- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-05-13
- Bylos Nr.
- N-444-779-11
- Teisminio proceso Nr.
- 4-05-3-00639-2010-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Antanas Ablingis (pirm.), Ričardas Piličiauskas, Virgilijus Valančius (pran.)
- Kategorijos
- 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko ir Virgilijaus Valančiaus (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo G. S. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. kovo 4 d. nutarimo G. S. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė : I.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m. kovo 4 d. nutarimu pripažino G. S. kaltu padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytus pažeidimus ir skyrė jam galutinę subendrintą nuobaudą – 3000 litų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams. Nuobauda skirta už tai, kad G. S. 2010 m. sausio 9 d., apie 12.30 val., Kauno m., Partizanų g., vairuodamas jam pačiam priklausančią transporto priemonę Honda Civic, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepasirinko saugaus greičio, slidžiame kelyje nesuvaldė transporto priemonės, atsitrenkė ir apgadino stovinčias kitiems asmenims priklausančias transporto priemones Nissan Primera ir Renault Clio ir, pažeisdamas Kelių eismo taisykles, pasitraukė iš eismo įvykio vietos. Tokiais savo veiksmais G. S. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 133, 231.1, 234 punktų reikalavimus.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu G. S. prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo nutarimą ir bylą jo atžvilgiu nutraukti. Nurodo, kad Nutarime atsisakyti pradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną, nurodyta, jog automobilis Renault Clio galėjo būti apgadintas kito automobilio. Paaiškina, kad jo automobilis buvo apžiūrėtas ir nufotografuotas jam nedalyvaujant, padarytos nepagrįstos išvados, kad automobilių apgadinimai atitinka. Pareigūnas, apžiūrėjęs automobilius, teisme neapklaustas. Liudytojų A. M., G. ir M. R. parodymai nėra išsamūs, prieštaringi. Visos bylos aplinkybės leidžia teigti, kad apeliantas eismo įvykyje nedalyvavo, dėl automobilių apgadinimų nėra kaltas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja: II.
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Kauno miesto apylinkės teismo nutarimu apeliantas pripažintas kaltu dėl ATPK 127 straipsnio 1 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytų pažeidimų padarymo. Apeliaciniame skunde G. S. neigia sukėlęs eismo įvykį ir pasišalinęs iš įvykio vietos.
ATPK 257 straipsnyje nustatyta, jog administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Be to, kaip ne kartą yra pabrėžęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, bylai dėl administracinio teisės pažeidimo reikšmingos faktinės aplinkybės nustatomos įrodymais, įvertinant juos pakankamumo ir patikimumo aspektais (ATPK 256, 257 straipsniai).
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas šioje byloje išsamiai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes, patikrino surinktus įrodymus ir juos įvertino nepažeisdamas įrodinėjimo procesą reglamentuojančių teisės normų reikalavimų. Teismo išvados dėl apelianto kaltės padarius inkriminuojamus administracinius teisės pažeidimus pagrįstos ir motyvuotos, priimtos teismui įvertinus tiek administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį kaltinančius, tiek ir teisinančius įrodymus. Tai, kad G. S. 2010 m. sausio 9 d. vairuodamas automobilį nepasirinko saugaus greičio, slidžiame kelyje jo nesuvaldė, atsitrenkė ir apgadino stovinčias kitiems asmenims priklausančias transporto priemones Nissan Pirmera ir Renault Clio, taip padarydamas ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą, patvirtina liudytojos A. M. parodymai teismo posėdžio metu (b. l. 31). Ši liudytoja tiesiogiai stebėjo eismo įvykį, ji aiškiai ir tiksliai atpasakojo įvykio aplinkybes, nurodė, jog puikiai įsidėmėjo ir G. S., ir jo vairuotą automobilį. Minėta liudytoja nėra suinteresuota bylos baigtimi, nepažįsta nei atsakomybėn traukiamo asmens, nei nukentėjusiųjų, jos parodymai logiški, nuoseklūs, esminių prieštaravimų tarp jų nenustatyta, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai jais vadovavosi. Be to, šios liudytojos parodymai, įvertinus juos kartu su kitais byloje surinktais įrodymais (eismo įvykio vietos schema (b. l. 8), automobilių apgadinimų nuotraukos (b. l. 9-10), tarnybiniai pranešimai (b. l. 11-12), nukentėjusiųjų paaiškinimai (b. l. 13, 15, 16)), leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad būtent G. S. vairuotas automobilis Honda Civic dalyvavo eismo įvykyje ir padarė apgadinimus. Apelianto minimas Nutarimas atsisakyti pradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną (b. l. 18) yra reikšmingas tik tiek, kad automobilio Renault Clio savininkė iš pradžių manė, jog jos automobilis galėjo būti apgadintas prekybos centro aikštelėje, kadangi Partizanų gatvėje prie automobilio ji priėjo iš galo ir prieš į jį įlipdama jo priekinės dalies neapžiūrėjo (b. l. 31). Tačiau įvertinus įrodymų visumą, akivaizdu, jog apgadinimai buvo padaryti Partizanų gatvėje. Automobilio Honda Civic vairuotojas eismo įvykio vietoje nepasiliko, todėl jis pagrįstai patrauktas atsakomybėn pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį.
Taip pat apeliantas nurodo, jog teismo posėdyje nebuvo apklaustas pareigūnas. pažymėtina, kad tokio prašymo jis nebuvo pateikęs pirmosios instancijos teismui (b. l. 24, 27, 31). Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, jog įrodymų rinkimo procesas negali būti begalinis. Įrodymų turi būti surenkama ir ištiriama tiek, kad jų pakaktų pagrįstoms išvadoms padaryti. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismo surinktų ir ištirtų įrodymų pakanka išvadai, kad G. S. veikoje yra ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje nustatytų administracinių teisės pažeidimų sudėtis.
Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti nėra pagrindo, todėl apelianto apeliacinis skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
G. S. apeliacinio skundo netenkinti.
Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. kovo 4 d. nutarimą G. S. administracinio teisės pažeidimo byloje palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.