- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-06-08
- Bylos Nr.
- 2S-1102-109/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-05-3-03129-2011-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Birutė Bobrel (pirm.), Aušra Baubienė, Jolita Cirulienė
- Pareiškėjas
- Bendros Lietuvos ir Ukrainos įmonės uždarosios akcinės bendrovės „Azovlitas“
- Advokatai
- Darius Matulevičius
- Kategorijos
- 106.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 106.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Birutės Bobrel, kolegijos teisėjų Aušros Baubienės, Jolitos Cirulienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Bendros Lietuvos ir Ukrainos įmonės uždarosios akcinės bendrovės „Azovlitas“ atstovo advokato Dariaus Matulevičiaus atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. kovo 2 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo Bendros Lietuvos ir Ukrainos įmonės uždarosios akcinės bendrovės „Azovlitas“ atstovo advokato Dariaus Matulevičiaus pareiškimą dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas Bendros Lietuvos ir Ukrainos įmonės uždarosios akcinės bendrovės „Azovlitas“ atstovas advokatas Darius Matulevičius 2011 m. kovo 1 d. kreipėsi į Kauno miesto apylinkės teismą su pareiškimu prašydamas nustatyti, jog skolininkui V. Š. priklauso 1/2 dalis piniginių lėšų, gaunamų iš I. Š. darbinės, intelektinės veiklos, ir/ar pensijos, bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas, nustatyti, jog skolininkui V. Š. asmeninės nuosavybės teise priklauso 1/2 nekilnojamojo turto – negyvenamosios-poilsio patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kartu su 1/44 kitais statiniais (inžineriniais) - kiemo aikštele, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), išreikalauti nekilnojamojo turto - negyvenamosios-poilsio patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kartu su 1/44 kitais statiniais (inžineriniais) - kiemo aikštele, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) kadastrinę duomenų bylą iš V. Š., nustatyti terminą patikslintam pareiškimui paduoti, dalyje dėl nekilnojamojo daikto naudojimosi tvarkos nustatymo. Nurodė, kad ieškovas BĮUAB „Azovlitas“ kreipėsi su ieškiniu į Kauno apygardos teismą dėl skolos ir palūkanų priteisimo. Kauno apygardos teismas civilinėje byloje Nr. 2-862-254/2010, 2010 m. kovo 29 d. sprendimu ieškovo BĮUAB „Azovlitas“ ieškinį patenkino ir nusprendė priteisti iš atsakovo V. Š. ieškovo BĮUAB „Azovlitas“ naudai 513 811,11 Lt skolos ir 5 proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 9 138 Lt žyminio mokesčio bei 1 190 Lt išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti. 2010 m. balandžio 29 d. priimtas sprendimas įsiteisėjo, kurio pagrindu išduotas vykdomasis raštas buvo pateiktas vykdyti Antstolio Regimanto Budreikos kontorai. Antstolis vykdydamas vykdomąjį dokumentą, išduotą aukščiau minėto teismo sprendimo pagrindu, patvarkymu Nr. 0085/10/01039 areštavo 50 proc. skolininko sutuoktinės I. Š. darbo užmokesčio, taip pat negyvenamąją - poilsio patalpą, esančią (duomenys neskelbtini) bei automobilį (duomenys neskelbtini) (gamybos metai 1995, v/n (duomenys neskelbtini), priklausančius bendros jungtinės nuosavybės teise sutuoktiniams. Antstolis 2010-12-30 raštu nustatė terminą iki 2011-03-01 imtinai kreiptis į Kauno miesto apylinkės teismą dėl skolininko V. Š. turto bei darbo užmokesčio dalies, esančios bendra su sutuoktinės nuosavybe, nustatymo. Atsižvelgiant į tai, kad skolininkas V. Š. kito asmeninio turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą pagal 2010-04-29 Kauno apygardos teismo išduotą vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. 2-862-254/2010 neturi; pagal CK 88 str. 2 d. prezumpciją, turtas, įgytas po santuokos sudarymo, įskaitant pajamas gautas po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos (CK 3.88 str. 1 d. 5 p.) yra bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, jog turtas yra tik vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė, Registrų centro duomenimis, negyvenamoji - poilsio patalpa, esanti (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kartu su 1/44 kitų statinių (inžinerinių) - kiemo aikštelės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso V. Š. ir I. Š. bendrosios jungtinės nuosavybės teise; pinigų išieškojimas turi būti nukreipiamas į skolininko turtą, kadangi akivaizdu, jog nurodytos priteistos 513 811,11 Lt skolos, palūkanų, bei bylinėjimosi išlaidų išieškojimas per 6 mėnesius, darant CPK 736 