Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

2012-05-10 · Civilinė byla Nr. 2-169-239/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2012-05-10
Bylos Nr.
2-169-239/2012
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Nijolė Zaleckienė
Ieškovas
S. N.
Atsakovas
UAB „VIEVIO TRANSPORTAS“
Advokatai
Rūta Merkevičiūtė, Inga Karulaitytė-Kvainauskienė
Civilinė byla Nr. 2-169-239/2012 m.Teisminio proceso Nr. 2-48-3-02180-2011-2Procesinio sprendimo kategorijos: 14.; 116.1. (S)
TRAKŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLietuvos Respublikos vardu2012 m. gegužės 10 d.Trakai
Trakų rajono apylinkės teismo teisėja Nijolė Zaleckienė,sekretoriaujant Ingai Bakšaitei,dalyvaujant ieškovui S. N.,

atsakovo UAB „VIEVIO TRANSPORTAS“ atstovėms advokatei Ingai Karulaitytei-Kvainauskienei, advokato padėjėjai Rūtai Merkevičiūtei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo S. N. ieškinį ir patikslintą ieškinį atsakovui UAB „VIEVIO TRANSPORTAS“ dėl darbo užmokesčio ir kitų su darbo teisiniais santykiais susijusių išmokų priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 1058,76 Lt neišmokėtą darbo užmokestį, 511,00 Lt dienpinigius, 78,66 Lt kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas, 1870,25 Lt delspinigius, 13191,18 Lt vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką, 350,31 Lt procesines palūkanas, 164,00 Lt kelionės išlaidas.

Ieškovas palaikė aukščiau nurodytus reikalavimus ir paaiškino, jog 2011-02-10 šalys sudarė darbo sutartį, kuri buvo nutraukta 2011-02-28 pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau tekste – DK) 127 straipsnio 1 dalį, tai yra ieškovo pareiškimu. Ieškovas atleidimo iš darbo dieną, tai yra 2011-02-28, pareikalavo, kad atsakovas visiškai su juo atsiskaitytų, tai yra išmokėtų visas jam priklausančias sumas. Atsakovas neatsiskaitė su ieškovu. Ieškovas taip pat paaiškino, jog pagal darbo sutartį, sudarytą tarp šalių, jis faktiškai dirbo 12 dienų, iš kurių aštuonios dienos – darbo dienos, trys dienos – poilsio dienos, viena diena – švenčių diena. Ieškovas 2011-02-13 buvo pasiųstas į tarnybinę komandiruotę, iš kurios grįžo 2011-02-24. Esant tokioms aplinkybėms, atsakovas už ieškovo darbo funkcijų atlikimą poilsio ir švenčių dienomis turėjo atsiskaityti pagal DK 194 straipsnio 1 dalį. Ieškovas nurodytu laikotarpiu dirbo 108 valandas, tai yra dirbo viršvalandinį darbą, už kurį atsakovas turėjo atsiskaityti pagal DK 193 straipsnį. Ieškovas taip pat paaiškino, jog 2011-02-28 kasos išlaidų orderyje Nr. 16/11, kuris yra pateiktas į bylą, pasirašė ne ieškovas, ką patvirtina Lietuvos teismo ekspertizės centro 2011-07-27 specialisto išvada Nr. 11-1448 (11). Ieškovas taip pat paaiškino, jog laikotarpis, už kurį jis prašo priteisti delspinigius, yra nuo darbo sutarties nutraukimo dienos iki bylos iškėlimo teisme dienos.

Atsakovas su pareikštu ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovo atstovės paaiškino, jog ieškovas nepagrįstai teigia, kad jam nebuvo išmokėtas prašomas priteisti darbo užmokestis. Pagal 2011-02-28 kasos išlaidų orderį Nr. 16/11 ieškovui atleidimo iš darbo dieną buvo išmokėtos visos jam priklausančios sumos - 556,86 Lt darbo užmokestis ir 501,90 Lt dienpinigiai. Nurodytą aplinkybę patvirtina ir į bylą pateiktas Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2011-04-14 pranešimas apie atliktą mokestinį tyrimą, kuriame konstatuota, kad ieškovui 2011 m. vasario mėnesį priskaičiuota 611,93 Lt su darbo santykiais susijusių pajamų, 1415,20 Lt dienpinigių, išskaičiuota 55,07 Lt VSD ir apskaičiuota išmokėjimui 1972,06 Lt (556,86 Lt darbo užmokesčio ir 1415,20 Lt dienpinigių). Kasos knygos 2011-02-28 duomenys patvirtina, jog atsakovo kasoje buvo 14006,05 Lt likutis, kuris buvo panaudotas grynųjų pinigų operacijų pagal kasos išlaidų orderius Nr. 15/11, 16/11 ir 17/11 atlikimui; ieškovui buvo išmokėta 1058,76 Lt suma pagal kasos išlaidų orderį Nr. 16/11. Byloje esanti specialisto išvada nepatvirtina, kad kasos išlaidų orderis Nr. 16/11 yra suklastotas, nes tik teismas gali nustatyti, kad dokumentas yra suklastotas. Nagrinėjamu atveju nėra priimtas teismo nuosprendis, kuriuo kasos išlaidų orderis Nr. 16/11 būtų pripažintas suklastotu. Dėl ieškovui priskaičiuotų ir išmokėtų sumų buvo atlikti Valstybinės darbo inspekcijos ir Valstybinės mokesčių inspekcijos patikrinimai, kurių metu nenustatyta jokių pažeidimų. Nurodytų patikrinimų metu nustatyta, jog ieškovui dienpinigiai buvo paskaičiuoti pagrįstai ir teisėtai, su komandiruote susijusios išlaidos buvo visiškai išmokėtos. Anot atsakovo atstovės, aukščiau nurodytų įstaigų priimti dokumentai, kuriuose užfiksuoti patikrinimų rezultatai, yra oficialieji rašytiniai įrodymai ir turi didesnę įrodomąją galią CPK 197 straipsnio 2 dalies prasme. Atsakovo atstovė taip pat paaiškino, jog ieškovo reikalavimas dėl vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką priteisimo yra nepagrįstas. Ieškovas neteisingai apskaičiavo prašomą priteisti vidutinio darbo užmokesčio dydį. Be to, ieškovas apskritai neturi teisės reikalauti vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką pagal DK 141 straipsnio 3 dalį, kadangi, pirma, atsakovas su ieškovu atsiskaitė laiku; antra, ieškovas kreipėsi į teismą tik po 8 mėnesių nuo darbo sutarties nutraukimo dienos. Iki ieškinio padavimo teismui dienos ieškovas nebuvo kreipęsis į atsakovą dėl visiško atsiskaitymo, atsakovui apie ieškovo reikalavimus tapo žinoma tik gavus ieškovo ieškinį. Esant tokioms aplinkybėms, pripažintina, jog tik dėl paties ieškovo kaltės su juo neva galėjo būti neatsiskaityta. Tuo atveju, jeigu būtų konstatuota, kad DK 141 straipsnio 3 dalies nuostata atsakovo atžvilgiu yra taikytina, vidutinio darbo užmokesčio kompensacija už uždelstą atsiskaityti laiką turėtų būti sumažinta, nes, priešingu atveju, būtų pernelyg didelė disproporcija tarp ieškovui priklausančių darbo pajamų už jo išdirbtą laikotarpį ir prašomos priteisti kompensacijos. Be to, ieškovas nuo 2011-03-01 buvo įsidarbinęs ir dirbo keliose darbovietėse, gavo pajamas. Ieškovas ir šiuo metu turi nuolatinį darbą, todėl, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pripažintina, jog viso ieškovo prašomo vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką priteisimas lemtų ieškovo nepagrįstą praturtėjimą.

