Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

Vilkaviškio rajono apylinkės teismo teisėjas Algis Vieraitis, sekretoriaujant Dalei Butkienei, dalyvaujant ieškovams D. K. ir R. Š., o atsakovei V. L. nedalyvaujant, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal D. K. ir R. Š. ieškinius atsakovei V. L. dėl nuostolių atlyginimo priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Iieškovė R. Š. teismo posėdyje pilnai patvirtino visas ieškovės D. K. teisme nurodytas trišalio susitarimo su atsakove sudarymo aplinkybes, taip pat nurodė, kad jis pats savo skoloms, kurias pažymėjo ieškinyje, apmokėti į atsakovės jiems perduotą tam banko sąskaitą Lietuvoje pervedė išviso 12140 lt., iš šios jo su sugyventine atsakovei pervestos pinigų dalies pagal jo nurodymus (paskirtį) atsakovės buvo sumokėta tik 100 lt. jo kreditoriui – bankui „DnB“, kur padėjo likusią 12040 lt. pinigų dalį, atsakovė ir jam pasiaiškinti nesugebėjo, sumokėti už jį kreditoriams ar šią pinigų dalį jam grąžinti atgal atsakovė taip pat nežadėjo. Dėl likusios dalies jo su sugyventine atsakovei pervestų pinigų, kuri jų buvo nurodyta naudoti jų vaikui išlaikyti ir kitoms skoloms, daugiausiai privatiems asmenims, padengti jis atsakovei pretenzijų taip pat neturintis, nes ši pinigų dalis buvo panaudota atsakovės tinkamai.

Išklausęs teismo posėdyje ieškovus bei ištyręs šios bylos rašytinius įrodymus (ieškovų rašytinius paaiškinimus, atsakovės banko sąskaitos išrašus ir kt.), teismas nustatė tokias faktines ginčo (bylos) aplinkybes :

2008 m. birželio pabaigoje ieškovų namuose (duomenys neskelbtini) ieškovai, iš vienos pusės, ir atsakovė iš kitos, ieškovų prašymu sudarė žodinį susitarimą, kuriuo susitarė, kad dirbdami Vokietijoje ieškovai kas mėnesį perves pinigų eurais į atsakovės sąskaitą banke „Swedbank“ ir per kiekvieną perlaidą atsiųs SMS nurodymus, kokią dalį šių pinigų, kuriems kreditoriams ir kurio iš ieškovų vardu sumokėti, taip pat kiek jie palieka iš siunčiamų pinigų palikto atsakovės globai jų nepilnamečio vaiko išlaikymui, taip pat kt. skoloms apmokėti. O savo ruožtu atsakovė neatlygintinai atliks pagal jų nurodymus mokėjimus ieškovų kreditoriams. Vykdydama susitarimą, ieškovė D. K. 2008 m. rugpjūčio – 2009 m. balandžio mėn. į atsakovės banko sąskaitą be kitų sumų pervedė ir 6160 lt., juos nurodė sumokėti jos kreditoriams AB „Swedbank“ ir UAB „Snoro lizingas“, atsakovė šiuos pinigus išgrynino (iš sąskaitos išsiėmė), tačiau kreditoriams šie pinigai sumokėti nebuvo. Vykdydamas tą patį susitarimą, ieškovas R. Š. tuo pačiu laikotarpiu, t.y. 2008 m. rugpjūčio – 2009 m. balandžio mėn., į tą pačią atsakovės sąskaitą AB „Swedbank“ be kitų sumų pervedė ir 12140 lt., juos nurodė sumokėti jo kreditoriams, konkrečiomis dalimis, kaip yra išvardinęs ieškinyje : AB SEB bankui, AB „DnB“ bankui, antstolio A. B. kontorai ir valstybinei mokesčių inspekcijai, atsakovė šiuos pinigus išgrynino (iš sąskaitos išsiėmė), tačiau iš jų kreditoriams tebuvo sumokėtą 100 lt. (AB „DnB“ bankui), likusi dalis – niekam iš kreditorių neįmokėta.

Teismo išvados dėl faktų, taikytina ginčui spręsti teisė ir sprendimo teisiniai argumentai.

