Kauno apygardos teismo sprendimas

2010-12-01 · Civilinė byla Nr. 2A-1411-153/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2010-12-01
Bylos Nr.
2A-1411-153/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Galina Blaževič (pirm.), Virginija Gudynienė, Nijolia Indreikienė
Ieškovas
A. M.
Atsakovas
Kauno miesto savivaldybės administracijos, Kauno apskrities viršininko administracijai
Trečiasis asmuo
valstybinė įmonė Registrų centras
Civilinė byla Nr. 2A-1411-153/2010;
Pirmosios instancijos teismo teisėja Danutė Giačaitė;

Procesinio dokumento kategorijos: 121.1, 121.15, 121.21, 121.22, 24.4, 25.3, 42.5, 42.7 .

(S)KAUNO APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. gruodžio 1 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Galinos Blaževič,

kolegijos teisėjų Virginijos Gudynienės, Nijolios Indreikienės,sekretoriaujant Dovilei Stoškuvienei,

dalyvaujant ieškovui A. M., jo atstovei advokatei Virginijai I. B., atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos atstovei L. El O., Nacionalinės žemės ūkio tarnybos prie ŽŪM Kauno žemėtvarkos skyriaus atstovei M. S.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. balandžio 21 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2845-530/2010 pagal ieškovo A. M. ieškinį atsakovėms Kauno miesto savivaldybės administracijai ir Kauno apskrities viršininko administracijai dėl pažeistų teisių gynimo ir teisės pripažinimo bei įpareigojimo sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį, tretysis asmuo valstybinė įmonė Registrų centras,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Kauno miesto apylinkės vyriausiasis prokuroras, gindamas viešąjį interesą, ieškiniu bei patikslintu ieškiniu prašė teismo pripažinti, kad A. M. turi teisę sudaryti valstybinės žemės sklypo (projektinis Nr. 929) buvusio (duomenys neskelbtini) kaime, šiuo metu esančio (duomenys neskelbtini) ir besiribojančio su žemės sklypais, esančiais (duomenys neskelbtini) (nuosavybės teise žemės sklypas priklauso A. K.), (duomenys neskelbtini) (nuosavybės teise žemės sklypas priklauso A. K.), (duomenys neskelbtini) (nuosavybės teise žemės sklypas priklauso A. K.), (duomenys neskelbtini) (nuosavybės teise žemės sklypas priklauso J. D.) ir (duomenys neskelbtini) (nuosavybės teise žemės sklypas priklauso J. D.) (toliau – Ginčo sklypas), pirkimo-pardavimo sutartį; įpareigoti Kauno miesto savivaldybės administraciją parengti ir pateikti Kauno apskrities viršininko administracijai duomenis, reikalingus Ginčo sklypo, pardavimui; įpareigoti Kauno apskrities viršininko administraciją sudaryti su A. M. Ginčo sklypo pirkimo-pardavimo sutartį.

Žemesnės instancijos teismas

2010-01-19 teismo posėdžio protokoline nutartimi netinkamas ieškovas Kauno miesto apylinkės vyriausiasis prokuroras pakeistas tinkamu ieškovu – A. M..

Šalies argumentai

Ieškovas A. M. nurodė, kad jam 1992 m. buvo skirtas Ginčo sklypas, tiksliai nenurodant paskirties. Jis sumokėjo pinigus, tiek, kiek buvo nurodyta preliminarioje sutartyje, pasirašė garantinį raštą, jog sumokės tiek, kiek tik reikės pirkimo-pardavimo sutarčiai sudaryti. Beliko Kauno m. savivaldybei atlikti veiksmus. Kvietimo pas notarą sutarčiai pasirašyti negavo, adreso nuo 1993 m. iki 2004 m. pakeitęs nebuvo. Preliminarią sutartį pasirašė su Kauno rajono valdyba. Tik 2007 m. kreipėsi į Kauno apskrities viršininko administraciją siekdamas sutvarkyti sklypo pirkimo-pardavimo dokumentus, kadangi tik sutvarkius sklypo dokumentus, galima namo statyba. Kreipėsi į savivaldybę, kur jam nurodė, jog reikia kreiptis į archyvą. Jis archyve gavo sklypo skyrimo dokumentus, kuriuos pateikė teismui. Žemėtvarkos skyriui pateikė raudonų linijų planą, potvarkį bei garantinį raštą dėl apmokėjimo. Savivaldybėje jam buvo pranešta, kad Ginčo sklypas yra paimtas visuomenės poreikiams, todėl jis kreipėsi į prokuratūrą. Ginčo sklypas yra laisvas tarp kitų sklypų, per jį kelias neis, Ginčo sklypas visuomenės reikmėms nepaimtas. Apie savo teisių pažeidimą sužinojo tik po kreipimosi į Kauno apskrities viršininko administraciją, todėl mano, jog senaties termino nepraleido. Teigia, jog jis,, kaip šalis, atliko visus veiksmus, tačiau atsakovė vengia sudaryti sklypo pirkimo-pardavimo sutartį.

Atsiliepimas

Atsakovė Kauno miesto savivaldybės administracija ieškinį prašė atmesti kaip nepagrįstą, prašė taikyti ieškinio senatį. Nurodė, kad ieškinio patenkinimas prieštarautų 2003-05-29 Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimui Nr. T-242, kuriuo buvo patvirtintas Kauno miesto savivaldybės teritorijos bendrasis planas, pagal kurį ieškovui Kauno rajono valdybos 1992 m. kovo 14 potvarkiu Nr. 112 paskirtas sklypas patenka į perspektyvinę po 2010 m. infrastruktūros teritoriją. Patvirtinus bendrąjį planą, visi detaliųjų planų sprendiniai, prieštaraujantys Bendrojo plano sprendiniams, neteko galios.

