Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2021-06-17 · Civilinė byla Nr. e2-752-585/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. I-a instancijaNutartis · 2021-04-27Vilniaus apygardos teismas
  2. Pirmoji instancijaNutartis · 2021-06-17Lietuvos apeliacinis teismas
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-06-17
Bylos Nr.
e2-752-585/2021
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-00206-2021-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Nutartis palikta nepakeista.
Teisėjas
Vytautas Zelianka (pirm.)
Atsakovas
Ravalda
Ieškovas
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-752-585/2021Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00206-2021-8Procesinio sprendimo kategorija 3.4.3.4
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. birželio 17 d.Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vytautas Zelianka,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Ravalda“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 27 d. nutarties, kuria atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Ravalda“ iškelta bankroto byla,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Valstybinė mokesčių inspekcija) pateikė teismui pareiškimą, prašydama iškelti bankroto bylą atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Ravalda“. Pareiškėja nurodė, kad 2021 m. vasario 26 d. duomenimis atsakovės mokestinė nepriemoka buvo 15 826,19 Eur. Mokestinės nepriemokos išieškoti iš atsakovės lėšų banko sąskaitose ir turto nepavyko. UAB „Ravalda“ nevykdo prievolių Valstybinei mokesčių inspekcijai, neturi darbuotojų, todėl atitinka juridinio asmens nemokumo būseną.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. balandžio 27 d. nutartimi iškėlė atsakovei UAB „Ravalda“ bankroto bylą.

3. Iš atsakovės 2021 m. kovo 31 d. balanso teismas nustatė, kad atsakovės turto vertė yra 65 837 Eur (ilgalaikis materialusis turtas), o atsakovės mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai sudaro 73 661 Eur, iš kurių 48 750 Eur yra ilgalaikiai įsipareigojimai ir 24 911 Eur yra trumpalaikiai įsipareigojimai.

4. Iš VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų teismas nustatė, kad atsakovei nuosavybės teise priklauso 11/100 dalių administracinio pastato bei 11/100 dalių kitų inžinerinių statinių (aikštelė), esančių (duomenys neskelbtini), šis turtas areštuotas antstolių bei apsunkintas hipoteka. Atsakovės pateiktoje 2019 m. birželio 14 d. turto vertės nustatymo pažymoje nurodyta, kad atsakovės nuosavybės teise valdomų 11/100 dalių administracinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), vertė yra 80 118 Eur. VĮ Regitra duomenimis atsakovė neturi transporto priemonių.

5. Įvertinęs į bylą pateiktus rašytinius įrodymus bei viešųjų registrų duomenis, teismas padarė išvadą, kad atsakovės įsipareigojimai kreditoriams sudaro ne mažesnę nei 75 020,45 Eur sumą. Vertindamas atsakovės turimus skolinius įsipareigojimus su atsakovės turimo turto verte, teismas pažymėjo, kad iš į bylą pateiktų atsakovės finansinės atskaitomybės dokumentų matyti, jog atsakovės turtą sudaro tik ilgalaikis materialusis turtas, kurio vertė pagal 2021 m. kovo 31 d. balanso duomenis yra 65 837 Eur. Atsakovė taip ir nenurodė, kas sudaro šį į balansą įrašytą turtą. Iš bylos duomenų teismas sprendė, kad šis turtas yra 11/100 dalių administracinio pastato bei 11/100 dalių kitų inžinerinių statinių, esančių (duomenys neskelbtini). Pagal 2019 m. birželio 14 d. turto vertės nustatymo pažymą šio turto vertė yra 80 118 Eur. Teismas sprendė, kad atsakovės turimo turto vertė tik nežymiai neviršija atsakovės turimo turto vertės (75 020,45 Eur įsipareigojimai ir 80 118 Eur vertės turtas).

6. Teismas pažymėjo, kad atsakovė 2020 m. ir 2021 m. I ketvirtį veiklos nevykdė, pajamų negavo, šiais laikotarpiais patyrė nuostolius. Taigi, atsakovės finansiniai sunkumai yra nuolatinio pobūdžio ir didėjantys.

7. Atsakovė teismui nepateikė objektyvių duomenų apie tai, kad vykdytų kokią nors ūkinę komercinę veiklą, nors tokia galimybė atsakovei šioje byloje buvo sudaryta net du kartus. Atsakovės pateiktos 2020 m. ir 2021 m. pelno (nuostolių) ataskaitos patvirtina, jog atsakovė negauna jokių pajamų, jos veikla yra nuostolinga.

8. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad vienintelė atsakovės deklaruojama veikla, iš kurios atsakovė gauna/gaus pajamas, yra jos turimos pastato dalies nuoma. Teismas sprendė, kad 675 Eur dydžio mėnesinės pajamos iš nuomos akivaizdžiai nebus pakankamos kreditorių interesų tenkinimui ir atsakovės mokumo atkūrimui. Jokių kitų įrodymų apie atsakovės gautus užsakymus ir gaunamas pajamas, galimų potencialių kontrahentų, su kuriais būtų sudaromos naujos sutartys, vystoma veikla, realiai nėra pateikta.

9. Byloje esančių duomenų lyginamoji analizė sudaro pakankamą pagrindą konstatuoti atsakovės negalėjimą laiku vykdyti savo finansinių įsipareigojimų. Duomenų apie tai, kad atsakovės finansinė padėtis galėtų pagerėti, t. y. kad atsakovės negalėjimas įvykdyti pinigines prievoles (sumokėti skolas) yra laikinas, nėra. Teismo vertinimu, atsisakymas iškelti nemokumo (bankroto) bylą pažeistų atsakovės kreditorių interesus, nes atsakovės finansiniai įsipareigojimai kreditoriams tik didėtų

III. Atskirojo skundo argumentai

10. Atskirajame skunde pareiškėja UAB „Ravalda“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 22 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atmesti pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos pareiškimą dėl bankroto bylos UAB „Ravalda“ iškėlimo; priimti papildomus įrodymus. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

10.1. Į bylą pateiktoje 2019 m. birželio 14 d. turto vertinimo pažymoje Nr. 14-06-19 atsakovės turimo pastato rinkos vertė nurodyta 80 118 Eur. Byloje nesant jokių kitų įrodymų, paneigiančių turto vertintojo nustatytą atsakovei priklausančio nekilnojamojo turto vertę, darytina išvada, kad reali atsakovei priklausančio turto vertė yra didesnė, nei nurodyta balanse.

10.2. Vilniaus apygardos teismas, nagrinėdamas civilinę bylą Nr. eB2-3269-881/2019 pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos pareiškimą dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo pažymėjo, kad remiantis Hipotekos registro duomenimis, atsakovės turtui nustatyta priverstinė hipoteka būtent ieškovės reikalavimams užtikrinti ir duomenų, kad išieškojimas iš šio turto būtų negalimas, ieškovė nepateikė. Minėti duomenys rodo, kad atsakovės turimas turtas gali būti parduotas ir yra pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti.

10.3. Teismas neatsižvelgė į tai, kad 48 750 Eur įsipareigojimai nėra pradelsti, todėl nepagrįstai šią sumą vertino bendros skolos kontekste, nors tiek Vilniaus apygardos teismas 2016 m. gruodžio 7 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-2184-798/2016, tiek Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. vasario 8 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2525-241/2018 šios skolos, kaip pradelstą skolinį įsipareigojimą neskaičiavo. Be to, dalis skolų (48 750 Eur) yra susidariusios susijusiems asmenims – bendrovės akcininkei ir jos sutuoktiniui priklausančiai įmonei PĮ „Naidras“. Šie asmenys savanoriškai sutiko dešimčiai metų atidėti jiems skolų išmokėjimą, oficialiai pateikė atsakovei rašytinį sutikimą, todėl šias sumas atėmus iš visų skolų, bendrovės visos kitos skolos daugiau kaip tris kartus mažesnės už bendrovės turimo turto rinkos vertę.

10.4. Teismas nepagrįstai nurodė, kad atsakovė nepateikė jokių duomenų apie jos vykdytą veiklą. Atsakovė vykdo maisto produktų prekybą turguose, kurios dėl šalyje paskelbto karantino nei 2020 m., nei 2021 m. negalėjo vykdyti, todėl nuo 2020 metų pradžios nevykdė jokios veiklos ir tik šiuo metu atnaujino veiklą, išnuomodama savo turimas patalpas ir pateikė duomenis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai dėl įdarbinimo.

10.5. Už UAB „Ravalda“ mokestinių įsipareigojimų įvykdymą garantavo V. R. PĮ „Naidras“, kurios finansinė padėtis yra gera ir kuri pasirašė garantinį raštą ir pateikė Valstybinei mokesčių inspekcijai.

10.6. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė gavo V. R. personalinės įmonės „Naidras“ sutikimą dėl 48 750 Eur skolos šiai įmonei mokėjimo atidėjimo, bei šios įmonės garantiją dėl mokestinių prievolių už UAB „Ravalda“ sumokėjimo, šios garantijos pateikimą pareiškėjai patvirtinančius dokumentus, kurie turi svarbią reikšmę sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo, atsakovė prašo prijungti papildomus dokumentus, kaip įrodymus šioje byloje ir juos įvertinti.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).

