- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-02-24
- Bylos Nr.
- 2-182/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vytas Milius, Algirdas Gailiūnas, Vigintas Višinskis
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Vivatrans“
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Gailiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Vyto Miliaus ir Viginto Višinskio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Vivatrans“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2010 m. rugpjūčio 30 d. nutarties, kuria buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje Nr. 2-3031-230/2010, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Byloje kilo ginčas, ar pagrįstai Kauno apygardos teismas pritaikė laikinąsias apsaugos priemones, atsižvelgęs į tai, kad ieškinio suma yra didelė, be to, byla susijusi su viešuoju interesu (ieškinį pareiškė bankrutuojanti įmonė).
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apygardos teismas pritaikė laikinąsias apsaugos priemones, atsižvelgęs į tai, kad reikalavimo sumą yra didelė (144 526,03 Lt), ieškovas nurodė aplinkybes, jog atsakovas vengia sumokėti skolą ir galimai piktnaudžiauja, siekdamas išvengti teismo sprendimo įvykdymo, taip pat į tai, kad byla susijusi su viešuoju interesu, nes ieškinys pareikštas bankrutuojančios įmonės ginant visų įmonės kreditorių interesus.
Teismas nutarė ieškovo ieškinio užtikrinimui areštuoti atsakovo nekilnojamąjį, kilnojamąjį turtą, o šio turto pakankamai nesant, pinigines lėšas ir turtines teises bendrai 144 526,03 Lt sumai. Piniginių lėšų areštą taikyti esant nepakankamai kito atsakovo turto. Jei bus taikytas piniginių lėšų areštas, leisti atsakovui vykdyti privalomuosius mokėjimus valstybės biudžetui ir fondams, mokėti darbo užmokestį darbuotojams ir atsiskaityti su ieškovu. Nustatyti visam areštuotam turtui disponavimo teisės apribojimą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atsakovas atskiruoju skundu prašo Kauno apygardos teismo 2010-08-30 nutartį panaikinti. Nurodo, kad atsakovas yra normaliai veikianti įmonė, turinti pakankamai turto ir galinti atsiskaityti su ieškovu. Pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės užkerta kelią atsakovui derėtis dėl įmonės finansavimo, siekiant atnaujinti įmonės automobilių parką (atnaujinimas būtų vykdomas ir apyvartinėmis lėšomis).
Mokėjimai ieškovui buvo vykdomi pagal su ankstesniu bankroto administratoriumi suderintą grafiką, o gavus UAB „Jurveda“ raštą dėl visos skolos sumokėjimo, nepavyko susisiekti su administratoriaus įgaliotu asmeniu nei ieškovo, nei jo administratoriaus adresais, nei įgalioto asmens telefonais. Ieškinys yra nepagrįstas, kadangi pagal susitarimą pradelsta mokėjimo suma tėra 9 750,5 Lt. todėl ir laikinosios apsaugos priemonės galėjo būti pritaikytos tik šiai sumai.
Atsiliepimas
Ieškovo bankroto administratoriaus įgaliotas asmuo atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad atsakovo atskirajame skunde išdėstyti teiginiai vertintini kritiškai. Nors atsakovas teigia, kad turi lėšų, įsipareigojimų ieškovui tinkamai nevykdo. Ieškovo bankroto administratorius neturi informacijos apie tai, kad su atsakovu būtų sudarytas įsiskolinimo apmokėjimo grafikas, todėl nepagrįstas ir atskirojo skundo argumentas, kad atsakovo įsiskolinimas ieškovui sudaro tik 9 750,5 Lt. Nepagrįst ir atsakovo argumentai, kad nepavyko susisiekti su ieškovo administratoriumi. Pats atsakovas neatsakė į administratoriaus raginimą padengti įsiskolinimą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas.
CPK 144 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą nulemia reali grėsmė, kad dėl atsakovo veiksmų arba neveikimo teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Vadovaujantis formuojama teismų praktika, ši aplinkybė gali būti preziumuojama tuomet, kai pareikštas arba patenkintas didelės sumos turtinis reikalavimas, nes didelė ieškinio suma realiai gali padidinti teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Ši prezumpcija nėra absoliuti, ją taikydamas teismas turi įvertinti reikalavimo sumos dydį ne absoliučiu dydžiu, bet atsižvelgdamas į atsakovo finansines galimybes.
Šioje byloje iš atsakovo prašoma priteisti 144 526,03 Lt suma, kuri gali būti vertinama kaip didelė. Pažymėtina, kad teismų praktikoje, prezumpcija, jog, esant pareikštai didelei ieškinio sumai yra pagrindas preziumuoti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslingumą, gali būti paneigta, jeigu įrodoma, kad konkreti suma konkrečiam atsakovui, atsižvelgus į jo gerą turtinę padėtį, nėra didelė.
Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje esantys duomenys (atsakovo pirkimų ir mokėtinų sumų analitiniai žiniaraščiai) neįrodo atsakovo geros finansinės padėties ir yra nepakankami teismui spręsti apie atsakovo finansinę padėtį, o tuo pačiu ir galimybę įvykdyti ieškovui galimai palankų teismo sprendimą, jeigu byloje laikinosios apsaugos priemonės nebūtų pritaikytos. Atsakovui neįrodžius geros finansinės padėties (CPK 178 str.), nėra pagrindo naikinti skundžiamą nutartį.
Pažymėtina, kad CPK normos nereikalauja, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, įvertinti ir ieškinio pagrįstumą. Ieškinio pagrįstumas vertinamas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme proceso stadijos pabaigoje, priimant sprendimą dėl ginčo esmės. Todėl teisėjų kolegija nepasisako dėl atskirojo skundo argumentų, susijusių su pareikšto ieškinio pagrįstumu. Be to, nors atsakovas teigia, kad įsiskolinimas ieškovui yra daug mažesnis, tai pagrindžiančių įrodymų į bylą nepateikė.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 punktu,
nutaria:
Palikti nepakeistą Kauno apygardos teismo 2010 m. rugpjūčio 30 d. nutartį.