Šalies argumentai

Atsakovė Kauno apskrities viršininko administracija su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ieškovui 2007 m. pakartotinai kreipusis į Kauno miesto žemėtvarkos skyrių dėl 0,06 ha žemės sklypo išpirkimo, jis šį prašymą ir dokumentų kopijas pateikė Kauno miesto savivaldybės administracijos miesto plėtros departamento Urbanistikos skyriui. Pastarasis informavo, kad šioje teritorijoje yra suplanuota gatvė ir žemės sklypo pardavimui nepritarė. Mano, jog Kauno apskrities viršininko administracija atliko visus veiksmus, susijusius su žemės sklypo pardavimu. Kauno miesto savivaldybei suformavus žemės sklypą, suderinus parengtus žemės sklypo planus, parengus sklypo specialiąsias žemės ir miško naudojimo sąlygas, nustačius sklypo pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir pobūdį, architektūrinius- urbanistinius apribojimus, Kauno apskrities viršininko administracija sudarytų 0,06 ha valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį su ieškovu. Prašė atmesti reikalavimą dėl įpareigojimo sudaryti Ginčo sklypo pirkimo-pardavimo sandorį.

Atsiliepimas

Trečiojo asmens VĮ Registrų centro Kauno filialas nurodė, kad nėra suinteresuotas sprendimu šioje byloje ir ieškinio patenkinimo klausimą palieka spęsti teismui.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m. balandžio 21 d. sprendimu ieškinį tenkino, pripažino, kad ieškovas A. M. turi teisę sudaryti valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį ir įpareigojo atsakovę Kauno apskrities viršininko administraciją sudaryti su ieškovu žemės sklypo, projektinis Nr. 929, buvusio (duomenys neskelbtini) , šiuo metu esančio (duomenys neskelbtini) , besiribojančio su žemės sklypais, esančiais (duomenys neskelbtini) ; (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį; įpareigojo Kauno miesto savivaldybės administraciją parengti ir pateikti Kauno apskrities viršininko administracijai duomenis, reikalingus žemės sklypo, projektinis Nr. 929, buvusio (duomenys neskelbtini) , šiuo metu esančio (duomenys neskelbtini), pardavimui.

Teismas nustatė, kad 1991-11-08 Kauno miesto valdybos meras potvarkiu Nr. 284-v „Dėl žemės sklypų Narsiečių rajone paskirstymo“ nutarė paskirti įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms žemės sklypus individualių gyvenamųjų namų statybai Narsiečių rajone pagal priedą ir įpareigojo Finansų ir ekonomikos skyrių priimti dokumentus vardiniam sklypų tvirtinimui nuo 1991-12-02. Kauno rajono valdybos 1992 m. kovo 14 d. potvarkiu Nr. 112 „Dėl žemės sklypų Narsiečių rajone vardinio skyrimo Kauno rajono organizacijų ir rajoną aptarnaujančių organizacijų darbuotojams“ ieškovui A. M. suteiktas sklypas Nr. 929 (duomenys neskelbtini) . Ieškovas A. M. 1992 m. gegužės 29 d. pateikė prašymą pirkti minėtąjį žemės sklypą (0,06 ha).Kauno rajono Alšėnų apylinkės agrarinės reformos tarnybai Prie prašymo pridėjo žemės sklypo planą bei Kauno rajono valdybos 1992 m. kovo 14 d. potvarkį. Kauno rajono valdybos žemėtvarkos tarnyba supažindino pirkėją A. M. su žemės sklypo įkainojimo aktu ir įpareigojo sumokėti už žemės sklypą 843 rub. investiciniais čekiais. A. M. 1992-08-11 sumokėjo nustatytą kainą, 1992 m. Kauno rajono valdybos atstovas J. P., veikiantis pagal sutartį, ir A. M. sutarė, kad pardavėjas pardavė, o pirkėjas nupirko 600 kv.m. žemės sklypą Nr. 929, esantį (duomenys neskelbtini) . Minėtas žemės sklypas parduodamas už 843 rub., nurodyti pardavėjo banko rekvizitai ir įpareigojimas sumokėti iki 1992-08-10. 1993-05-06 A. M. pateikė prašymą Kauno miesto žemėtvarkos tarnybai dėl sklypo Nr. 929 Narsiečių rajone ribų plano sudarymo, nurodė, jog mokėjimas garantuotas, nurodė savo kontaktinį telefoną bei adresą. 1993-08-18 buvo sudaryta sąmata už žemės sklypo planą. Kauno miesto valdyba urbanistikos ir architektūros skyrius A. M. užsakymu parengė namų valdos žemės sklypo ribų planą, kuris 1993-08-30 buvo suderintas su Kauno miesto valdybos žemėtvarkos tarnyba. Esant suderintam namų valdos žemės sklypo ribų planui, Kauno miesto valdybos pirmojo mero pavaduotojo potvarkiu būdavo leidžiama parduoti žemės sklypus pagal pridedamą priedą, kur būdavo nurodomi įpareigojimai tarnybai patikslinti parduodamų žemės sklypų kartografinę ir žemės kadastro medžiagą bei sudaryti pirkimo-pardavimo sutartis. Žemės sklypų pirkėjai nustatytu laiku turėjo atvykti notariškai patvirtinti pirkimo-pardavimo sutartis ir per mėnesį įregistruoti jas žemėtvarkos tarnyboje. Dėl ieškovo potvarkis priimtas nebuvo. Žemės sklypo, kurio projektinis Nr. 929, adresas (eilės numeris gatvėje) adresų registre neįregistruotas. Ieškovas A. M. buvo kviečiamas atvykti į žemėtvarkos tarnybą, tačiau laiškas grįžo neįteiktas su nuoroda, jog adresatas negyvena. A. M. nuo 1992-11-12 iki 2004-05-18 savo gyvenamąją vietą deklaravo(duomenys neskelbtini). Ieškovas 2007-12-03 su prašymu kreipėsi į Kauno miesto žemėtvarkos skyrių dėl Ginčo sklypo suderinimo. Kauno apskrities viršininko administracija 2007-12-27 raštu kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento urbanistikos skyrių su prašymu: parengti žemės sklypo planą, pasiūlyti žemės sklypo spec. žemės naudojimo sąlygas, nustatyti žemės sklypo urbanistinius – architektūrinius apribojimus ir sąlygas pagal žemės sklypų detaliuosius planus ir kt. Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento urbanistikos skyrius informavo, jog atlikti prašomų veiksmų negali, kadangi pagal Kauno miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendinius šioje teritorijoje yra suplanuota gatvė.

