Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamiesiems V. B. ir B. Š. buvo pateiktas kaltinimas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį dėl to, kad jie siekdami apgaule gauti draudimo išmokas, veikdami bendrininkų grupe, tyrimo metu nenustatytoje vietoje 2013 m. vasario 19-20 d. laikotarpiu pasirašė eismo įvykio deklaraciją, taip patvirtindami joje nurodytus žinomai melagingus duomenis apie tai, kad 2013-02-19 17.35 val. autostradoje Vilnius-Kaunas įvyko eismo įvykis, kurio metu susidūrė V. B. vairuojamas automobilis „Renault Espace“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir B. Š. vairuojamas automobilis „BMW 530“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kad šio įvykio metu buvo sugadinta automobilio „Renault Espace“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), dešinė pusė, automobilio „BMW 530“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekis bei kad V. B. dėl šio įvykio yra kaltas, nors realiai minėtoje deklaracijoje nurodyto eismo įvykio nebuvo, o minėtų automobilių sugadinimai atsirado ne jų tarpusavio kontakto metu ir ne minėtoje deklaracijoje nurodytomis aplinkybėmis. Dėl to V. B. ir B. Š. buvo kaltinami tuo, kad jie, veikdami bendrininkų grupe, suklastojo tikrą dokumentą – minėtą eismo įvykio deklaraciją.

Be to, kaltinamiesiems V. B. ir B. Š. buvo pateiktas kaltinimas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį dėl to, kad jie veikdami bendrininkų grupe, siekdami apgaule kitų naudai gauti draudimo išmokas už automobilių „BMW 530“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir „Renault Espace“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sugadinimus, tyrimo metu nenustatytoje vietoje 2013 m. vasario 19-20 d. laikotarpiu pasirašė eismo įvykio deklaraciją, taip patvirtindami joje nurodytus žinomai melagingus duomenis apie tai, kad 2013-02-19 17.35 val. autostradoje Vilnius-Kaunas įvyko eismo įvykis, kurio metu susidūrė V. B. vairuojamas automobilis „Renault Espace“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir B. Š. vairuojamas automobilis „BMW 530“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kad šio įvykio metu buvo sugadinta automobilio „Renault Espace“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), dešinė pusė, automobilio „BMW 530“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekis bei kad V. B. dėl šio įvykio yra kaltas, nors realiai minėtoje deklaracijoje nurodyto eismo įvykio nebuvo, o minėtų automobilių sugadinimai atsirado ne jų tarpusavio kontakto metu ir ne minėtoje deklaracijoje nurodytomis aplinkybėmis. V. B., veikdamas pagal nusikalstamą susitarimą su B. Š., tęsdamas nusikalstamą veiką, minėtą M. R. vardu registruotą automobilį „Renault Espace“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kartu su savo minėtos suklastotos eismo įvykio deklaracijos egzemplioriumi paliko nenustatytoje vietoje, kad šie būtų pateikti bendrovei „Lietuvos draudimas“ dėl draudimo išmokos gavimo, po ko L. A., nežinantis apie vykdomą nusikalstamą veiką, M. R., nežinančio apie vykdomą nusikalstamą veiką, prašymu šį automobilį, minėtą suklastotą deklaraciją bei nenustatyto asmens parengtus 2013-02-20 pranešimą apie eismo įvykį, trumpą įvykio aprašymą, pasirašytus V. B. vardu, kuriuose nurodyti melagingi duomenys apie neva įvykusį eismo įvykį, ne anksčiau kaip 2013-02-20 pateikė AB „Lietuvos draudimas“, esančiai Ukmergės g. 315B, Vilniuje. B. Š., veikdamas pagal nusikalstamą susitarimą su V. B., tęsdamas nusikalstamą veiką, savo automobilį „BMW 530“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) jo registracijos liudijimą, techninės apžiūros rezultatų kortelę bei minėtą žinomai suklastotą eismo įvykio deklaraciją (savo egzempliorių) perdavė nenustatytam asmeniui, kad šis sutvarkytų visus reikalus dėl draudimo išmokos už šį automobilį gavimo, po ko pastarasis šiuos B. Š. perduotus dokumentus bei 2013-03-21 UAB „(duomenys neskelbtini)“ remonto sąmatą ir nenustatyto asmens už B. Š. pasirašytus 2013-02-21 prašymą, kuriame nurodyti duomenys apie neva įvykusį eismo įvykį, AB "Lietuvos draudimas" Žalų skyriui adresuotą 2013-03-25 prašymą dėl pinigų už automobilio "BMW 530", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) remontą pervedimo įmonei "(duomenys neskelbtini)", 2013-03-25 UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitą faktūrą pateikė AB "Lietuvos draudimas", esančiai Ukmergės g. 315B, Vilniuje. Minėtų dokumentų pagrindu, būdama apgaulės įtakoje AB „Lietuvos draudimas“ 2013 m. balandžio 2 d. pervedė į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB DNB banke, 25 168,22 Lt (kas atitinka 7 289,22 Eur) dydžio draudimo išmoką bei 2013 m. birželio 13 d., apžiūrėjusi pristatytą automobilį „Renault Espace“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir surašiusi išvadą apie šios transporto priemonės likutinę vertę, pervedė į M. R. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB banke, 2 296 Lt (kas atitinka 664,97 Eurų) dydžio draudimo išmoką. Dėl to V. B. ir B. Š. buvo kaltinami apgaule UAB „(duomenys neskelbtini)“, B. Š. ir M. R. naudai įgiję svetimą AB „Lietuvos draudimas“ priklausantį turtą – iš viso 27 464,22 Lt (kas atitinka 7 954,18 Eur) dydžio pinigines lėšas.

