Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

nukentėjusiajai A. G.

viešame teisiamajame posėdyje, pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje T. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), baigęs Utenos kolegiją, įgijęs teisės bakalauro išsilavinimą, nedirbantis, neužsiregistravęs darbo biržoje, neteistas, nevedęs, vaikų neturi, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje, padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. G. sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, o būtent: jis 2017 m. lapkričio 27 d., apie 22.30 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 0,52 promilės neblaivumas), ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto su mama A. G. metu, elgėsi agresyviai, tyčia panaudojo fizinį smurtą prieš savo motiną, tai yra užrašų knyga sudavė vieną smūgį jai į galvą ir taip sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui – kartu gyvenančiai mamai A. G..

Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis T. G. savo kaltę pripažino, gailėjosi. Nurodė, kad jam grįžus įvykio vakarą namo, mama priekaištavo dėl jo nedarbo, kilo žodinis konfliktas, jis savo kambaryje gėrė alų. Pripažįsta, kad nesmarkiai trenkė mamai per galvą su užrašų knygute, po ko mama išsigando ir, pasiėmusi telefoną, išėjo į savo kambarį. Mama po įvykio šaukė kažką, stipraus smūgio nebuvo Jis alkoholį vartoja saikingai, kartą per savaitę, problemų dėl to neturi, vieną kartą mamos nurodymu lankėsi pas psichologą ir gėrė vaistus, kurie slopina potraukį alkoholiui. Išgėrus, jo elgesys nepasikeičia, jis netampa agresyvus. Prieš mamą nėra smurtavęs. Atsiprašė jos iš karto po įvykio, atsiprašo ir dabar, tikisi susitaikymo. Tarp jo ir mamos santykiai normalūs. Jis dirbo užsienyje, prieš mėnesį grįžo į Lietuvą, pora savaičių, kai neturi pinigų, ieškosi darbo. Pakartotinai apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis T. G. sutriko gydytis priklausomybę nuo alkoholio.

Dėl galimo susitaikymo ir kaltinamojo asmenybę charakterizuojančių aplinkybių teisiamajame posėdyje apklausta nukentėjusioji A. G. paaiškino, kad sūnus jos iki teisiamojo posėdžio neatsiprašė. Ji labai jo bijo, kai kaltinamasis būna neblaivus, kadangi jis tuomet tampa agresyvus. Pastoviai jį išlaiko, jau 5 metu, o ypatingai paskutinius 3 metus kovoja su jo priklausomybe alkoholiui, kurią kaltinamasis neigia. Tai ne pirmas įvykis, kai sūnus smurtauja. Dar vienas įvykis buvo prieš metus, taip pat namuose, jis tuomet sudavė nukentėjusiajai smūgį bei ją pastūmė, po ko ji pargriuvo, kvietė pareigūnus, bet paskui savo pozicijos atsisakė, pagailėjo sūnaus. Sutinka taikytis tik su sąlyga, kad sūnus gydysis, kitaip jo elgesys nesikeis, kartosis tokie įvykiai. Apsaugos, t. y. įpareigojimo gyventi skyriumi, neprašo, prašo teismo gydyti sūnų. Blaivaus kaltinamojo nebijo, sūnus neturi kur daugiau eiti. Jo liga progresuoja.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio nuostatomis, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka. Be visiško kaltinamojo prisipažinimo, jo padarytą nusikalstamą veiką įrodo ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, kurie pripažintini įrodymais.