Atsakovas prašo priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Bylos duomenys (b. l. 3, 43-44) patvirtina, jog šalys 2011 m. vasario 10 d. sudarė neterminuotą darbo sutartį Nr. 145 (toliau tekste – Darbo sutartis), kuria inter alia sulygo dėl šių sutarties sąlygų: darbuotojo darbovietė – visi UAB „VIEVIO TRANSPORTAS“ padaliniai; darbuotojo darbo funkcijos (pareigos) – vairuotojas-ekspeditorius-šaltkalvis; darbo užmokestis – valandinis apmokėjimas, valandinis įkainis – 6,35 Lt; darbo laiko trukmė – 8 valandos. Darbo sutartis įsigaliojo 2011 m. vasario 10 d. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog Darbo sutartis buvo nutraukta 2011 m. vasario 28 d. pagal DK 127 straipsnio 1 dalį, tai yra ieškovo pareiškimu (b. l. 46).

Dėl visiško atsiskaitymo su ieškovu pastarojo atleidimo iš darbo dieną.

Pagal DK 141 straipsnio 1 dalį darbdavys privalo visiškai atsiskaityti su atleidžiamu iš darbo darbuotoju jo atleidimo dieną, jeigu įstatymais ar darbdavio ir darbuotojo susitarimu nenustatyta kitokia atsiskaitymo tvarka.

Teismas, įvertinęs bylos duomenis, faktines bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes, daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju netaikytina nei viena įstatymuose įtvirtinta išimtis, nustatanti kitokią atsiskaitymo su atleidžiamu iš darbo darbuotoju tvarką nei ta, kuri numatyta DK 141 straipsnio 1 dalyje. Byloje duomenų, patvirtinančių, jog šalys tarpusavio susitarimu būtų nustačiusios kitokią atsiskaitymo su atleidžiamu iš darbo ieškovu tvarką nei ta, kuri numatyta DK 141 straipsnio 1 dalyje, nėra, todėl pripažintina, jog nagrinėjamu atveju taikytina bendroji įstatyme įtvirtinta taisyklė, pagal kurią darbdavys privalo visiškai atsiskaityti su atleidžiamu iš darbo darbuotoju jo atleidimo dieną.

Viena vertus, pažymėtina, jog pagal bendrąją proceso įstatyme įtvirtintą taisyklę šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 12, 178 straipsniai), kita vertus, pabrėžtina, jog darbo teisiniuose santykiuose darbuotojas yra silpnesnioji šalis, todėl, įvertinus šalių objektyvias galimybes teikti įrodymus bei pagrįsti savo argumentus, konstatuotina, kad pareiga įrodyti, jog buvo tinkamai atsiskaityta su ieškovu pastarojo atleidimo iš darbo dieną, nagrinėjamu atveju tenka atsakovui.

CPK 177 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis).

Atsakovas tą aplinkybę, jog ieškovui pastarojo atleidimo iš darbo dieną buvo išmokėtos visos jam priklausančios pinigų sumos, įrodinėja į bylą pateiktais duomenimis – 2011-02-28 kasos išlaidų orderio Nr. 16/11 kopija (b. l. 33), Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2011-04-14 pranešimo apie atliktą mokestinį tyrimą Nr. (4.65)-89-501 kopija (b. l. 34-36), Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriaus 2011-03-31 sprendimo Nr. (1) SD-6436 kopija (b. l. 59-61), kasos knygos 2011-02-28 duomenimis (b. l. 102), 2012-03-29 pažymos apie ieškovui priskaičiuotas ir išmokėtas sumas kopija (b. l. 106).

Teismas, ištyręs ir įvertinęs aukščiau nurodytus įrodymus, kitus bylos duomenis, konstatuoja, jog atsakovas neįrodė tos aplinkybės, jog ieškovui atleidimo iš darbo dieną buvo išmokėtos visos jam priklausančios pinigų sumos:

bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog atsakovas aplinkybę, jog su ieškovu pastarojo atleidimo iš darbo dieną buvo atsiskaityta visiškai, inter alia įrodinėja 2011-02-28 kasos išlaidų orderio Nr. 16/11 kopija. Lietuvos teismo ekspertizės centro 2011-07-27 specialisto išvadoje Nr. 11-1448 (11) (b. l. 4-5) konstatuota, jog tirti pateiktame 2011-02-28 kasos išlaidų orderyje Nr. 16/11, eilutėje „Gavėjo parašas“, pasirašė ne ieškovas. Viena vertus, teismas sutinka su atsakovo atstovės argumentu, jog tik teismas apkaltinamuoju nuosprendžiu gali pripažinti, kad dokumentas yra suklastotas, kita vertus, teismas pažymi, jog aukščiau nurodyta specialisto išvada patvirtina aplinkybę, jog 2011-02-28 kasos išlaidų orderis Nr. 16/11 per se nėra patikimas įrodymas sprendžiant, ar atsakovas su ieškovu pastarojo atleidimo iš darbo dieną atsiskaitė visiškai;

Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2011-04-14 pranešime apie atliktą mokestinį tyrimą Nr. (4.65)-89-501 nurodyta, jog pagal mokestiniam tyrimui pateiktus dokumentus ieškovui 2011 m. vasario mėnesį priskaičiuota 611,93 Lt su darbo santykiais susijusių pajamų, 1415,20 Lt dienpinigių, apskaičiuota išmokėjimui - 1972,06 Lt (b. l. 35). Teismas pažymi, jog nurodytas pranešimas nepatvirtina tos aplinkybės, jog nurodytos pinigų sumos buvo sumokėtos ieškovui;

kasos knygos 2011-02-28 duomenys, 2012-03-29 pažymos apie ieškovui priskaičiuotas ir išmokėtas sumas kopija patvirtina tą aplinkybę, jog ieškovui už pastarojo darbo funkcijų atlikimą pagal Darbo sutartį buvo priskaičiuotas 556,86 Lt darbo užmokestis (atskaičius mokesčius) ir, be kita ko, 501,90 Lt dienpinigiai, tačiau nurodyti įrodymai nepatvirtina tos aplinkybės, jog aukščiau nurodytos, su darbo teisiniais santykiais susijusios išmokos buvo išmokėtos ieškovui;

bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog atsakovas aplinkybę, jog su ieškovu pastarojo atleidimo iš darbo dieną buvo atsiskaityta visiškai, inter alia įrodinėja Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriaus 2011-03-31 sprendimo Nr. (1) SD-6436, kuris, anot atsakovo atstovės, yra oficialusis rašytinis įrodymas ir turi didesnę įrodomąją galią CPK 197 straipsnio 2 dalies prasme, kopija.

Bendroji įstatyme įtvirtinta taisyklė yra ta, jog jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios (CPK 185 straipsnio 2 dalis). Nurodytos taisyklės išimtis yra įtvirtinta CPK 197 straipsnio 2 dalyje, pagal kurią dokumentai, išduoti valstybės ir savivaldybių institucijų, patvirtinti kitų valstybės įgaliotų asmenų neviršijant jiems nustatytos kompetencijos bei laikantis atitinkamiems dokumentams keliamų formos reikalavimų, laikomi oficialiaisiais rašytiniais įrodymais ir turi didesnę įrodomąją galią. Aplinkybės, nurodytos oficialiuose rašytiniuose įrodymuose, laikomos visiškai įrodytomis, iki jos bus paneigtos kitais byloje esančiais, išskyrus liudytojų parodymus, įrodymais. Lietuvos Respublikos valstybinė darbo inspekcija yra valstybės įstaiga, priskirtina prie CPK 197 straipsnio 2 dalyje nurodytų subjektų, tai yra subjektų, išduodančių oficialiuosius rašytinius dokumentus, tačiau, suprantama, ne kiekvienas Valstybinės darbo inspekcijos išduotas dokumentas gali būti tokiu laikomas. Viena iš Valstybinės darbo inspekcijos funkcijų yra pareiškimų bei skundų Valstybinės darbo inspekcijos kompetencijos klausimais tyrimas (Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos įstatymo 6 straipsnio 15 punktas). Nagrinėjamu atveju Valstybinės darbo inspekcijos pareigūnai pagal ieškovo prašyme (b. l. 62) išdėstytas aplinkybes atliko atsakovo patikrinimą ir priėmė aukščiau nurodytą sprendimą, kuriuo nutraukė administracinę procedūrą, pradėtą pagal aukščiau nurodytą ieškovo prašymą. Teismas pažymi, jog sprendimo motyvuojamojoje dalyje neužfiksuoti konkretūs, reikšmingi civilinei bylai faktai, joje tik pateikta patikrinimo metu tirtų įrodymų, nustatytų faktų analizė, kurios pagrindu padaryta išvada dėl tyrimo perspektyvos (dėl administracinės procedūros nutraukimo). Baigiamoji atlikto tyrimo išvada yra suformuluota sprendimo rezoliucinėje dalyje ir būtent ji, tiksliau, administracinės procedūros nutraukimo faktas, gali būti vertinamas kaip aplinkybė, turinti didesnę įrodomąją galią. Sprendimo motyvuojamojoje dalyje užfiksuotas patikrinimo metu tirtų įrodymų, nustatytų faktų analizės vertinimas negali turėti oficialiojo, turinčio didesnę įrodomąją galią rašytinio įrodymo statuso, kadangi tokiu atveju būtų pažeisti vieni iš pagrindinių civilinio proceso principų, įtvirtintų CPK 6, 12-14 straipsniuose.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, iš dalies sutiktina su aukščiau nurodytu atsakovo atstovės argumentu, tačiau, kaip jau buvo nurodyta, pripažintina, jog nagrinėjamu atveju didesnę įrodomąją galią turi tik Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriaus 2011-03-31 sprendimo Nr. (1) SD-6436 rezoliucinė dalis. Atsakovas nagrinėjamu atveju bylai reikšmingą aplinkybę (visiško atsiskaitymo su ieškovu faktą) įrodinėja aukščiau nurodyto sprendimo motyvuojamąja dalimi, kuri, kaip jau buvo nurodyta, neturi oficialiojo rašytinio įrodymo statuso.