Kaltinamasis V. B. teisminio nagrinėjimo metu kaltės nepripažino ir nurodė šias esmines aplinkybes. 2013 metais įsigijo automobilį „Renault Espace“ nedaužtą, važiuojantį. Numeris nurodytas kaltinamajame akte. Įsigijo pagal skelbimą, tiksliai nepamena kodėl, gal norėjo pats važinėti, gal perparduoti. Su pardavėju susitiko prie parduotuvės „Rimi“ Jeruzalėje, pirkimo metu pasirašė sutartį ant balto popieriaus lapo, už automobilį sumokėjo 1500 litų grynais. Šios sutarties nebeturi. Sutarties iš karto neregistravo, neprisimena priežasčių kodėl, turėjo po kiek laiko nuvažiuoti į VĮ „Regitra“ ir užregistruoti. Nepamena, už kiek laiko turėjo nuvažiuoti registruoti pirkimo. Galėjo būti, kad susitiko penktadienį ir susitarė nuvažiuoti užregistruoti trečiadienį. 2013 m. vasario mėn. galimai 19 d., savaitės dienos nepamena, vakare tamsiu paros metu jis vyko į Grigiškes keliu Vilnius-Kaunas. Į Grigiškes vyko pirkti detalių automobiliui. Kokiam automobiliui reikėjo detalių, nepamena. Už Grigiškių yra apsisukimas ties restoranu, jis ten norėjo apsisukti ir įvažiuoti į Grigiškes. Tuo metu tai buvo vienintelis įvažiavimas į Grigiškes. Oro sąlygos buvo blogos, langai užrasoję, jis sukdamas į kairę, nepastebėjo automobilio „BMW“, kuris atvažiavo iš priešingos pusės, ir susidūrė. Kitą automobilį pamatė tik smūgio metu. Nepamena, kurioje eismo juostoje susidūrė, nepamena, ar prieš manevrą buvo sustojęs. Važiavo nedideliu greičiu. Kitas automobilis atsitrenkė dešine puse į jo automobilio dešinę pusę, priekiniu dešiniu kampu. Eismo įvykio deklaracijoje, kuri yra byloje, tiksliai atvaizduota, kaip susidūrė automobiliai. Jo automobilio apgadintas dešinės pusės sparnas, priekinės durelės, slenkstis, ratas. Byloje esančioje specialisto išvadoje pateiktose nuotraukose esantys automobilio apgadinimai atitinka. Kito automobilio apgadinimai – sulankstytas priekinis bamperis, sparnas, lempos. Jam atrodo, kad automobilio „BMW“ apgadinimai buvo žymiai mažesni, nei jam parodytose byloje esančioje specialisto išvadoje pateiktose nuotraukose. Nepamena, ar automobilis „BMW“ po įvykio buvo važiuojantis. Jei ikiteisminio tyrimo metu teigė, kad „BMW“ buvo nevažiuojantis, tai taip ir buvo. Pats V. B. sužalojimų nepatyrė. Po įvykio jo automobilį nustūmė į aikštelę prie įvažiavimo į restoraną. Kažkas padėjo jam nustumti automobilį, kas – nepamena. Kodėl reikėto nustumti automobilį, nepamena. Dėl įvykio ginčo nekilo, jis buvo kaltas. Jie užpildė eismo įvykio deklaraciją. Kuriuo metu užpildė – ar prieš nustumiant automobilį į aikštelę, ar po to, nepamena. Kur pildė deklaraciją, kas turėjo deklaracijos blanką – nepamena. Pildė, atrodo, jis pats. Užpildytą deklaraciją tikriausiai paliko automobilyje „Renault“. Kur tuo metu buvo automobilis „BMW“, nepamena, kaip „BMW“ išvažiavo iš eismo įvykio, nepamena, kad būtų atvažiavęs tralas nematė, gal jau buvo išvykęs. Autoįvykio ir apgadintų automobilių nefotografavo, kito vairuotojo kontaktų nepaėmė. Kadangi automobilis dar nebuvo registruotas jo vardu, jis nebuvo savininkas, nežinojo, ką daryti, bijojo, kad netektų atlyginti žalos, padarytos kitam automobiliui. Todėl paskambino buvusiam šeimininkui M. R., pasakė, kad padarė avariją. M. R. pasakė, kad visus popierius su draudimu sutvarkys ir jam paskambins. Iš pokalbio suprato, kad yra draudimas. Maždaug po valandos kažkas jam perskambino ir pasakė palikti automobilio raktelius po sparnu. Jis taip ir padarė ir nuvažiavo namo į Vilnių, susistabdęs pakeliui važiuojantį automobilį. Detalių, kurių važiavo pirkti, nenusipirko, nei tą dieną, nei vėliau, gal rado kitur, nepamena. Toliau automobiliu nesidomėjo, nesiaiškino, kas jam yra, kur jis yra, kas su juo buvo daroma, tik rūpinosi, kad nereikėtų remontuoti kito automobilio. Po 2-3 savaičių jam kažkas, nepamena, kas, paskambino ir pasakė pasiimti automobilį iš stovėjimo aikštelės prie „Siemens“ arenos. Ten atvažiavo, jam pirmą kartą matomas žmogus atidavė automobilio „Renault“ raktelius. Automobilis nebuvo sutaisytas. Ant automobilio buvo lankstinukas, kad superkami automobiliai, jis iškart paskambino nurodytu numeriu, atvažiavo žmogus ir jam pardavė automobilį už 500 litų. Nepildė jokių dokumentų dėl pardavimo. Nepamena, kodėl jis nusprendė netaisyti automobilio, o iškart parduoti, gal reikėjo pinigų. Nesidomėjo, tiksliai nežino, kas buvo nutikę jo automobiliui. Kol automobilis „Renault“ buvo remontuojamas, nepamena, kuo važinėjo, gal viešuoju transportu, gal ieškojo kitos mašinos. Kada įsigijo kitą automobilį, nepamena. Draudimo išmokos negavo, ja nesidomėjo, nežinojo, ar ją kas nors gavo. Tik tyrimo metu sužinojo, kad M. R. gavo išmoką. Pretenzijų M. R. neturi, nes mašina buvo dar ne jo (V. B.). Nepamena, ar pats teikė kokius nors dokumentus draudimui. Pats iš eismo įvykio negavo jokios naudos, tik patyrė nuostolį, nes pirko automobilį už 1500 litų, o pardavė už 500 litų.