Atsakovė į ieškinį atsikirto jos tvirtinama aplinkybe, jog visus iš ieškovų gautus pinigus panaudojo pagal jų nurodymus ieškovų skoloms padengti. Lietuvos Respublikos CPK 178 str. imperatyviai įpareigoja bylos šalis įrodyti aplinkybes, kuriomis kiekviena remiasi savo reikalavimuose ar atsikirtimuose. Deja, teismui tenka pripažinti, jog atsakovė, be savo rašytinio pareiškimo atsiliepimuose į ieškinius, jokių įrodymų tokiai aplinkybei byloje įrodyti nepateikė, jos pačios pareiškimą teismas vertina nepakankamu aplinkybės įrodymu, todėl konstatuoja, jog atsakovė aptariamos aplinkybės byloje neįrodė, ir sprendžia, jog ji, kaip tokia, byloje nenustatyta. Kita vertus, teismas, šioje byloje vertindamas kaip įrodymus abiejų ieškovų rašytinius ir žodinius paaiškinimus apie šalių sudarytą žodinį susitarimą dėl ieškovų piniginių prievolių jų kreditoriams vykdymo per atsakovę jų, ieškovų, vardu (pavedimo sutartį), iš kurios kildinamos atsakovės prievolės, turi vadovautis Lietuvos Respublikos CK 6.193 str. įtvirtintomis sutarčių sąžiningo aiškinimo taisyklėmis, bei taikyti įrodymų, tame tarpe ir ieškovų paaiškinimų bei jais grindžiamo sutarties fakto, vertinime tikimybių pusiausvyros principą. Tai reiškia, kad teismas turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais. Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Čia įrodinėjimas turi tam tikrą specifiką, - įstatymu nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tuomet, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių, pvz. vykstant baudžiamajam procesui. Išvadą apie tam tikrų faktinių aplinkybių (tiek objektyvaus pobūdžio, tiek ir subjektyvaus) buvimą teismas šiuo atveju gali daryti ir tada, kuomet tam tikrų abejonių dėl konkrečios aplinkybės buvimo vis dėlto išlieka, tačiau byloje esamų duomenų visetas leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą aplinkybę buvus, nei jos nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2001 m. kovo 26 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-260/2001, 2008 m. kovo 4 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-156/2008 ir kt.). Teismas, atsižvelgdamas į ieškovų tiek rašytinių, tiek žodinių paaiškinimų logiškumą, šalių (taigi ir atsakovės jos atsiliepimuose) pripažintas aplinkybes (faktus), - jog ieškovai tikrai siuntė atsakovei pinigus į jos sąskaitą, o ši juos gavo ir išgrynino (paėmė iš sąskaitos), kad atsakovė privalėjo pagal ieškovų nurodymus šiais pinigais ne tik išlaikyti jų vaiką, bet ir apmokėti ieškovų skolas (Lietuvos Respublikos CPK 182 str. 5 p., 187 str. 1 ir 2 d.d.), sprendžia nustatęs tokią ieškovų tvirtinamą faktinę aplinkybę, jog žodinis susitarimas dėl ieškovų pradelstų piniginių prievolių jų kreditoriams vykdymo (skolų mokėjimo) per atsakovę jų, ieškovų, vardu, - pavedimo sutartis, iš kurios kildinamos atsakovės prievolės ieškovams, tarp abiejų ieškovų iš vienos pusės ir atsakovės iš kitos faktiškai buvo sudarytas, toks susitarimas įstatymų imperatyvams neprieštarauja, todėl galiojo ir privalėjo būti tinkamai, sąžiningai vykdomas tiek vienos, tiek kitos pusės, taigi ir atsakovės.

Kaip jau pažymėta aukščiau, iš įvertintų bylos faktinių duomenų visumos teismas sprendžia, jog ginčo laikotarpiu tarp šalių buvo civiliniai teisiniai santykiai, kuriuos teismui yra pagrindo kvalifikuoti pavedimo sutarties teisiniais santykiais, - Lietuvos Respublikos CK XXXVI skyrius, todėl būtent šio skyriaus teisinis reguliavimas ginčui spręsti byloje ir taikytinas.

