- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-12-10
- Bylos Nr.
- Ik-1398-644/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00820-2012-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Algis Markevičius, Audrius Grauželis, Jolanta Medvedevienė
- Pareiškėjas
- R. Z.
- Atsakovas
- Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai
Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Grauželio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Algio Markevičiaus ir Jolantos Medvedevienės, sekretoriaujant G. I. , dalyvaujant pareiškėjui R. Z. , viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. Z. skundą atsakovui Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai dėl sprendimo panaikinimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas skundą palaikė ir prašė panaikinti Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2012 m. rugpjūčio 23 d. sprendimą Nr. TP-2-(2.2)-12-N-2583-3258.
Pareiškėjas skundu (b.l. 6) ir teismo posėdžio metu nurodė, kad Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba (toliau – Kauno VGTPT) 2012 m. rugpjūčio 23 d. sprendimu atsisakė jam teikti antrinę teisinę pagalbą, kurios prašė 2012-08-01 prašymu, siekdamas, jog jam būtų atlyginta žala, kurią patyrė 2009-11-03. Paaiškino, kad minimą dieną, šaltu metų laiku, Kauno m. savivaldybės pareigūnai, užplombavę pastato laiptinės duris, neleido jam, jo nepilnamečiui vaikui D. Z. , vaiko motinai D. P. patekti į jų gyvenamą (nuomojamą) butą, esantį (duomenys neskelbtini), Kaune. Kauno m. Žaliakalnio policijos nuovados viršininkas S. V. , jo paprašytas, telefonu susisiekė su savivaldybės pareigūnu R. S. ir susitarė jo neįleisti į butą bei grasino visus nubausti po 2000 Lt bauda, jei pažeis plombas, kuriomis buvo užplombuotos laiptinės durys. Negalėdamas patekti į savo butą, naktį praleido nakvynės namuose, todėl dėl savivaldybės darbuotojų veiksmų, užplombuojant namą bei dėl Žaliakalnio PN viršininko S. V. veiksmų, nesuteikus jam pagalbos, jaučiasi nukentėjęs fiziškai ir morališkai ir jam yra padaryta žala. Dėl šių veiksmų jis kreipėsi dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, kurio metu jis buvo pripažintas nukentėjusiuoju, tačiau vėliau ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, nustačius, kad nebuvo padarytas nusikaltimas. Šiuo metu jis ieškiniu kreipėsi į Kauno miesto apylinkės teismą dėl žalos atlyginimo iš atsakovų Kauno m. savivaldybės ir Kauno apskr. VPK Kauno m. Žaliakalnio PK, tačiau negalėdamas pasinaudoti teisine advokato pagalba, ieškinį pateikė su trūkumais, dėl ko jam yra nustatytas terminas juos pašalinti. Taip pat nurodė, kad nutraukus ikiteisminį tyrimą, jo kaip nukentėjusiojo statuso byloje neliko, tačiau jis jaučiasi nukentėjęs nuo minėtų pareigūnų neteisėtų veiksmų, dėl kurių jam padaryta žala.