Kaltinamasis B. Š. teisminio nagrinėjimo metu kaltės nepripažino ir nurodė šias esmines aplinkybes. Automobilį „BMW“ įsigijo 2013 m. po Naujųjų metų sausio mėn. Automobilis buvo geras, tvarkingas. Kai pirko, nebuvo priekinio valstybinio numerio, todėl pakeitė numerį. Pirko už 23 tūkst. Lt., gali būti 22 tūkst. Lt., be papildomų išlaidų. Dalį sumos turėjo, dalį, apie 12 tūkst. Lt. pasiskolino iš draugo Valerij, paskolos sutarties nesudarė. Ikiteisminio tyrimo metu sakė, kad pasiskolino iš Jaroslav, tai Jaroslav yra jo sūnus, tai šeimos pinigai, todėl ir pasakė, kad Jaroslav paskolino. Tuo metu nedirbo, buvo pensininkas, sąskaitoje tokių pinigų neturėjo, mokėjo grynais. Eismo įvykis nutiko vasario mėn., mėnesio, savaitės dienos nepamena, turbūt buvo darbo diena, vakare. Jis važiavo keliu Vilnius – Kaunas iš Vievio pusės. Važiavo gal iš Kazokiškių, ko važiavo, nepamena, gal iš žvejybos. Važiavo antra eismo juosta, buvo labai slidu, tamsu, važiavo gal 50 km/h greičiu. Nepamatė, kad labai greitai išvažiavo kitas automobilis. Kai pamatė automobilį „Renault“, stabdė, kažkiek manevravo į kairę, bandė išvengti smūgio, tačiau nepavyko ir automobiliai susidūrė. Automobilis „Renault“ važiavo nedideliu greičiu. Nepamena atstumo, kada suprato, kad automobilis „Renault“ sudaro kliūtį, mano, kad mažiau kaip 100 metrų. Po susidūrimo abu vairuotojai išlipo iš automobilių, apžiūrėjo juos, nuvažiavo į aikštelę pildyti eismo įvykio deklaracijos. Jo automobilio sugadinimai buvo: priekinis bamperis, sparnai, žibintas, kapotas. „Renault“ automobilio sugadinimai buvo: dešinė pusė, priekinės durys, šonas. Pildė eismo įvykio deklaraciją įvykio vietoje, nuvažiavo į stovėjimo aikštelę ir ten pildė, automobilyje, nepamena, kuriame. Iki aikštelės važiuoti tik 20 metrų, į ją nuvažiavo su automobiliu „BMW“. Automobilis „Renault“ irgi atvažiavo į aikštelę, vairuotojas atvairavo. Kitas vairuotojas iškart pripažino kaltę, B. Š. neklausė jo apie draudimą, nes pas pats turėjo kasko draudimą. Nežinojo, ar galima važiuoti tokiu automobiliu, paskambino draugui, klausė, ką daryti. Nepamena, kokiam draugui skambino, buvo šokas, tik nupirko automobilį ir įvyko avarija. Draugas pasakė kviesti tralą. B. Š. turėjo daug vizitinių kortelių ir rado kortelę, kad remontuoja, veža automobilius. Rankinėje buvo vizitinės, o įmonės, kuri remontuoja automobilius, vizitinę kortelę rado automobilyje. Paskambino, iškvietė. Nepamena, kiek praėjo valandų ir kada atvažiavo tas tralas. Atvažiavo tralas, pasakė, kad jie gali suremontuoti automobilį, jeigu yra kasko draudimas. Kasko draudimas buvo. Jis padavė visus dokumentus tralo vairuotojui, jie surašė aktą, kad atitinkama firma garantuoja, kad suremontuos automobilį už kasko draudimo pinigus, terminas buvo apie mėnuo, ir atiduos. Pagalvojo, kad kam jam ieškoti serviso, važiuoti į draudimą, jeigu firma gali viską padaryti. Tralas paėmė jo automobilį. To akto, kur pasirašė su tralo vairuotoju, nebeturi. Tuo tarpu jis (B. Š.) paskambino vienam žmogui, kokiam, nepamena, truputį palaukė, atvyko automobilis ir nuvežė jį į miestą. Pats į draudimą nesikreipė, pasitikėjo tralo vairuotoju, nes pasirašė dokumentus, šis sakė, kad viską sutvarkys ir atiduos. Žino, kad reikia iš karto informuoti draudiką apie eismo įvykį, bet nepagalvojo tą padaryti. Nemanė, kad reikia kažką aiškintis. Jeigu būtų nesutvarkę, neskambinę, būtų kažką daręs. Nebuvo anksčiau automobilio draudęs kasko draudimu, tvarkos nežinojo. Kažkur po dviejų savaičių jam paskambino ir pasakė, kad automobilis sutvarkytas, gali paimti. Sutarė, kad atvažiuos į Šeškinės rajoną paimti, tada jam paskambino, pasakė, kad nespėja ir paprašė atvažiuoti į centrą. Automobilį paėmė centre. Kai grąžino automobilį, mokėjo pinigus, kadangi dar reikėjo pakeisti tepalą ir grandinėlę. Pinigai buvo sumokėti dėl papildomų paslaugų. Atsiimti automobilio atvyko su autobusu. Atsiimdamas automobilį negavo jokių dokumentų, nieko neprašė, dėl draudimo nesidomėjo, pakako, kad sutvarkė mašiną. Po to naudojosi automobiliu, paskui jį pardavė. Pardavė skubiai, nes reikėjo važiuoti į Didžiąją Britaniją dirbti. Gavo grynus pinigus, reikėjo grynųjų pinigų atiduoti skolai, už kurią buvo pirkęs šį automobilį. Tokių automobilių daugiau neturėjo. Prašymo draudimo įmonei nerašė, ant sąskaitos faktūros, kuri pateikta draudimo bendrovei, ne jo parašai. Byloje esančioje specialisto išvadoje pateiktose automobilio „BMW“ nuotraukose nurodyti kitokie apgadinimai, jo buvo mažesni. Apklausos metu jis sakė tyrėjai, kad nuotraukos ne tos, protokole neužfiksuota. Vėliau tai parašė raštu.