Viena vertus, Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriaus 2011-03-31 sprendimo Nr. (1) SD-6436 motyvuojamojoje dalyje inter alia nurodyta, jog ieškovui buvo išmokėtas 556,80 Lt darbo užmokestis ir 501,00 Lt dienpinigiai. Kita vertus, atkreiptinas dėmesys į tai, jog aukščiau nurodyti faktai nustatyti atlikus patikrinimą pagal atsakovo Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriaus pareigūnams pateiktą medžiagą, kuri, beje, yra pateikta į nagrinėjamą bylą. Pastebėtina, jog nurodytą medžiagą inter alia sudaro 2011-02-28 kasos išlaidų orderio Nr. 16/11 kopija, 2012-03-29 pažymos apie ieškovui priskaičiuotas ir išmokėtas sumas kopija, dėl kurių įrodomosios reikšmės teismas jau pasisakė. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, įvertinus tą aplinkybę, jog aukščiau nurodytas sprendimas priimtas dar iki Lietuvos teismo ekspertizės centro 2011-07-27 specialisto išvados Nr. 11-1448 parengimo, kurioje, kaip nustatyta bylos nagrinėjimo metu, konstatuota, jog 2011-02-28 kasos išlaidų orderyje Nr. 16/11, eilutėje „Gavėjo parašas“, pasirašė ne ieškovas, įvertinus kitus duomenis, sudarančius Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriaus pareigūnams pateiktą medžiagą, konstatuotina, jog Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriaus 2011-03-31 sprendimo Nr. (1) SD-6436 motyvuojamoji dalis nėra patikimas ir pakankamas įrodymas, kuriuo remdamasis teismas galėtų padaryti išvadą, jog atsakovas su ieškovu pastarojo atleidimo iš darbo dieną atsiskaitė visiškai.

Pažymėtina, jog kitų duomenų, patvirtinančių visiško atsiskaitymo su ieškovu faktą, atsakovas į bylą nepateikė.

Apibendrinant aukščiau išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, jog tiek kiekvienas aukščiau nurodytas, atsakovo į bylą pateiktas įrodymas, tiek jų visetas, nepatvirtina tos aplinkybės, jog ieškovui pastarojo atleidimo iš darbo dieną buvo išmokėtos visos jam priklausančios pinigų sumos.

Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, jog atsakovas neįrodė visiško atsiskaitymo su ieškovu pastarojo atleidimo iš darbo dieną fakto.

Dėl neišmokėto darbo užmokesčio.

Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 1058,76 Lt neišmokėtą darbo užmokestį. Ieškovas pateikė teismui rašytinį paaiškinimą, kuriame išdėstė neišmokėto darbo užmokesčio dydžio paskaičiavimą (b. l. 94).

DK 186 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog darbo užmokestis yra atlyginimas už darbą, darbuotojo atliekamą pagal darbo sutartį.

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog šalys Darbo sutartimi sulygo, jog ieškovui už darbo funkcijų atlikimą bus mokamas valandinis atlygis, kurio dydis – 6,35 Lt.

Bylos duomenų visetas – Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriaus 2011-03-31 sprendimo Nr. (1) SD-6436 kopija, 2011 metų vasario mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraščio kopija (b. l. 49, 95) – patvirtina, jog ieškovui laikotarpiu nuo 2011 m. vasario 11 d., tai yra nuo dienos, kurią ieškovas pradėjo dirbti pagal Darbo sutartį, iki 2011 m. vasario 28 d., tai yra iki Darbo sutarties nutraukimo dienos, apskaityta 10 darbo dienų ir 7 poilsio dienos. Aukščiau nurodyti įrodymai bei kiti byloje esantys įrodymai - 2012-03-29 pažymos apie ieškovui priskaičiuotas ir išmokėtas sumas kopija, kiti bylos duomenys (b. l. 97, 104) – patvirtina, jog atsakovo direktoriaus 2011-02-10 įsakymu Nr. 26 (b. l. 99) ieškovas 12 (dvylikos) dienų trukmei buvo pasiųstas į tarnybinę komandiruotę, kurios metu faktiškai dirbo 10 (dešimt) darbo dienų.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl to, kiek valandų per aukščiau nurodytą laikotarpį (10 (dešimties) darbo dienų) išdirbo ieškovas. Ieškovas paaiškino, jog nurodytu laikotarpiu jis dirbo 108 valandas. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, konstatuoja, jog byloje duomenų, patvirtinančių aukščiau nurodytus ieškovo paaiškinimus, nėra, priešingai, bylos duomenų visetas – priskaitymų/ atskaitymų analizės kopija (b. l. 38), 2011 metų vasario mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraščio kopija, Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriaus 2011-03-31 sprendimo Nr. (1) SD-6436 kopija, 2012-03-29 pažymos apie ieškovui priskaičiuotas ir išmokėtas sumas kopija, kiti bylos duomenys (b. l. 104) – paneigia aukščiau nurodytus ieškovo paaiškinimus. Teismas, ištyręs ir įvertinęs aukščiau nurodytų, byloje esančių įrodymų visetą, kritiškai vertina ir atmeta ieškovo paaiškinimus, jog jis 10 (dešimties) darbo dienų laikotarpiu išdirbo 108 valandas, ir konstatuoja, jog ieškovas nurodytu laikotarpiu faktiškai išdirbo 91,87 val.

Bylos duomenų visetas – Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2011-04-14 pranešimo apie atliktą mokestinį tyrimą Nr. (4.65)-89-501 kopija, priskaitymų/ atskaitymų analizės kopija, buhalterinės apskaitos duomenys (b. l. 48), Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriaus 2011-03-31 sprendimo Nr. (1) SD-6436 kopija, kasos knygos 2011-02-28 duomenys, 2012-03-29 pažymos apie ieškovui priskaičiuotas ir išmokėtas sumas kopija – patvirtina, jog atsakovas ieškovui už pastarojo faktiškai išdirbtą darbo laiką (91,87 val.) priskaičiavo 611,93 Lt darbo užmokesčio (neišskaičius mokesčių). Teismas, ištyręs ir įvertinęs aukščiau nurodytų įrodymų visetą, įvertinęs tą aplinkybę, jog valstybės įstaigos, atlikusios atsakovo patikrinimus, nenustatė pažeidimų, susijusių su darbo užmokesčio ir kitų su darbo teisiniais santykiais susijusių išmokų apskaičiavimu, įvertinęs aukščiau nurodyto darbo užmokesčio dydžio apskaičiavimo tvarką bei jos atitiktį DK nuostatoms, kritiškai vertina ir atmeta ieškovo teismui pateiktą neišmokėto darbo užmokesčio dydžio paskaičiavimą bei konstatuoja, jog ieškovui už pastarojo faktiškai išdirbtą darbo laiką priklauso 611,93 Lt darbo užmokestis (neišskaičius mokesčių).