Lietuvos Respublikos CK (toliau – CK) 6.756 str. 1 d. norma yra apibrėžta pavedimo sutarties samprata, - pavedimo sutartimi viena šalis (įgaliotinis), šiuo atveju tai buvo atsakovė, įsipareigoja kitos šalies (įgaliotojo), pastaruoju atveju juo buvo abu ieškovai, vardu ir lėšomis atlikti tam tikrus teisinius veiksmus su trečiaisiais asmenimis, šiuo atveju tai turėjo būti ieškovų vardu pagal jų nurodymus mokėjimas tam tikromis dalimis jų, ieškovų, skolų abiejų pastarųjų kreditoriams. Pagal to paties straipsnio 2-osios dalies normą abu ieškovai nustatytoje ginčo situacijoje turėjo surašyti raštišką įgaliojimą atsakovei veikti jų vardu, tačiau savųjų įgaliojimų rašytine forma neįformino dėl artima giminyste pagrįsto pasitikėjimo atsakovės asmeniu. Nors ieškovai šioje situacijoje negali remtis įgaliojimu, kaip dokumentu ir rašytiniu įrodymu, teismas pagal CK 1.93 str. 1 d. ir 6 d. 1 ir 4 p.p. dispozityvias normas sprendė, pasinaudodamas įstatymo leidėjo jam suteikta diskrecija, ieškovams leisti pavedimo sutarties fakto ir atsakovės prisiimtų ja prievolių įrodinėjime remtis visomis civilinio proceso įstatymo leidžiamomis įrodinėjimo priemonėmis, kadangi rašytinės formos nesilaikymas sudarant pavedimo sutartį (įgaliojant) savaime nedaro ją negaliojančia (CK 1.93 str. 1 d., CK 6.756 – 6.765 str.str.).

CK 6.758 str. 2 dalyje yra nustatyta pavedimo sutarties neatlygintinumo prezumpcija tais atvejais, kai sutarties šalys yra fiziniai asmenys, taip šios bylos atveju ir buvo, t.y. visais atvejais laikoma, kad tokio pavedimo teisiniuose santykiuose įgaliotinis (šiuo atveju atsakovė) veikia įgaliotojo (ieškovų) vardu neatlygintinai, be užmokesčio. Ši prezumpcija, žinoma, gali būti nuginčyta, tačiau tokio nuginčijimo našta tenka būtent įgaliotiniui, šiame ginče juo buvusi atsakovė to nepadarė ir net nesiekė to daryti, dėl ko teismas daro išvadą, kad ir šio ginčo atveju atsakovė pagal ieškovų pavedimus veikė neatlygintinai, be užmokesčio sau, dėl ko visus iš ieškovų gautus pinigus privalėjo panaudoti tik jų skolų kreditoriams mokėjimui ir neturėjo teisės į jokią jų dalį, kaip galimą atlyginimą už savo gaištamą laiką, pastangas ir t.t.

CK 6.759 str. 1 dalis taip pat nustato įgaliotiniui (atsakovei) pareigą jam duotus pavedimus vykdyti pagal įgaliotojo (ieškovų) nurodymus, šioje byloje išimtinių aplinkybių, numatytų to paties straipsnio 2-oje dalyje, kuriomis atsakovė būtų galėjusi kiek tai nukrypti nuo ieškovų nurodymų, nėra, kita vertus, būtina pažymėti, jog ir pagal aptariamą išimtį nukrypimai privalo būti daromi įgaliotojo (ieškovų) interesais, kitaip tariant, jie bet kokiu atveju turi būti nukreipti įgaliotojų, o ne įgaliotinio poreikių tenkinimui. Tokia įgaliotinio pareiga yra analogiškai įtvirtinta ir CK 6.760 str. 8 dalyje. Tačiau, kaip teismas jau konstatavo aukščiau, šios bylos atveju ieškovų reikalaujama dalis jų atsakovei perduotų pinigų nebuvo panaudota pagal jų nurodymus ir jų poreikiams tenkinti.