Liudytojas M. R. apklaustas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad turėjo automobilį „Renault Espace“, numeris AEJ, mėlynos spalvos, apie 1997 metų gamybos. Automobilį 2013 m. žiemą pardavė. Pardavė tvarkingos būklės nebent smulkus pabraižymas galėjo būti. Tokių apgadinimų, kaip byloje esančioje specialisto išvadoje pateiktose nuotraukose, tikrai nebuvo. Įdėjo skelbimą internetiniame portale „autogidas“ ar „autoplius“, atvažiavo žmogus ir nupirko. Iki pardavimo jis pats su šiuo automobiliu neturėjo autoįvykio, bet kažkoks įvykis buvo, negali pasakyti, kokiomis aplinkybėmis, nes juo važinėjo ir jo tėvas ir kartais draugai. Berods, buvo apgadinta priekinė dalis. Po to įvykio automobilis buvo suremontuotas. Nusprendė parduoti automobilį, nes pasidarė nereikalingas, turėjo kitą transporto priemonę. Pagal skelbimą paskambino žmogus, susitarė susitikti Jeruzalėje prie „Rimi“ parduotuvės, atvažiavo, apsižiūrėjo, viskas tiko. Surašė ranka pirkimo-pardavimo sutartį, nes neturėjo spausdintos, nebuvo pasiruošęs, nes nesitikėjo, kad iš karto atvažiuos ir nupirks. Susitarė perregistruoti kitą savaitę, neprisimena dėl ko, pirkėjas dėl kažkokių priežasčių negalėjo iš karto vykti registruoti. Pirkėjas jam buvo nepažįstamas. Automobilis buvo draustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu ir kasko. Kasko draudimu drausdavo automobilį ne nuolat, su pertraukomis. Kai automobilį pardavė, pasirašė sutartį, pirkėjas išvyko. Po kelių dienų paskambino, pasakė, kad padarė autoįvykį, klausė ką daryti. Kadangi jis (M. R.) nežinojo kaip elgtis, buvo turėjęs kelis įvykius su kitu automobiliu, dažniausiai žalas administruodavo pažįstamas Lauras, jis tuo užsiima. Paskambino šiam, šis pasakė, kad viską sutvarkys. Taip padarė dėl to, kad automobilis dar buvo neperregistruotas oficialiai, draudimas buvo jo vardu, jis kaip ir jautėsi atsakingas dėl to. Davė Laurui pirkėjo telefoną ir viskas tuo baigėsi. Jis nežinojo, kur įvyko eismo įvykis, jam pirkėjas tiesiog pasakė patį faktą, kur įvyko. Kas toliau vyko su automobiliu, nežinojo, jo nematė. Pats jokių dokumentų, susijusių su draudimu, netvarkė, nepamena, ar reikėjo kokius nors dokumentus pasirašyti. Draudimo išmoką gavo jis, į sąskaitą atėjo pinigai, jis tam neprieštaravo. Klausė Lauro kaip daryti, šis sakė, kad kasko buvo M. R. vardu, dėl to jis ir gavo išmoką. Draudimo išmokos V. B. neatidavė, nemano, kad turėjo atiduoti. V. B. yra matęs tik automobilio pardavimo metu. Su kokiu automobiliu susidūrė jo parduotas „Renault“, nežino.

Liudytoja J. P. apklausta teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2012 m. pabaigoje brolis V. P. įsigijo „BMW“ automobilį ir paprašė užrašyti jį jos vardu. Ji vairuotojo pažymėjimo neturi, automobiliu naudojosi brolis. Brolis minėjo, kad buvo eismo įvykis, buvo susinervinęs dėl to, ji jo neklausinėjo. Jai buvo pervesti draudimo pinigai, brolis prašė nuimti juos nuo sąskaitos, nes reikėjo remontuoti automobilį. Atidavė pinigus broliui. Brolis sakė, kad automobilį remontavo, ji nesidomėjo ar iš tikro remontavo. Automobilį ji matydavo, tuo metu V. P. kartais gyvendavo Lazdynuose, kartais pas ją, kartais automobilį matydavo kieme. Ji nematė, kad automobilis būtų daužtas. Po autoįvykio panašų automobilį matė kieme, nesidomi automobiliais, nežino, ar tai tas pats. Po įvykio turbūt matė suremontuotą automobilį. Po remonto brolis sakė, kad pardavinėja automobilį, paskui, kad surado pirkėją ir jie važiavo į VĮ „Regitra“, išregistravo automobilį. Į VĮ „Regitra“ važiavo galbūt su brolio žmonos automobiliu. VĮ „Regitra“ buvo labai daug žmonių, ji labai skubėjo, kažkoks žmogus prie brolio buvo, tai gal jis ir buvo pirkėjas. Jie dokumentus susitvarkė ir brolis nuėjo atsiskaityti, o ji nuėjo laukti į tą automobilį, kuriuo mes atvažiavome.