Esant visoms nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, jog ieškovo reikalavimas dėl neišmokėto darbo užmokesčio priteisimo yra pagrįstas ir tenkintinas iš dalies.

Dėl dienpinigių.

Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 511,00 Lt dienpinigius.

Pagal DK 220 straipsnio 1 dalį darbuotojams, pasiųstiems į tarnybines komandiruotes, garantuojama, kad per visą komandiruotės laiką paliekama darbo vieta (pareigos) ir darbo užmokestis. Be to, jiems mokami dienpinigiai ir kompensuojamos su komandiruote susijusios išlaidos.

Bylos duomenys (b. l. 86, 105) patvirtina, jog ieškovas sutiko, kad atsakovas jam mokėtų 30 procentų mažesnius dienpinigius už tuos, kurie yra patvirtinti Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymu.

Bylos duomenų visetas - Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2011-04-14 pranešimo apie atliktą mokestinį tyrimą Nr. (4.65)-89-501 kopija, vairuotojų avansinės apyskaitos kopija (b. l. 39, 98), Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriaus 2011-03-31 sprendimo Nr. (1) SD-6436 kopija, kasos knygos 2011-02-28 duomenys, 2012-03-29 pažymos apie ieškovui priskaičiuotas ir išmokėtas sumas kopija – patvirtina, jog atsakovas ieškovui už pastarojo tarnybinėje komandiruotėje išbūtą laiką priskaičiavo 501,90 Lt dienpinigių. Teismas, ištyręs ir įvertinęs aukščiau nurodytų įrodymų visetą, įvertinęs tą aplinkybę, jog valstybės įstaigos, atlikusios atsakovo patikrinimus, nenustatė pažeidimų, susijusių su dienpinigių apskaičiavimu, įvertinęs aukščiau nurodyto dienpinigių dydžio apskaičiavimo tvarką bei jos atitiktį DK ir kitų teisės aktų nuostatoms, konstatuoja, jog ieškovui už pastarojo tarnybinėje komandiruotėje išbūtą laiką priklauso 501,90 Lt dienpinigiai.

Esant visoms nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, jog ieškovo reikalavimas dėl dienpinigių priteisimo yra pagrįstas ir tenkintinas iš dalies.

Atkreiptinas dėmesys į tą aplinkybę, jog ieškovas pradiniu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 1058,76 Lt darbo užmokestį, o dienpinigių neprašė priteisti. Pastebėtina, jog pradinio ieškinio reikalavimo dėl darbo užmokesčio priteisimo suma yra lygi ieškovui priskaičiuotų ir, kaip bylos nagrinėjimo metu konstatuota, priklausančių bei neišmokėtų darbo užmokesčio ir dienpinigių bendrai sumai (556,86 Lt darbo užmokestis (išskaičius mokesčius) + 501,90 Lt dienpinigiai).

Dėl piniginės kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas.

Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 78,66 Lt kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas.

Pagal DK 177 straipsnio 2 dalį piniginė kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas išmokama nutraukiant darbo sutartį neatsižvelgiant į jos terminą. Kompensacijos dydis nustatomas pagal nepanaudotų kasmetinių atostogų, tenkančių tam darbo laikotarpiui, darbo dienų skaičių.

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog ieškovas pagal Darbo sutartį dirbo 17 dienų. Teismas, įvertinęs faktines bylos aplinkybes, daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju taikytina DK 166 straipsnio 1 dalis, pagal kurią kasmetinių minimaliųjų atostogų trukmė - dvidešimt aštuonios kalendorinės dienos. Esant tokioms aplinkybėms, konstatuotina, jog ieškovui už pagal Darbo sutartį dirbtą laiką priklausė 1,3 kalendorinės kasmetinių atostogų dienos ((28 dienos / 365 dienų) x 17 dienų), tačiau, kaip jau buvo nurodyta, pagal DK 177 straipsnio 2 dalį piniginė kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas mokama ir jos dydis nustatomas pagal nepanaudotų kasmetinių atostogų, tenkančių tam darbo laikotarpiui, darbo dienų skaičių. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2010 m. gruodžio 27 d. įsakymu „Dėl metinių darbo dienų koeficientų bei metinių vidutinio mėnesio darbo dienų ir valandų skaičių 2011 metais patvirtinimo“ Nr. A1-623 (toliau tekste – Įsakymas) patvirtinta, jog metinis 2011 metų darbo dienų koeficientas, esant penkių darbo dienų savaitei, – 0,7. Esant nurodytoms aplinkybėms, pripažintina, jog darbo laikotarpiui, kurį pagal Darbo sutartį išdirbo ieškovas, tenka 0,91 kasmetinių atostogų darbo dienos. Esant nurodytoms, bylos nagrinėjimo metu nustatytoms aplinkybėms, konstatuotina, jog ieškovui nepriklauso piniginė kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas, kadangi darbo laikotarpiui, kurį pagal Darbo sutartį išdirbo ieškovas, netenka nei 1 (viena) kasmetinių atostogų darbo diena.

Esant visoms nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, jog ieškovo reikalavimas dėl piniginės kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas priteisimo yra nepagrįstas ir atmestinas.

Dėl delspinigių.

Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 1870,25 Lt delspinigius. Ieškovas paaiškino, jog laikotarpis, už kurį jis prašo priteisti nurodyto dydžio delspinigius, yra nuo darbo sutarties nutraukimo dienos iki bylos iškėlimo teisme dienos.