CK 6.760 str. 8 dalies ir 6.764 str. 4 dalies normų koreliacija lemia įgaliotiniui, šiuo atveju atsakovei, imperatyvaus pobūdžio pareigą pasibaigus pavedimo sutarčiai pateikti įgaliotojams, ieškovams, ataskaitą apie pavedimui vykdyti iš jų gauto turto (pinigų) panaudojimą, grąžinti viską, ką yra gavęs pagal sutartį ir dar nepanaudojęs pagal paskirtį (likutį), atlikti visus būtinus veiksmus, kad būtų išvengta bet kokių nuostolių, o jeigu to nepadaro, - privalo atlyginti įgaliotojams, ieškovams, dėl to padarytus nuostolius bei grąžinti visa tai, kas yra jo nepagrįstas praturtėjimas. Pagal CK 6.242 str. 1 d. nuostatas teismas šios bylos aplinkybėmis sprendžia, jog atsakovė be teisėto pagrindo ir nesąžiningai praturtėjo abiejų ieškovų sąskaita ta dalimi iš jų gautų pinigų, kuri faktiškai nebuvo sumokėta ieškovų kreditoriams ir dėl kurių panaudojimo atsakovė niekaip negalėjo atsiskaityti prieš ieškovus, kad pateisinti šios dalies pinigų sunaudojimą. Kadangi ieškovų atlikti netekto jų turto-pinigų, kaip patirtų nuostolių, paskaičiavimai su parengiamajame posėdyje padarytais patikslinimais, atitinka duomenis apie jų pradelstus įsiskolinimus (skolas) ieškiniuose nurodytiems kreditoriams, per ginčo laikotarpį atliktus ieškovų vardu jiems mokėjimus (1 mokėjimas – 100 lt. AB „DnB“ bankui) bei išrašų iš atsakovės banko sąskaitos duomenis apie gautas iš ieškovų ir jos paimtas pinigų sumas, patikslinti D. K. ir R. Š. ieškiniai turi būti patenkinti visiškai.

Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas. Ieškovai atlyginti jiems kokias tai bylinėjimosi išlaidas pagal jų pareiškimus teismo posėdyje nereikalauja. Tačiau byloje turi būti atlyginamos bylinėjimosi išlaidos valstybei, kurias pagal bylos duomenis šio sprendimo priėmimo momentu sudaro : a) 184,80 lt. žyminio mokesčio už D. K. patikslintą ieškinį, nuo kurio mokėjimo ieškovė buvo atleista įstatymu, b) 361,20 lt. žyminio mokesčio už R. Š. patikslintą ieškinį, nuo kurio mokėjimo ieškovas buvo atleistas įstatymu, bei c) 30,12 lt. bylos nagrinėjimo išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, taigi viso – 576,12 lt. Kadangi patikslintieji ieškovų reikalavimai tenkinami visiškai, o atsakovė nuo tokių išlaidų atlyginimo nėra atleista įstatymu, būtent iš jos ir turi būti priteisiamas aptariamų išlaidų atlyginimas (Lietuvos Respublikos CPK 96 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 260, 265, 268, 270, 305 ir 307 str.str., teismas

nusprendė:

Patikslintus D. K. ir R. Š. ieškinius patenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovės V. L., asmens kodas – (duomenys neskelbtini) šešis tūkstančius vieną šimtą šešiasdešimt litų (6160 lt.) nuostolių atlyginimo ieškovei D. K., asmens kodas – (duomenys neskelbtini) .

Priteisti iš atsakovės V. L., asmens kodas – (duomenys neskelbtini) dvylika tūkstančių keturiasdešimt litų (12040 lt.) nuostolių atlyginimo ieškovui R. Š., asmens kodas – (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovės V. L., asmens kodas – (duomenys neskelbtini) penkis šimtus septyniasdešimt šešis litus 12 ct. (576,12 lt.) bylinėjimosi išlaidų valstybei (mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM, įstaigos kodas – 188659752, sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), banke AB „Swedbank“, banko kodas – 73000, įmokos kodas – 5660).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Vilkaviškio rajono apylinkės teismą.