Liudytojas V. P. apklaustas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2012 m. pabaigoje turėjo nusipirkęs BMW 5-tos klasės automobilį. 2013 m. pradžioje turėjo eismo įvykį Molėtų plente, jo nepraleido mikroautobusas, V. P. atsitrenkė į jį. Važiavo į Vilniaus pusę, mikroautobusas iš pagrindinio kelio suko į kairę pusę, nepamatė V. P. ir V. P. atsitrenkė į šoną. Po įvykio gan stipriai buvo sugadinta „BMW“ priekinė dalis, daugiau dešinė pusė, iššovė pagalvės. Jis pats fizinių sužalojimų nepatyrė. Išsikvietė tralą, nes automobilis nebevažiavo, nuvežė jį į stovėjimo aikštelę Ateities gatvėje. Po įvykio kreipėsi pas pažįstamą Vytą, tvarkė tą automobilį. Bendravo su juo ir paskui su įmone. V. P. dirbo įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“, Vytas atstovavo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Čia buvo pirmas pažintinis remontas, V. P. buvo su Vytu supažindinęs pažįstamas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, sakė, kad jis geras meistras, jis (V. P.) pabandymui davė savo automobilį remontuoti. Automobilį atidavė aikštelėje, Vytas atvažiavo su tralu į aikštelę, V. P. irgi atvažiavo, Vytas nusifotografavo automobilį, jie pasirašė kažkokią sutartį. Tų dokumentų tikrai nebeturi, remontas padarytas, kam saugoti tuos dokumentus. Vytas pasiėmė automobilį, suremontavo ir atidavė, V. P. nesigilino į tai, kur remontavo automobilį. Jo darbo sritis panaši, UAB „(duomenys neskelbtini)“ jie buvo podraudiminių žalų sureguliavimas, sudaužo kažkas automobilį, suadministruoja su draudimais, sutvarko viską, kas įeina. Po autoįvykio jie atvažiuoja, paima automobilį ir atiduoda sveiką. Bendradarbiaudavo su tokiais kaip Vytas, dar buvo keletas įmonių, jie patys remontų neatlikinėdavo, buvo tarpininkai. Po „BMW“ remonto Vytas jam paskambino, susitiko „Statoil“ degalinėje prie „Mados“. Atvažiavo, apžiūrėjo, kad viskas gerai, ir pasiėmė. Neprisimena, kiek mokėjo už tvarkymą, sumokėjo grynais, jokių dokumentų nepasirašė, nes jis kreipėsi į fizinį asmenį. Remonto dokumentų jam nereikėjo, nes draudimo išmoka buvo padaryta pagal nepriklausomo eksperto išvadą. Nepamena, ar automobilį remontavo gavęs draudimo išmoką, gali būti, kad remontui atidavė dar negavęs išmokos. Po autoįvykio kreipėsi į draudimą, buvo atvažiavęs atstovas, apžiūrėjo automobilį, paskaičiavo žalą, bet V. P. nelabai tiko, todėl jis kvietė nepriklausomą ekspertą, jam įvertinus, pateikė duomenis draudimui. Automobilis berods buvo draustas „Gjensidige“ draudimu, kai draudimo atstovas darė nuotraukas, jis dalyvavo. Nepriklausomas ekspertas buvo A. V., jį pažinojo iš darbo, turėjo bendrų reikalų. A. V. apžiūrėjo automobilį vietoje, darė nuotraukas, V. P. dalyvavo apžiūroje. Nepriklausomo eksperto vertinimas buvo detalesnis, draudimas visada daro vertinimus taip nerimtai. Jo įvertinimas nežymiai, bet skyrėsi nuo draudimo. Draudimas pervedė į sesers sąskaitą draudimo išmoką pagal nepriklausomo eksperto išvadą. Neprisimena, ar pagal eksperto išvadą buvo tikslinga remontuoti automobilį. Jam pačiam atrodė, kad viskas buvo gerai, sutvarkė automobilį. Sutvarkęs automobilį kurį laiką dar juo važinėjo, sesuo jį matė po įvykio, nes jis pas ją tuo metu gyveno, tik nežino, ar ji suprato, kad čia tas automobilis. Po to nusprendė jį parduoti, nes jau buvo daužtas. Padavė skelbimą į „autoplius“, „autogidas“, dėjo nuotraukas, tačiau išsisaugojęs neturi. Skambino keli žmonės, apžiūrėjo. Paskui paskambino žmogus, apžiūrėjo automobilį, jei neklysta, Algirdo gatvėje, jam tiko, surašė pirkimo-pardavimo sutartį. V. P. surašė tik duomenis, nes ne jis pardavėjas buvo, o sesuo. Pirkėjas dar paprašė nuvaryti automobilį į VĮ „Regitra“, nes dieną ar dvi prieš tai buvo pamestas automobilio numerį. Policijai neprivaloma pranešti apie pamestą numerį, todėl nepranešė. Po susitikimo nuvarė mašiną iki VĮ „Regitra“, su autobusu nuvažiavo iki Lazdynų, paėmė žmonos automobilį, paėmė seserį iš darbo ir nuvažiavo į VĮ „Regitra“, perregistravo mašiną, atsiskaitė pirkėjas grynaisiais. Už kiek pardavė neatsimena, reikia žiūrėti sutartį, ten nurodyta reali suma. Automobilį pardavė idealios būklės, suremontuotą, pirkėjas nereiškė jokių pastabų, kad buvo daužtas, pirkėjui neminėjo. M. R. pažįsta, atrodo jis Lauro pažįstamas, L. A. pažįsta, nes su juo dirbo vienoje įmonėje. Vyto kontaktų neturi, kartu