Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

Ž. G., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini) Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, aukštesniojo išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, teistas:

1) 2012-03-01 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 138 str. 2 d. 3 p., - 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 72² str., paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - 6 mėnesių trukmės dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, vadovaujantis BK 75 str., bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant gydytis nuo alkoholizmo ir pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje;

2) 2012-07-20 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 284 str. 1 d., - 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d. 4 d., nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012-03-01 nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė – 2 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 str., bausmės vykdymas atidėtas - 2 metams 6 mėnesiams, įpareigojant gydytis nuo alkoholizmo ir pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje. Vadovaujantis BK 72² str., paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - 6 mėnesių trukmės dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose;

3) 2012-08-09 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 145 str. 1 d., - 10 mėnesių laisvės atėmimo bausme. 2012-10-11 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nutartimi, vadovaujantis BK 64 str. 1 d. 3 d., nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012-07-20 nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė – 3 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

4) 2012-10-26 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 145 str. 2 d., - 11 mėnesių laisvės atėmimo bausme. 2012-12-10 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nutartimi, vadovaujantis BK 64 str. 1 d. 3 d., nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012-10-11 nutartimi paskirta bausme ir paskirta galutinė - 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ž. G. 2016 m. gegužės 2 d. apie 19 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,45 promilių girtumas), namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), Vilniuje, asmeninio konflikto metu grasino „nupjauti galvą“, „papjauti“, „užmušti“ savo tėvą J. G., sudarydamas nukentėjusiajam J. G. pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimai nužudyti gali būti realiai įvykdyti.

Šiais veiksmais jis padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje.

Be to, jis 2016 m. liepos 19 d. apie 01.30 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,23 promilių girtumas), namuose (duomenys neskelbtini), Vilniuje, asmeninio konflikto metu grasino savo tėvui J. G. „nupjauti galvą“, nueidamas į virtuvę pasiimti peilio, po to, tęsdamas nusikalstamus veiksmus, grasinimus „papjauti“, „atsiteisti“ su tėvu J. G. išsakė ir į įvykio vietą atvykusių Vilniaus apskrities VPK Viešosios tvarkos valdybos mobilios kuopos 2 būrio vyr. patrulių O. J., E. V., D. B. akivaizdoje, tokiais savo veiksmais nukentėjusiajam J. G. sudarydamas pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimai nužudyti gali būti realiai įvykdyti.

Šiais veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis Ž. G. teismo posėdyje savo kaltę pripažino ir parodė, kad gyvena su tėvais viename bute. 2016-05-02 atėjo namo išgėręs. Tėvas pradėjo priekaištauti, kad jis nedirba, gyvena pas jį, todėl žodis po žodžio kilo konfliktas. Antrą kartą taip pat buvo, tik, kad naktį. Po pirmo teismo posėdžio, teismas uždraudė gyventi pas tėvus, bet antstoliai pateikė daug ieškinių, todėl vėl grįžo ten gyventi. Nepripažįsta aplinkybės, kad ėjo į virtuvę pasiimti peilio. Gal tėvas tik taip pagalvojo. Tą kartą buvo labai išgėręs, gal kažką ir pasakė tėvui, bet kad būtų ėmęs peilį ir šokęs, to tikrai nebuvo. Galėjo daug ką prikalbėti girtas, blaivus taip nesakytų. Labai gailisi, kad visko prišnekėjo. Ankščiau buvo teistas, kad tėvui grasino, buvo susimušę, bet išgėrus ko nepasitaiko. Gyvena pas tėvus, nes neturi pinigų išsinuomoti butą. Kai atsiskaitys su antstoliais, išsinuomos atskirą būstą. Pirmo įvykio atveju gegužės 2 d. tėvo nestumdė, gal ranka ir palietė. Tėvas jį uždarė vonioje, duris laikė ir neišleido. Tėvas iš karto kviečia policiją, reikia ar nereikia, tačiau kad yra kaltas, to neneigia ir atsiprašo. Pažada daugiau negerti, pradėti dirbti ir konfliktų nekelti. Turi įgijęs automechaniko profesiją. Tėvo atsiprašė, pasirašė susitaikymo protokolą ir tėvas jam atleido, jų santykiai geri. Labai gailisi dėl savo veiksmų, pažada daugiau nenusikalsti, prašo paleisti į laisvę.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu Ž. G. parodė, kad 2016 m. gegužės 2 d. vakare, apie 21.30 val. grįžo į namus, esančius (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Buvo išgėręs, po to, dar išgėrė su tėvu J. G.. Išgertuvių metu tėvas pradėjo priekaištauti, kad jis nedirba, todėl kilo konfliktas. Ką tiksliai pasakė tėvui neatsimena, nes buvo girtas, bet gali būti, kad tėvui pagrasino. 2016 m. liepos 19 d. naktį, grįžo namo ir nuėjo miegoti. Daugiau nieko neprisimena, nes buvo labai girtas. Atsimena tik, kad atvažiavo policijos pareigūnai ir jį išsivežė. Gali būti, kad būdamas girtas įžeidinėjo tėvą ir grasino nužudyti. Dėl savo veiksmų labai gailisi. Jeigu ir grasino nužudyti tėvą, tai tikrai neketino to daryti, pagrasinti galėjo iš pykčio (b. l. 105).

