normų, reglamentuojančių bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, kolegijos vertinimu, nepažeidė.

Dėl aukščiau išdėstytų aplinkybių teisėjų kolegija sprendžia, kad Kaišiadorių rajono apylinkės teismas procesinių teisės normų, reglamentuojančių bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, nepažeidė. Apeliacinių skundų argumentais panaikinti ar keisti skundžiamą teismo sprendimą nėra teisinio pagrindo, todėl apeliaciniai skundai atmestini, o skundžiamas teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2011 m. birželio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkas Egidijus TamašauskasKolegijos teisėjai Jolita CirulienėArūnas Rudzinskas