dirbo gal pusmetį, įmonė jau parduota. Vyto pavardę žinojo, bet neprisimena. Jam savo automobilį remontui pateikė kaip fiziniam asmeniui, o paskui, kadangi gerai sutvarkė, pasiūlė jam bendradarbiauti ir bendradarbiavo kaip su UAB „Ratėja“ atstovu. Nesuprato, kas jis buvo UAB „Ratėja“ įmonėje, jis pateikdavo sutartis, viskas būdavo pasirašoma, direktorius buvo kažkoks kitas asmuo, bet buhalteriškai viskas buvo tvarkinga. Vytą rekomendavo ir L. A., nes buvo kokybiškai atlikęs remontą. Skelbimus dėl pardavimo į internetą dėjo pats, negali pasakyti, iš kokio telefono apmokėjo, jo telefonai keitėsi. Automobilis po įvykio buvo fotografuotas kelis kartus. Iš pradžių draudimo atstovas apžiūrėjo jį, padarė nuotraukas, po to apžiūrėjo nepriklausomas ekspertas. Vytas apžiūrėjo po to, kai buvo nepriklausomas ekspertas, visos apžiūros jau buvo įvykdytos, tik laukė išmokos. Vytas visada fotografavo automobilius, nors ir su mažiausiai apgadinimais. Specialisto išvadoje esančios „BMW“ nuotraukos yra visos po jo patirto autoįvykio. Kur automobilis nuotraukoje be numerio, gali būti, kad daryta Vyto, nes kai jis paiminėjo automobilį, blogai laikėsi priekinis numeris, V. P. jį nuėmė ir įdėjo į saloną, kad vežant ant tralo jo nepamesti. Visiems kitiems apžiūrint automobilis turėjo būti su priekiniu numeriu ir vizualiai gerai matomas, kad būtų galima identifikuoti tą automobilį. Po remonto numeris pasimetė kelios dienos prieš pardavimą. Vytas buvo mėgėjas prikišti visur savo vizitinių, pas V. P. tikrai jų buvo.

Liudytojas L. A. apklaustas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad apie eismo įvykį tarp „BMW“ ir „Renault“ jam žinoma, jis administravo žalą. Jam dėl šio įvykio paskambino M. R., pasakė, kad sudaužytas automobilis, ne jis vairavo, reikia sutvarkyti draudimo popierius. Atrodo Marius buvo automobilio savininkas, bet reikia žiūrėti dokumentus. Kas vairavo automobilį, nežino. M. R. paprašė suadministruoti įvykį, nes jis (L. A.) jo šeimos įvykius jau daug metų administruoja, tiek avarijas, tiek einamąjį remontą, tai buvo jo tiesioginis darbas. Kokiomis aplinkybėmis įvyko eismo įvykis, nežino. Įvykis buvo ne Vilniuje, bet nelabai toli, neatsimena tiksliai kur. Automobilį paėmė partneriai – tralas, turėjo kelis tralus, kurie surinkdavo automobilius iš įvykių vietų. Tralo reikėjo, nes nevažiavo automobilis, nežino, kodėl vairuotojas nekvietė tralo pats. Jis pats nevažiavo, tik tralą nusiuntė, nes nelabai brangus automobilis buvo, į įvykio vietą važiuojama tik, jei brangesnis. Nežino, koks tralas paėmė automobilį, jie keisdavosi, nežino, kaip tralas paėmė automobilį, gali būti, kad buvo palikti rakteliai ir dokumentai, neprisimena, ne pirmas ir ne paskutinis toks atvejis. Nepamena, ar M. R. informavo, ką kur reikia palikti. Atrodo, kad ne M. R. vairavo, jis tik paskambino L. A. ir davė telefoną vairavusio asmens. Gali būti, kad telefonu kalbėjo su vairuotoju. Suadministravo įvykį, tiksliai nepamena, administravimas būna skirtingas, reiktų pasižiūrėti dokumentus. Gali būti nuo pranešimo apie įvykį iki visiško žalos sureguliavimo arba būna pats klientas pranešęs apie įvykį ir mašiną aprodęs. Įprastai klientas kreipiasi į juos, o ne draudimo bendrovę, jie surenka visus dokumentus ir pateikia draudimo bendrovei. Šiuo atveju Mariaus automobilis nebuvo remontuojamas, nebuvo tikslinga. Tokį sprendimą priėmė draudimo bendrovė. Už eismo įvykio administravimą jam sumokėjo oficialiai, dokumentai buvo, bet nebėra tos įmonės. „Renault Espace” dokumentus atidavė po įvykio, tik ne jis asmeniškai, o jo kolega Saulius, nežino, kam atidavė, bet kažkam turėjo atiduoti. V. P. pažįsta, buvo bendradarbiai. Jam žinoma apie V. P. automobilį „BMW“, tas automobilis turėjęs kelis autoįvykius. Žino, kad buvo daužtas galas, priekis. Šio automobilio žalos administruoti jam neteko. Žino, kad V. P. remontavo UAB „(duomenys neskelbtini)“, nežino, ar per įmonę, bet tvarkė Vytas. Atrodo, kad bendradarbiavimas su Vytu ir prasidėjo nuo V. P. mašinos remonto. Apie V. P. „BMW“ pardavimą nieko nežino, jo numerių neprisimena. Koks kitas automobilis dalyvavo eismo įvykyje, po kurio M. R. prašymu administravo „Renault Espace“ žalą, nežino. Tuo metu bendravo su draudimu ir tikrai žinojo, koks kitas automobilis dalyvavo įvykyje, bet dabar neatsimena. Neprisimena, kas buvo jo savininkas.