Nukentėjusysis J. G. teisme parodė, kad jis pats iš dalies kaltas, kad kartu su sūnumi išgerdavo. Prašo teismo neatimti sūnui laisvės, nes taip jis bus naudingesnis, pradės dirbti, grąžins skolas. Pradžioje pagyvens pas juos (tėvus), o paskui padės sūnui išsinuomoti kambarį.

Kaltinamojo motina A. G. teisme paaiškino, kad tiki savo sūnumi, jog jis dirbs, pakeis savo elgesį ir nedarys naujų nusikaltimų. Pagal išgales ji padės sūnui sumažinti skolas antstoliams.

Motyvuojamoji dalis

Baudžiamoji byla išnagrinėta BPK 273 straipsnio nustatyta tvarka, atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Dėl nusikalstamos veikos, įvykdytos prieš J. G. 2016 m. gegužės 2 d.

Nukentėjusysis J. G. ikiteisminio turimo metu parodė, kad su žmona A. G. ir sūnumi Ž. G. gyvena vieno kambario bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Sūnus 2016 m. vasario mėn., grįžo iš įkalinimo įstaigos, kur kalėjo – 3,5 metų už smurtą prieš jį ir žmoną A. G.. 2016 m. gegužės 2 d. apie 18 val., sūnus grįžo į namus. Tą vakarą, apie 19-20 val., visi buvo namuose ir jis su Ž. G. išgėrė alaus. Jam pasakius, kad sūnus yra suaugęs vyras ir turėtų įsidarbinti, o negyventi iš pensininkų, šis labai susierzino, supyko, pradėjo šaukti, rėkti, keiktis ir grasinti jį papjauti. Sūnus buvo agresyvus, grasino nužudyti, nupjauti galvas. Būtent tokius žodžius Ž. G. dažnai vartoja. Grasindamas Ž. G. rankose nieko neturėjo, tik vieną kartą rankomis pastūmė jį į krūtinę. Nuo pastūmimo jis nenugriuvo ir skausmo nejautė, tačiau matė, kad Ž. G. gali panaudoti fizinę jėgą ir net įvykdyti grasinimus, nes buvo visiškai neadekvačioje būsenoje. Jam pavyko uždaryti sūnų į tualetą. Tada Ž. G. pradėjo grasinti, kad papjaus. Bijodamas dėl savo gyvybės ir sveikatos iškvietė policiją (b. l. 19, 33).

Liudytoja A. G. šiame epizode duoti parodymus ikiteisminio tyrimo metu prieš savo sūnų Ž. G. atsisakė (b. l. 22).

