- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-05-11
- Bylos Nr.
- e2-5458-940/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-02517-2018-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alvida Jasaitytė-Pralgauskienė
- Ieškovas
- UAB „Finansų administravimas“
- Atsakovas
- O. K.
- Kategorijos
- 2.6.1.4Prievolių vykdymas
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Alvida Jasaitytė - Pralgauskienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Finansų administravimas“ ieškinį atsakovei O. K. dėl skolos ir palūkanų priteisimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 434,43 Eur negrąžintą paskolos sumą, 460,36 Eur palūkanas, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu. Prašo priimti sprendimą už akių, jei atsakovė nepateiks atsiliepimo į ieškinį.
Civilinio proceso kodekso (toliau CPK) numatytais atvejais ir tvarka bylą nagrinėjantis teismas turi teisę priimti sprendimą už akių (CPK 262 str. 2 d.). Sprendimas už akių gali būti priimamas tuo atveju, jeigu atsakovas be pateisinamos priežasties per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį ir jei yra ieškovo prašymas priimti sprendimą už akių (CPK 142 str. 4 d.). Prieš priimant sprendimą būtina įvertinti, ar egzistuoja sprendimo už akių priėmimo prielaidos, tai yra ar atsakovui buvo tinkamai pranešta apie pareigą pateikti atsiliepimą ir nurodytos jo nepateikimo pasekmės, ar atsakovas be pateisinamos priežasties per nustatytą terminą nepateikė atsiliepimo į ieškinį, o ieškovas prašo priimti sprendimą už akių (CPK 142 str.).
Motyvuojamoji dalis
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad atsakovė buvo įpareigota per 14 dienų nuo teismo pranešimo įteikimo dienos pateikti atsiliepimą į ieškinį. Procesiniai dokumentai atsakovei įteikti 2018 m. balandžio 24 d. (CPK 123 str. 1 d., b. l. 6), atsiliepimas nurodytu terminu nepateiktas, prašymo pratęsti nustatytą terminą negauta. Darytina išvada, kad tokiu būdu atsakovė išreiškė poziciją dėl nagrinėjamos bylos. Ieškovė ieškinyje prašo priimti sprendimą už akių, jeigu atsakovė per nustatytą terminą nepateiks atsiliepimo į ieškinį (b. l. 5).
Atlikus formalų byloje esančių įrodymų tyrimą, netiriant įrodymų turinio ir vertinant tik teisinį, bet ne faktinį jų pagrįstumą, teismas įsitikino, kad pasitvirtinus byloje esančių ir nurodytų įrodymų turiniui būtų pagrindas ieškinį tenkinti (CPK 285 str. 2 d.).
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad pradinė kreditorė UAB „4finance“, valdanti internetinę sistemą www.vivus.lt, 2014 m. vasario 26 d. sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. . (duomenys neskelbtini) su atsakove O. K., pagal kurią kreditorė suteikė atsakovei 289,62 Eur (1000,00 Lt) vartojimo kreditą, o atsakovė įsipareigojo grąžinti kreditą ir sumokėti iš viso 298,77 Eur (1031,60 Lt) dydžio kredito kainą iki 2016 m. balandžio 26 d. Kreditorė savo sutartinius įsipareigojimus įvykdė ir suteikė atsakovei kreditą. Atsakovė sutartimis prisiimtų įsipareigojimų tinkamai nevykdė. Atsakovė liko skolinga UAB „4finance“ 434,43 Eur negrąžinto kredito.
Byloje nustatyta, kad 2015 m. gruodžio 21 d. reikalavimo perleidimo sutartimi UAB „4finance“ perleido International Risk Management OÜ reikalavimo teises pagal vartojimo kredito sutartis. Tarp International Risk Management OÜ ir ieškovės UAB „Finansų administravimas“ 2016 m. kovo 10 d. sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis, kuria ieškovė įgijo reikalavimą į skolininkės O. K. finansinius įsipareigojimus, kylančius iš vartojimo kredito sutarties Nr. . (duomenys neskelbtini). Apie reikalavimo teisių perėjimą naujajai kreditorei atsakovė buvo tinkamai informuota.