Teismas nurodė, kad pagal ieškovo prašymo parduoti žemės sklypą metu (1992-05-29) galiojusių Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. vasario 7 d. nutarimu Nr. 89 patvirtintų Žemės sklypų suteikimo neatlygintinai, pardavimo ir nuomos ne konkurso tvarka miestuose, miestų plėtimo pirmaeilės statybos teritorijose bei miesto tipo gyvenvietėse taisyklių (toliau – Taisyklės) 8 punktą, supažindinusi pirkėją su žemės sklypo įkainojimo aktu ir pirkimo-pardavimo sutarties projektu, Žemėtvarkos tarnyba per penkias dienas turėjo pateikti šiuos dokumentus Kauno rajono valdybai, kuri potvarkiu tvirtino leidimą įsigyti žemės sklypą privačion nuosavybėn. Teismas sprendė, kad 1992 m. su ieškovu buvo pasirašyta preliminari sklypo pirkimo-pardavimo sutartis, tačiau nepriimtas valdybos potvarkis, leidžiantis įsigyti žemės sklypą privačion nuosavybėn.. Teismas konstatavo, kad ieškovas yra pripažintinas tinkamai įgyvendinusiu savo teisę įsigyti žemės sklypą nuosavybėn ir įgijo teisę sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį, todėl jo ieškinio reikalavimai yra pagrįsti ir teisėti. Teismas nusprendė, jog kita sutarties šalis, parduodama žemės sklypą, pažeidė tuo metu galiojusio Žemės reformos įstatymo bei Nutarimo Nr. 89 nuostatas, o žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis, atitinkanti tuometinius įstatymo reikalavimus, su ieškovu nebuvo sudaryta dėl Kauno rajono valdybos, o vėliau Kauno miesto valdybos darbuotojų kaltės. Ieškovas negalėjo registruoti žemės pirkimo-pardavimo sutarties pas notarą dėl aplaidžių atsakovės veiksmų. Kadangi, remiantis Lietuvos Respublikos apskrities valdymo įstatymo (toliau –AVĮ) 10 straipsniu, Kauno apskrities viršininko administracija perėmė aukščiau išvardintas žemės tvarkymo funkcijas iš Kauno miesto valdybos ir veikė kaip valstybės atstovas santykiuose su kitais asmenimis dėl valstybinės žemės pirkimo tokiais pagrindais, kokiais anksčiau valstybę atstovaudavo miestų (rajonų) valdybos, todėl teismas manė, kad Kauno apskrities viršininko administracija yra tinkamas atsakovė byloje, kaip ir Kauno miesto savivaldybės administracija, kuri įpareigotina parengti žemės sklypo pardavimo dokumentus. Teismas nesutiko su atsakovių teiginiu, jog ieškovas nesidomėjo sutarties sudarymu, kadangi jam siųstas laiškas grįždavo neįteiktas. Teismas nurodė, kad ieškovas buvo nurodęs ne tik savo adresą, bet ir telefono numerį. Be to, jis pateikė įrodymus, jog gyvenamosios vietos pakeitęs nebuvo, todėl net ir grįžus neįteiktam laiškui, atsakovės turėjo imtis veiksmų, ir apie sutarties pasirašymo vietą ir laiką, pranešti ieškovui.

