Panevėžio apygardos teismo nutartis

Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2A-1-280/2013

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. vasario 19 d.

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Birutės Jonaitienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. C. (teisių perėmėjas A. M.) apeliacinį skundą dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 25 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-20-356/2012 pagal ieškovės A. C. ieškinį atsakovui J. K., trečiajam asmeniui Utenos rajono 4-ojo notarų biuro notarei Daivai Praniauskienei dėl dovanojimo sutarties panaikinimo, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2012-10-11 ieškovės A. C. globotinis A. M. informavo teimą, jog apeliantė 2012-09-21 mirė, buvo pateiktas ieškovės mirties liudijimas (b. l. 181-182). Panevėžio apygardos teismas 2012-10-11 nutartimi sustabdė civilinės bylos Nr. 2A-621-280/2012 (dabartinis bylos Nr. 2A-1-280/2013) nagrinėjimą iki paaiškės apeliantės A. C. įpėdiniai (b. l. 183-184). 2013-01-08 Utenos rajono 3-ojo notaro biuro notarė Nastazija Kaziūnienė informavo teismą, kad 2012-09-25 pareiškimu A. C. palikimą priėmė testamentinis įpėdinis A. M. (b. l. 188). Paaiškėjus ieškovės įpėdiniui, Panevėžio apygardos teismas 2013-01-10 nutartimi atnaujino civilinės bylos Nr. 2A-1-280/2013 (ankstesnis bylos Nr. 2A-621-280/2013) nagrinėjimą ir pakeitė apeliantę A. C. jos teisių perėmėju – A. M. (b. l. 190-191). Teismas 2013-01-24 pranešimu informavo A. M., kad jis yra paskirtas A. C. teisių perėmėju ir įpareigojo apeliantės įpėdinį kuo skubiau raštu informuoti teismą, ar palaiko A. C. ieškinį (b. l. 193). Pažymėtina, kad A. M. teismui nepateikė jokios informacijos apie sutikimą ar nesutikimą su ieškovės reikalavimais, todėl laikytina, kad A. M. šioje byloje perėmė visas A. C., kaip apeliantės, procesines teises ir pareigas.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas iš esmės paliekamas nepakeistu, patikslinant sprendimo dalį dėl priteistinų atstovavimo išlaidų dydžio (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl kolegija pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

Dėl dovanojimo sutarties panaikinimo pagrindo

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.465 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagal dovanojimo sutartį viena šalis (dovanotojas) neatlygintinai perduoda turtą ar turtinę teisę (reikalavimą) kitai šaliai (apdovanotajam) nuosavybės teise arba atleidžia apdovanotąjį nuo turtinės pareigos dovanotojui ar trečiajam asmeniui.

Byloje nustatyta, kad 2007-08-30 dovanojimo sutarties Nr. DP-3702 pagrindu A. C. padovanojo J. K. ½ dalį pastato – veršidės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (b. l. 6-7). LR CK 6.467 str. 1 d. įtvirtinta, kad asmuo dovanodamas turtą, gali nustatyti sąlygą, jog šis turtas turi būti naudojamas tam tikram tikslui nepažeidžiant kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Byloje nustatyta, kad tarp ieškovės ir atsakovo sudarytoje dovanojimo sutartyje dovanojamo turto naudojimo sąlygų ar apribojimų nenumatyta (b. l. 6-7). LR CK 6.472 str. 1 dalyje įtvirtinta, kad dovanotojas turi teisę kreiptis į teismą dėl dovanojimo panaikinimo, kai apdovanotasis pasikėsina į dovanotojo ar jo artimųjų giminaičių gyvybę ar tyčia juos sunkiai sužaloja, taip pat, kai atsižvelgiant į dovanos pobūdį, dovanojimo sutarties šalių asmenines savybes ir jų tarpusavio santykius, apdovanotasis atlieka prieš dovanotoją tokius veiksmus, kurie yra neabejotinai griežtai smerktini geros moralės požiūriu. Apeliantė pažymėjo, kad po dovanojimo sutarties sudarymo atsakovas jos atžvilgiu atliko gerai moralei prieštaraujančius veiksmus: išviliojo nemažas sumas pinigų, pasisavino įvairaus turto, papjovė ieškovės užaugintą veršį ir pasisavino mėsą, reikalavo pinigų alkoholiui, gąsdino, mušė ir kt. A. C. pažymėjo, kad J. K. elgesys po dovanojimo sutarties sudarymo sukuria pagrindą dovanojimo sutarties panaikinimui.