Pagal DK 207 straipsnio 1 dalį, kai dėl darbdavio kaltės pavėluotai išmokamas darbo užmokestis ar kitos su darbo santykiais susijusios išmokos, kartu su jomis darbuotojui išmokami įstatymų nustatyto dydžio delspinigiai. Delspinigių dydį, mokėjimo sąlygas reglamentuoja Delspinigių nustatymo už išmokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotą mokėjimą įstatymas. Nurodyto įstatymo 2 straipsnyje inter alia nustatyta, kad kai ne dėl darbuotojo kaltės pavėluotai išmokamas darbo užmokestis ar kitos su darbo santykiais susijusios išmokos, kartu su jomis darbuotojui sumokami delspinigiai; delspinigių dydį sudaro 0,06 procento priklausančios išmokėti sumos už kiekvieną praleistą kalendorinę dieną, pradedant skaičiuoti po 7 kalendorinių dienų, kai išmokos teisės aktuose ar kolektyvinėje (jeigu jos nėra – darbo) sutartyje arba darbdavio nustatytu laiku turėjo būti sumokėtos, ir baigiant skaičiuoti įskaitant jų išmokėjimo dieną.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vieningą teismų praktiką bylose dėl su darbo teisiniais santykiais susijusių išmokų priteisimo, ne vieną kartą yra konstatavęs, jog aukščiau nurodytuose įstatymuose nustatyta delspinigių sankcija darbdaviui laiko atžvilgiu gali būti taikoma tol, kol darbuotoją, kuriam nustatytu laiku nebuvo išmokėtos atitinkamos išmokos, ir darbdavį sieja darbo santykiai. Po darbo santykių pasibaigimo, darbdaviui neįvykdžius DK 141 straipsnio 1 dalyje bei 206 straipsnyje nustatytos prievolės, gali būti taikoma DK 141 straipsnio 3 dalyje nurodyta sankcija, o delspinigių skaičiavimas nutraukiamas (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio mėn. 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-282/2010).

Ieškovas, minėta, delspinigius prašo priteisti laikotarpiu nuo darbo sutarties nutraukimo dienos iki bylos iškėlimo teisme dienos. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog šalių darbo teisiniai santykiai nutrūko 2011 m. vasario 28 d., tai yra Darbo sutarties nutraukimo dieną. Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, atsižvelgiant į kasacinio teismo praktiką, konstatuotina, jog ieškovo reikalavimas dėl delspinigių priteisimo yra teisiškai nepagrįstas, todėl atmestinas.

Dėl vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką.

Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 13191,18 Lt vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką nuo 2011 m. vasario 28 d. iki ieškinio padavimo teismui dienos, tai yra iki 2011 m. spalio 4 d.

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog atsakovas neatsiskaitė visiškai su ieškovu pastarojo atleidimo iš darbo dieną.

DK 141 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog, kai uždelsiama atsiskaityti ne dėl darbuotojo kaltės, darbuotojui sumokamas jo vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo laiką. Byloje duomenų, patvirtinančių, jog ieškovas, kaip darbuotojas, yra kaltas dėl to, kad uždelsta su juo atsiskaityti, nėra, todėl, atsižvelgiant į faktines bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes, pripažintina, jog nagrinėjamu atveju yra pagrindas atsakovo atžvilgiu taikyti DK 141 straipsnio 3 dalyje numatytą sankciją.

Ieškovas rašytiniame paaiškinime (b. l. 94) išdėstė vidutinio vienos dienos darbo užmokesčio paskaičiavimą. Anot ieškovo, vidutinis pastarojo vienos dienos darbo užmokestis – 60,51 Lt (neišskaičius mokesčių). Atsakovo į bylą pateikti duomenys – 2012-03-29 pažymos apie ieškovui priskaičiuotas ir išmokėtas sumas kopija, kiti bylos duomenys (b. l. 37) – patvirtina, jog atsakovo apskaičiuotas vidutinis ieškovo vienos dienos darbo užmokestis – 53,29 Lt (neišskaičius mokesčių).

Vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarka reglamentuojama Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gegužės 27 d. nutarimu Nr. 650 patvirtintame Darbuotojo ir valstybės tarnautojo vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos apraše (toliau tekste – Aprašas).

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog ieškovas pagal Darbo sutartį dirbo 17 dienų. Pagal Aprašo 6.4 punktą, jeigu darbuotojas įmonėje dirbo mažiau kaip 3 mėnesius vidutinis jo darbo dienos (valandos) užmokestis apskaičiuojamas iš darbo užmokesčio, priskaičiuoto už faktiškai įmonėje dirbtą laiką, ir vadovaujamasi inter alia Aprašo 6.3 punkto nuostatomis. Pagal Aprašo 6.3 punktą vidutinis darbo valandos užmokestis apskaičiuojamas taip: skaičiuojamojo laikotarpio darbo užmokestis dalijamas iš faktiškai dirbtų per tą laikotarpį valandų skaičiaus (įskaitant viršvalandžius).

Bylos nagrinėjimo metu konstatavus, jog darbo užmokestis, priskaičiuotas ieškovui už faktiškai pagal Darbo sutartį dirbtą laiką, yra 611,93 Lt, faktiškai išdirbtas darbo laikas - 91,87 val., darytina išvada, jog vidutinis ieškovo darbo valandos užmokestis yra 6,6608 Lt, vadinasi, vidutinis ieškovo vienos dienos darbo užmokestis – 53,29 Lt (6,6608 Lt x 8 valandos (40 valandų darbo savaitė)).

Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, kritiškai vertintinas ir atmestinas ieškovo teismui pateiktas vidutinio pastarojo vienos dienos darbo užmokesčio paskaičiavimas ir konstatuotina, jog vidutinis ieškovo vienos dienos darbo užmokestis – 53,29 Lt (neišskaičius mokesčių).

Ieškovas, minėta, prašo priteisti vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką laikotarpiu nuo 2011 m. vasario 28 d. iki ieškinio padavimo teismui dienos, tai yra iki 2011 m. spalio 4 d.