Dėl naujų įrodymų pridėjimo prie bylos

12. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Pagal bendrąją procesinę taisyklę, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme. Tačiau šis draudimas nėra absoliutus, kadangi pagrindinis bet kurios instancijos teismo tikslas yra teisingas bylos išnagrinėjimas, siekiant nustatyti materialią tiesą byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-214-695/2017).

13. Apeliantė UAB „Ravalda“ kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus – 2021 m. gegužės 3 d. garantiją, 2021 m. gegužės 3 d. prašymą Valstybinei mokesčių inspekcijai, 2021 m. gegužės 3 d. V. R. personalinės įmonės „Naidras“ sutikimą dėl skolos mokėjimo atidėjimo, V. R. personalinės įmonės „Naidras“ 2020 m. balanso ir pelno (nuostolių) ataskaitą, registravimo pažymėjimą.

14. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į teismų praktikoje pripažįstamą viešojo intereso egzistavimą bankroto bylose, į tai, kad apeliantės pateikti nauji įrodymai gali būti aktualūs vertinant įmonės mokumą, taip pat į tai, kad naujų įrodymų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, priima apeliantės pateiktus naujus įrodymus bei juos vertina kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.

Dėl atskirojo skundo argumentų

15. Įmonės nemokumas – įmonės būsena, juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (JANĮ 2 straipsnio 7 dalis). Taigi, nemokumo būsenai konstatuoti yra būtinas bent vienas iš nurodytų elementų: 1) negalėjimas laiku įvykdyti turtinių prievolių; 2) juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę.

16. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad juridinio asmens nemokumas sietinas ir su kitais rimtais finansiniais sunkumais, kuriuos atspindi tokie požymiai: 1) juridinis asmuo nebevykdo įstatuose apibrėžtos veiklos arba vykdoma veikla ilguoju periodu kuria tik nuostolius ir nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymą ir stabilizuoti padėtį; 2) juridinis asmuo sistemiškai nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams; 3) juridinis asmuo neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019).

17. Kiekvienu atveju sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo svarbu nuodugniai išsiaiškinti, ar bendrovė yra iš tiesų nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos, ar ji tik turi laikinų finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti išsaugant bendrovę kaip veikiantį rinkos dalyvį (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugpjūčio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1128-381/2019). Bankroto proceso paskirtis ir tikslas yra ne tik pašalinti nemokią įmonę iš rinkos ir taip užtikrinti rinkos stabilumą bei skatinti ekonominį kilimą, bet ir, konstatavus bendrovės nemokumą, greičiau apsaugoti nemokios bendrovės kreditorių ir pačios bendrovės interesus (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-680-241/2020).

18. Iš apeliantės pateikto 2021 m. kovo 31 d. balanso matyti, kad apeliantės turto vertė yra 65 837 Eur (ilgalaikis materialusis turtas), o apeliantės mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai sudaro 73 661 Eur, iš kurių 48 750 Eur yra ilgalaikiai įsipareigojimai ir 24 911 Eur yra trumpalaikiai įsipareigojimai. Iš 2021 m. kovo 31 d. pelno (nuostolių) ataskaitos nustatyta, kad 2021 m. I ketvirtį apeliantė patyrė 2 743 Eur nuostolį. Iš 2021 m. kovo 31 d. kreditorių sąrašo matyti, kad apeliantės įsipareigojimai kreditoriams sudaro 73 661,84 Eur (7 382,57 Eur skola tiekėjams, 16 067 Eur skola Valstybinei mokesčių inspekcijai, 1 462,27 Eur skola Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos biudžetui, 48 750 Eur ilgalaikis įsiskolinimas V. R. PĮ Naidras).

19. Iš VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų nustatyta, kad apeliantei nuosavybės teise priklauso 11/100 dalių administracinio pastato bei 11/100 dalių kitų inžinerinių statinių (aikštelė), esančių (duomenys neskelbtini), šis turtas areštuotas antstolių bei apsunkintas hipoteka. Apeliantės pateiktoje 2019 m. birželio 14 d. turto vertės nustatymo pažymoje nurodyta, kad apeliantės nuosavybės teise valdomų 11/100 dalių administracinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), vertė yra 80 118 Eur. Byloje nėra ginčo, kad jokio kito turto apeliantė neturi.