Liudytojas A. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2016-05-02 apie 19.45 val., patruliuojant kartu su vyr. patruliu E. L., iš Vilniaus apskrities VPK OVS budėtojo gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), Vilniuje, smurtauja sūnus. Atvykę minėtu adresu nustatė, kad policiją kvietė J. G., kuris pranešė, jog sūnus Ž. G. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, pradėjo stumdytis bei grasinti papjauti ir kitais būdais susidoroti. Jų akivaizdoje Ž. G. elgėsi ramiai, niekam negrasino ir nieko nesakė (b. l. 24).

Liudytojas E. L. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2016-05-02 apie 19.45 val., patruliuojant kartu su vyr. patruliu A. J., iš budėtojo gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) smurtauja ir grasina sūnus. Atvykus minėtu adresu, į juos kreipėsi J. G., kuris pasakė, jog sūnus Ž. G., būdamas girtas, elgėsi agresyviai, pradėjo jį stumdyti bei grasinti papjauti ir kitais būdais susidoroti. Pareigūnų akivaizdoje Ž. G. elgėsi ramiai, niekam negrasino, vykdė pareigūnų nurodymus (b. l. 26).

Iš Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės antros kuopos 2 būrio vyr. patrulio A. J. tarnybinio pranešimo dėl smurto artimoje aplinkoje fakto matyti, kad 2016-05-02 apie 19.45 val., patruliuojant kartu su vyr. patruliu E. L. iš Vilniaus apskrities VPK OVS buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), Vilniuje, smurtauja sūnus. Atvykus į įvykio vietą J. G. paaiškino, kad jo sūnus pradėjo jį stumdyti, grasinti, kad papjaus ir kitokiais būdais susidoros. Ž. G. paaiškino, kad negrasino, tačiau buvo išgėręs. Ž. G. pristatomas į policijos įstaigą elgėsi ramiai (b. l. 10-11).

Iš J. G. 2016-05-02 pareiškimo matyti, kad sūnus Ž. G. jį stumdė, grasino papjauti, užmušti, kitais būdais susidoroti. Jis bijo dėl savo sveikatos (b. l. 13).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo su fotolentele matyti, kad buvo apžiūrėtas butas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kuriame Ž. G. grasino nužudyti tėvą J. G.. Bute aplinka tvarkinga, bendra tvarka nepažeista, tyrimui reikšmingų objektų nėra (b. l. 14-17).

Iš apžiūros protokolo matyti, kad buvo perklausyti Bendrojo pagalbos centro Vilniaus skyriaus pateikti garso įrašai, kuriuose užfiksuota kaip liudytoja A. G. 2016-05-02 praneša apie nusikalstamą veiką, nurodydama kaltinimui esmines aplinkybes: „Atvažiuokit (duomenys neskelbtini), nes čia grįžęs iš kalėjimo ir šokinėja prieš tėvus, ... Ž. G. čia durniuoja. ... Aš būsiu motina, o čia tėvas uždarė duris laiko. ... Mes spėjom uždaryti“ Po pertraukos A. G. vėl skambino telefono numeriu 112 ir klausė, kada atvažiuos policija, ... kiek ji gali važiuoti? (b. l. 43-44).

Asmens blaivumo patikrinimo rezultatas patvirtina, kad Ž. G. 2016-05-02 21.05 val. buvo nustatytas 1,45 promilių neblaivumas (b. l. 107).

Dėl nusikalstamos veikos, įvykdytos prieš J. G. 2016 m. liepos 19 d.