Atsiliepimas
Atsakovas Kauno VGTPT atsiliepimu į skundą (b. l. 15,16) su skundo reikalavimu nesutiko ir prašė jį atmesti. Atsiliepime nurodė, kad 2012-08-01 Kauno tarnyboje gautas pareiškėjo R. Z. prašymas, reg. Nr. TP-1-(2.1)-2583, suteikti antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje dėl žalos, atsiradusios dėl neteisėtų Kauno miesto savivaldybės administracijos darbuotojų bei Kauno AVPK Žaliakalnio PN pareigūnų veiksmų, atlyginimo. Pareiškėjas jam padarytą žalą kildina iš to, kad 2009-11-03 Kauno miesto savivaldybės administracijos darbuotojams užplombavus namo laiptinės duris, pareiškėjas ir jo šeima negalėjo patekti į nuomojamą butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, ir turėjo nakvoti nakvynės namuose. 2012-08-23 Kauno tarnyba sprendimu Nr. TP-2-(2.2)-12-N-2583-3258 atsisakė suteikti pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą, nustačiusi, kad pareiškėjo reikalavimas yra nepagrįstas ir atstovavimas byloje būtų neperspektyvus. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11 str. 6 d. 1, 2 p. numatyta, kad antrinė teisinė pagalba neteikiama, jeigu pareiškėjo reikalavimai yra akivaizdžiai nepagrįsti ir atstovavimas byloje yra neperspektyvus. Civilinė atsakomybė - tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius (CK 6.245 str. 1 d.). Civilinei atsakomybei atsirasti būtinos trys sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.); 2) priežastinis ryšys tarp priešingų teisės pažeidėjo veiksmų ir žalos arba nuostolių (CK 6.247 str.); 3) teisės pažeidimu padaryta žala arba nuostoliai (CK 6.249 str.). Nesant vienos iš jų, teisė į turtinės ar neturtinės žalos atlyginimą eliminuojama. Valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (LR CK 6.271 str. 4 d.). Civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti (neteisėtas veikimas) arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (LR 6.246 str. 1 d.). Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai, taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (LR CK 6.249 str. 1 d.). Tiek Kauno miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2011-08-25 nutartimi, tiek Kauno apygardos teismo 2011-09-29 nutartimi (b.b. Nr.lS-1228-245/2011) konstatuota, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos darbuotojai, atlikdami jiems pavestas funkcijas (paženklinant gyvenamojo namo esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, lauko duris), nepiktnaudžiavo tarnybine padėtimi ir tinkamai atliko pareigas. Iš to darytina išvada, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos darbuotojų veiksmai buvo teisėti. Dėl tariamai neteisėtų Kauno AVPK Žaliakalnio PN pareigūnų veiksmų, Kauno miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2011-08-25 nutartimi ir Kauno apygardos teismo 2011-09-29 nutartimi nustatyta, kad Kauno AVPK Žaliakalnio PN viršininkas S. V. tinkamai atliko pareigas. Pareiškėjui kreipusis pagalbos į Žaliakalnio PN, viršininkas S. V. ėmėsi veiksmų padėti pareiškėjui, t.y. susisiekė su Kauno miesto savivaldybės administracijos darbuotojais, informavo pareiškėją kaip toliau spręsti susidariusią situaciją. Ikiteisminis tyrimas atliktas išsamiai, tyrimo metu atlikti visi procesiniai veiksmai, padarytos pagrįstos išvados. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad Kauno AVPK Žaliakalnio PN pareigūnų veiksmai, reaguojant ir sprendžiant pareiškėjo skundą, buvo teisėti. Remiantis LR CK 6.247 str., atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su neteisėtais veiksmais ir kurie yra laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. Pareiškėjas negali nurodyti ir pagrįsti, kokio dydžio žala jam yra padaryta. Kiekvieną kartą pateikdamas naują reikalavimą, pareiškėjas be jokio pagrindo nurodė skirtingą žalos dydį 500 Lt, 6000 Lt. 6500 Lt. Tarnybai pareiškėjas žalos dydį pagrindžiančių dokumentų nepateikė. Be to, pareiškėjas pats savarankiškai nusprendė nakvoti nakvynės namuose, o ne savo gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius. Faktas, kad pareiškėjas R. Z. gyvena adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius yra nustatytas įsiteisėjusia Kauno apygardos teismo 2011-09-29 nutartimi. Nesant bent vienos iš civilinės atsakomybės būtinųjų sąlygų, teisė į turtinės ar neturtinės žalos atlyginimą nekyla. Atsižvelgiant į tai, Kauno tarnyba nustatė, kad pareiškėjo prašymas suteikti antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje dėl žalos, atsiradusios dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos darbuotojų bei Kauno AVPK Žaliakalnio PN pareigūnų veiksmų, atlyginimo laikytinas akivaizdžiai nepagrįstu ir atstovavimas byloje būtų neperspektyvus.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo skundas tenkintinas.
Byloje nustatyta, kad 2012-08-01 pareiškėjas R. Z. kreipėsi į Kauno VGTPT, prašydamas jam suteikti antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje dėl žalos atlyginimo už neteisėtais pareigūnų veiksmais padarytą žalą (b.l. 18-22). Kauno VGTPT 2012-08-23 sprendimu atsisakė suteikti pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą, nustačiusi, kad pareiškėjo reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas ir atstovavimas byloje būtų neperspektyvus (b.l. 17).