Įstatymas įpareigoja prievoles vykdyti sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus bei draudžia vienašališkai atsisakyti vykdyti prievolę, pakeisti jos įvykdymo sąlygas (Civilinio kodekso (toliau CK) 6.38, 6.59, 6.158, 6.200, 6.256 str.). Pradinė kreditorė savo prievolę įvykdė tinkamai, atsakovė pretenzijų nereiškė ir su UAB „4finance“ tinkamai neatsiskaitė, todėl darytina išvada, kad atsakovė prievolės neįvykdė. Pradinei kreditorei perleidus reikalavimą International Risk Management OÜ, o International Risk Management OÜ - ieškovei į atsakovės įsiskolinimą, teismas daro išvadą, kad ieškovės reikalavimas dėl 434,43 Eur skolos priteisimo įrodytas prie ieškinio pridėtais ir teismui pateiktais dokumentais.
Vadovaudamasi sutarties 4.1 punktu ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovės 110,88 Eur palūkanų už naudojimąsi pinigais laikotarpiu nuo 2014 m. balandžio 26 d. iki 2014 m. rugpjūčio 17 d., taikant sutartyje numatytą bendrą vartojimo kredito kainos metinę normą – 78,82 proc. Jos laikytinos pagrįstomis, todėl priteistinos.
Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovės 349,48 Eur palūkanas už naudojimąsi kreditorės pinigais po sutarties nutraukimo laikotarpiu nuo 2014 m. rugpjūčio 18 d. iki 2015 m. vasario 17 d., taikant bendrą vartojimo kredito kainos metinę normą – 114,60 proc. Teismas sprendžia, kad šios palūkanos kvalifikuotinos kaip pelno (mokėjimo) palūkanos. Atsakovei už naudojimąsi kreditu atsirado pareiga paskolos davėjui mokėti sutartimi nustatytas palūkanas (CK 6.872 str. 1 d.), o praleidus prievolės įvykdymo terminą, jai atsiranda pareiga paskolos davėjui mokėti įstatymu nustatytas palūkanas nuo tos dienos, kada paskolos suma turėjo būti grąžinta, iki jos grąžinimo dienos, jeigu paskolos sutartis nenustato ko kita (CK 6.874 str. 1 d.). Atsakovė privalėjo grąžinti visą paskolos sumą kartu su priklausančiomis mokėti palūkanomis (CK 6.874 str. 2 d.). Sutarties 7.1. punktu pirminė kreditorė ir atsakovė susitarė, kad pradelsus grąžinti skolą toliau skaičiuojamos mokėjimo funkciją atliekančios palūkanos. Sutarties 4.1 punkte numatyta, kad už naudojimąsi kreditu kredito gavėjas privalo mokėti fiksuotas palūkanas, išreikštas bendra kredito kainos metine norma ir kurios procentinė išraiška yra pateikiama sutarties specialiosiose sąlygose.
Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2015 m. sausio 1 d. galiojusi įstatymo redakcija) 21 straipsnyje numatyta, jog bendra vartojimo kredito kaina turi būti protinga, pagrįsta, atitikti sąžiningos verslo praktikos reikalavimus ir nepažeisti vartojimo kredito gavėjo ir vartojimo kredito davėjo interesų pusiausvyros. Dėl to teismas, spręsdamas ginčą dėl vartojimo kredito sutartimi nustatytų palūkanų priteisimo, turi patikrinti, ar šalių nustatytų palūkanų, sudarančių bendrą kredito kainą, dydis protingas, pagrįstas, sąžiningas, atitinka abiejų šalių interesų pusiausvyrą. Įstatyme nustatyta prezumpcija, kad bendra vartojimo kredito kaina neatitinka šio įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų, jeigu vartojimo kredito sutartyje nustatytos bendros vartojimo kredito kainos metinė norma sutarties sudarymo momentu didesnė kaip 200 proc. (Vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, kad tokiais atvejais, kai bendra vartojimo kredito kainos metinė norma didesnė kaip 200 proc., pripažįstama, jog kaina neatitinka Vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnio reikalavimų, tačiau kita sutarties šalis (kredito įstaiga), gali šią prezumpciją nuginčyti (įrodyti, kad kaina atitinka minėtus įstatymo reikalavimus). Kasacinio teismo jurisprudencijoje taip pat yra išaiškinta, kad toks teisinis reglamentavimas nereiškia, kad bendra vartojimo kredito kaina, neviršijanti šio dydžio, visais atvejais atitinka Vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnio reikalavimus. Tokiais atvejais, kai bendra kredito kaina neviršija įstatyme nustatytos maksimalios ribos (200 proc.), ji turi būti vertinama pagal Vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnio kriterijus ir gali būti pripažinta jų neatitinkančia bei dėl to mažintina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 5 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-29-248/2016).