Nukentėjusysis J. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, priklauso jo žmonai A. G.. Šiame bute gyvena jis su žmona ir sūnumi Ž. G.. Sūnus niekur nedirba, pajamų negauna, todėl finansiškai jį išlaiko jis su žmona. Ž. G. gana dažnai vartoja alkoholinius gėrimus, o išgėręs tampa agresyvus, pradeda grasinti fiziniu susidorojimu. 2012 metais Ž. G. buvo nuteistas už tai, kad buvo panaudojęs fizinį smurtą prieš jį (J. G.). Atlikęs bausmę sūnus grįžo gyventi pas juos. Jį priėmė gyventi, nes neturėjo kur eiti. Iš pradžių viskas buvo gerai, sūnus bandė įsidarbinti, užsiregistravo darbo biržoje, išgėrinėjo, bet elgėsi pakankamai ramiai. Taip buvo iki 2016 m. gegužės 2 d., kai sūnus, būdamas neblaivus, pradėjo jį stumdyti ir grasinti fiziniu susidorojimu. Tada jis iškvietė policiją. Ž. G. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, paskirta kardomoji priemonė – gyventi skyrium nuo tėvų, bet sūnus, jiems leidus, grįžo gyventi pas juos. Viskas buvo ramu iki 2016 m. liepos 19 d. 01.30 val., kai Ž. G. grįžo namo stipriai išgėręs. Sūnus nuėjo valgyti, o paskui atsigulė į lovą miegoti. Butas yra vieno kambario, tai visi miega kambaryje. Staiga Ž. G. pašoko iš lovos ir pradėjo daužyti, spardyti spintą, keikėsi, o po to priėjo prie jo (J. G.) ir pasakė, kad: „jis yra velnias ir nupjaus jam galvą“. Sūnus nubėgo į virtuvę, sakydamas, kad eina pasiimti peilio ir žadėjo nupjauti jam galvą. Matė, kad sūnus yra visiškai neadekvačioje būsenoje ir, kadangi tai yra ne pirmi grasinimai, o anksčiau buvo nuteistas už smurtą prieš jį, tai visiškai tikėjo, kad gali įvykdyti savo grasinimus. Tada jis uždarė kambario duris ir iškvietė policiją. Kol atvyko policijos pareigūnai jie buvo kambaryje, o sūnus virtuvėje. Iki atvykstant pareigūnams sūnus elgėsi pakankamai ramiai, jam negrasino ir nieko blogo nedarė. Ž. G. prašė, kad nebūtų kviečiama policija. Atvykus policijos pareigūnams, jų akivaizdoje sūnus vėl jam pagrasino. Ž. G. yra priklausomas nuo alkoholio ir negali jo vartoti, nes išgėręs tampa agresyvus, nesivaldo (b. l. 32-33).