str. nurodyto dydžio išskaitymus iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų pajamų nebus įvykdytas; nustačius skolininko dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje bus galima bent iš dalies patenkinti išieškotojo interesus; pareiškėjo manymu, būtina individualizuoti skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, iš kurios turi būti vykdomas išieškojimas išieškotojo naudai. Atsižvelgiant į tai, jog išieškotojas V. Š. ir jo sutuoktinei priklausančio nekilnojamojo turto (negyvenamosios - poilsio patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kartu su 1/44 kitais statiniais (inžineriniais) - kiemo aikštele, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) reikalingų duomenų, nustatant naudojimosi tvarką neturi, kadastrinė šio nekilnojamojo turto byla išreikalautina iš skolininkų, siekiant tinkamai išspręsti naudojimosi tvarkos ir skolininko dalies nustatymo klausimą. Skolininkas kartu su sutuoktine taipogi turi pateikti galimus variantus, nustatant naudojimosi tvarką nekilnojamuoju daiktu, bei automobiliu (duomenys neskelbtini) (gamybos metai 1995, v/n (duomenys neskelbtini), priklausančiais bendrosios jungtinės nuosavybės teise abiems sutuoktiniams.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. kovo 2 d. nutartimi (b. l. 5-6) pareiškėjo pareiškimą atsisakė priimti ir grąžino jį padavusiam asmeniui. Teismas išaiškino pareiškėjui, kad pašalinus nutartyje nurodytus pareiškimo trūkumus, kliudžiusius jį priimti, pareiškėjas gali bendra tvarka pakartotinai kreiptis į teismą, dėl skolininko turto dalies esančios bendra jungtine nuosavybe nustatymo. Pareiškėjas taip pat turi teisę CPK 576-578 straipsniuose reglamentuota tvarka kartu reikšti ir prašymą dėl CPK 667 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino atnaujinimo. Teismas nurodė, kad teismui pateiktas pareiškimas dėl skolininko turto dalies esančios bendra jungtine nuosavybe nustatymo neatitinka bendrųjų reikalavimų, keliamų procesinių dokumentų ir jų priedų turiniui bei formai, be to, kartu su pareiškimu teismui nėra pateikti visi dokumentai, būtini reiškiamų reikalavimų išnagrinėjimui, o šiuo atveju negali būti taikomos CPK 115 straipsnio nuostatos, reglamentuojančios procesinių dokumentų ir jų priedų priėmimą bei trūkumų ištaisymą (CPK 593 straipsnio 2 dalis, 7 straipsnio 1 dalis, 3 straipsnio 6 dalis). Teismas nustatė šiuos pareiškimo trūkumus: pareiškėjas kartu su pareiškimu nepateikė visų dokumentų, būtinų reiškiamų reikalavimų išnagrinėjimui - duomenų apie skolininko sutuoktinės dabartinę darbovietę, pajamas ir kt. (CPK 114 straipsnio 1 dalis); pareiškėją atstovaujantis advokatas turi teisę iš antstolio gauti visų vykdomojoje byloje esančių dokumentų nuorašus; dalis kartu su pareiškimu pateiktų rašytinių įrodymų nuorašų nėra patvirtinti CPK 114 straipsnio 1 dalyje reglamentuota tvarka; pareiškimo dalykas nėra suformuluotas tiksliai (CPK 111 straipsnio 2 dalies 3 punktas); kartu su pareikšimu teismui nėra pateikti dokumentai, tinkamai įrodantys atstovo teises ir pareigas (CPK 111 straipsnio 4 dalis).
Šalies argumentai
Pareiškėjo Bendros Lietuvos ir Ukrainos įmonės uždarosios akcinės bendrovės „Azovlitas“ atstovas advokatas Darius Matulevičius atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. kovo 9 d. nutartį ir pareiškimo priėmimo klausimą perduoti nagrinėti iš naujo dėl šių motyvų:
1. Dėl dokumentų nuorašų tvirtinimo. 2006-01-19 Lietuvos advokatūros sprendimu „Dėl nuorašų tvirtinimo ir registravimo tvarkos“, suderintu su Teisingumo ministerija raštu Nr. (1.16)-7R-474, buvo nustatyta bylai nagrinėti teisme reikalingų rašytinių įrodymų nuorašų tvirtinimo ir registravimo tvarka. Šios tvarkos 2.4. punkte nurodyta, jog „Kai tvirtinamą nuorašą sudaro daugiau nei vienas lapas (kaip ir buvo pateiktuose teismui prieduose). įrašas daromas kiekviename lape arba įrišus visus lapus paskutinio lapo antroje pusėje. Pastaruoju atveju kiekviename lape nurodomi Tvarkos 2.2.1 punkte nurodyti žodžiai (2.2.1. žodžiai „Nuorašas tikras“, arba „Kopija tikra“, arba „Kopija“), o paskutinio lapo antroje pusėje daromas pilnas įrašas, nurodant įrištų lapų skaičių. Visi pateikti teismui nuorašai buvo susegti, sunumeruoti, antspaudu patvirtinti, o paskutinio susegto lapo antroje pusėje pilnai patvirtinti, pasirašyti, nurodant advokato vardą/pavardę bei datą, registro numerį t. y. būtent taip, kaip yra reikalaujama, todėl teismo argumentas dėl netinkamo nuorašų tvirtinimo yra niekuo nepagrįstas ir neteisėtas.