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Kauno VGTPT 2012-08-23 sprendimo Nr. TP-2-(2.2)-12-N-2583-3258 pagrįstumo ir teisėtumo.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą asmenims, kad šie galėtų tinkamai ginti pažeistas ar ginčijamas savo teises ir įstatymų saugomus interesus, reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas (toliau – VGTPĮ). Šio įstatymo 11–12 straipsniai apibrėžia, kokie asmenys ir kokiomis sąlygomis gali gauti antrinę teisinę pagalbą, taip pat nurodo atvejus, kuriais antrinė teisinė pagalba nėra teikiama
Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad teisė gauti antrinę teisinę pagalbą nėra absoliuti, prigimtinė ir neribojama. Ją suteikia pati valstybė, savo iniciatyva ir savo nuožiūra, ir tik tokia apimtimi, kokia ji yra pajėgi šią teisę garantuoti. Antrinės teisinės pagalbos instituto paskirtis – suteikti kokybišką, efektyvią ir ekonomiškai pagrįstą teisinę pagalbą, ginant teisėtus interesus tų asmenų, kuriems tokia pagalba būtiniausia. Tokia išvada darytina, vadovaujantis VGTPĮ 3 straipsnyje įtvirtintais valstybės garantuojamos teisinės pagalbos principais, inter alia valstybės garantuojamos teisinės pagalbos ekonomiškumo ir draudimo piktnaudžiauti valstybės garantuojama teisine pagalba ir materialiomis bei procesinėmis teisėmis (2 ir 4 p.). Taigi, net ir esant formalioms sąlygoms, kai asmeniui antrinė teisinė pagalba turėtų būti teikiama, VGTPĮ numato tam tikrus apribojimus. Tokiais ribojimais laikytini ir VGTPĮ 11 straipsnio 6 dalyje numatyti atvejai, kuriais antrinė teisinė pagalba nėra teikiama.
Sprendžiant konkretų byloje kilusį ginčą aktualios Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11 straipsnio 6 dalies nuostatos, kuriomis grindžiamas Kauno VGTPT Sprendimas ir kuriose įtvirtinta, kad antrinė teisinė pagalba inter alia neteikiama, jeigu pareiškėjo reikalavimai yra akivaizdžiai nepagrįsti (1 p.), atstovavimas byloje yra neperspektyvus (2 p.).
Taigi, Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba, spręsdama dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo R. Z. pagal jo 2012-08-01 prašymą, turėjo teisę atlikti pirminį reikalavimo pagrįstumo vertinimą bei spręsti dėl atstovavimo perspektyvumo tokioje byloje. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (pvz. 2010 m. rugsėjo 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1162/2010, 2011 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-1268/2010), nagrinėdamas šios kategorijos administracines bylas, yra akcentavęs, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba jai suteiktos kompetencijos ribose administruodama antrinės teisinės pagalbos teikimą (VGTPĮ 9 str.), sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo (atsisakymo teikti, nutraukimo) turi priimti kiekvienu konkrečiu atveju ištyrusi ir įvertinusi tam konkrečiam atvejui reikšmingų aplinkybių visumą. Atlikti tokį vertinimą yra ne tik valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos teisė, bet ir įstatymu nustatyta pareiga, įgyvendinant VGTPĮ 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus šio įstatymo tikslus ir realizuojant teisinės pagalbos teikimo principus.
Vertinant pareiškėjo 2012-08-01 prašymo ribose Kauno VGTPT sprendimo 2012-08-23 Nr. TP-2-(2.2)-12-N-2583-3258 argumentus dėl pareiškėjo reikalavimo akivaizdaus nepagrįstumo ir atstovavimo tokioje byloje neperspektyvumo, matyti, kad Kauno VGTPT tokią išvadą padarė vadovaudamasi Kauno apygardos teismo 2011-09-29 nutartimi.