Liudytoja A. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad kartu su vyru J. G. ir sūnumi Ž. G. gyvena bute (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Sūnus niekur nedirba, jokių pajamų negauna, todėl finansiškai yra išlaikomas tėvų. Sūnus turi problemų su alkoholiu, gana dažnai vartoja alkoholinius gėrimus, išgėręs tampa visiškai neadekvatus ir agresyvus. Dažnai tokiais atvejais tarp J. G. ir sūnaus Ž. G. kyla konfliktai. Kartais konfliktai kyla dėl to, kad sūnus negali suvaldyti savo agresyvumo, pradeda triukšmauti ir konfliktuoti, o kartais dėl to, kad jos vyras J. G. išgėręs pradeda sūnui Ž. G. priekaištauti, jog šis yra visiškai nesavarankiškas, nieko neturi išskyrus skolas, nedirba, o tik geria. Šie priekaištai išprovokuoja sūnų ir jis visiškai nesivaldo, nekontroliuoja savo veiksmų, grasina, o anksčiau net naudojo fizinę jėgą. Kai paskutinį kartą Ž. G. prieš tėvą panaudojo smurtą, kreipėsi į policijos pareigūnus, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas ir sūnus buvo nubaustas laisvės atėmimo bausme. Sūnui atlikus bausmę ir išėjus į laisvę, jis daugiau smurto nenaudojo, tačiau grasina, o taip atsitinka, kai būna neblaivus ir visiškai neadekvatus. Bijo, kad sūnus gali savo grasinimus įvykdyti. 2016 m. gegužės mėn., pradžioje, tikslios datos nepamena, tarp sūnaus ir jos vyro J. G. įvyko konfliktas, kuriuo metu sūnus grasino tėvui, buvo iškviesta policija ir pradėtas ikiteisminis tyrimas. Atsimena, kad vakare visi buvo namuose, o sūnus buvo neblaivus, kai tarp jo ir tėvo dėl kažkokios smulkmenos prasidėjo konfliktas. Galimai jos vyras J. G. įvykio metu buvo išgėręs, tačiau jis niekada neprisigeria. J. G. išgėręs mėgsta paerzinti Ž. G., priminti, kad šis nedirba, turi skolų. Šie tėvo žodžiai labai išveda sūnų iš kantrybės, todėl dėl šio įvykio jie abu yra kalti. 2016 m. liepos 19 d. vakare, sūnus Ž. G. prašė jos dviejų eurų alui. Ji pinigų sūnui nedavė. Tada jis išėjo iš namų, grįžo apie 00.30 val. būdamas girtas. Sūnus nuėjo į virtuvę pavalgyti, o vėliau - miegoti. Ji su vyru J. G. taip pat atsigulė. Miega visi viename kambaryje, nes butas yra vieno kambario. Miegant staiga sūnus pašoko iš lovos, smūgiavo ir spyrė į spintą bei pradėjo sakyti tėvui, kad nupjaus galvą ir nulėkė į virtuvę. Nežinodami ko iš sūnaus, kuris buvo visiškai neadekvatus, tikėtis, J. G. uždarė kambario duris ir iškvietė policiją. Ką sūnus darė virtuvėje ji nežino, tačiau jokio triukšmo negirdėjo, buvo tylu. Iki atvažiuojant policijos pareigūnams ji išėjo iš kambario. Tada sūnus pradėjo prašyti, kad ji pakalbėtų su tėvu, kad nebūtų kviečiama policija. Atvažiavus policijos pareigūnams, sūnus jos akivaizdoje elgėsi gana ramiai, tik pasakė, kad nieko gero nebus, kai sugrįš. Prieš ją sūnus niekada nenaudojo fizinės jėgos ir jai negrasino, todėl pretenzijų sūnui neturi. Visi konfliktai ir įvykiai kyla, kai sūnus būna girtas, nes turi problemų su alkoholio vartojimu, jam reikia gydytis nuo alkoholizmo (b. l. 36).

Liudytojas E. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2016 m. liepos 19 d. apie 01.45 val., patruliuojant kartu su vyr. patruliais D. B. ir O. J., iš Vilniaus apskrities VPK OVS budėtojo gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), Vilniuje, vyksta smurtas artimoje aplinkoje, grasinama peiliu. Nuvykus nurodytu adresu, į pareigūnus kreipėsi sutuoktiniai A. ir J. G., kurie paaiškino, kad jų sūnus Ž. G., grįžęs į namus girtas, ėmė kivirčytis su tėvu J. G., triukšmauti, keiktis necenzūriniais žodžiais ir grasinti tėvui, kad jį papjaus. J. G. nurodė, kad sūnus buvo teistas už smurtą prieš jį, todėl jo grasinimai yra pagrįsti. Pareigūnams atvykus Ž. G. elgėsi agresyviai, keikėsi necenzūriniais žodžiais, pareigūnų akivaizdoje grasino tėvui J. G., vadino jį „velniu“ ir pabrėžė, kad vis tiek sugrįžęs "atsiteis". Šiuos žodžius jis suprato kaip Ž. G. grasinimą susidoroti su tėvu (b. l. 38).