Teismas, pasisakydamas dėl atsakovių argumentų, jog patenkinus ieškinį ir įpareigojus sudaryti žemės sklypo pirkimo-pardavimo sandorį, būtų atliekama pagal planus, kurie prieštarautų 2003-05-29 patvirtintam bendrajam miesto planui, ir yra negaliojantys sutinkamai su LR Teritorijų planavimo įstatymo 9 str. 2 p. nuostatomis, nurodė, kad aplinkybė, jog 1992-03-14 potvarkiu ginčo sklypas yra paskirtas ieškovui A. M. ir yra sudarytas sklypo ribų planas, atsakovams buvo žinoma dar iki bendrojo plano tvirtinimo. Todėl atsakovas Kauno miesto savivaldybė rengdama bendrąjį planą, privalėjo atsižvelgti į tai, ir spręsti žemės paėmimo iš žemės sklypų savininkų klausimą ir atsižvelgiant į esantį A. M. sklypą. Teismas nesutiko su atsakovių pozicija, jog ieškovui neįregistravus žemės sklypo nuosavybės teise, jie nežinojo apie A. M. teises į žemės sklypą ir tai jiems nesukūrė jokių pareigų. Teismo nuomone, ieškovas sumokėjęs už žemės sklypą ir atlikęs kitus žemės sklypo pardavėjo veiksmus, kuriuos buvo nurodžiusi atsakovė, įgijo pirkėjo teises, kuriomis ir naudojasi, o tuo tarpu pareiga, tinkamai įforminti dokumentus, t. y. išleisti potvarkį nurodyti vietą ir laiką pagrindinei sutarčiai sudaryti ir t. t. teko atsakovėms, kadangi jos savo pareigos neįvykdė, jie negali remtis nuosavybės įregistravimo faktu, jeigu sklypas ir negalėjo būti įregistruotas, dėl atsakovių veiksmų.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas sprendė, kad ieškovas nepraleido dešimties metų ieškinio senaties termino. Teismo nuomone, senaties termino pradžia laikytina 2008 m. sausio 9 d., kai ieškovui Kauno miesto savivaldybės administracijos miesto plėtros departamento Urbanistikos skyrius pranešė, jog paruošti dokumentų negali, nes pagal miesto bendrąjį planą, toje vietoje, kur buvo A. M. suteiktas sklypas, planuojama perspektyvinė teritorija nutiesti kelią. Teismas pažymėjo, kad jeigu ieškinio senaties termino pradžią sieti su 2003 m. viešai paskelbtu miesto bendrojo plano svarstymu ir jeigu ieškovas apie planuojamą žemės sklypo paėmimą ir toje vietoje numatomą perspektyvinę teritoriją galėjo sužinoti iš paskelbimo spaudoje, net ir šiuo atveju, ieškovas nėra praleidęs ieškinio senaties termino.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovė Kauno miesto savivaldybės administracija prašė teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliantės nuomone, teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, neteisingai aiškino ir taikė materialines teisės normas, todėl teismo sprendimas yra neteisėtas, dėl šių motyvų:

1) teismas padarė klaidingą ir nepagrįstą išvadą, jog ginčo žemės sklypo pirkimo-pardavimo procedūra nebuvo baigta dėl atsakovių neveikimo. Tvarkos 6 p. nurodyta, kad jeigu pirkėjas per nustatytą laiką nesumoka pranešime nurodytos sumos ar be pateisinamų priežasčių neatvyksta pasirašyti žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties, ši sutartis nesudaroma. Ieškovas buvo sumokėjęs nurodyto dydžio sumą už perkamą žemės sklypą ir pasirašęs žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties projektą, tačiau ši sutartis nebuvo patvirtinta notaro, nes pranešimas ieškovui su kvietimu atvykti ir pasirašyti notarinę valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį grįžo neįteiktas su nuoroda, jog asmuo tuo adresu negyvena. Pats ieškovas į Žemėtvarkos tarnybą daugiau nesikreipė. Savivaldybės institucija tinkamai įvykdė visus teisės aktuose nurodytus veiksmus, tačiau pirkimo-pardavimo sutartis liko nesudaryta dėl paties ieškovo aplaidumo;

2) apeliantė nesutiko su teismo argumentu, jog rengiant Kauno miesto savivaldybės teritorijos bendrąjį planą, buvo žinoma apie ginčo žemės sklypo suteikimą ieškovui, todėl buvo privaloma atsižvelgti į šią aplinkybę ir spręsti žemės paėmimo iš žemės sklypų savininkų klausimą. Kauno miesto savivaldybė nebuvo priėmusi jokių administracinių aktų dėl ginčo žemės sklypo suteikimo ieškovui, taip pat ieškovas niekada nesikreipė į Kauno miesto savivaldybę su prašymu įsigyti jam suteiktą žemės sklypą nuosavybėn. Žemės sklypas bendrojo plano rengimo ir tvirtinimo metu nebuvo suformuotas teisės aktų nustatyta tvarka, pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo patvirtinta notaro ir įregistruota nekilnojamojo turto registre, o pagal CK 6.393 str. 3 d. negalėjo būti panaudota prieš trečiuosius asmenis. Kauno miesto savivaldybė pagrįstai ginčo žemės sklypą traktavo kaip laisvą valstybinės žemės teritoriją, kuri pagal bendrojo plano sprendinius patenka į perspektyvinę infrastruktūros teritoriją (šioje vietoje suprojektuota gatvė). Bendruoju planu iš viso nėra sprendžiamas žemės paėmimo visuomenės poreikiams klausimas. Prieš tvirtindama bendrąjį planą Kauno miesto savivaldybė negalėjo spręsti žemės paėmimo iš savininkų klausimo, nes nei rengiant ir tvirtinant bendrąjį planą, nei šiuo metu ieškovas nėra žemės sklypo savininkas, jo nuosavybės teisės nėra įregistruotos;

3) teismas klaidingai nurodė, jog iki bendrojo plano patvirtinimo galiojęs žemės sklypo detalusis planas neturi prieštarauti bendrajam planui. Rengiami detalieji planai negali prieštarauti patvirtinto bendrojo plano sprendiniams. Pagal LR teritorijų planavimo įstatymo redakcijos, galiojusios Kauno miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano tvirtinimo metu, 9 str. 10 d. nuostatas, patvirtinus bendrąjį planą, netenka galios visi anksčiau atitinkamo lygmens priimti sprendimai, nustatantys teritorijos naudojimo prioritetus, raidos tikslus ir strategiją, taip pat detaliųjų planų ir specialiojo planavimo dokumentų sprendiniai, prieštaraujantys atitinkamo lygmens bendrojo plano sprendiniams. Tokiu būdu, neteko galios ginčo teritorijoje iki tol galiojęs Kauno miesto valdybos 1991 m. rugpjūčio 20 d. potvarkiu Nr. 207-v patvirtintas Narsiečių gyvenamojo rajono detalusis planas;