Teisėjų kolegija pažymi, kad sprendžiant, ar yra pagrindas atsisakyti suteikti (kaip ir nutraukti) antrinę teisinę pagalba negali būti nagrinėjami tokie klausimai, kuriuos spręsti yra priskirta teismo kompetencijai. Nors VGTPĮ 11 straipsnio 6 dalies 1 ir 2 punktų taikymas siejamas su atitinkamų teisės normų aiškinimu, tačiau tik tiek, kiek kiekvienu konkrečiu atveju yra būtina išspręsti klausimą dėl pareiškėjo (asmens, kuris siekia gauti valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą) prašyme nurodytų faktinių aplinkybių bei jo pateiktų dokumentų atitikimo įstatymų nustatytoms sąlygoms, kurios yra teisiškai būtinos asmens nurodyto turinio reikalavimo parengimui pagal atitinkamų įstatymų reikalavimui, t. y. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba savo kompetencijos ribose turi atlikti vertinimą tuo aspektu, ar pareiškėjo pateikta informacija ir dokumentai, kita medžiaga leidžia daryti vienareikšmę išvadą, jog nėra faktinio ir teisinio pagrindo parengti įstatymų reikalavimus atitinkantį teismui teiktiną dokumentą. Tokia pozicija atitinka formuojamą teismų praktiką (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio 2010 m. gruodžio 2 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A756-1390/2010).
Pareiškėjas R. Z. , prašymą jam suteikti antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje dėl žalos atlyginimo, motyvavo tuo, kad 2009-11-03 Kauno m. savivaldybės darbuotojai R. S. , J. D. ir R. G. , užplombavę pastato laiptinės duris, neleido jam, jo nepilnamečiui vaikui D. Z. , vaiko motinai D. P. patekti į jų gyvenamą (nuomojamą) butą, esantį (duomenys neskelbtini), Kaune, o Kauno m. Žaliakalnio policijos nuovados viršininkas S. V. nesuteikė jam pagalbos, sprendžiant kilusį ginčą. Negalėdamas patekti į savo butą, naktį praleido nakvynės namuose, todėl dėl savivaldybės darbuotojų veiksmų, užplombuojant namą bei dėl Žaliakalnio PN viršininko S. V. veiksmų, nesuteikus jam pagalbos, jaučiasi nukentėjęs fiziškai ir morališkai ir jam yra padaryta žala. Dėl šių veiksmų buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas, tačiau vėliau ji buvo nutrauktas, nustačius, kad nebuvo padarytas nusikaltimas. Ikiteisminio tyrimo nutraukimo teisėtumą patvirtino Kauno apygardos teismas 2011-09-29 nutartimi, kuria Kauno VGTPT vadovavosi, priimdama ginčijamą sprendimą.
2011-09-29 Kauno apygardos teismo nutartimi buvo nustatyta, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos darbuotojų R. S. , J. D. , R. G. , paženklinusių gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), Kaune, lauko duris, veiksmuose nėra piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi, tarnybos pareigų neatlikimo ar savavaldžiavimo nusikaltimų sudėties. Vien tai, kad R. Z. negalėjo patekti į nuomojamą butą, dėl kurio vyksta teisiniai ginčai, negali būti pagrindu Kauno miesto savivaldybės administracijos darbuotojų veiksmų, kurie atlikti vykdant jiems pavestas funkcijas, pripažinti kaip piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi, tarnybos pareigų neatlikimu ar savavaldžiavimu, dėl ko galėjo atsirasti atitinkami padariniai, sukėlę didelę žalą valstybei ar pareiškėjui. Taip pat šia nutartimi buvo konstatuota, kad nėra pagrindo pripažinti, jog Žaliakalnio PN viršininko S. V. veiksmuose yra BK 229 str. numatyto nusikaltimo požymių. Dėl šių priežasčių apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas teisėtai, kadangi minėti asmenys nepadarė veikos turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Teisėjų kolegija pažymi, kad baudžiamojo proceso nutraukimas BPK 3 str. 1 d. 1 p. nustatyta tvarka, dar nereiškia, kad nagrinėjamu atveju Kauno m. savivaldybės darbuotojų R. S. , J. D. ir R. G. , bei Žaliakalnio policijos nuovados viršininko S. V. elgesys ir veiksmai nesukėlė pareiškėjui neigiamų pasekmių ir (ar) nepadarė jam žalos, nes nebuvimas veikos turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių reiškia, kad arba nebuvo jokio įvykio, apie kurį buvo pateikta informacija kaip apie nusikalstamą veiką, arba įvykis pasireiškęs priešingu teisei elgesiu yra buvęs, bet to įvykio negalima laikyti nusikalstama veika, arba buvo įvykis be kieno nors kaltės. Kauno apygardos teismas apeliacine tvarka išnagrinėjęs skundą ir 2011-09-29 priėmęs nutartį, Kauno m. savivaldybės darbuotojų R. S. , J. D. ir R. G. , bei Žaliakalnio policijos nuovados viršininko S. V. veiksmus ir atsakomybę vertino baudžiamosios atsakomybės aspektu, t.y. vertino ar jų veiksmuose yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymiai ar jų nėra. Pažymėtina, kad faktas, jog minėti asmenys nepadarė nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo, besąlygiškai jų neatleidžia nuo galimos civilinės atsakomybės (CK 6.245 str. – 6.248 str.).
