- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2020-05-04
- Bylos Nr.
- e1-847-322/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-14348-2020-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Laima Borkovskienė
- Kaltinamasis
- V. K.
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.7.9Veika padaryta asmens, apsvaigusio nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.)
- 1.1.8.14Kardomojo kalinimo įskaitymas į paskirtą bausmę (BK 66 str.)
- 1.2.4.6.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas (BK 140 str. 1 d.)
- 2.12.1.3Teisėjo sprendimai (BPK 420 str.)
- 2.12.1.4Baudžiamojo įsakymo turinys (BPK 421 str.)
Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų teisėja Laima Borkovskienė
išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros (Raseiniai) prokurorės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažino su ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr. 01-1-14348-20, kurioje
V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos pilietis, išsiskyręs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta ten pat, teistas 2019 m. liepos 16 d. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį, paskirta galutinė bausmė 40 MGL (2000 Eur) bauda, bei baudžiamojo poveikio priemonės – 3 metus uždrausti naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones ir 1146 Eur automobilio vertės konfiskavimas, bausmė neatlikta,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Kaltinamasis V. K. 2020 m. balandžio 12 d. apie 18.45 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (1,77 promilės), asmeninio konflikto metu, matant mažamečiams jų vaikams M. K. gim. (duomenys neskelbtini), ir G. K. (duomenys neskelbtini), tyčia ranka pastūmė buvusią sutuoktinę D. K., ko pasekoje D. K. alkūnėmis atsitrenkė į sieną bei pargriuvo, tokiais savo veiksmais sukėlė nukentėjusiajai D. K. fizinį skausmą.
Kaltinamasis V. K. katu prisipažino visiškai ir parodė (b. l. 104-107), kad D. K. yra jo buvusi sutuoktinė. Kartu negyvena ir bendro ūkio neveda. Ji augina jų du bendrus vaikus Teismas ištuokos metu leido jam matytis su vaikais bendru sutarimu su buvusia sutuoktine, bet išgėręs kartais jis to nepaiso ir nori pasiimti vaikus nesuderinęs su buvusia sutuoktine. 2020 m. balandžio 12 d. apie 18.30 val. jis atvažiavo, neblaivus pas buvusią sutuoktinę D. K. į namus, esančius (duomenys neskelbtini), norėdamas pasiimti 2 metų amžiaus vaiką, nes pagal teismo sprendimą turėjo teisę pasiimti vaikus per šventes. Bute susiginčijo su D. K. ir ją pastūmė, ji atsitrenkė į sieną ir paskui užvirto ant lovos. Nežino ar užsigavo. Buvo labai supykęs, kad jam girtam neduoda vaikų. Paskui dar jos draugas S. R. jam kažką pasakė, tai ir tam trenkė vieną kartą kumščiu į veidą, kad nesikištų į jo reikalus. Po to pasiėmė abu vaikus ir išėjo iš buto pas savo tėvus, kur jį sulaikė policijos pareigūnai. Buvusios sutuoktinės atsiprašė. Supranta, kad savo veiksmais D. K. sukėlė fizinį skausmą, išgąsdino vaikus, nes jie matė įvykį ir buvo išsigandę jo veiksmų. Gailisi šitaip pasielgęs.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo V. K. kaltė įrodyta.