4) šiuo metu galiojančių Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių, patvirtintų LR Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260, 15 p. nustatyta, jog savivaldybės administracijos direktorius parduodamo žemės sklypo planą parengia vadovaudamasis detaliuoju planu ar nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje esančiu žemės sklypo planu, jeigu nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje nurodytos žemės sklypo ribos atitinka namų valdos eksploatavimo reikalavimus. Šiuo metu ginčo teritorijoje galiojančio detaliojo plano nėra, nekilnojamojo turto kadastre žemės sklypo ribos taip pat neįregistruotos, todėl Kauno miesto savivaldybės administracija dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti veiksmų, kuriuos įpareigota atlikti ginčijamu teismo sprendimu;

5) parengus žemės sklypo planą, kuris šiuo metu patenka į bendrajame plane numatytą infrastruktūros teritoriją, toks planas prieštarautų bendrajam planui bei imperatyviai LR teritorijų planavimo įstatymo 26 str. 3 d. nuostatai, jog detaliojo plano sprendiniai (pagal LR teritorijų planavimo įstatymo 21 str. 2 d., formuojant namų valdų žemės sklypus, parengti žemės sklypų planai prilyginami detaliojo teritorijų planavimo dokumentams) turi neprieštarauti įstatymams, Vyriausybės nutarimais nustatytų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų reikalavimams, galiojantiems savivaldybės teritorijos ir jos dalių bendrųjų, taip pat specialiųjų planų (išskyrus žemės reformos žemėtvarkos projektus, kurių sprendinius keičia detalieji planai) sprendiniams, kitiems teisės aktams, todėl Kauno miesto savivaldybės administracija negalėtų įvykdyti teismo sprendimo, nepažeisdama galiojančių teisės aktų;

6) teismo sprendimo dalis, kuriuo Kauno miesto savivaldybės administracija yra įpareigota parengti ir pateikti Kauno apskrities viršininko administracijai duomenis, reikalingus ginčo žemės sklypo pardavimui, yra nekonkretūs, teismo sprendime nenurodyti konkretūs duomenys, kuriuos Kauno miesto savivaldybės administracija turi pateikti, nei teisės aktų nuostatos, kuriomis vadovaudamasi Kauno miesto savivaldybės administracija turėtų vykdyti teismo įpareigojimą;

7) teismas nepagrįstai netaikė senaties termino. Visi pardavimo dokumentai buvo rengiami dar 1992 m. Jei ieškovas manė, kad nesudarant su juo tinkamos formos pirkimo-pardavimo sutarties buvo pažeistos jo teisės, jis galėjo ginti savo pažeistas teises per tuo metu galiojusio CK (1964 m. redakcijos) nustatytą trejų metų terminą, tačiau to nepadarė. Į Kauno apskrities viršininko administraciją dėl ginčo žemės sklypo ieškovas kreipėsi tik 2007 m. gruodžio 3 d., t. y. gerokai praleidęs senaties terminą. Byloje nėra pateikta įrodymų, dėl ko jis nebūtų galėjęs laiku kreiptis teisminės gynybos.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė Kauno apskrities viršininko administracija sutiko su apeliaciniu skundu ir prašė panaikinti teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Nurodė šiuos motyvus:

1) ginčo sklypo pirkimo-pardavimo sutartis buvo nesudaryta ne dėl atsakovių neveikimo, bet ieškovui neatvykus pasirašyti pirkimo-pardavimo sutarties, t. y. ieškovas dėl savo aplaidumo nepasinaudojo jam suteikta teise;

2) Kauno apskrities viršininko administracija negali būti įpareigota parduoti žemės sklypą ieškovui, kadangi pagal galiojančius teisės aktus (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimo Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 14 punktas), reglamentuojančius valstybinės kitos paskirties žemės sklypų pardavimą, kai kurių dokumentų, kuriais remiantis priimamas sprendimas ir rengiamas valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties projektas, parengimas priklauso kitų institucijų, o ne Kauno apskrities viršininko administracijos kompetencijai. Todėl įpareigojimas Kauno apskrities viršininko administracijai sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį su ieškovu yra neteisėtas, kadangi iki pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo turi būti atlikta keletas veiksmų, kurie nėra priskirti Kauno apskrities viršininko administracijos kompetencijai.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas A. M. prašė teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Atsikirsdamas į apeliacinio skundo argumentus ieškovas nurodė šiuos motyvus:

Šalies argumentai

1) apeliantė teiginys, kad tvirtinant Bendrojo plano sprendinius Kauno miesto savivaldybė neatliko jokių veiksmų, dėl to, jog visi dokumentai buvo rengiami ir nagrinėjami Kauno rajono savivaldybėje ir kad žemės sklypas bendrojo plano rengimo ir tvirtinimo metu nebuvo suformuotas, yra neteisingas. Kauno miesto valdybos Urbanistikos ir architektūros skyrius parengė žemės sklypo ribų planą, kuris buvo suderintas su Kauno miesto žemėtvarkos skyriaus viršininke L. Š. 1993-08-30. Buvo nustatytos sklypo ribos, posūkio, taškai, kampų koordinatės vietinėje sistemoje;