Teisėjų kolegijos vertinimu, skundžiamame Kauno VGTPT Sprendime tinkamai nemotyvuota, kodėl pareiškėjo reikalavimas dėl Kauno m. savivaldybės darbuotojų R. S. , J. D. ir R. G. , bei Žaliakalnio policijos nuovados viršininko S. V. veiksmais padarytos žalos atlyginimo yra akivaizdžiai nepagrįstas. Juk byloje neginčijama, kad dėl savivaldybės darbuotojų veiksmų - paženklinant pareiškėjo nuomojamo gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), Kaune, lauko duris, pareiškėjas vieną naktį (iš 2009-11-03 į 2009-11-04) praleido nakvynės namuose. Vadinasi, pareiškėjas galimai turėjo nepatogumų ir galėjo patirti tam tikrą žalą, tačiau tai jau yra atskiro įrodinėjimo dalykas ir šias aplinkybes turėtų vertinti ne Kauno VGTPT, o teismas. Atsakovo motyvas, kad pareiškėjas atskirais reikalavimais nurodė skirtingus padarytos žalos dydžius, negali būti pagrindu pripažinti jo reikalavimą akivaizdžiai nepagrįstu, nes asmuo teisminio nagrinėjimo metu turi teisę keisti ieškinio (skundo) reikalavimų dydį, juos mažinant, didinant ar jų atsisakant. Iš visų konkrečiam atvejui reikšmingų faktinių duomenų nėra pakankamai akivaizdu, jog pareiškėjo siekiamas inicijuoti ginčas neturi teisinės perspektyvos (nebus pasiektas pageidaujamas rezultatas). Nesant akivaizdžių pareiškėjo reikalavimų nepagrįstumo požymių, išankstinė nuomonė, kad atstovavimas tokioje byloje būtų neperspektyvus, yra negalima ir prieštarauja bendriesiems valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo principams. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad Kauno VGTPT 2012 m. rugpjūčio 23 d. sprendimas Nr. TP-2-(2.2)-12-N-2583-3258 negali būti prižįstamas teisėtu ir pagrįstu, todėl yra naikinamas kaip prieštaraujantis VGTPĮ nuostatoms (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 89 str. 1 d. 1 p.). Nors pareiškėjas savo skunde pateikė tik reikalavimą – panaikinti Kauno VGTPT 2012 m. rugpjūčio 23 d. sprendimą Nr. TP-2-(2.2)-12-N-2583-3258, teisėjų kolegija vertina, kad tik panaikinus minėtą sprendimą nebus išspręstas materialinės teisės klausimas, tai yra ar R. Z. turi teisę gauti antrinę teisinę pagalbą. Todėl, siekiant pareiškėjo teises apginti realiai, Kauno VGTPT 2012 m. rugpjūčio 23 d. sprendimas panaikinamas ir priimamas naujas sprendimas, kuriuo Kauno VGTPT 2012 m. rugpjūčio 23 d. sprendimas naikinamas ir Kauno VGTPT įpareigojama iš naujo nagrinėti pareiškėjo 2012 m. rugpjūčio 1 d. prašymą.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 str. - 87 str., 88 str. 2 p.,
nusprendžia:
Pareiškėjo R. Z. skundą patenkinti.
Panaikinti Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2012 m. rugpjūčio 23 d. sprendimą Nr. TP-2-(2.2)-12-N-2583-3258 ir įpareigoti Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą pareiškėjo R. Z. 2012 m. rugpjūčio 1 d. prašymą Nr. TP-1-(2.1)-2583 nagrinėti iš naujo.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiog Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismą.