Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2019-03-07 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A5.-1721-817/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2019-03-07
Bylos Nr.
A5.-1721-817/2019
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-01187-2019-0
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Ieva Gavelytė-Kalytienė
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. A5.-1721-817/2019Teisminio proceso Nr. 4-68-3-01187-2019-0Procesinio sprendimo kategorija: 6.1.
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2019 m. kovo 7 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ieva Gavelytė-Kalytienė,sekretoriaujant I. P.,

dalyvaujant Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovui R. S.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo MB „J.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), vadovo A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. V., būdamas MB „J.“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini).), vadovu, nuo 2019-01-28 09.00 val. bare „J.“, adresu (duomenys neskelbtini), leido dirbti darbuotojai L. D., gimusiai (duomenys neskelbtini), maisto ruošimo darbus virtuvėje nesudaręs rašytinės darbo sutarties ir teisės aktų nustatyta tvarka nepranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau ir – VSDFV) teritoriniam skyriui apie darbuotojos L. D. įdarbinimą ir taip leido šiam asmeniui dirbti nelegalų darbą taip, kaip jį apibrėžia Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatos, ir taip pažeidė Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas bei Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 42 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, numatančias darbo sutarties sudarymo tvarką bei būtinybę apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka pranešti VSDFV teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios. Šiais veiksmais A. V. padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 95 straipsnio 1 dalyje.

Teismo posėdyje Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovas R. S. surašytą administracinio nusižengimo protokolą palaikė ir nurodė, kad A. V. kaltė dėl padaryto pažeidimo yra įrodyta visiškai byloje surinktais įrodymais.

Iš administracinio nusižengimo protokole Nr. (duomenys neskelbtini) esančio A. V. rašytinio paaiškinimo nustatyta, kad jame jis nurodė, jog jis su protokolo turiniu susipažino, padarytą administracinį nusižengimą pripažįsta ir dėl jo padarymo gailisi (b. l. 2).

Iš A. V. rašytinio paaiškinimo nustatyta, kad jame jis nurodė, jog jis dirba vadovu MB „J.“ pagal civilinę sutartį. Jis vykdo darbuotojų paiešką, pasirašo darbo sutartis, duomenis Sodrai teikia buhalterei. Įgaliojimų tretiesiems asmenims darbuotojų įdarbinimui nėra. Sausio 28 d. VDI patikrinimo metu virtuvėje buvo rasta L. D., kuri į virtuvę buvo įleista vienai valandai pasibandyti. Apie šį darbuotojos pasibandymą jis nebuvo informuotas. Dėl įvykio gailisi (b. l. 6).

Motyvuojamoji dalis

Be paties A. V. prisipažinimo jo kaltę padarius ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą patvirtina ir byloje surinkti įrodymai.

Iš 2019 m. sausio 31 d. nelegalaus darbo tyrimo akto Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos (toliau – ir VDI) Vilniaus teritorinio skyriaus darbo inspektoriai R. S. ir D. J.-G. patikrino barą „J.“, adresu (duomenys neskelbtini). Patikrinimo metu virtuvėje rasta maisto ruošimo darbus atliekanti darbuotoja L. D.. Patikrinus VSDF IS duomenis nustatyta, kad darbuotojos nėra sąraše įmonės darbuotojų, apdraustų socialiniu draudimu. Vadovaujantis tyrimo metu surinkta medžiaga ir asmenų paaiškinimais, konstatuota, kad A. V., būdamas MB „J.“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini)), vadovu, nuo 2019-01-28 d. 09.00 val. bare „Š.“, adresu (duomenys neskelbtini), leido dirbti darbuotojai L. D., gimusiai (duomenys neskelbtini), maisto ruošimo darbus virtuvėje nesudaręs rašytinės darbo sutarties ir teisės aktų nustatyta tvarka nepranešęs VSDFV teritoriniam skyriui apie darbuotojos L. D. įdarbinimą ir taip leido šiam asmeniui dirbti nelegalų darbą (b. l. 3-4).

Iš Juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo nustatyta, kad MB „J.“ įmonės vadovas yra A. V. (b. l. 8).

Iš L. D. rašytinio paaiškinimo nustatyta, kad jame ji nurodė, jog ji šiandien (2019 m. sausio 28 d.) tarėsi pabandyti dirbti su administratore G.. Ji atvyko apie 09.00 – 10.00 val. Ją pasitiko vadovas. Po to ji bendravo su administratore ir virėja. Ji norėjo pasimėginti dirbti šioje įmonėje. Dėl darbo užmokesčio dar nebuvo kalbėta. Darbo sutartis nepasirašyta, nes ji dar bandosi (b. l. 9).