Ieškovė prašo priteisti 349,48 Eur palūkanų už naudojimąsi pinigais po sutarties įvykdymo termino praleidimo laikotarpiu nuo 2014 m. rugpjūčio 18 d. iki 2015 m. vasario 17 d., jos sudaro beveik 100 procentų prašomos priteisti negrąžintos atsakovei suteiktos paskolos sumos. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju palūkanų dydis, nors jis ir neviršija Vartojimo kredito įstatyme įtvirtintos bendros vartojimo kredito kainos metinės normos (įstatymo redakcija galiojusi sutarties sudarymo metu), kuriuo remiasi ieškovė yra nepagrįstai didelis ir neatitinka protingumo, sąžiningumo kriterijų ir vartojimo kredito sutarties šalių interesų pusiausvyros. Atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir remdamasis CK 1.5 straipsniu, 6.37 straipsnio 3 dalimi ir 6.228 straipsniu, teismas turi teisę mažinti pagal sutartį nustatytas palūkanas, todėl nagrinėjimu atveju palūkanų dydis mažintinas dviem trečdaliais - iki 116,50 Eur. Kita reikalavimo dalis dėl pelno palūkanų priteisimo laikytina nepagrįsta, todėl yra atmestina (CPK 12 str., 178 str., 185 str.).
Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (CK 6.37, 6.210 str.), todėl ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo pagrįstas įstatymu.
Įvertinus visus byloje esančius rašytinius įrodymus, darytina išvada, kad atsakovė pažeidė vartojimo kredito sutarties pagrindu atsiradusią piniginę prievolę grąžinti ieškovei kreditą tarp šalių sudarytos sutarties sąlygomis ir terminais, todėl ieškinys, nurodytais motyvais, tenkintinas iš dalies (CK 6.37 str., 6.38 str. 1 d., 6.63 str. 1 d. 1 p., 2 p., 6.200 str., 6.205 str., 6.210 str. 1 d., 6.249 str., 6.870 str., 6.873 str., 6.874 str., 6.881 str., 6.886 str.). Iš atsakovės priteistina 434,43 Eur skola, 227,38 Eur palūkanos (110,88 Eur palūkanos už naudojimąsi pinigais laikotarpiu nuo 2014 m. balandžio 26 d. iki 2014 m. rugpjūčio 17 d. + 116,50 Eur mokėjimo palūkanos = 227,38 Eur), 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2018 m. balandžio 19 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Ieškinys tenkinamas iš dalies (74 proc.), todėl ieškovei iš atsakovės proporcingai patenkintiems ir atmestiems reikalavimams, priteistinos, jos patirtos ir teismui pateiktais dokumentais pagrįstos, bylinėjimosi išlaidos – 14,80 Eur žyminio mokesčio (CPK 80, 93 str.).
Pašto išlaidos valstybei, patenkinus ieškinį iš dalies, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu, nepriteistinos (CPK 96 str. 6 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 279, 285, 286, 287 straipsniais, teismas
nusprendė:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovės O. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 434,43 (keturių šimtų trisdešimt keturių eurų ir 43 ct) skolą, 227,38 Eur (dviejų šimtų dvidešimt septynių eurų ir 38 ct) palūkanas, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (661,81 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. balandžio 19 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir 14,80 Eur (keturiolikos eurų ir 80 ct) žyminį mokestį ieškovei UAB „Finansų administravimas“, į. k. 304179870.
Kitą ieškinio dalį atmesti.
Atsakovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, atitinkantį CPK 287 straipsnio reikalavimus.
Ieškovė per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.
Sprendimo patvirtintas kopijas išsiųsti šalims.