Liudytoja K. B. apklausta teisiamojo posėdžio metu parodė, kad S. S. yra jos brolis, dabar miręs. Jis buvo pagal metus nelabai subrendęs žmogus. Gyveno su ja ir jų mama, paskui išvažiavo į Vilnių, tai netikėta buvo. Sakė, kad važiavo aplankyti draugų. Jis kartais atvažiuodavo aplankyti jos ir mamos. Skųsdavosi, kad nelabai gerai Vilniuje, ji sužinojo, kad jis gyvena nakvynės namuose. Kai atvažiavo labai prastai atrodė, prastai apsirengęs. Jo išvykimas į užsienį, mirtis – šokas buvo. Apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ jai žinoma. Jis buvo pastatytas joje kaip firmos direktorius. Jis sakė, kad viskas buvo gerai, kad prasigyvens. Sakė, kad gauna algą į mėnesį apie 100 litų. Jo bėgimai į užsienį su šiom įmonėm ir susiję. Jis pasakodavo, kad jam reikia kažką pasirašyti. Ją nustebino, kad jis buvo įmonės direktorius, tačiau gaudavo pašalpą. Jis sakė, kad realiai nieko nedirbdavo, tik reikėjo padėti parašus, kai paprašydavo. Ji jokių dokumentų pas brolį nematė. Vardus buvo minėjęs, bet ji jų neatsimena. Kokia veikla užsiima, kartą brolis minėjo kažką apie aikštelės priežiūrą. Kartą matė jį jos mamos krikšto mama, einantį gražiai apsirengusį į banką. Paklausė, kur eini, pasakė, kad einu į banką, tvarkyti dokumentų. Tą sužinojo jau po jo mirties. Po mirties ieškojo informacijos, nakvynės namai grąžino jo telefoną, su ištrintais telefono kontaktais. Į užsienį išvažiavo be jokių kontaktų, be pinigų, su bilietu į vieną pusę. Brolio draugas Vladimiras buvo kreipęsis su prašymu, kad ji ištrauktų brolį, nes jis „prisidarys“. Kartą brolis minėjo, kad jo įmonė ims paskolą dėl paramos, dėl projekto. Bet dokumentų ji nematė, jis smulkiai niekada nieko nepasakojo. Jis mokėsi atsilikusių klasėje, sakinio be klaidos neparašys. Ji jam aiškino, kuo gali visa tai baigsis. Apie „(duomenys neskelbtini)“ pasakė brolio draugas, pasakė, kad „Sigis užsiiminėja su firmom“. O brolis vengė apie tai pasakoti, parodė vizitinę ir tada ji internete pradėjo ieškoti, kas čia per firma. Brolis buvo šiek tiek protiškai atsilikęs. Maždaug 10 metų žmogaus mąstymas. Jis baigė 8 klases, ir daugiau niekur nesimokė. Mediciniškai nebuvo patvirtinta, močiutė bandė padaryti neįgalumą, tačiau nepadarė. Jis niekur darbe nepritapdavo, tyčiojosi iš jo, jis dažniausiai kaltas būdavo. Ir iš šalies tai buvo matyti. Jis paskui pradėjo išgėrinėti. Jis nieko nemokėjo visiškai dirbti, ir automobilių remontu negalėjo užsiimti. Brolio mirties priežastis – per didelis alkoholio kiekis ir dėl to sustojo širdis. Lenkijoje jai žadėjo atsiųsti dokumentus susijusius su brolio mirtimi, ji nori išsiversti ir sužinoti kas ir kaip. Įmones ji sieja su jo mirtim, brolis paniškai bijojo to užsienio.

Liudytojas J. S. apklaustas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jis dirbo Ateities g. 4a, Vilniuje, automobilių stovėjimo aikštelėje pamainos vyresniuoju. Aikštelėje būdavo visokių automobilių, būdavo ir sudaužytų automobilių, po autoįvykių. Stovėdavo apie 200 mašinų, negali prisiminti konkretaus automobilio. Kaltinamųjų, V. P., L. A. – nepažįsta.

Liudytojas A. V. apklaustas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jis rengė automobilio „BMW“ ataskaitą, esančią byloje, 2 t. b. l. 135. Žmogus paskambino telefonu, paprašė, kad jis apžiūrėtų automobilį. Nurodė adresą, Ateities g., kur dabar „Lidl“. A. V. apžiūrėjo automobilį, per kelias dienas padarė vertinimo ataskaitą ir atidavė. Darė nuotraukas, jos perduotos užsakovui kartu su ataskaita. Automobilį apžiūrėjo vieną kartą. Koks žmogus kreipėsi dėl ataskaitos – tiksliai negali pasakyti, savininkė lyg moteris buvo, o kreipėsi brolis. Ataskaitą atidavė broliui, jis pats atvyko pasiimti. Neatsimena dabar automobilio apgadinimų, bet vertinimo ataskaitoje yra surašyta. Automobilis buvo nevažiuojantis, nes jei važiuojantis – prašo, kad pas juos atvažiuotų. Jeigu žala viršija 75 proc. remontas ekonomiškai netikslingas. Sąmata skaičiuojama pagal programą, kuri paskaičiuoja dalis, detales. BMW automobilio sąmata skaičiuojama pagal oficialų „Krasta auto“ atstovą. Skaičiuojama tik iš originalių dalių sąmatą ir plius nusidėvėjimas. Jeigu žmogus atliks remontą naudojant kitos firmos dalis ir detales – kaina skirsis.