Lietuvos Respublikos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad neabejotinai griežtai smerkiamiems veiksmams pagal LR CK 6.472 straipsnio 1 dalies prasmę gali būti priskiriami ne bet kokie net ir neigiamai vertintini veiksmai. Aiškinant, kokio pobūdžio veiksmai gali būti vertinami kaip neabejotinai giežtai smerktini geros moralės požiūriu, atsižvelgtina į alternatyvų pagrindą dovanojimui panaikinti, nustatytą CK 6.472 straipsnio 1 dalyje. Tai – pasikėsinimo į dovanotojo ar jo artimųjų giminaičių gyvybę ar tyčinio sunkaus jų sužalojimo faktas. Kadangi tokius pačius padarinius, t. y. dovanojimo panaikinimą, lemia ir kitas šioje teisės normoje įtvirtintas pagrindas – neabejotinai griežtai smerkiami apdovanotojo veiksmai, darytina išvada, kad sudarančiais pagrindą panaikinti dovanojimą gali būti pripažįstami tokie veiksmai, kurie, įvertinus visus teisės normoje išvardytus reikšmingus kriterijus (dovanos pobūdį, dovanojimo sutarties šalių asmenines savybes ir tarpusavio santykius), geros moralės požiūriu yra smerkiami tokiu pat griežtumu kaip pasikėsinimas į dovanotojo ar jo artimųjų giminaičių gyvybę ar tyčinis sunkus jų sužalojimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje M. S. v. G. S., A. S., bylos Nr. 3K-3-305/2011).

Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (LR CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (LR CPK 178 straipsnis). Teismo funkcija – tirti ir vertinti šalių pateiktus įrodymus ir padaryti išvadą apie įrodinėjimo dalyką sudarančių faktinių aplinkybių buvimą ar nebuvimą (LR CPK 176 straipsnis). Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (LR CPK 185 straipsnio 1 dalis). Įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų teisė ir pareiga. Šias teises ir pareigas minėti asmenys įgyvendina nurodydami teisiškai reikšmingas aplinkybes, rinkdami ir pateikdami teismui įrodymus bei dalyvaudami juos tiriant bei vertinant. Neįvykdžius įrodinėjimo pareigų arba netinkamai jas įvykdžius, įrodinėjimo subjektui gali atsirasti neigiamų padarinių – teismas, išnagrinėjęs bylą, gali atmesti ieškinį, priešieškinį, skundą, pareiškimą, prašymą.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog byloje nėra įrodyta, kad atsakovas J. K. naudojo prieš ieškovę A. C. fizinę ar psichologinę prievartą. Taip pat nėra duomenų, kad apeliantė buvo verčiama sudaryti dovanojimo sutartį, naudojant prieš ją prievartinius veiksmus. Notarė D. Praniauskienė, tvirtinusi ieškovės ir atsakovo sudarytą dovanojimo sutartį, teismo posėdžio metu patikino, kad sutarties sudarymo ir pasirašymo metu tarp šalių ginčų, konfliktų ar nesutarimų nekilo (b. l. 134).

Teisėjų kolegija, taip pat konstatuoja, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog J. K. negrąžina ieškovei skolų, kad pasisavino apeliantės pinigines lėšas ir kitą jai priklausantį turtą. Pažymėtina, kad 2011-06-09 paprastasis vekselis Nr. 1, 7 240 Lt sumai ir 2011-06-09 paprastasis vekselis Nr. 2, 4 456 Lt sumai nėra pasirašyti tariamų skolininkų ir vekselių davėjų J. K. ir D. K., todėl neturi vekselio galios ir negali būti pripažįstami atsakovo įsiskolinimą ieškovei patvirtinančiais dokumentais (b. l. 16, 19).

Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo skyrius atsisakė pradėti ikiteisminius tyrimus pagal ieškovės A. C. pateiktus skundus dėl J. K. galimai padarytų nusikalstamų veikų A. C. atžvilgiu (turto prievartavimo, sukčiavimo), nes ieškovo veiksmuose nebuvo nustatyta nusikalstamos veikos sudėties požymių (b. l. 57-58, 73-74, 75, 76). Ieškovės bei liudytojų – A. M. ir A. K. pasisakymai dėl atsakovo galimų įsiskolinimų apeliantei yra labai nekonkretūs ir neturi įrodomosios galios.

Remiantis nustatytomis aplinkybėmis, darytina išvada, kad ieškovė neįrodė, jog atsakovas po dovanojimo sutarties sudarymo jos atžvilgiu atliko kokius nors neigiamai vertinamus ar geros moralės požiūriu smerktinus veiksmus, todėl vien pagal A. C. aiškinimus pagrindo naikinti dovanojimo sutartį nėra. Atkreiptinas dėmesys, kad teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad vekseliai ir kai kurie procesiniai dokumentai yra spausdinti V. K., pasak ieškovės, minėtas asmuo nurodinėjo apeliantei ką pastaroji turi daryti (b. l. 110). Liudytojas A. M. paaiškino, kad jis atspausdino vekselių tekstą, kreipėsi į policiją dėl J. K. veiksmų (b. l. 111-112). Šie faktai leidžia daryti prielaidą, kad ieškovė inicijavo teisminį procesą dėl dovanojimo sutarties panaikinimo, esant trečiųjų asmenų įtakai ir spaudimui.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir teisingai aiškino ir taikė dovanojimo teisinius santykius ir įrodinėjimą reglamentuojančias teisės normas, išsamiai ištyrė byloje esančius įrodymus ir padarė pagrįstą išvadą, kad A. C. ieškinys yra atmestinas, kaip nepagrįstas ir neįrodytas.

Dėl liudytojų apklausos

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Povilas Jegorovas yra ieškovo J. K. atstovas nagrinėjamoje byloje, todėl dėl procesinės padėties jo apklausti kaip liudytojo nėra galimybės. Pabrėžtina, kad teismo posėdžio, vykusio 2012-05-10, metu ieškovės atstovas Algirdas Cegelis nurodė, jog bylą galima nagrinėti ir užbaigti liudytojui D. J. nedalyvaujant (b. l. 134). Atsižvelgdama į šią aplinkybę, kolegija konstatuoja, kad apeliantės argumentas, jog pirmosios instancijos teismas nepaklausė ieškovės nuomonės dėl bylos nagrinėjimo galimumo, neatvykus svarbiam liudytojui, ir šiuo procesiniu pažeidimu suvaržė ieškovės galimybes tinkamai įgyvendinti įrodinėjimo pareigą, yra visiškai nepagrįstas ir neatitinkantis realybės.

Dėl atsakovo atstovavimo byloje

LR CPK 56 str. 1 d. 4 p. numatyta, kad fizinių asmenų atstovais pagal pavedimą teisme gali būti asmenys, turintys aukštąjį universitetinį išsilavinimą, kai jie atstovauja savo artimiesiems giminaičiams ar sutuoktiniui (sugyventiniui). LR advokatūros įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad advokatas negali būti atstovu bylose, iškeltose jo tėvams (įtėviams), sutuoktiniui (partneriui), vaikams (įvaikiams), broliams ir seserims. Taikant sisteminį, lingvistinį teisės normų aiškinimą, minėta Advokatūros įstatymo norma reiškia, jog advokatui draudžiama atstovauti priešingai pusei byloje, iškeltoje jo tėvams, sutuoktiniui, vaikams, broliams ir seserims. Įvertinus įstatyminį advokato veiklos reglamentavimą, darytina išvada, kad įstatymai nedraudžia advokatams atstovauti savo artimų giminaičių interesus teismuose. Teismas pripažįsta, kad Povilas Jegorovas turi teisę atstovauti J. K. nagrinėjamoje byloje.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Ieškovės apeliacinio skundo netenkinus ir atsakovui prašant, iš ieškovės teisių perėmėjo A. M. priteisiamos atsakovo apeliacinėje instancijoje patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str.). Atsakovas J. K. pateikė įrodymus, kad apeliacinės instancijos teisme turėjo 1 000 Lt teisinės pagalbos išlaidų. Atsižvelgus į ginčo teisinio santykio prigimtį, bylos sudėtingumą ir advokato atliktus veiksmus apeliacinėje instancijoje, teismas laiko, kad ši suma yra per didelė ir mažinama iki 300 Lt.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies pirmu punktu,

nutaria:

Utenos rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš A. C. teisių perėmėjo A. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) J. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 300 Lt advokato pagalbos išlaidoms, turėtoms bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, atlyginti.