20. Įvertinęs į bylą pateiktus rašytinius įrodymus bei viešųjų registrų duomenis, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad apeliantės įsipareigojimai kreditoriams sudaro ne mažesnę nei 75 020,45 Eur sumą, kuri tik nežymiai neviršija apeliantės turimo turto vertės. Nors, apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad 48 750 Eur įsipareigojimai nėra pradelsti, todėl nepagrįstai šią sumą vertino bendros skolos kontekste, tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atliekant mokumo situacijos analizę, svarbi ir finansinių rodiklių dinamika, t. y. kaip kinta finansinė padėtis, ar ji gerėja, ar blogėja. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad apeliantės įsipareigojimai kreditoriams nuolat auga, apeliantė 2020 m. ir 2021 m. I ketvirtį veiklos nevykdė, pajamų negavo, šiais laikotarpiais patyrė nuostolius.

21. Apeliantė teismui nepateikė objektyvių duomenų apie tai, kad šiuo metu vykdo kokią nors ūkinę komercinę veiklą. Apeliantė tik deklaratyviai teigia, kad vykdo maisto produktų prekybą turguose, kurios dėl šalyje paskelbto karantino nei 2020 m., nei 2021 m. negalėjo vykdyti, tačiau jokių šiuos teiginius pagrindžiančių įrodymų nei pirmosios instancijos teismui, nei kartu su atskiruoju skundu nepateikė. Apeliantė nurodė, kad atnaujino veiklą ir pateikė duomenis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai dėl įdarbinimo, tačiau iš viešų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenų nustatyta, kad bendrovėje šiuo metu nėra apdraustųjų, o tai reiškia, kad atsakovė savo įprastos veiklos nevykdo.

22. Antstolių informacinės sistemos duomenimis yra vykdomos 22 vykdomosios bylos, kuriose išieškoma iš apeliantės turto. Šie duomenys patvirtina pirmosios instancijos teismo išvadą, kad apeliantė yra nepajėgi padengti net nedidelių įsiskolinimų savo kreditoriams. Atsižvelgiant į tai, apeliantės akcentuojama aplinkybė, kad PĮ „Naidras“ sutiko atidėti 48 750 Eur skolos mokėjimą dešimčiai metų, nepaneigia pirmosios instancijos teismo konstatuotų apeliantės finansinių sunkumų. Atsakovės susitarimas su PĮ „Naidras“ nesuteikia garantijų kitiems kreditoriams, tokios sutarties nevykdymo atveju kiti kreditoriai neturi jokių teisinių priemonių savo teisėms užtikrinti, todėl jos turi būti užtikrinamos vykdant tam pagal įstatymą skirtas bankroto procedūras, kurios numato ir mokumo atkūrimą taikos sutarties su kreditoriais sudarymo būdu (JANĮ 78 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 80 straipsnis)

23. Be to, apeliantė neneigia, kad nevykdo mokestinių prievolių Valstybinei mokesčių inspekcijai. Vien tai, kad už apeliantės mokestinių įsipareigojimų įvykdymą garantavo V. R. PĮ „Naidras“, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nepatvirtina, kad apeliantė bus pajėgi įvykdyti įsipareigojimus kitiems kreditoriams, juolab kad apeliantė jokios veiklos šiuo metu nevykdo.

24. Apeliantė teismui pateikė 2021 m. kovo 15 d. su MB „Maisto era“ sudarytos negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties kopiją, pagal kurią atsakovė nuo 2021 m. kovo 15 d. iki 2026 m. kovo 15 d. išnuomojo jai priklausančią pastato dalį MB „Maisto era“. Pagal sutartį MB „Maisto era“ atsakovei įsipareigojo mokėti 675 Eur nuomos mokestį per mėnesį, kuris, kaip nurodė apeliantė, bus naudojamas apeliantės mokestinėms prievolėms padengti. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad 675 Eur dydžio mėnesio pajamos akivaizdžiai nebus pakankamos kreditorių interesams tenkinti ir atsakovės mokumui atkūrti, įvertinus ir tai, jog atsakovė iš šių pajamų taip pat turės mokėti ir einamuosius mokesčius. Apeliantei nepateikus duomenų, kad ji vykdo veiklą ir gauna kitas pajamas, kurių pakaktų bent iš dalies padengti kreditoriams susidariusius įsiskolinimus, nėra pagrindo sutikti su apeliante, kad įmonės finansinė padėtis gali pagerėti ir ji bus pajėgi atsiskaityti su kreditoriais.

25. Įvertinęs byloje esančius duomenis, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apeliantė turi ne laikinų finansinių sunkumų, yra negyvybinga ir nemoki, todėl pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai iškėlė jai bankroto bylą.

Dėl procesinės bylos baigties

26. Apibendrinęs išdėstytus argumentus apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė ginčui aktualias JANĮ nuostatas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartis, kurios panaikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 27 d. nutarties paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Vytautas Zelianka