2) 1999 m. kovo 9 d. LR Vyriausybės nutarimu Nr. 260 patvirtintų Naudojamų kitos paskirties žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 2 p. nurodyta, kad žemės sklypus pagal šias taisykles gali įsigyti asmenys, kuriems žemės sklypai suteikti iki 1992-02-07 miestuose ir iki 1992-03-15 kitose vietose individualiems gyvenamiesiems namas statyti, sklypuose nėra asmenims nuosavybės teise priklausančių statinių ir žemės sklypus, už kuriuos iki žemės įstatymo įsigaliojimo dienos (2004-02-21) įmokėtos įmokos vienkartinėmis išmokomis ar pinigais. Ieškovui šie nuostatai atitinka. Žemės sklypų pardavimas nesaistomas jokiais terminais;

3) apeliantė nurodė, kad sutinkamai su Taisyklių 15 p., savivaldybės administracijos direktorius parduodamo žemės sklypo planą parengia vadovaudamasis detaliuoju planu ar nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje esančiu žemės sklypo planu, jeigu nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje nurodytos žemės sklypo ribos atitinka namų valdos eksploatavimo reikalavimus. Vadinasi, jeigu detalusis planas negalioja, reikia tik įregistruoti sklypo planą Registrų centre, kad jam būtų suteiktas unikalus numeris ir sklypą parduoti;

4) žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarčiai sudaryti nenumatyti ieškinio senaties terminai. Teisėtai suteiktus ir apmokėtus sklypus galima nusipirkti ir dabar. Ieškinio senaties pradžios terminas turėtų būti skaičiuojamas nuo 2008 m. vasario mėnesio, kai ieškovui buvo įteiktas Kauno miesto savivaldybės administracijos miesto plėtros departamento urbanistikos skyriaus 2008-01-09 atsakymas Žemėtvarkos tarnybai, kuriuo atsisakyta parengti planą.

Tretysis asmuo VĮ Registrų centro Kauno filialas prašė civilinę bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas.

CPK 320 str. nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas privalo patikrinti priimto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, išskyrus tam tikras išimtis, nurodytas CPK 320 str. 2 d. ir 329 str. Tai reiškia, kad apeliacinės instancijos teismas turi nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą tiek teisine, tiek faktine prasme (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. liepos 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. R., D. G. v. UAB „Visatex“, bylos Nr. 3K-3-311/2007, 2007 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. K. ir J. K. v. UAB „Pamario namas“, bylos Nr. 3K-3-296/2007).

Byloje atsakovė yra Kauno apskrities viršininko administracija. Pagal Apskrities valdymo įstatymo ir jį keitusių įstatymų pripažinimo netekusiais galios įstatymo 2 straipsnio 4 dalį apskričių viršininkų administracijos 2010 m. liepos 1 d. likviduojamos teisės aktų nustatyta tvarka. Vyriausybės 2010 m. kovo 10 d. nutarimo Nr. 248 „Dėl apskričių viršininkų administracijų likvidavimo” 5.2 punkte nustatyta, kad, kilus ginčų dėl apskričių viršininkų priimtų sprendimų dėl valstybinės žemės sandorių, taip pat nuosavybės teisių į žemę, miškus, vandens telkinius atkūrimo, valstybei teismuose atstovauja Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, jeigu įstatymuose nenustatyta kitaip. Atsižvelgdama į tai, kad atsakovės Kauno apskrities viršininko administracijos įgaliojimai pasibaigė ir pagal įstatymą įvyko šio asmens teisių bei pareigų perėmimas, teisėjų kolegija pripažįsta nurodyto asmens teisių perėmėja byloje Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos (CPK 48 straipsnis).

Teisėjų kolegija sutinka su apelianto atstovės ir Nacionalinės žemės ūkio tarnybos prie ŽŪM Kauno žemėtvarkos skyriaus (KAVA) atsiliepimo motyvais, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, o tai sudaro pagrindą teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą ieškovo reikalavimus atmesti (CPK 329 str. 1 d., 330 str., 326 str. 1 d. 2 p.).