Teismas, pagal DK 141 straipsnio 3 dalį priteisdamas darbuotojui (ieškovui), su kuriuo darbdavys teismo sprendimo priėmimo dieną vis dar nėra visiškai atsiskaitęs (uždelsimas atsiskaityti tęsiasi), vidutinį darbo užmokestį už uždelsimo atsiskaityti laiką, privalo apskaičiuoti ir priteisti darbuotojui (ieškovui) konkrečią sumą, apskaičiuotą už uždelsimo atsiskaityti laikotarpį nuo tos dienos, kurią darbdavys privalėjo atsiskaityti, iki teismo sprendimo priėmimo imtinai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-247/2011). Teismas, atsižvelgdamas į nurodytą kasacinio teismo praktiką bei vadovaudamasis CPK 417 straipsniu, konstatuoja, jog uždelstas atsiskaityti su ieškovu laikas skaičiuotinas nuo kitos darbo dienos po ieškovo atleidimo iš darbo dienos, tai yra nuo 2011 m. kovo 1 d., iki teismo sprendimo priėmimo dienos, tai yra iki 2012 m. gegužės 10 d. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad atsakovas uždelsė atsiskaityti su ieškovu 303 darbo dienas, todėl pripažintina, jog nagrinėjamu atveju vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo laiką – 16146,87 Lt (neišskaičius mokesčių).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas DK 141 straipsnio 3 dalį, yra pažymėjęs, jog šios normos paskirtis yra daugiaplanė: tiek kompensacinė (darbuotojui), tiek prevencinė ir nubaudimo (darbdaviui). Nurodyti šios normos tikslai gali būti pasiekti bei efektyvūs tik tada, kai darbdaviui paskirta sankcija bus proporcinga jo padarytam teisės pažeidimui. Svarbu, kad tarp teisės pažeidimo ir sankcijos neatsirastų nepagrįstai didelis neadekvatumas (disproporcija) ir kad taip nebūtų pažeisti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų reikalavimai (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-267/2008).

Pažymėtina, jog DK expressis verbis neįtvirtinta galimybė mažinti už uždelstą atsiskaityti laiką mokėtinos išmokos dydžio, tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vieningą teismų praktiką bylose dėl vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką priteisimo, yra konstatavęs, jog tam tikrais atvejais teismas, įvertinęs faktines bylos aplinkybes, atsižvelgdamas į darbo teisės principus, įtvirtintus DK 2 ir 35 straipsniuose, turi teisę mažinti vidutinio darbo užmokesčio kompensaciją už uždelstą atsiskaityti laikotarpį (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-365/2010; 2011 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-247/2011). Aukščiau nurodytose nutartyse išskirti du vertinamojo pobūdžio kriterijai – darbuotoją ir darbdavį siejusių darbo teisinių santykių laikotarpis bei uždelstos išmokėti išmokos ir apskaičiuotos išmokos už uždelsimo atsiskaityti laiką dydžiai.

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog ieškovas pagal Darbo sutartį dirbo 17 dienų, o uždelstas atsiskaityti su ieškovu laikas iki sprendimo šioje byloje priėmimo (imtinai) – 303 darbo dienos. Bylos nagrinėjimo metu konstatuota, jog ieškovui priklausančių ir neišmokėtų su darbo teisiniais santykiais susijusių išmokų bendra suma – 1113,83 Lt (611,93 Lt darbo užmokestis (neišskaičius mokesčių) + 501,90 Lt dienpinigiai), o vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo laiką – 16146,87 Lt (neišskaičius mokesčių). Esant nurodytoms aplinkybėms, pripažintina, jog nagrinėjamu atveju yra pernelyg didelė disproporcija tarp ieškovui priklausančių ir uždelstų išmokėti išmokų bei daugelį kartų (daugiau nei 14 kartų) nurodytų išmokų sumą viršijančios kompensacijos. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, jog vidutinio darbo užmokesčio kompensacijos už uždelstą atsiskaityti laikotarpį nesumažinimas nagrinėjamu atveju reikštų nepagrįstai didelį neadekvatumą tarp teisės pažeidimo ir sankcijos, nebūtų suderinamas su DK 2, 35 straipsniuose įtvirtintais darbo teisės principais, taip pat su proporcingumu, kaip bendruoju teisės principu.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, mažintina ieškovui priklausanti išmoka už uždelsimo atsiskaityti laiką, ieškovui iš atsakovo priteistina pusė priklausančios išmokos už uždelsimo atsiskaityti laiką, tai yra 8073,44 Lt. Teismo įsitikinimu, priteisus nurodyto dydžio išmoką, bus pasiekti abu DK 141 straipsnio 3 dalies normai keliami tikslai - tiek kompensacinis, tiek prevencinis ir nubaudimo, bei užtikrintas proporcingumo principas tarp jų.

Darbdavys, uždelsdamas atsiskaityti su atleidžiamu iš darbo darbuotoju arba nevykdydamas teismo sprendimo, prisiima jam galinčių kilti neigiamų padarinių riziką. Vidutinio darbo užmokesčio priteisimas už uždelsimo atsiskaityti laikotarpį, einantį po teismo sprendimo priėmimo, be kita ko, skatina darbdavį (atsakovą) greičiau eliminuoti teisės pažeidimą ir įvykdyti savo pareigą darbuotojui (ieškovui). Darbdaviui (atsakovui) operatyviai įvykdžius teismo procesinį sprendimą, kuriuo darbuotojui (ieškovui) priteistos uždelstos išmokėti išmokos, po teismo sprendimo įsiteisėjimo darbdavys (atsakovas) gali apskritai jau nebeturėti pareigos mokėti darbuotojui (ieškovui) už uždelsimą atsiskaityti arba šios terminuotos išmokos mokėjimas laiko atžvilgiu gali būti minimalizuotas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-247/2011). Esant išdėstytoms aplinkybėms bei vadovaujantis CPK 417 straipsniu, ieškovui, dirbusiam penkių darbo dienų savaitės režimu, iš atsakovo priteistinas 53,29 Lt vidutinis darbo dienos užmokestis už kiekvieną darbo dieną nuo teismo sprendimo priėmimo dienos, tai nuo 2012 m. gegužės 10 d., iki visiško atsakovo atsiskaitymo (darbo užmokesčio ir dienpinigių sumokėjimo).

Esant visoms nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, jog ieškovo reikalavimas dėl vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką priteisimo yra pagrįstas ir tenkintinas iš dalies.

Dėl vidutinio darbo užmokesčio.

Kaip žinia, teismo sprendimai dėl darbo užmokesčio priteisimo ta apimtimi, kuria sprendime nustatyta dalis neviršija vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio, yra skubiai vykdytini (CPK 282 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

Pagal Aprašo 8 punktą vidutinis darbo užmokestis apskaičiuojamas dauginant vidutinį darbo dienos užmokestį iš metinio vidutinio mėnesio darbo dienų skaičiaus. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog ieškovas dirbo penkių darbo dienų savaitės režimu. Pažymėtina, jog 2011 m. metinis vidutinis mėnesio darbo dienų skaičius, esant penkių darbo dienų savaitei, buvo 21,1 darbo dienos. Esant tokioms aplinkybėms, konstatuotina, jog ieškovo vidutinis mėnesinis darbo užmokestis - 1124,42 Lt (53,29 Lt x 21,1). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog šiuo teismo sprendimu ieškovui priteistinas darbo užmokestis neviršija vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio.