Žemesnės instancijos teismas
Nukentėjusioji D. K. parodė (b. l. 53-56), kad V. K. yra jos buvęs sutuoktinis, gyvena atskirai, bendrauja tik dėl bendrų vaikų – M. K. gim. (duomenys neskelbtini), ir G. K. (duomenys neskelbtini). Teismo sprendimu V. K. leista matytis ir pasiimti su savimi vaikus jų abiejų susitarimu. Šiuo metu ji susitikinėja su S. R. ir gyvena adresu (duomenys neskelbtini), o V. K. turi kitą moterį ir gyvena kitu adresu. 2020 m. balandžio 11 d. V. K. buvo pasiėmęs vyresnį sūnų ir jie sutarė, kad 20 dieną pasiims ir kitą sūnų. 2020 m. balandžio 12 d. apie 18.45 val. V. K. neblaivus atėjo į namus atėjo su vyresniu sūnumi ir pradėjo reikalauti, kad leistų pasiimti ir jaunesnį sūnų. Pastebėjusi, kad V. K. yra akivaizdžiai neblaivus jam pasakė, kad jis vaikų negaus. Tarp jų kilo žodinis konfliktas, kurio metu V. K. tyčia stipriai ją pastūmė ranka, dėl ko ji trenkėsi į sieną ir parvirto ant kambaryje esančios lovos. Atsitrenkdama į sieną ji susitrenkė kairę alkūnę, juto fizinį skausmą. Jos draugui S. R. paklausus, kodėl jis taip elgiasi prie vaikų, V. K. priėjęs prie jo ir vieną kartą ranka trenkė į veidą. Po to V. K. pasiėmė abu vaikus ir išėjo. Įvykį matė vaikai, nes jie buvo prie svetainės įėjimo. Pamatę agresyviai besielgiantį tėvą išsigando. Po visko ji pati iškvietė pareigūnus. Tokiais savo veiksmais V. K. sukėlė jai stiprų fizinį skausmą ir išgąsdino jos vaikus.
Liudytojas S. R. parodė (b. l. 47-50), kad V. K. pažįsta iš matymo, jis susitikinėja su jo buvusia žmona D. K.. 2020 m. balandžio 12 d. jis buvo pas D. K.. Namuose buvo ir mažametis jos sūnus M. K., o kitas vaikas vyresnis buvo pas senelius, tai yra V. K. tėvus. Apie 18.45 val. pas D. K. atėjo jos vyresnis sūnus ir paskui iš karto įėjo jos buvęs sutuoktinis V. K.. Jis tuo metu buvo svetainėje ir sėdėjo ant sofos-lovos. Įėjęs V. K. pradėjo reikalauti, kad buvusi sutuoktinė leistų pasiimti jam su savimi ir mažesnį sūnų. D. K. pasakė, kad ji mato, jog V. K. akivaizdžiai neblaivus, todėl vaikų neduos. Buvę sutuoktiniai pradėjo dėl to pyktis. Konflikto metu V. K. tyčia stipriai ranka pastūmė D. K., ko pasekoje D. K. galva atsitrenkė į sieną bei pargriuvo, mano, kad jai tuo buvo sukeltas fizinis skausmas. Jis pasakė V. K. " ką čia dirbi prie vaikų", o tada šis priėjęs prie jo trenkė vieną kartą kumščiu jam į veidą, atsitraukęs čiupo ant rankų mažesnį vaiką, pasiėmė vyresnį ir išėjo. Viskas įvyko greitai ir netikėtai. V. K. išėjus iš buto, D.K. iškvietė policijos pareigūnus. Nesijaučia įvyko metu nukentėjęs ir pats asmeniškai dėl jam suduoto V. K. smūgio pareiškimo nerašys.
- pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole užfiksuota, kad D. K. prašo įstatymų nustatyta tvarka nubausti jos buvusį sutuoktinį V. K., kuris 2020 m. balandžio 12 d. apie 18.45 val. įsiveržęs į namus ją sumušė ir be leidimo pasiėmė mažamečius vaikus. Dėl tokio jo elgesio ji patyrė stiprų fizinį skausmą.
- 2020 m. balandžio 12 d. įvykio vietos apžiūros protokole ir fotolentelėje (b. l. 14-21), užfiksuota įvykio vieta – adresu (duomenys neskelbtini), esantis butas. Jokių nusikaltimo pėdsakų neužfiksuota, niekas nepaimta.
- 2020 m. balandžio 12 d. asmens apžiūros protokole ir fotolentelėje (b. l. 28-34) užfiksuota, kad D. K. sužalotos abiejų rankų alkūnės, apžiūrint karę ir dešinę alkūnes matosi nubrozdinimai ir paraudimai.
- 2020 m. balandžio 12 d. tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo (b. l. 35-38) , užfiksuota, kad V. K. 2020 m. balandžio 12 d. 19.38 val., nustatytas 1,77 promilių girtumas.
Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.