Liudytojas D. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2016 m. liepos 19 d. apie 01.45 val., patruliuojant kartu su vyr. patruliais E. V. ir O. J., iš budėtojo gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) smurtaujama artimoje aplinkoje, grasinama peiliu. Įvykio vietoje pareigūnus pasitiko A. G. ir J. G., kurie papasakojo, kad jų sūnus Ž. G. grįžo namo girtas ir pradėjo triukšmauti, keiktis, bartis su tėvu J. G.. A. ir J. G. nurodė, kad jų sūnus taip pat grasino papjauti tėvą ir buvo nubėgęs į virtuvę pasiimti peilio. J. G. užsidarė kambaryje ir iškvietė policiją. J. G. manė, kad sūnaus grasinimai yra pagrįsti, nes anksčiau jis buvo teistas už smurtą prieš jį. Pareigūnams atvykus Ž. G. elgėsi agresyviai, keikėsi necenzūriniais žodžiais, pareigūnų akivaizdoje grasino tėvui J. G., vadino jį „velniu“ ir pabrėžė, kad vis tiek sugrįžęs atsiteis, o būtent sakė tėvams, kad kai grįš - tikrai papjaus. Kam tiksliai buvo adresuoti šie žodžiai pasakyti negali (b. l. 40).

Iš Vilniaus apskrities VPK Viešosios tvarkos valdybos mobilios kuopos 2 būrio vyr. patrulio O. J. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2016 m. liepos 19 d. apie 01.45 val., patruliuojant kartu su vyr. patruliais D. B., E. V., iš Vilniaus apskrities VPK OVS budėtojo buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), Vilniuje, smurtaujama artimoje aplinkoje, grasinama peiliu. Nuvykę į vietą nustatė, kad į namus grįžęs girtas Ž. G. ėmė konfliktuoti su tėvu J. G. ir grasinti jį papjauti. Ž. G. nubėgus į virtuvę peilio, tėvas J. G. užsidarė kambaryje ir iškvietė policiją. Pareigūnams atvykus, Ž. G. elgėsi agresyviai, grasino tėvui J. G., vadino tėvą „velniu“, nurodė, kad sugrįžęs su juo vis tiek atsiteis (b. l. 6).

Nukentėjusiojo J. G. pareiškimas patvirtina, kad 2016 m. liepos 19 d. apie 01.30 val. sūnus Ž. G. grįžo į namus girtas ir pradėjo grasinti, kad papjaus. Fizinio smurto nebuvo. Kuomet Ž. G. nuėjo į virtuvę pasiimti peilio, jis užsidarė kambaryje ir iškvietė policiją. Prašo apsaugoti jį ir žmoną nuo galimo smurto, grasinimai yra realūs, išgėręs sūnus savęs nekontroliuoja (b. l. 27).

J. G. protokole - pareiškime nurodyta, kad 2016 m. liepos 19 d. apie 01.30 val., (duomenys neskelbtini), Vilniuje, neblaivus Ž. G. grasino jį nužudyti (b. l. 28-29).

Iš apžiūros protokolo matyti, kad buvo išklausytas Bendrojo pagalbos centro pateiktas garso įrašas, kuriame užfiksuota, kaip nukentėjusysis J. G. 2016 m. liepos 19 d. praneša apie padarytą nusikalstamą veiką, nurodydamas kaltinimui reikšmingas aplinkybes: „ne sūnus. ... dabar tik grįžo į namus nesenai neduoda nei miegot nei ... papjaus ir viskas visa kalba“ (b. l. 43-44).

Asmens blaivumo patikrinimo rezultatas patvirtina, kad Ž. G. 2016-07-19 02.19 val. nustatytas 2,23 promilių neblaivumas (b. l. 125).

Kaltinamojo Ž. G. kaltė dėl nusikaltimų padarymo įrodyta nukentėjusiojo J. G. ir liudytojų parodymais, apžiūros protokolais, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, J. G. pareiškimais, garso įrašais, asmens blaivumo patikrinimo rezultatais, kita bylos medžiaga, taip pat paties kaltinamojo Ž. G. duotais parodymais.