Motyvuojamoji dalis

Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis T. G. kaltu prisipažino visiškai. Nurodė, kad gyvena bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Minėtas butas priklauso mamai A. G.. Prisipažįsta, kad 2017 m. lapkričio 28 d., būdamas išgėręs, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto su motina A. G. metu panaudojo fizinį smurtą prieš savo motiną, t. y. paėmė nuo stalo į rankas užrašų knygutę ir ja sudavė mamai vieną smūgį į galvą. Prieš tai įvyko žodinis konfliktas su mama, nes jai nepatinka, kad jis girtas. Ji pažadėjo iškviesti policiją, jis supyko. Konflikto metu jie buvo dviese. Labai gailisi, kad padarė minėtą nusikaltimą. Pasižada mamos neskriausti ir ateityje jokio smurto jos atžvilgiu nenaudoti. Taip pat nori parodyti, kad jis yra sveiko proto, ne alkoholikas ir ne narkomanas, nei nuo alkoholizmo, nei nuo narkotikų negydytas, taip pat nėra priklausomas nei nuo alkoholio, nei nuo narkotikų. Jis nėra agresyvus žmogus, savo mamai nieko blogo nenorėjo padaryti, ir dar kartą nori pasakyti, kad labai gailisi dėl minėto įvykio (b. l. 33).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji A. G. nurodė, kad T. G. yra jos sūnus. Jis gyvena kartu su ja bute adresu (duomenys neskelbtini); butas priklauso jai. T. G. niekur nedirba ir girtuokliauja, dėl šios priežasties kyla šeimyniniai konfliktai. Narkologo ir psichiatro įskaitoje T. G. neįrašytas. Būdamas neblaivus T. G. tampa agresyvus, jo elgesys neprognozuojamas. 2017 m. lapkričio 27 d., apie 22.30 val., ji ir Tautvydas buvo bute, Tautvydas buvo neblaivus. Tarp jų kilo konfliktas dėl alkoholizmo. T. G. pradėjo rėkti, žeminti ją, vadinti necenzūriniais žodžiais. Konfliktas vyko virtuvėje. T. G. griebė nuo staliuko užrašų knygą ir kai ji pasakė, kad atsisako jį išlaikyti, pribėgo prie jos ir sudavė stiprų smūgį knyga jai į galvą. Po šio smūgio nuo skausmo jai pasidarė negera. Be to, po šio smūgio T. G. ranka (dešine ar kaire, neatsimena) pastūmė ją į dešinį petį. Po pastūmimo peties jai neskaudėjo, ji liko stovėti ant kojų. Ji suprato, kad pati su T. G. nesusitvarkys ir konfliktas tuo nesibaigs, todėl nubėgo į savo kambarį ir paskambino telefonu „112“. Atvykę policijos pareigūnai sulaikė T. G.. Tai jau ne pirmas kartas, kai T. G. sudavė jai smūgį, tačiau anksčiau ji policijos įstaigai apie smurtą šeimoje nepranešinėjo. Ji bijo toliau gyventi su T. G., todėl prašo neleisti jam artintis prie jos bei gyventi jos bute adresu (duomenys neskelbtini). Į teismo medicinos ekspertus kreiptis atsisako, į ligoninę med. pagalbos nesikreipė (b. l. 7-8).

2017 m. lapkričio 28 d. daiktų apžiūros protokolu apžiūrėta nukentėjusiosios A. G. savanoriškai pateikta užrašų knyga, kuri pridėta prie bylos (b. l. 13-15).

Išraše iš Policijoje registruojamų įvykių registro nurodyta, kad 2017 m. lapkričio 27 d., 22.36 val. Gilienė paskambino bendruoju pagalbos telefonu ir pranešė, jog neblaivus sūnus puola muštis (b. l. 4).

Nukentėjusiosios A. G. pareiškime nurodyta, kad 2017 m. lapkričio 27 d., 22.30 val., adresu (duomenys neskelbtini), jos sūnus T. G., būdamas neblaivus, pastoviai ją vadina necenzūriniais žodžiais, kelia triukšmą, namuose ją vadina „suka“, sugriebęs knygą, davė jai per galvą, stūmė. Tai jau ne pirmas kartas, kai kelia ranką prieš ją. Prašo imtis priemonių (b. l. 5).

Vyresniosios tyrėjos J. I. 2017 m. lapkričio 28 d. pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką su pridėta fotolentele nurodytos nukentėjusiosios paaiškintos aplinkybės apie įvykį, užfiksuota atlikta įvykio vietos apžiūra (b. l. 7-12).

2017 m. lapkričio 27 d. tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje nustatymo nurodyta, kad kaltinamasis, apie 22.30 val., būdamas neblaivus, kontaktavo su pranešėja – A. G., sugriebė knygą ir sudavė ja vieną kartą į pranešėjos galvą, įžeidinėjo necenzūriniais žodžiais (b. l. 18-20).

Alkotesterio kvito duomenimis, T. G. 2017 m. lapkričio 27 d., 23.23 val. nustatytas 0,52 promilių neblaivumas (b. l. 23).

Šių byloje surinktų ir tiesiogiai teismo ištirti įrodymų visuma patvirtina, kad kaltinamasis T. G. 2017 m. lapkričio 27 d., apie 22.30 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio o tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto su mama A. G. metu, elgėsi agresyviai ir tyčia panaudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusiąją, užrašų knygute suduodamas vieną smūgį jai į galvą ir taip sukeldamas fizinį skausmą savo šeimos nariui – kartu gyvenančiai mamai A. G., kuri iš karto po smūgio pasijuto blogai, labai išsigando, buvo priversta kreiptis pagalbos. Ši tyčinė kaltinamojo nusikalstama veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje, sudėtį.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir bausmės skyrimo