Aptartų duomenų visuma patvirtina, kad kaltinamasis V. K., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia ranka pastūmė buvusią sutuoktinę D. K., ko pasekoje D. K. alkūnėmis atsitrenkė į sieną bei pargriuvo, taip sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmą, todėl kaltinamojo veika atitinka BK 140 straipsnio 1 dalies dispoziciją.
Kaltinamojo V. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė pripažįstama tai, kad nusikalstamas veikas padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė neabejotinai turėjo įtakos jo nusikalstamam elgesiui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Kaltinamasis padarė nesunkų tyčinį smurtinį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), savo kaltę pripažino visiškai, neprieštarauja, kad procesas būtų baigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prokurorės siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu.
Skiriant bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį, pavojingumo visuomenei laipsnį, kaltinamojo asmenybę, kitus bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 ir 61 straipsniuose. V. K. dirba, turi neišnykusį teistumą, baustas administracine tvarka (b. l. 117-119). Įvertinus byloje surinktus duomenis, daroma išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus V. K. prokurorės siūlomos bausmės rūšį – laisvės apribojimą.
Kadangi V. K. visiškai prisipažino kaltu dėl padarytos nusikalstamos veikos, ikiteisminis tyrimas yra užbaigiamas teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamajam paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).
Prokurorė pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu siūlo kaltinamajam paskirti baudžiamojo poveikio priemones – gydytis nuo alkoholizmo ir 6 mėnesius dalyvauti elgesį keičiančioje programoje, tačiau pažymėtina, kad teismas įpareigoja dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose asmenis, padariusius nusikalstamas veikas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui (BK 72² straipsnis), tuo tarpu nagrinėjamu atveju V. K. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, taigi nukentėjusioji D. K. baudžiamojo įstatyto prasme, kaip buvusi sutuoktinė, nelaikytina šeimos nariu, todėl daroma išvada, kad skirti vienos iš prokurorės siūlomos baudžiamojo poveikio priemonės – 6 mėnesius dalyvauti elgesį keičiančioje programoje, nėra pagrindo. Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, teismas kaltinamajam skiria įpareigojimus – gydytis nuo alkoholizmo ir būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu (BK 48 straipsnio 6 dalies 1 ir 4 punktai).
Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti ir panaikintina įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui (b. l. 93-95).
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į V. K. paskirtą bausmę įskaitytinas laikino sulaikymo laikas nuo 2020 m. balandžio 12 d. 19.38 val. iki 2020 m. balandžio 14 d. 13.00 val. (b. l. 79, 96), t. y. 2 laikino sulaikymo dienas prilyginant 4 laisvės apribojimo dienoms.
Atsižvelgiant į BK 65 straipsnio 2 dalies nuostatą, kad bauda nekeičiama ir skiriama kartu su kita bausme, 2019 m. liepos 16 d. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė - bauda - su šiuo baudžiamuoju paskirta bausme - laisvės apribojimu- nebendrintina ir vykdoma atskirai.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 421 straipsniu,
nusprendžia:
V. K. pripažinti kaltu padariusį nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, V. K. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę paskirti 10 (dešimties) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant gydytis nuo alkoholizmo ir būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į V. K. paskirtą bausmę įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2020 m. balandžio 12 d. iki 2020 m. balandžio 14 d., t. y. 2 (dvi) laikino sulaikymo dienas, jas prilyginant 4 laisvės apribojimo dienoms, ir laikyti, kad V. K. yra atlikęs 4 dienų laisvės apribojimo bausmę.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – V. K. palikti galioti ir panaikinti įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui.
Kaltinamajam išaiškintina, kad laisvės apribojimo bausmę vykdanti institucija yra Lietuvos probacijos tarnybos Šiaulių regiono skyrius Raseinių rajono savivaldybės teritorijoje (V. Grybo g. 33‑2, Raseiniai). Probacijos įstatymo 14 straipsnio nuostatomis kaltinamasis privalo atvykti į probacijos tarnybas per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta probacija, įsiteisėjimo ar probuotojo šaukimo gavimo, kur jis bus pasirašytinai supažindinamas su paskirtos bausmės vykdymo tvarka.
Išaiškinti V. K., kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam šį teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali skirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, nei buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei jis šia teise nepasinaudoja baudžiamasis įsakymas įsiteisėja.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.