Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2016-02-05 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-42-518/2016

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-02-05
Bylos Nr.
1S-42-518/2016
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Daiva Pranytė-Zalieckienė, Sigita Bieliauskienė, Linas Žukauskas
Advokatai
Danius Svirinavičius
Skundas Nr. 1S-42-518/2016
Procesinio sprendimo kategorija: (S) 2.1.16.1.2.1.1.; 2.1.16.1.2.2.
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. vasario 5 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Lino Žukausko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Sigitos Bieliauskienės, Daivos Pranytės-Zalieckienės,

sekretoriaujant Agatai Minkel,dalyvaujant prokurorei Laimai Milevičienei,

teismo posėdyje išnagrinėjo įtariamojo M. R. gynėjo advokato Daniaus Svirinavičiaus skundą dėl Kauno apygardos teismo 2016 m. sausio 13 d. nutarties, kuria įtariamajam M. R. pratęsta kardomoji priemonė-suėmimas 3 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2016 m. sausio 19 d.

Teismas, susipažinęs su skundu ir ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-21995-15 medžiaga,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. R. įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 129 str. 1 d., t. y. tuo, kad jis laikotarpiu nuo 2015-04-16 22.00 val. iki 2015- 04-17 11.24 val., bute, esančiame Kaune, (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, veikdamas bendrininkų grupėje su O. V. ir A. N., tyčia bendrais veiksmais sudavė I. K. daugybinius smūgius rankomis, kojomis skalbimo mašinos būgnu, šakute ir kitais daiktais į įvairias veido, galvos ir kūno vietas, tuo padarė nukentėjusiajam I. K. daugybinius veido, galvos ir kūno muštinius sužalojimus, dėl kurių I. K. mirė įvykio vietoje, šiais veiksmais nužudė I. K..

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 140 str. nustatyta tvarka M. R. buvo laikinai sulaikytas 2015 m. balandžio 19 d. Kauno apylinkės teismo 2015 m. balandžio 20 d. nutartimi M. R. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas 3 mėnesiams, skaičiuojant nuo 2015 m. balandžio 19 d., kuris vėliau ne kartą buvo pratęstas Kauno apylinkės teismo ir Kauno apygardos teismo nutartimis, paskutinį kartą Kauno apygardos teismo 2016 m. sausio 13 d. nutartimi 3 mėnesiams, suėmimo terminą skaičiuojant nuo 2016 m. sausio 19 d.

Šalies argumentai

Įtariamojo gynėjas advokatas Danius Svirinavičius skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2016 m. sausio 13 d. nutartį ir įtariamąjį M. R. iš suėmimo paleisti. Nurodo, kad skundžiama nutartis yra nepagrįsta ir turi būti panaikinta.

Skunde teigiama, kad M. R. yra neteistas, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, yra saistomas gana tvirtais socialiniais ryšiais. Teismo nuomone, tik susituokę asmenys yra susaistyti tvirtais socialiniais ryšiais, tačiau tokia teismo išvada nėra teisinga ir pagrįsta. Gynėjas pažymi, kad visuomenėje yra daug žmonių, kurie dėl vienų ar kitų priežasčių nėra susaistyti formaliais oficialios santuokos saitais, tačiau tai nereiškia, kad tie žmonės nėra susaistyti tvirtais socialiniais ryšiais su kitais asmenimis. Pasak advokato, ikiteisminio tyrimo duomenys patvirtina, kad M. R. ne tik turi motiną, su kuria jo ryšiai yra itin glaudūs, bet ir gyvena faktinėje santuokoje su D. G. – K. bei su pastarąja augina šios du mažamečius vaikus. Taigi, pastarosios aplinkybės rodo, kad M. R. turi gana tvirtus socialinius ir šeimyninius ryšius Lietuvoje.

Gynėjas mano, jog nesudaro pagrindo pratęsti įtariamajam M. R. kardomąją priemonę suėmimą ir apygardos teismo nutarties argumentai, kad M. R. Lietuvoje neturi nuosavybės ir legalaus pragyvenimo šaltinio. Advokatas pažymi, kad Lietuvos Respublikoje daug žmonių neturi darbo pagal darbo sutartį. Būdamas laisvas M. R. galėtų ieškoti darbo. Gynėjas taip pat atkreipia dėmesį, kad teismo nutartyje nurodyta aplinkybė, jog M. R. yra dirbęs užsienio šalyse, todėl turi ryšių užsienyje, taip pat nesudaro pagrindo pratęsti suėmimo terminą šiam įtariamajam. Pasak advokato, daug Lietuvos Respublikos piliečių yra dirbę ir tebedirba užsienyje, turi ten ryšių. Be to, M. R. teismui parodė, kad jis yra dirbęs tik Europos Sąjungos arba artimai su pastarąja susijusiose šalyse. Gynėjas mano, kad įtariamiesiems pasislėpus tokiose šalyse, jie surandami ir pargabenami į Lietuvos Respubliką gana greitai ir nesunkiai.

Skundžiamoje nutartyje teismas padarė nepagrįstą bei deklaratyvią išvadą, jog įtariamojo M. R. atžvilgiu švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebus galima pasiekti BPK 119 str. numatytų tikslų. Gynėjas atkreipia dėmesį, jog įtariamojo M. R. motina R. R. yra pasiruošusi sumokėti iki 5000 eurų užstatą ir garantuoti už jį, kad šis įtariamasis būdamas laisvas šios bylos tolesnio tyrimo ir nagrinėjimo laikotarpiu nedarys nusikaltimų, nepažeis įstatymų, nebėgs ir nesislapstys nuo tyrėjo, prokuroro ar teismo, tirti ir nagrinėti bylą netrukdys. Advokatas taip pat nurodo, kad įtariamojo veikos kvalifikavimo klausimas sudėtingas, yra tikėtina, kad jo veika gali būti kvalifikuota šios bylos procese ir ženkliai švelniau nei vertinama šiuo metu. Todėl M. R. neturi jokio tikslo slėptis, jis nusiteikęs aktyviai dalyvauti bylos procese ir gintis joje, už jį gali būti įneštas užstatas, kuris yra pakankamai didelis pagal užstato davėjo - įtariamojo motinos turtinę padėtį.

Teismo posėdyje prokurorė prašė įtariamojo M. R. gynėjo advokato Daniaus Svirinavičiaus skundą atmesti.

Įtariamojo M. R. gynėjo advokato Daniaus Svirinavičiaus skundas netenkinamas.

Kauno apygardos teismas, pratęsdamas įtariamajam M. R. kardomosios priemonės – suėmimo terminą 3 mėnesiams, BPK 119, 121, 122, 127 straipsnių reikalavimų nepažeidė.

BPK 121 straipsnio 2 dalis numato, kad kardomosios priemonės gali būti skiriamos tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog įtariamasis galėjo padaryti nusikalstamą veiką. Duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl, skiriant kardomąją priemonę ar pratęsiant jos terminą, nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį nuosprendį. Svarstant dėl kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo ar jo termino pratęsimo teisėtumo bei pagrįstumo, suimtojo kaltės klausimas nesprendžiamas ir įrodymai nevertinami. Šie klausimai sprendžiami tik teisiamajame posėdyje, kur byloje surinkti įrodymai iš esmės ištiriami, įvertinami bei išsprendžiami asmens kaltumo ir veikos teisinio įvertinimo klausimai.

Iš apeliacinės instancijos teismui pateiktos ikiteisminio tyrimo medžiagos matyti, kad yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog M. R. galėjo padaryti jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Tokie duomenys yra įvykio vietos, lavono apžiūros protokolas ir įvykio vietoje paimti daiktiniai įrodymai, teismo medicininio lavono tyrimo specialisto išvada, M. R. kūno teismo medicininio tyrimo išvada, nukentėjusiosios R. V. parodymai, liudytojų A. B., D. B., A. G. parodymai, paties įtariamojo M. R. parodymai, duoti tyrėjui ir ikiteisminio tyrimo teisėjui (iš dalies prisipažįsta kaltu), M. R. parodymų patikrinimas vietoje.

Nagrinėjamu atveju M. R. įtariamas galimai padaręs labai sunkų nusikaltimą, numatytą BK 129 str. 1 d., už kurio padarymą gresia didesnė nei vienerių metų reali laisvės atėmimo bausmė. Todėl esant įstatyme nustatytoms sąlygoms, Kauno apygardos teismas galėjo pratęsti įtariamajam kardomąją priemonę – suėmimą 3 mėnesiams, jeigu būtų konstatuota, kad yra bent vienas iš Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 1 d. ar 5 d. numatytų pagrindų.

Kauno apygardos teismas įtariamajam M. R. suėmimo terminą pratęsė BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu, t. y. esant pagrįstam manymui, kad įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo. Teisėjų kolegijos vertinimu, šį suėmimo skyrimo bei jo termino pratęsimo pagrindą apygardos teismas nustatė teisingai, jis nėra išnykęs.

Skiriant suėmimą ar pratęsiant jo terminą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu, atsižvelgiama į BPK 122 straipsnio 2 dalies nurodytas aplinkybes, t. y. įtariamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Minėta, kad M. R. yra įtariamas padaręs labai sunkų nusikaltimą, numatytą BK 129 str. 1 d., už kurio padarymą baudžiamajame įstatyme yra įtvirtinta tik griežta, ilgalaikė nuo septynerių iki penkiolikos metų laisvės atėmimo bausmė. Nors gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, tačiau jos pakanka pagrįstam manymui, kad įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, kai byloje yra ir kitų faktinių aplinkybių, pagrindžiančių šį manymą. Pateiktos ikiteisminio tyrimo medžiagos duomenimis M. R. nevedęs, nedirba, neturi jokio legalaus pragyvenimo šaltinio, gyvena su mama ir patėviu, yra mamos išlaikomas, teistas Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 9 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 213 str. už nusikalstamas veikas, padarytas iki inkriminuojamo nusikaltimo galimo padarymo, 13 kartų baustas už administracinių teisės pažeidimų padarymą, iki galimai padaryto nusikaltimo intensyviai girtavo. Priešingai nei teigiama skunde, šios aplinkybės rodo, kad įtariamasis nėra saistomas tvirtais socialiniais ryšiais, yra linkęs nesilaikyti įstatymų. Nors įtariamojo gynėjas skunde nurodo, kad M. R. turi nuolatinę gyvenamąją vietą, motiną, su kuria jo ryšiai yra itin glaudūs, gyvena faktinėje santuokoje su D. G. – K. bei su pastarąja augina šios du mažamečius vaikus, tačiau nurodytos aplinkybės nagrinėjamu atveju nesudaro pagrindo besąlygiškai teigti, kad yra tie socialiniai ryšiai, kurie sumažintų prognozuojamo bėgimo nuo teismo tikimybę, kuriai užtikrinti ir taikoma tokia griežta kardomoji priemonė. Atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes, apygardos teismas pagrįstai konstatavo, jog yra pagrindas manyti, kad M. R., būdamas laisvėje, gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo (Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 1 d. 1 p.).

BPK 122 str. yra nurodyti tik bendrieji suėmimo skyrimo pagrindai ir sąlygos, taikomi tęsiant suėmimo terminą iki šešių mėnesių. Pratęsiant suėmimo terminą ilgesniam negu šešių mėnesių terminui be bendrųjų suėmimo skyrimo pagrindų yra būtini ir specialūs suėmimo skyrimo pagrindai – tai ypatingas bylos sudėtingumas ar didelė apimtis (BPK 127 str. 2 d.). Bylos sudėtingumą ar didelę apimtį lemia padarytų nusikalstamų veikų, įtariamųjų ar nukentėjusiųjų bei liudytojų didelis skaičius, dalies proceso dalyvių (nukentėjusiųjų arba liudytojų) gyvenimas užsienio valstybėse, reikalingų duomenų gavimas iš užsienio valstybių įstaigų ir gautų dokumentų vertimas iš užsienio kalbų, daug laiko reikalaujančių ekspertizių atlikimas ir jų sudėtingumas, proceso veiksmų ar kitų dokumentų gausumas ir pan.

Iš ikiteisminio tyrimo medžiagos matyti, kad ikiteisminis tyrimas yra sudėtingas, įtarimai pareikšti trims asmenims dėl labai sunkaus nusikaltimo, vienas iš jų (A. N.) kaltę neigia, kiti aplinkybes nurodo taip pat nevienodai, tarp jų parodymų yra prieštaravimų, kuriuos specialistų tyrimo pagalba stengiamasi pašalinti, tiksliai atribojant visų įtariamųjų veiksmus. Dėl to ikiteisminiame tyrime buvo paskirta daug sudėtingų specialiųjų tyrimų, pateikiant daug tyrimo objektų. Po paskutinio suėmimo termino pratęsimo 2015 m. spalio 15 d. gauta lavono teismo medicininio tyrimo specialisto išvada, 2015 m. lapkričio 23 d. gauta medicinos kriminalistinio tyrimo išvada dėl kraujo pėdsakų ant įtariamųjų drabužių ir avalynės susidarymo mechanizmo, 2015 m. spalio 28 d. gauta DNR tyrimo specialisto išvada, 2015 m. lapkričio 24 d. gauta medžiagų tyrimo (svetimkūnių iš I. K. žaizdų) specialisto išvada, 2015 m. lapkričio 3 d. gauta medicininio kriminalistinio tyrimo (identifikuoti sužalojimo įrankius pagal atskirus sužalojimus) specialisto išvada, 2015 m. gruodžio 21 d. gautas O. V. teismo psichiatrijos ekspertizės aktas, proceso dalyviams išsiųsti pranešimai dėl pageidavimo susipažinti su ekspertizės aktu, jų atsakymai dar negauti, apžiūrėti daiktai, kuriems nebuvo reikalingi specialieji tyrimai, išspręsti dalies daiktų grąžinimo klausimai. Taigi daugelis ikiteisminio tyrimo veiksmų jau yra atlikti, tačiau dar reikalinga pagal gautų specialistų išvadų duomenis atriboti visų trijų įtariamųjų veiksmus, parengti ir įteikti galutinius pranešimus apie įtarimus, atlikti įtariamųjų apklausas, tuomet išpildyti BPK 218 str. reikalavimus. Ikiteisminis tyrimas vyksta pakankamai intensyviai, o atlikimas užtruko dėl minėtų objektyvių priežasčių. Pažymėtina, kad medžiagoje, teismo nuomone, taip pat nėra duomenų, iš kurių būtų matyti, jog ikiteisminis tyrimas yra vilkinamas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija pažymi, kad suėmimas, kaip kardomoji priemonė, suvaržo suimtojo teises, numatytas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje, BPK 44 straipsnio 1 dalyje ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio nuostatose, nurodančiose, kad niekam neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais bei pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas, tačiau šiuo atveju be nurodytų teisių suvaržymo neįmanoma pasiekti BPK 119 straipsnyje įtvirtintų tikslų – užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese ir netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme. Europos Žmogaus Teisių Teismas savo sprendimuose ne kartą yra nurodęs, jog besitęsiantis suėmimas gali būti pateisinamas tada, kai yra konkrečių požymių, kad to iš tikrųjų reikalauja viešasis interesas, kuris, nepaisant nekaltumo prezumpcijos, turi prioritetą prieš asmens laisvės gerbimo taisyklę. Įvertinus aplinkybes, kad M. R. yra suimtas 9 mėnesius ir šis terminas nepažeidžia BPK 127 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos nuostatos, jog bylose dėl labai sunkių nusikaltimų ikiteisminio tyrimo metu suėmimo terminas negali tęstis ilgiau kaip 18 (aštuoniolika) mėnesių, atsižvelgus į tai, kad ikiteisminio tyrimo trukmei įtaką daro objektyvios, nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų nepriklausančios priežastys, nėra pagrindo daryti išvadą, jog apygardos teismas, pratęsdamas įtariamajam M. R. suėmimo terminą dar trims mėnesiams, pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Baudžiamojo proceso įstatymo ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas, nurodančias, kad niekam negali būti atimta laisvė kitaip, kaip lokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas. Griežčiausia kardomoji priemonė neabejotinai suvaržo įtariamojo M. R. teises, tačiau nagrinėjamu atveju jo teisės suvaržytos nepažeidžiant proporcingumo principo.

Teisėjų kolegijos nuomone, įvertinus įtariamojo M. R. asmenybę charakterizuojančius duomenis, jo turimus socialinius ryšius, galima daryti išvadą, jog BPK 119 straipsnyje nustatyti kardomųjų priemonių taikymo tikslai nebus pasiekti pritaikius švelnesnes kardomąsias priemones (tarp jų – 5000 EUR užstatą), todėl nėra teisinių pagrindų panaikinti ar pakeisti skundžiamą Kauno apygardos teismo nutartį.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 130 str.,

nutarė:

įtariamojo M. R. gynėjo advokato Daniaus Svirinavičiaus skundą atmesti ir Kauno apygardos teismo 2016 m. sausio 13 d. nutartimi įtariamajam M. R. pratęstą suėmimo terminą palikti galioti.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.

Kolegijos pirmininkas Linas ŽukauskasTeisėjai Sigita BieliauskienėDaiva Pranytė-Zalieckienė