2. Dėl pareiškimo dalyko suformulavimo (CPK 111 str. 2 d. 3 p.). Ypatingąja teisena nagrinėtini prašymai turi atitikti bendruosius proceso dokumento formai ir turiniui keliamus reikalavimus (CPK 581 str.; 111 str. 1, 2 d. 113 str. 1, 3 d). Kreipdamasis į teismą, pareiškėjas turi nurodyti pareiškimo dalyką, t. y. materialųjį teisinį reikalavimą, ir faktinį pareiškimo pagrindą, t. y. aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą (CPK 111 str. 2 d. 4 p.). Pareiškėjas, vadovaudamasis CPK 667 str. 1 d. aiškiai nurodė, jog teikia pareiškimą „dėl skolininko dalies, esančios bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo“, t. y. pareiškimo dalykas buvo suformuluotas tiksliai ir aiškiai, prašant: 1) nustatyti, jog skolininkui priklauso 1/2 dalis piniginių lėšų, gaunamų iš sutuoktinės darbinės, intelektinės veiklos, ir/ar pensijos, bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas; 2) nustatyti, jog skolininkui asmeninės nuosavybės teise priklauso 1/2 nekilnojamojo turto /.../; 3) išreikalauti nekilnojamojo turto /.../ kadastrinę duomenų bylą iš skolininko; 4) nustatyti terminą patikslintam pareiškimui paduoti, dalyje dėl nekilnojamojo daikto naudojimosi tvarkos nustatymo. Pareiškėjas tuo pačiu nurodė ir faktinį pagrindą, pateikdamas antstolio siūlymą vykdomojoje byloje Nr. 0085/10/01039 kreiptis į teismą nurodytu pagrindu ir išrašą apie bendrojoje jungtinėje nuosavybėje esantį skolininko turtą. CPK 112 str. 3 d., nurodyta, jog procesiniuose dokumentuose, kuriais siekiama pasirengti žodiniam bylos nagrinėjimui, būtina suformuluoti prašymą teismui išreikalauti įrodymus, jeigu šalis tokių įrodymų pateikti negali, ir jeigu šie įrodymai yra būtini šalies reikalavimams pagrįsti. Atsižvelgiant į tai, jog teismas, nustatydamas nekilnojamojo daikto skolininko dalį, priklausančią bendrojoje nuosavybėje, kartu turi nustatyti naudojimosi skolininkių priklausančia nekilnojamojo daikto dalimi tvarką (CPK 667 str. 2 d.), pareiškėjo prašymas išreikalauti papildomus įrodymus buvo teisėtas ir pagrįstas, bei atitinkantis proceso ekonomiškumo principus, todėl papildomi reikalavimai negali būti suprantami kaip „netikslūs formulavimai“. Akivaizdu, jog pareiškimas atitiko visus procesiniams dokumentams keliamus reikalavimus, buvo aiškus ir privalėjo būti teismo priimtas.
3. Dėl kitų teismo nustatytų trūkumų. CPK 296 str. 1 d. 11 p., 2 d., numatyta, jog pareiškimą palikti nenagrinėtu galima tik tada, kai šalis per teismo nustatytą terminą trūkumų nepašalina. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2010 m. vasario 12 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-29/2010 pasisakė: „Ypatingosios teisenos proceso normos neriboja teismo teisės taikyti procesinio dokumento trūkumų šalinimo institutą, todėl tuo atveju, kai, spręsdamas pareiškimo priėmimo klausimą, teismas nustato formalius paduoto procesinio dokumento trūkumus, kuriuos prašymą pateikęs asmuo gali objektyviai pašalinti, turėtų sudaryti galimybę asmeniui juos pašalinti - nurodyti visus trūkumus ir nustatyti pakankamą terminą jiems pašalinti (CPK 115 straipsnis). /.../ Ypatingosios teisenos bylos yra nedispozityvios, šiose bylose teismas turi būti aktyvus. CPK 443 str. 8 d. nustatyta, kad teismas turi imtis visų būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybės; CPK 582 str. 3 d. nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylas supaprastinto proceso tvarka /.../ gali įpareigoti pareiškėją pateikti papildomų bylai išspręsti reikšmingų įrodymų, taip pat turi teisę rinkti įrodymus savo iniciatyva. Todėl teismas, turėdamas abejonių dėl ieškovo įgaliojimų kreiptis į teismą ar dėl nepakankamų pateiktų įrodymų, privalėjo nustatyti terminą trūkumams pašalinti. Kadangi trūkumų šalinimo institutu nebuvo pasinaudota, Kauno miesto apylinkės teismo nutartis negali būti laikoma teisėta.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas.
Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimų pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Iš bylos medžiagos nustatyta, kad pareiškėjas kreipėsi į teismą supaprastinto proceso tvarka su pareiškimu nustatyti skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Pirmosios instancijos teismas ginčijama nutartimi pareiškimą atsisakė priimti ir grąžino jį padavusiam asmeniui nurodydamas, jog pareiškimas yra su trūkumais (nepateikti visi dokumentai, būtini reiškiamų reikalavimų išnagrinėjimui; dalis kartu su pareiškimu pateiktų rašytinių įrodymų nuorašų nėra patvirtinti; pareiškimo dalykas nėra suformuluotas tiksliai; nėra pateikti dokumentai, tinkamai įrodantys atstovo teises ir pareigas) o vykdymo proceso metu reiškiamų trūkumų šalinimo tvarkos CPK VI skyriuje nesant, negali būti taikomos ieškinio (pareiškimo) trūkumų šalinimo nuostatos. Tokią išvadą pirmosios instancijos teismas padarė vadovaudamasis 2003 m. birželio 20 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Teisėjų Senato Nutarimo Nr. 41 „Dėl įstatymų taikymo teismų praktikoje, nagrinėjant bylas dėl teismo leidimų išdavimo pagal Civilinio proceso kodekso XXXIX skyriaus taisykles“ 5 punktu.
Teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kadangi minėtas Senato nutarimas, kuriuo pirmosios instancijos teismas vadovavosi, yra skirtas formuoti bendrai praktikai tik supaprastinto proceso tvarka nagrinėjamose bylose dėl teismo leidimų išdavimo. Senato nutarime suformuluotos teisės aiškinimo taisyklės tik dėl išduodamų teismo leidimų specifikos, kadangi šis klausimas susijęs su vaiko teisių apsauga, taigi – viešuoju interesu. Nagrinėjamu atveju, CPK VI skyriuje nesant specialiųjų teisės normų pareiškimų trūkumų šalinimo aspektu, taikytinos bendrosios normos. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas: ypatingosios teisenos proceso normomis nėra ribojama teismo teisė taikyti procesinio dokumento trūkumų šalinimo institutą, todėl sprendžiant pareiškimo priėmimo klausimą nustatyti procesinio dokumento trūkumai turi būti teismo nustatytu terminu šalinami. Be to, CPK 443 str. 8 d. nustatyta, kad teismas turi imtis visų būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybės; CPK 582 str. 3 d. nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylas supaprastinto proceso tvarka gali įpareigoti pareiškėją pateikti papildomų bylai išspręsti reikšmingų įrodymų, taip pat turi teisę rinkti įrodymus savo iniciatyva (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2010 m. vasario 12 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-29/2010).
Dėl virš nurodytų aplinkybių teisėjų kolegija laiko pagrįstais atskirojo skundo argumentus, kad ypatingąja teisena nagrinėtini prašymai turi atitikti bendruosius proceso dokumento formai ir turiniui keliamus reikalavimus (CPK 581 str.; 111 str. 1, 2 d. 113 str. 1, 3 d), o teismui nustačius, kad pareiškimas jų neatitinka, turi būti taikomas trūkumų šalinimo institutas (CPK 115 str.), ir tik per teismo nustatytą terminą trūkumų nepašalinus vadovaujantis CPK 296 str. 1 d. 11 p., 2 d., pareiškimas gali būti paliktas nenagrinėtu. Todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs pateikto pareiškimo trūkumus, turėjo taikyti procesinių dokumentų trūkumų šalinimo institutą, to nepadaręs pažeidė civilinio proceso nuostatas, dėl to atskirasis skundas tenkintinas, Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. kovo 2 d. nutartis naikintina ir pareiškimo priėmimo klausimas grąžintinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 3 punktu,
nutaria:
atskirąjį skundą patenkinti.
Panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. kovo 2 d. nutartį ir pareiškimo priėmimo klausimą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.