Iš G. R. rašytinio paaiškinimo nustatyta, kad jame ji nurodė, jog įmonės vadovo paliepimu virėja L. D. 2019 m. sausio 28 d. ėjo dirbti į virtuvę, bare „Š.“, pasibandymui virėjos pareigose. Po pasibandymo turėjo spręstis klausimas dėl jos įdarbinimo. Ryte atėjusi L. D. bendravo su V. V. dėl darbo virtuvėje (b. l. 10).

Iš V. V. rašytinio paaiškinimo nustatyta, kad jame jis nurodė, jog jis sausio 28 d., apie 08.00 – 08.30 val., pagal darbo skelbimą įleido Laimą į jų esamo pastato virtuvę ir dirbančiai virėjai pasakė, kad jai duotų atlikti užduočių. Vėliau, apie 14.00 val., jis grįžo, bet L. jau neberado. Apie sutartį jokių kalbų nebuvo. Darbo sutartis su darbuotojais sudarinėja A. V., kitų įgaliojimų jis nėra niekam davęs (b. l. 11).

Iš 2013 m. rugsėjo 27 d. civilinės (paslaugų) sutarties su mažosios bendrijos vadovu nustatyta, kad paslaugų teikėjas – A. V. , sudarė šią sutartį su paslaugų gavėju – MB „J.“ – atstovaujamo V. V.. Iš šios sutarties 1.1 punkto nustatyta, kad paslaugų teikėjas įsipareigoja organizuoti kasdienę MB veiklą, veikti MB vardu ir atlikti kitus LR teisės aktuose, MB nuostatuose, MB narių sprendimuose ir šioje sutartyje numatytus veiksmus ir pareigas, siekiant užtikrinti MB interesus ir įgyvendinti jos tikslus. Paslaugos gavėjas įsipareigoja už tinkamai suteiktas Paslaugas mokėti šios Sutarties 5.1 punkte nurodytą Paslaugų kainą (b. l. 12-15, 16).

Iš VSDFV informacinės sistemos duomenų nustatyta, kad MB „Jūsų šnekutis“ L. D. nedirbo (b. l. 25).

ANK 95 straipsnyje nustatyta administracinė atsakomybė už nelegalų darbą. Ši teisės norma yra blanketinė, nukreipianti į kitus teisės aktus. Pagal Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalį, nelegaliu darbu laikomas fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, be kita ko, ir tuo atveju, kai darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą.

Šios bylos kontekste svarbios ir DK 42 straipsnio 1 dalies nuostatos, pagal kurias darbo sutartis laikoma sudaryta, kai šalys susitaria dėl būtinųjų darbo sutarties sąlygų (DK 34 str.). Taip pat ir šio straipsnio 2 dalies nuostatos, pagal kurias apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privaloma pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios. To paties straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad darbdavys leidžia darbuotojui pradėti dirbti tik tada, kai pasirašytinai supažindina darbuotoją su darbo sąlygomis, tvarką darbovietėje nustatančiomis darbo teisės normomis, darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimais. Be to, DK 43 straipsnio 1 dalies nustato, kad darbo sutartis sudaroma raštu dviem egzemplioriais.

Pažymėtina ir tai, kad teismų praktikoje ne kartą išaiškinta, jog kvalifikuojant veiką pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį, o darbą pripažįstant nelegaliu, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio nusižengimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai; 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymių, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus, dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos, asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, asmuo dirba atlygintinai; 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą (A. V. rašytinius paaiškinimus administracinio nusižengimo protokole (b. l. 2), jo rašytinius 2019-01-29 paaiškinimus (b. l. 6), administracinio nusižengimo protokolą (b. l. 2), 2019 m. sausio 31 d. nelegalaus darbo tyrimo aktą (b. l. 3-4), L. D., G. R., V. V. rašytinius paaiškinimus (b. l. 9, 10, 11), 2013 m. rugsėjo 27 d. civilinės (paslaugų) sutartį su mažosios bendrijos vadovu (b. l. 12-15, 16), Juridinių asmenų registro išplėstinį išrašą (b. l. 8), VSDFV informacinės sistemos duomenis (b. l. 25) ir kitą byloje surinktą medžiagą), kurie vienas kitą papildo ir detalizuoja, konstatuoja, jog A. V. kaltė padarius ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą visiškai įrodyta.