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis prašė atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnį, t. y. kaltinamajam ir nukentėjusiajai susitaikius. Pagal BK 38 straipsnio 1 dalį, asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu nustatytos visos šios keturios sąlygos: 1) prisipažino padaręs nusikalstamą veiką; 2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo; 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu; 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Nagrinėjamu atveju, teismo vertinimu, nenustatyta šių sąlygų visuma. Visų pirma, iš nukentėjusiosios apklausos teisiamojo posėdžio metu akivaizdu, jog ji neatleidžia kaltinamajam dėl jo elgesio nagrinėjamo įvykio metu, netiki, kad jis gali pasitaisyti, jeigu nesigys priklausomybės nuo alkoholio, toliau jo bijo, mano, kad tik teismo įpareigojimas gydytis gali priversti jį gydytis ligą, kurią jis neigia ir dėl kurios jos pačios pastangos buvo nerezultatyvios. Be to, nukentėjusioji ikiteisminio tyrimo metu bei teisme nuosekliai teigė, kad tai ne pirmas smurto atvejis prieš nukentėjusiąją, dar vienas atvejis buvo prieš metus, irgi kaltinamajam būnant neblaiviam. Svarbu ir tai, kad faktiškai ir pats kaltinamasis nevertina kritiškai savo elgesio, vartojant alkoholinius gėrimus, nenori pripažinti turintis priklausomybę, gydymas iki tol buvęs nedavė rezultatų. Apibendrinant šias aplinkybes, darytina išvada, kad yra pagrindo abejoti, jog kaltinamasis tikrai nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Skirdamas bausmę kaltinamajam T. G., teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas nesunkus, tyčinis nusikaltimas prieš šeimos narį – mamą), nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes (kaltinamasis veikos padarymo metu buvo neblaivus, savo namuose, kilus žodiniam konfliktui su mama), į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad kaltinamasis prisipažino dėl padarytos veikos ir nuoširdžiai gailisi, atsiprašė nukentėjusiosios (BK 59 str. 1 d. 2 p.), į jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – veiką padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.), taip pat į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį – pakankamai jauno amžiaus, turintis teisės bakalauro išsilavinimą, tačiau nedirbantis, neužsiregistravęs darbo biržoje, nors nurodo dirbantis užsienyje, čia vis grįžta, grįžęs nedirba, jį išlaiko mama, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, neteistas, pagal byloje esančius duomenis yra pagrindo teigti, kad turi priklausomybę nuo alkoholio, kurią neigia, tačiau sutiko gydytis bei vykdyti teismo paskirtus įpareigojimus.

Įvertinęs paminėtas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam T. G. už padarytą nusikaltimą paskyrus BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą bausmę – 1 metų laisvės apribojimą, bausmės vykdymo metu: 1) uždraudžiant T. G. turėti, naudotis, įgyti, saugoti pačiam ar perduoti saugoti kitiems asmenims alkoholinius gėrimus, vartoti alkoholinius gėrimus; 2) įpareigojant T. G. dirbti arba be pažeidimų registruotis darbo biržoje, jeigu tai suderinama su gydymusi; 3) gydytis nuo alkoholizmo (BK 48 str. 1-2 d., 5 d. 3 p., 6 d. 3-4 p.). Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Bylos duomenimis, kaltinamasis T. G. buvo laikinai sulaikytas 2017 m. lapkričio 27 d., 23.10 val., paleistas 2017 m. lapkričio 29 d., 10.00 val. (2 paros). Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b) papunkčiu ir 66 straipsnio nuostatomis, kaltinamojo laikinajame sulaikyme (2 paros, prilyginamos 4 laisvės apribojimo dienoms) išbūtas laikas įskaitytinas į bausmę.

Kaltinamajam kardomoji priemonė nepaskirta. Teismo nuomone, tikslinga įpareigoti kaltinamąjį neišvykti iš jo gyvenamosios vietos iki įsiteisės šis teismo nuosprendis (BPK 136 str.).

Prie bylos pridėta užrašų knygutė, kaip nusikalstamos veikos padarymo įrankis, konfiskuotina ir, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintina (BK 72 str. 1-3, 6 d., BPK 94 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

Pripažinti T. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, bausmės vykdymo metu: 1) uždraudžiant T. G. turėti, naudotis, įgyti, saugoti pačiam ar perduoti saugoti kitiems asmenims alkoholinius gėrimus, vartoti alkoholinius gėrimus; 2) įpareigojant T. G. dirbti arba be pažeidimų registruotis darbo biržoje, jeigu tai suderinama su gydymusi; 3) gydytis nuo alkoholizmo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti trečdaliu ir T. G. paskirti galutinę 8 (aštuonerių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, bausmės vykdymo metu: 1) uždraudžiant T. G. turėti, naudotis, įgyti, saugoti pačiam ar perduoti saugoti kitiems asmenims alkoholinius gėrimus, vartoti alkoholinius gėrimus; 2) įpareigojant T. G. dirbti arba be pažeidimų registruotis darbo biržoje, jeigu tai suderinama su gydymusi; 3) gydytis nuo alkoholizmo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b) papunkčio ir 66 straipsnio nuostatomis, į T. G. paskirtą bausmę įskaityti laikinojo sulaikymo laiką nuo 2017 m. lapkričio 27 d., 23.10 val. iki 2017 m. lapkričio 29 d., 10.00 val. (2 paras, prilyginamas 4 laisvės apribojimo dienoms).

Nuo teismo nuosprendžio paskelbimo paskirti T. G. kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti. Nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti šią kardomąją priemonę.

Užrašų knygutę, saugomą kartu su baudžiamąja byla, konfiskuoti ir, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Išaiškinti T. G., kad laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-49 straipsniai.

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu.

Išaiškinti T. G., kad pažeidus paskirtą kardomąją priemonę, gali būti skiriama griežtesnė kardomoji priemonė.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.