Bylos medžiaga patvirtina, kad ieškovui A. M. Kauno rajono valdybos 1992 m. kovo 14 d. potvarkiu Nr. 112 „Dėl žemės sklypų Narsiečių rajone vardinio skyrimo Kauno rajono organizacijų ir rajoną aptarnaujančių organizacijų darbuotojams“ suteiktas sklypas Nr. 929 Kauno rajone, Tirkiliškių gyvenvietėje. Ieškovas A. M. 1992 m. gegužės 29 d. pateikė prašymą pirkti minėtąjį žemės sklypą (0,06 ha) Kauno rajono Alšėnų apylinkės agrarinės reformos tarnybai. Prie prašymo pridėjo žemės sklypo planą bei Kauno rajono valdybos 1992 m. kovo 14 d. potvarkį. Kauno rajono valdybos žemėtvarkos tarnyba supažindino pirkėją A. M. su žemės sklypo įkainojimo aktu ir įpareigojo sumokėti už žemės sklypą 843 rub. investiciniais čekiais. 1992 m. Kauno rajono valdybos atstovas ir A. M. sutarė, dėl pirkimo pardavimo 600 kv. m. žemės sklypo Nr. 929, esančio Kauno raj. Alšėnų apyl. Narsiečių kaime už 843 rub., A. M. 1992-08-11 sumokėjo už žemės sklypą. Vėliau ieškovas A. M. pateikė 1993-05-06 prašymą Kauno miesto žemėtvarkos tarnybai dėl sklypo Nr. 929 Narsiečių rajone ribų plano sudarymo, nurodė, jog apmokėjimą garantuoja, nurodė savo kontaktinį telefoną bei adresą (duomenys neskelbtini) (priedo 6psl.). 1993-08-18 buvo sudaryta sąmata už žemės sklypo planą. Kauno miesto valdybos Urbanistikos ir architektūros skyrius A. M. užsakymu parengė namų valdos žemės sklypo ribų planą. Žemės sklypas, kurio projektinis Nr. 929, adresas (eilės numeris gatvėje) adresų registre neįregistruotas. Ieškovas A. M. buvo kviečiamas atvykti į žemėtvarkos tarnybą, tačiau laiškas grįžo neįteiktas su nuoroda, jog adresatas nurodytu adresu negyvena (priedas 9psl.), nors Gyventojų registro tarnybos duomenimis ieškovas A. M. nuo 1992-11-12 iki 2004-05-18 savo gyvenamąją vietą deklaravo (duomenys neskelbtini) (b.l.67,2t.). Ieškovas 2007-12-03 prašymu kreipėsi į Kauno miesto žemėtvarkos skyrių dėl ginčo sklypo suderinimo, tačiau ieškovo prašymas nepatenkintas, kadangi pagal Kauno miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendinius šioje teritorijoje yra suplanuota gatvė. Taigi bylos medžiaga patvirtina, kad ieškovas nuo 1992 m. neatliko visų įstatyme numatytų veiksmų žemės sklypui įsigyti, nesumokėjo sklypo projektavimo ir matavimo išlaidų (priedas psl.7,8), nesikreipė dėl pirkimo-pardavimo sutarties įforminimo notarinė tvarka, sutarties įregistravimo žemėtvarkos skyriuje ir nuosavybės teisių ir ginčo sklypo duomenų įregistravimo NTR duomenų banke. Ieškovo motyvai, kad buvo paieškomas netinkamu adresu prieštarauja paties ieškovo 1993-05-06 prašymui, kuriame nurodytas ieškovo adresas (duomenys neskelbtini) (priedas prie civ. bylos, 6, 9 psl.). Vien ta aplinkybė, kad ieškovas sumokėjo už perkamą žemę pagal mokėjimo pranešimą 843 rub, nesuteikia jokių teisinių privilegijų ieškovui ir savaime nesukuria teisinio pagrindo tenkinti ieškinį. Tiek ieškovas, tiek valstybės institucija laisva valia galėjo sudaryti žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį (CK 6.156 str.1 d.). Tačiau tokia įstatymo nuostata viso teisinio reguliavimo kontekste nereiškia besąlygiškos pareigos Kauno miesto (rajono) valdybai (KAVA) inicijuoti žemės sklypo išpirkimą, jeigu pats ieškovas per protingą terminą nerealizavo gera valia savo teisės. Esant tokioms aplinkybėms yra pagrindas pripažinti pagrįstu apeliantės motyvą, kad ieškovas neįgyvendino savo teisių (nuo 1993-08-18, priedas psl.7) dėl jo paties neveiklumo. Ieškovas, būdamas sutarties šalimi, turėjo ne tik teises, bet ir pareigas, šiuo atveju ieškovas elgėsi nerūpestingai, nepabaigė pirkimo-pardavimo sutarties procedūros, nesidomėjo šios procedūros baigtimi, todėl negali dėl to kaltinti valstybės institucijos, kuri atliko visus būtinus šiam sandoriui sudaryti veiksmus, vienas iš jų - siuntė ieškovui priminimą paštu ir ragino atvykti į žemėtvarkos tarnybą. Tuo tarpu ieškovas, vilkindamas pirkimo-pardavimo sutarties įforminimą, neteko teisės nupirkti žemės sklypą. Todėl atmestinas ieškovo motyvas, kad jo teisės turi būti apgintos (CK1.138 str.1d.1p., CPK 5 str.1d.).

Byloje kilo ginčas dėl ieškinio senaties termino taikymo, teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovas buvo 2008-01-09 informuotas raštu apie atsisakymą parengti dokumentus žemės sklypo pardavimui, todėl ieškinio senaties terminas turi būti skaičiuojamas nuo 2008-01-09 (1t.,b.l.9,29,34-35), kai atsakovė atsisakė perleisti ieškovui žemės sklypą ir parengti reikalingus žemės sklypo pirkimo pardavimo dokumentus sandoriui įforminti (CK 1.127 str.1 d.). Taigi ieškinio senaties termino ieškovas nepraleido nes į teismą kreipėsi 2008-12-10 (CK 1.126 str.,1.125 str.1d.).