Liudytoja A. B., apklausta 2017 m. rugpjūčio 28 d. teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad ji atliko ikiteisminį tyrimą šioje byloje, be kita ko, ir kaltinamojo B. Š. apklausą. Apklausos metu jam buvo parodyta specialisto išvada su nuotraukomis, kiek atsimena, jis tuo metu minėjo, kad nuotraukos, kurios yra specialisto išvadoje, neatitinka jo automobiliui padarytų sugadinimų. Tai parodė ne iš karto, o tik pačioje apklausų pabaigoje. Apklausta 2017 m. rugsėjo 26 d. teisiamajame posėdyje liudytoja A. B. nurodė, kad praėjusiame posėdyje duodama parodymus ji suklydo ir neteisingai paaiškino, kokius parodymus ikiteisminio tyrimo metu davė B. Š. dėl specialisto išvados. Ikiteisminio tyrimo metu jis iš viso nedavė jokių parodymų dėl specialisto išvados. 2016-08-03 apklausos metu jam buvo parodyta specialisto išvada, jis dėl jos nieko nesakė. Jo parodymai užfiksuoti apklausos protokole, jis su protokolu susipažino, patvirtino raštu, kad surašyta teisingai. Po to jis buvo dar 3 kartus apklaustas. 2016-11-14 apklausos pradžioje įtariamiesiems duodama galimybė patikslinti savo parodymus, įtariamasis apie specialisto išvadą nieko nepakomentavo. 2017-01-25 apklausos metu dėl specialisto išvados jokių komentarų nepateikė. 2017-02-28 apklausos metu B. Š. pareiškė, kad patikslinimų ir papildymų dėl ankstesnių apklausų neturi. Duodama parodymus teisme ji suklydo, nes yra pagrindinė byla, labai didelės apimties, joje tie patys gynėjai, ta pati pozicija. B. Š. rašytinio prašymo, kuriame jis nurodė, kad sugadinimai ne tie, pakomentuoti negali, apklausų metu jis to neminėjo.

Liudytojas T. P. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad nuo 2007 m. iki 2014 m. dirbo AB “Lietuvos draudimas” vyresniuoju ekspertu. Jo funkcijos buvo surinktų dokumentų analizė, peržiūra ir paruošimas. Visi dokumentai „suplaukdavo“ į duomenų bazę, kiekvienas ekspertas turėjo savo prisijungimą ir kiekvienam buvo paskirtos bylos administruoti. Darbas būdavo toks, kad atsidarai tą programą ir peržiūri viską, jeigu reikia, pagal nuotraukas paskaičiuoji žalą. Iš esmės buvo surinktų dokumentų analizė ir paruošimas tolimesnei eigai, išmokėjimui arba ne. Dokumentus jis matydavo elektroninėje erdvėje, popierinių dokumentų nebūdavo, nebent klientas atnešdavo, bet juos surinkdavo ir nešdavo skanuoti. Automobilių jis realiai neapžiūrėdavo, tik paprasti ekspertai tai darydavo, vyr. ekspertai tik dokumentus žiūrėdavo. Neatsimena, ar jam teko administruoti įvykį tarp “BMW” ir “Renault Espace”. Asmeniškai su klientais jis nebendraudavo, specialiai AB “Lietuvos draudimas” padarė, kad vyr. ekspertai nebendrautų tiesiogiai.

Bylos nagrinėjimo metu nesurinkta duomenų, paneigiančių šiuos kaltinamųjų ir liudytojų parodymus. Kaltinamiesiems pateiktame kaltinime ir prokurorų baigiamosiose kalbose akcentuojama Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad nėra pagrindo teigti, jog automobiliai „BMW“ ir „Renault“ susidūrė 2013-02-19 eismo įvykio metu. Tačiau B. Š. teisminio nagrinėjimo metu nurodė, kad automobilio „BMW“ nuotraukos, kuriomis remiantis padaryta tokia išvada, nėra nuotraukos iš 2013-02-19 eismo įvykio, kuris nagrinėjamas byloje. Jis nurodė, kad jo patirti automobilio „BMW“ apgadinimai buvo kur kas mažesni. Tokius jo parodymus patvirtina ir V. P. teisminio nagrinėjimo metu duoti parodymai, kad specialisto išvadoje visose nuotraukose esantys „BMW“ apgadinimai yra iš jo 2013-01-06 patirto eismo įvykio. Šiuo parodymus taip pat patvirtino ir V. B., nurodydamas, kad jam atrodo, jog automobilio „BMW“ apgadinimai buvo žymiai mažesni. Nors B. Š. ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas nenurodė, kad specialisto išvadoje nuotraukos yra ne iš jo patirto eismo įvykio (tą patvirtino ir liudytoja apklausta tyrėja A. B., atlikusi jo apklausą), tai, kad teisme jo išsakyta pozicija jau buvo pareikšta ir ikiteisminio tyrimo metu, patvirtina byloje esantis jo 2016-09-15 prašymas, kuriame nurodyta, kad jis pakartotinai praneša, jog tyrimo metu specialisto išvadoje buvo vertinami ne jo automobilio apgadinimai, jo automobilis turėjo ženkliai mažesnius apgadinimus, mano, kad tyrimo metu buvo naudojamos ne jo nuotraukos.