Įvertinęs grasinimų pobūdį, kaltinamojo asmenybę, jo neadekvatų ir neprognozuojamą elgesį bei agresiją būnant neblaiviam, praeityje tėvo atžvilgiu naudotą smurtą, už kurį buvo nuteistas, teismas daro išvadą, kad nukentėjusysis J. G. tikrai bijojo (užsidarė kitoje patalpoje, kvietė policiją) ir pagrįstai manė, kad sūnus Ž. G. gali jį nužudyti ar sužaloti.

Ž. G. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 145 straipsnio 1 dalį, nes jis grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą ir buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimai gali būti įvykdyti.

Nors Ž. G. nepripažino kaltinime nurodytos aplinkybės, kad 2016 m. liepos 19 d. apie 01.30 val., grasindamas tėvui J. G. „nupjauti galvą“, jis nuėjo į virtuvę pasiimti peilio, tačiau tokią aplinkybę patvirtina nukentėjusiojo J. G. ir liudytojos A. G. parodymai, nes jie tiesiogiai dalyvavo įvykyje, bylos duomenimis buvo blaivūs. Tuo tarpu Ž. G. įvykio metu buvo neblaivus (nustatytas 2,23 promilių girtumas) ir, kaip pats nurodė - buvo labai girtas ir visko gerai neatsimena, galėjo visko prišnekėti, todėl teismui nėra pagrindo netikėti J. ir A. G. parodymais. Duomenų, kad tėvai norėtų tyčia sūnui pakenkti, jį apkalbėti ar pasunkinti jo padėtį, nėra. Priešingai, J. G. su kaltinamuoju susitaikė, pretenzijų neturi ir prašo paleisti sūnų į laisvę, nes taip jis bus naudingesnis. Atsižvelgiant į tai, minėta aplinkybė, kad Ž. G., grasindamas J. G. „nupjauti galvą“, nuėjo į virtuvę pasiimti peilio, iš kaltinimo nešalinama.

Kaltinamojo Ž. G. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Taip pat teismas mano, kad 2016-05-02 nusikalstamos veikos padarymui turėjo įtakos provokuojantis ir rizikingas nukentėjusiojo elgesys, nes žinodamas, kad Ž. G. būdamas neblaivus yra agresyvus ir elgiasi neadekvačiai, ėmė jam priekaištauti dėl gyvenimo būdo ir išprovokavo konfliktą (BK 59 str. 1 d. 2 p., 6 p.). Ž. G. atsakomybę sunkina tai, kad nusikaltimus padarė būdamas neblaivus ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui, taip pat tai, kad veikas padarė būdamas recidyvistas, kadangi būdamas teistas už tyčinį nusikaltimą, neišnykus ir nepanaikintam teistumui, vėl padarė du naujus nusikaltimus (BK 60 str. 1 d. 9 p., 13 p., BK 27 str. 1 d.).

Skirdamas bausmę kaltinamajam Ž. G., teismas atsižvelgia į padarytų nusikaltimų pobūdį ir pavojingumo laipsnį (kaltinamasis padarė du nesunkius nusikaltimus), kaltės formą ir rūšį (veikė tyčia), asmenybę (4 kartus teistas, nedirba, baustas administracine tvarka, galiojančių nuobaudų neturi, piktnaudžiauja alkoholiu), į tai, kad nusikaltimus padarė artimo žmogaus (tėvo) atžvilgiu, tačiau su juo susitaikė ir šis pretenzijų neturi, turtinė ar neturinė žala nepadaryta (b.l. 161), į atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, bei sprendžia, kad kaltinamajam skirtina BK 145 str. 1 d. sankcijoje numatyta bausmė - terminuotas laisvės atėmimas, kurios dydį nustato mažesnį nei tokios bausmės minimumo ir maksimumo vidurkis (BK 50 str. 2 d.).