Negalima sutikti su ieškovo motyvais, kad Kauno miesto savivaldybė, sudarydama bendrąjį planą, turėjo atsižvelgti į paskirtą ieškovui žemės sklypą. Teisėjų kolegija sutinka su atsakovės apeliacinio skundo motyvais, kad prieš tvirtindama bendrąjį planą Kauno miesto savivaldybė negalėjo atsižvelgti į paskirtą ieškovui žemės sklypą arba spręsti žemės paėmimo iš savininkų klausimo, nes nei rengiant ir tvirtinant bendrąjį planą, nei šiuo metu ieškovas nebuvo žemės sklypo savininkas, jo nuosavybės teisės nebuvo įregistruotos. Todėl Kauno miesto savivaldybės teritorijos planas buvo patvirtintas Kauno miesto savivaldybės tarybos 2003-05-29 sprendimu Nr. T-242. Ieškovui buvo išaiškinta teisė šį administracinį aktą ginčyti, tačiau ieškovas jo teismine tvarka neginčijo. Todėl teisėjų kolegija vadovaujasi šiuo dokumentu byloje ir mano, jog įrodyta (CPK185, 197 str.), kad nesuformuotas ginčo sklypas (Nr. 929) pateko į suformuotą bendrame plane kelią (2t.,b.l.38-44). Atmestinas ieškovo ir jo atstovės motyvas, kad planai nėra aiškus ir į perspektyvinės, po 2010 infrastruktūros teritoriją nepateko ieškovo pageidaujamas išpirkti žemės sklypas, kadangi tai prieštarauja surinktiems byloje įrodymas ir Kauno miesto savivaldybės atstovės paaiškinimui. Apklausta apeliacinės instancijos teismo posėdyje Kauno miesto savivaldybės atstovė paaiškino, kad pateiktame byloje bendro plano brėžinyje aiškiai nurodyta ginčo sklypo buvimo vietą ir planuojamos gatvės lokalizaciją. Ginčo sklypas pažymėtas pilka spalva ir paženklintas raudonu tašku, o šio plano duomenis ieškovo nebuvo ginčijami. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad Kauno miesto savivaldybės atstovės paaiškinimas sutampa su bendro plano(2t., b.l.39) brėžiniu, kuriame raudonu tašku pažymėtas šviesiai pilkos spalvos ginčo žemės sklypas patenkantis į perspektyvinės, po 2010 m. infrastruktūros teritoriją. Todėl nėra pagrindo sutikti su ieškovo motyvais, kad byloje yra duomenų, kad ginčo sklypas nepatenka į planuojamos gatvės teritoriją, nes tokių įrodymų byloje nepateikta. Taip pat negalima sutikti su ieškovo atsiliepimo motyvais, kad ginčo sklypas buvo 1993-08-30 suprojektuotas ir atitinkamai paženklintas L.K. Š. (priedas psl.2), todėl į tai turėjo būti atsižvelgta. Byloje nustatyta, kad ieškovas neužbaigė žemės sklypo išpirkimo ir įforminimo procedūros. Pagal LR teritorijų planavimo įstatymo redakcijos, galiojusios Kauno miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano tvirtinimo metu, 9 str. 10 d. nuostatas, patvirtinus bendrąjį planą, netenka galios visi anksčiau atitinkamo lygmens priimti sprendimai, nustatantys teritorijos naudojimo prioritetus, raidos tikslus ir strategiją, taip pat detaliųjų planų ir specialiojo planavimo dokumentų sprendiniai, prieštaraujantys atitinkamo lygmens bendrojo plano sprendiniams. Tokiu būdu, neteko galios ginčo teritorijoje iki tol galiojęs Kauno miesto valdybos 1991 m. rugpjūčio 20 d. potvarkiu Nr. 207-v patvirtintas Narsiečių gyvenamojo rajono detalusis planas. Taigi, galiojant bendrajam planui, negalima parengti ginčo žemės sklypo plano, kurį ieškovas nori įsigyti asmeninės nuosavybės teise, kadangi toks planas prieštarautų bendrajam planui, o tai draudžia įstatymas (LR teritorijų planavimo įstatymo 26 str. 3 d. ,21 str.2 d.).Asmens teisė pirkti valstybinę žemę nėra prigimtinė ar absoliuti, todėl teisėjų kolegijai nustačius teisiškai reikšmingas aplinkybes, kad valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo santykių subjektas - ieškovas, kuriam nustatyta tvarka buvo 1992 m. suteikta teisė pirkti žemės sklypą, šia teise nepasinaudojo. Ieškovas neatlikdamas veiksmų, būtinų šiai teisei įgyti, neturi teisės į ieškinio patenkinimą (2 t.,b l. 45-50), kadangi nenustatytas ieškovo teisių pažeidimas, o dokumentų reikalingų žemės sklypo pardavimui parengimas negalimas dėl to, kad Kauno miesto savivaldybės tarybos 2003-05-29 sprendimu Nr. T-242 buvo patvirtintas bendras teritorijos planas, į kurį pateko ginčo sklypas. Taigi, ieškovo reikalavimas, pripažinti jam teisę sudaryti pirkimo-pardavimo žemės sklypo sutartį ir įpareigojimas parengti ir pateikti reikalingus ginčo žemės sklypo pirkimui dokumentus, negali būti patenkintas (CK 1.138 str.1 d.1 p., 1.137 str. 5 d.), todėl ieškovo reikalavimai atmestini. Esant tokioms aplinkybėms, apeliacinis skundas tenkintinas, teismo sprendimas panaikinamas, priimamas naujas sprendimas,ieškovo ieškinys atmetamas (CPK 326 str.1 d. 2 p.). Atmetus ieškovo reikalavimus, bylinėjimosi išlaidos (žyminio mokesčio išlaidos už ieškinio pareiškimą ir apeliacinį skundą), procesinių dokumentų persiuntimo išlaidos (1 t., b .l. 2, 2 t., b. l. 2, 117), priteistinos valstybei iš ieškovo (CPK 80 str. 80 str. 1 d. 2 p., 88 str.1 d.3 p., 96 str.). Ieškovas kreipdamasis į teismą privalėjo sumokėti žyminį mokestį už du ieškinio reikalavimus (2 t., b. l. 45-51, 78), šią sumą sudaro (2x133 Lt, plius už apeliacinį skundą 2x133 Lt), viso 532 Lt bei pašto išlaidos 29,75 Lt, viso 561,75 Lt.).

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 - 333 str.,

n u sprendžia:

Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. balandžio 21 d. sprendimą panaikinti, priimti naują sprendimą, ieškovo ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo A. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) ) 561,75 Lt (penkis šimtus šešiasdešimt vieno lito 75 ct), bylinėjimosi išlaidas valstybei

Kolegijos pirmininkė Galina BlaževičKolegijos teisėjos Virginija GudynienėNijolia Indreikienė