Dėl procesinių palūkanų.

Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 350,31 Lt procesines palūkanas.

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį palūkanos už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, sudaro 5 procentus per metus. Kita vertus, pažymėtina, jog teismas, priimdamas sprendimą, apskaičiuoti konkrečią procesinių palūkanų sumą neturi galimybės, nes nėra žinoma, kada skolininkas (atsakovas) įvykdys teismo sprendimą. Konkrečią procesinių palūkanų sumą apskaičiuoja antstolis vykdymo procese.

Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, jog ieškovo reikalavimas dėl procesinių palūkanų priteisimo iš esmės yra pagrįstas ir tenkintinas, ieškovui iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Pažymėtina, jog įstatymų nustatyto dydžio pajamų mokestis, valstybinio socialinio draudimo įmokos ar kitos teisės aktų nustatytos išskaitos turi būti išskaičiuojamos išmokant nesumokėtą darbo užmokesčio dalį pagal teismo sprendimą. Sprendimo rezoliucinėje dalyje turi būti nurodoma priskaičiuota darbo užmokesčio suma (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-767/2009), todėl teismas priteisia neišmokėto darbo užmokesčio bei kitų išmokų, išskyrus dienpinigius, kurie nėra mokesčių objektas, sumas neišskaitęs mokesčių.

Apibendrinant visas išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, jog ieškinys yra pagrįstas ir tenkintinas iš dalies.

Visi kiti byloje esantys ir teismo posėdyje aptarti įrodymai nėra reikšmingi sprendžiant šį ginčą, todėl, priimant sprendimą, teismo neanalizuojami ir nevertinami.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Teismas konstatuoja, jog nagrinėjamoje byloje patenkintų ieškinio reikalavimų dalis yra 54,98 procento, atitinkamai atmestų ieškinio reikalavimų dalis – 45,02 procento.

Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 164,00 Lt kelionės išlaidas. Nurodytoms išlaidoms pagrįsti ieškovas pateikė teismui čekius, patvirtinančius dyzelinio kuro įsigijimą (b. l. 6) bei apmokėjimą už keliones autobusu (b. l. 7-8) ir traukiniu (b. l. 87).

Teismas konstatuoja, jog ieškovo išlaidos, skirtos dyzelinio kuro įsigijimui bei apmokėjimui už keliones autobusu, nepriskirtinos prie išlaidų, susijusių su šios bylos nagrinėjimu, kadangi ieškovas išlaidas kelionėms autobusu patyrė 2011 m. rugsėjo 5 d., tai yra dar iki ieškinio padavimo teismui dienos, o išlaidas dyzelinio kuro įsigijimui patyrė 2011 m. spalio 4 d., tai yra dar iki nagrinėjamos bylos iškėlimo teisme dienos. Esant tokioms aplinkybėms, konstatuotina, jog ieškovo reikalavimas priteisti aukščiau nurodytas išlaidas, kurių bendra suma yra 128,00 Lt, yra nepagrįstas ir netenkintinas.

Aukščiau nurodyti, byloje esantys duomenys (b. l. 87) patvirtina, jog ieškovas išlaidas kelionėms traukiniu patyrė 2012 m. vasario 8 d. Ieškovas paaiškino, jog nurodytas išlaidas patyrė dėl to, jog vyko į atsakovo buveinę, siekiant taikiai išspręsti šalių ginčą. Teismas pažymi, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo netikėti ar abejoti nurodytais ieškovo paaiškinimais. Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, jog ieškovo patirtos 36,00 Lt išlaidos kelionėms traukiniu apmokėti priskirtinos prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, ieškovui priteistina 19,79 Lt bylinėjimosi išlaidų (36,00 Lt x 54,98 procento) (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Atsakovas nagrinėjamoje byloje patyrė 2087,25 Lt bylinėjimosi išlaidų už advokatės ir advokato padėjėjos pagalbą (b. l. 31-32, 78-79; 58, 63, 80, 81). Esant tokioms aplinkybėms, atsakovui iš ieškovo priteistina 939,68 Lt bylinėjimosi išlaidų (2087,25 Lt x 45,02 procento (CPK 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnis).

Kaip žinia, pagal proceso įstatymą ieškovas nagrinėjamoje byloje buvo atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Esant tokioms aplinkybėms, ieškinį patenkinus iš dalies, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 275,62 Lt žyminio mokesčio ir 7,74 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, iš viso – 283,36 Lt bylinėjimosi išlaidų (CPK 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 5, 79, 88, 92, 93, 96, 98, 176-178, 259, 260, 270, 282, 410-418 str. str., teismas

nusprendžia:

ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti iš UAB „VIEVIO TRANSPORTAS“, kodas 241306860, S. N., a.k. (duomenys neskelbtini), 611,93 Lt neišmokėtą darbo užmokestį (neišskaičius mokesčių), 501,90 Lt dienpinigius, 8073,44 Lt išmoką (neišskaičius mokesčių) už uždelstą atsiskaityti laiką nuo 2011 m. kovo 1 d. iki teismo sprendimo priėmimo dienos, tai yra iki 2012 m. gegužės 10 d., po 53,29 Lt vidutinio darbo dienos užmokesčio už kiekvieną darbo dieną esant penkių darbo dienų savaitei nuo teismo sprendimo priėmimo dienos, tai yra nuo 2012 m. gegužės 10 d., iki visiško atsiskaitymo (darbo užmokesčio ir dienpinigių sumokėjimo), 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 9187,27 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, tai yra nuo 2011 m. spalio 7 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 19,79 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš S. N. 939,68 Lt bylinėjimosi išlaidų UAB „VIEVIO TRANSPORTAS“.

Priteisti iš UAB „VIEVIO TRANSPORTAS“ 283,36 Lt bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimą dalyje dėl darbo užmokesčio priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą.

Teisėja Nijolė Zaleckienė