A. V. 2018 m. sausio 28 d. buvo MB „J.“ vadovu. Šį faktą patvirtino pats A. V., V. V. bei Juridinių asmenų registro išplėstinis išrašas. Taigi, būtent A. V. 2018 m. sausio 28 d. buvo atsakingas už asmenų įdarbinimą MB „J.“. Teismas pažymi, kad nekyla abejonių, jog L. D. dirbo maisto ruošimo darbus virtuvėje bare MB „J.“, adresu (duomenys neskelbtini). Tai patvirtino tiek A. V., tiek L. D., tiek G. R., tiek V. V., teigdami, jog L. D. minėtame objekte tik bandė darbus, nesudarius su ja rašytinės darbo sutarties ir nepranešus apie jos įdarbinimą VSDFV. Be to, iš VSDFV informacinės sistemos pažymos matyti, kad L. D. šioje įmonėje nebuvo įdarbinta, t. y. VSDFV nebuvo pranešta apie tokio asmens įdarbinimą (b. l. 25).

Taigi, pirmiau išdėstyti įrodymai bei jais nustatytos faktinės aplinkybės rodo, kad A. V., būdamas MB „J.“ vadovu, nuo 2019-01-28 d. 09.00 val. bare „J.“, adresu (duomenys neskelbtini), leido dirbti darbuotojai L. D., gimusiai (duomenys neskelbtini), maisto ruošimo darbus virtuvėje, esant darbo sutarties požymiams, tačiau nesudarius rašytinės darbo sutarties ir teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus VSDFV teritoriniam skyriui apie darbuotojos L. D. priėmimą į darbą ir taip leido šiam asmeniui dirbti nelegalų darbą taip, kaip jį apibrėžia Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatos, ir taip pažeidė Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas bei DK 42 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas. Todėl tokie A. V., kaip MB „J.“ vadovo veiksmai (neveikimas) Institucijos protokole teisingai kvalifikuoti pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį.

ANK 34 straipsnyje nustatyti bendrieji administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindai. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pažeidimą padariusiam asmeniui skirtinos baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda.

ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno tūkstančio iki penkių tūkstančių eurų.

Pažeidėjo A. V. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino ir gailisi dėl padaryto nusižengimo (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jo atsakomybę sukinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, skirdamas administracinę nuobaudą A. V., atsižvelgia į padaryto nusižengimo pobūdį bei pavojingumą, pažeidėjo kaltės formą (padarytas administracinis nusižengimas, susijęs su asmens darbo ir socialinėmis teisėmis, nelegaliu darbu pažeidėjas siekė nuslėpti asmens darbo pagal darbo sutartį faktą, turėdamas tikslą nemokėti mokesčių į valstybės biudžetą, įmokų į socialinio draudimo fondus, išvengti prievolių darbuotojui ir valstybei, kylančių iš darbo sutarties teisinių santykių), į nelegaliai dirbusių asmenų skaičių (vienas), į pažeidėjo atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei tai, jog nenustatyta pažeidėjo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Teismas taip pat įvertina administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį apibūdinančius duomenis – pakankamai jauno amžiaus, dirba, administracine tvarka baustas (b. l. 17-24). Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, tokios rūšies nusižengimą padarė ne pirmą kartą (ANK 95 straipsnio 1 dalį baustas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 29 d. nutarimu, taip pat Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 25 d. nutarimu), neteistas. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 95 straipsnio 1 dalyje, padarymą skirtina minėto straipsnio sankcijoje numatyta administracinė nuobauda – bauda, kurios dydis nustatytinas didesnis nei įstatymo sankcijoje numatytas baudos minimumas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis ANK 34 straipsniu, 95 straipsnio 1 dalimi, 572 straipsnio 1 dalimi, 614 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 ir 646 straipsniais,

nutaria:

A. V. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam administracinę nuobaudą – 1300 Eur (vieno tūkstančio trijų šimtų eurų) baudą.

Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 2 dalimi, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001. Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos: LT78 7290 0000 0013 0151, AB „Citadele“ bankas, banko kodas 72900; LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB bankas, banko kodas 40100; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas, banko kodas 70440; LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių bankas, banko kodas 71800; LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filialas, banko kodas 74000; LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank AB Lietuvos skyrius, banko kodas 21400; LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“; banko kodas 73000, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos bankas, banko kodas 72300. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis).

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti gavėją – VMI, gavėjo kodą – 188659752, administracinio nusižengimo bylos numerį ir įmokos kodą – 1001.

Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Ieva Gavelytė-Kalytienė