- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2018-03-14
- Bylos Nr.
- A6.-486-771/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 4-70-3-00189-2018-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Aleksandras Prygunkovas
- Pažeidėjas
- A. V.
- Kategorijos
- 7.11pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Aleksandras Prygunkovas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą, kurioje A. V., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. Vilniaus m., (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 120 straipsnio 1 dalį,-
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. V., vykdydamas individualią veiklą, turėdamas mokestinę nepriemoką: 1 082.34 Eur Gyventojų pajamų mokesčio už 2015 metus; 7 693.76 Eur Pridėtinės vertės mokesčio už 2015 metų gruodžio mėnesį, 2016 metų sausio-rugpjūčio, lapkričio, gruodžio mėnesius, 2017 metų sausio – balandžio mėnesius, nesilaikydamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.930¹ str. nustatyto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, t.y. pervesdamas 2017m. lapkričio 17d.: 6 581 Eur M. S.; 2 500 Eur M. Š.; 500 Eur M. A., galimai pažeidė kreditoriaus – Valstybinės mokesčių inspekcijos teises.
Į teismo posėdį neatvykus administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujančiam asmeniui, kai apie teismo posėdžio vietą ir laiką administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui ir institucijai, kurios pareigūnas atliko tyrimą, buvo tinkamai pranešta, A. V. prašymo atidėti bylos nagrinėjimą nepateikė, nenurodė priežasčių, dėl kurių jis negalėjo dalyvauti teismo posėdyje, todėl byla nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (ANK 630 str. 2 d.).
Byloje ištirti rašytiniai įrodymai: pareiškimas (b. l. 1-4), išrašas iš VMI duomenų bazės (b. l. 5-10), A. V. prašymas atidėti arba išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą (b. l. 11-13), VMI išvada dėl A. V. prašymo išdėstyti mokestinės nepriemokos mokėjimą (b. l. 1416), sprendimas atidėti/išdėstyti mokestinės nepriemokos/baudos už administracinį nusižengimą (b. l. 17).
Motyvuojamoji dalis
ANK 120 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kreditorių teisių pažeidimas (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimas ar pavėluotas pateikimas teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimas įstatymuose numatytais atvejais) užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki trijų tūkstančių eurų. Pažymėtina, kad CK 6.930¹ straipsnis nustato atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą, kuris vienodai reglamentuoja atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą. Tai reiškia, kad įstatymas suformavo tvarką, pagal kurią gali būti ginamos kreditorių teisės, siekiant išvengti situacijos, kai nemokus skolininkas suteikia pirmenybę kitam kreditoriui arba kitaip pažeidžia kreditoriaus teises. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.930¹ straipsnio 1 dalis numato, kad skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: 1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; 4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad atsiskaitymai pagal tos pačios eilės reikalavimus atliekami mokėjimo dokumentų gavimo kalendorinio eiliškumo tvarka.
Iš byloje esančių duomenų matyti, kad A. V. individualią veiklą vykdo nuo 2012-08-09. 2018-02-12 mokėtojo mokestinė nepriemoka sudarė 8951,10 Eur. Mokestinė nepriemoka susidarė A. V. nesumokėjus gyventojų pajamų mokesčio už 2015 metus ir pridėtinės vertės mokesčio už 2015 m. gruodžio mėn., 2016 m. sausio – rugpjūčio, lapkričio, gruodžio mėnesius, 2017 m. sausio – balandžio mėnesius. 8951,10 Eur sumą sudaro: 1082,34 Eur už gyventojų pajamų mokestį; 7693,76 Eur už pridėtinės vertės mokestį ir 175 Eur už ATPK baudą. A. V. 2018-01-08 pateikė VMI prašymą atidėti susidariusios mokestinės nepriemokos sumokėjimą iki 2020-03-01. Prie šio prašymo pridėjo AB „Swedbank“ banko sąskaitos išrašą, iš kurio matyti, kad A. V. 2017-11-17 6581 Eur pervedė M. S., 2500 Eur pervedė M. Š. ir 500 Eur pervedė M. A., laikotarpiu nuo 2017-11-13 iki 2017-11-17 turimus įmonės pinigus leido apsipirkinėjimams drabužių, parfumerijos, parduotuvėse, atsiskaitydamas už paslaugas kavinėse, restoranuose (b. l. 13). 2017-11-17 A. V. turėjo užtektinai lėšų padengti nesumokėtą mokestinę nepriemoką, tačiau to nepadarė tyčia.
Remiantis Civilinio kodekso 6.930¹ straipsnio 1 dalimi, A. V. nesant pirmos eilės atsiskaitymų, t. y. atsiskaitymų pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo, privalėjo mokėti atsiskaitymus antrąja eile, t. y. atsiskaitymus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių, o patenkinusi šiuos reikalavimus, bendrovė trečiąja eile turėjo atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus ir tik po to ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti, t. y. mokėti lėšas tiekėjams (mokėti už prekes ir paslaugas).
Iš byloje esančių duomenų matyti, jog atsiskaitymų atlikimo tvarka ir eiliškumas buvo pažeistas, nes pinigines lėšas A. V. pervedė ne pirmumą teisę turinčiam kreditoriui – Valstybinei mokesčių inspekcijai, o kitiems minėtiems kreditoriams.
Tokių aplinkybių visumos analizė leidžia teismui daryti išvadą, kad A. V. padaryta veika tinkamai kvalifikuota pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį.
Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, į padarytų administracinių nusižengimų kiekį ir reikšmingumą. A. V. kaltinamas vieno administracinio nusižengimo padarymu, anksčiau nebaustas administracine tvarka. Atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. A. V. skirtina sankcijoje numatyta administracinė nuobauda – bauda, kuri yra artima sankcijoje numatytos baudos vidurkio, tačiau mažesnė už vidurkį.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 25 str., 32-34 str., 619 str. 1 d. 1 p.,-
nutaria:
A. V. nubausti pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalį ir skirti jai administracinę nuobaudą – 1 800 Eur (vieno tūkstančio aštuonių šimtų eurų) dydžio baudą.
Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo nutarimo administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.