Šiuo atveju, atsižvelgiant į tai, kad padarytos kelios nusikalstamos veikos, kaltinamasis yra 4 kartus teistas, teistumas neišnykęs, savo elgesio jis nekeičia ir išvadų nedaro, todėl, teismo manymu, skirti Ž. G. švelnesnę bausmę ar taikyti BK 75 str. nuostatas dėl bausmės vykdymo atidėjimo nėra pagrindo, nes bausmės tikslų negalima pasiekti be realaus bausmės atlikimo (BK 41 str. 2 d.). Taip pat negali būti tenkinamas kaltinamojo Ž. G. ir nukentėjusiojo J. G. prašymas atleisti Ž. G. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnį (kaltinamajam susitaikius su nukentėjusiuoju) ir bylą nutraukti, kadangi nėra pagrindo manyti, jog Ž. G. nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tokią išvadą suponuoja tai, kad Ž. G. 2016-02-05 paleistas iš įkalinimo įstaigos per trumpą laikotarpį vėl padarė dvi analogiškas nusikalstamas veikas - grasino nužudyti savo tėvą J. G..

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtos bausmės už 2016-05-02 ir 2016-07-19 nusikaltimus bendrintinos iš dalies jas sudedant. Kadangi baudžiamoji byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, kaltinamasis prisipažino esąs kaltas, šiuo nuosprendžiu kaltinamajam Ž. G. paskirta subendrinta bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ str.).

Ž. G. buvo laikinai sulaikytas BPK 140 str. numatyta tvarka nuo 2016-05-02 20.06 val. iki 2016-05-04 15.22 val. (b. l. 106, 120) ir 2016-07-19 02.08 val. (b.l. 124), iš viso tris paras.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-07-20 nutartimi Ž. G. paskirta kardomoji priemonė suėmimas 2 mėnesiams, kurio terminas 2016-09-13 nutartimi pratęstas 1 mėnesiui, o 2016-10-19 nutartimi - 20 dienų (b.l. 134-138, 146-150, 202-203). Todėl, vadovaujantis BK 66 straipsniu, Ž. G. laikino sulaikymo ir kardomojo kalinimo laikas įskaitytinas į paskirtą bausmę, vieną sulaikymo ir kardomojo kalinimo (suėmimo) dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo parai.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokuroro R. Budrio 2016-08-29 nutarimu Ž. G. taikytos kardomosios priemonės - įpareigojimas gyventi skyriumi nuo nukentėjusiojo ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje yra panaikintos (b. l. 152-154).

Siekiant užtikrinti nuosprendžio įvykdymą, kaltinamajam Ž. G. paskirta kardomoji priemonė - suėmimas paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - CD laikmena su Bendrojo pagalbos centro pateiktais garso įrašais, saugoma voke baudžiamojoje byloje, paliktina saugoti prie baudžiamosios bylos (BPK 94 str.).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298, 303-307 straipsniais, teismas

nusprendė:

Ž. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje (2016-05-02 veika), ir paskirti bausmę – laisvės atėmimą 9 (devyniems) mėnesiams.

Ž. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje (2016-07-19 veika), ir paskirti bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti iš dalies sudedant ir paskirti Ž. G. subendrintą 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, subendrintą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti Ž. G. galutinę 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Nustatyti, kad laisvės atėmimo bausmė turi būti atlikta pataisos namuose.

Bausmės atlikimo pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. nuo 2016 m. lapkričio 3 d.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą laisvės atėmimo bausmę įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2016-05-02 20.06 val. iki 2016-05-04 15.22 val., bei 2016-07-19 02.08 val., t. y. tris dienas, vieną sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo parai. Taip pat į bausmės laiką įskaityti kardomojo kalinimo (suėmimo) laiką nuo 2016-07-20 iki 2016-11-03.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo Ž. G. palikti kardomąją priemonę - suėmimą, o nuosprendžiui įsiteisėjus, kardomąją priemonę panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - CD laikmeną su Bendrojo pagalbos centro pateiktais garso įrašais, saugomą voke baudžiamojoje byloje, palikti saugoti prie baudžiamosios bylos (BPK 94 str.).

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.