Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio, Danguolės Šiugždinytės ir Jurgos Vasiliauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. V. gynėjo advokato Dainiaus Gudo apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų 2020 m. rugpjūčio 24 d. nuosprendžio, kuriuo R. V. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 6 dalį, 144 straipsnį ir nuteistas:

-pagal BK 281 straipsnio 6 dalį – 5 (penkerių) metų laisvės atėmimo bausme; vadovaujantis BK 68 straipsniu, R. V. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones 4 (ketveriems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos;

-pagal BK 144 straipsnį – 60 (šešiasdešimt) parų arešto bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta subendrinta 5 (penkerių) metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 68 straipsniu, R. V. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones 4 (ketveriems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – 3 (treji) metai 4 (keturi) mėnesiai laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 68 straipsniu, R. V. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones 4 (ketveriems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, vadovaujantis BK 75 straipsnio 5 dalies 5, 10 punktais, įpareigojant tęsti darbą ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

R. V. paskirtos kardomosios priemonės – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir dokumentų (asmens tapatybės kortelės ir vairuotojo pažymėjimo) paėmimas paliktos galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti bausmę – panaikintinos.

Civilinės ieškovės V. K. civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir iš R. V. priteista nukentėjusiajai V. K. 25 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Iš R. V. priteista 220 Eur bylinėjimosi išlaidų už nukentėjusiajai V. K. suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1.1. 2019 m. vasario 13 d. apie 1 val. (duomenys neskelbtini) ribose, kelio (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) kilometre, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (jo kraujyje rasta 1,36 promilės etilo alkoholio), neatsargiai vairuodamas automobilį „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto, 127 punkto, 128 punkto reikalavimus, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, sukeldamas pavojų kitų asmenų gyvybei, vairuodamas transporto priemonę nepasirinko saugaus važiavimo greičio, neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės techninę būklę, blogą matomumą nakties metu, nebuvo atidus ir dėmesingas, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, artėdamas prie priekyje ta pačia kryptimi važiavusio dviratininko A. K., turėdamas galimybę pamatyti dviratininką ir išvengti susidūrimo, laiku nepastebėjo dviratininko, nesumažino savo vairuojamo automobilio greičio ir dviratininką A. K. automobiliu partrenkė, dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu žuvo dviratininkas A. K.;

1.2. 2019 m. vasario 13 d. apie 1 val. (duomenys neskelbtini) ribose, kelio (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) kilometre, įvykus eismo įvykiui, kurio metu vairuodamas automobilį „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) artėdamas prie priekyje ta pačia kryptimi važiavusio dviračio, kurį vairavo A. K., nesumažino savo vairuojamo automobilio greičio iki priekyje važiavusio dviračio, vairuojamo A. K., ir jį partrenkė, taip sukeldamas pavojų dviračiu važiavusiam A. K. ir turėdamas pareigas, numatytas KET 219.4 punkto, 219.5 punkto reikalavimuose – įvykus eismo įvykiui, nepranešė policijai ir nepasiliko įvykio vietoje, iš įvykio vietos pasišalino su A. K., kuris po susidūrimo įčiuožė į automobilio salono vidų, A. K. ištraukė iš savo vairuojamo automobilio salono ir paliko kelio kelkraštyje (duomenys neskelbtini) ribose, kelio (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) kilometre, taip sukėlęs pavojų, turėdamas pareigą rūpintis nukentėjusiuoju, kai grėsė realus pavojus A. K. gyvybei, jam nepagelbėjo, nors turėjo galimybę suteikti jam pagalbą.

2. Marijampolės apylinkės teismas konstatavo, kad visi teisminio nagrinėjimo metu ištirti įrodymai – liudytojų, nukentėjusiosios, didžiąja dalimi ir paties kaltinamojo parodymai, rašytinė bylos medžiaga – yra pakankami daryti abejonių nekeliančias išvadas dėl R. V. kaltės padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 281 straipsnio 6 dalyje ir 144 straipsnyje. Teismas taip pat sprendė, kad bausmės tikslams pasiekti kartu su bausme tikslinga skirti BK 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę uždraudžiant 4 metus vairuoti transporto priemones. Pasisakydamas dėl byloje pareikšto civilinio ieškinio neturtinei žalai atlyginti teismas atsižvelgė į tai, kad dalį žalos – 5 000 Eur iš 30 000 Eur – atlygino draudimo bendrovė, įvertino V. K. paaiškinimus apie patirtus neigiamus išgyvenimus, atsižvelgė į teismų praktiką tokio pobūdžio bylose ir sprendė, kad civilinis ieškinys dėl likusios 25 000 Eur sumos yra pagrįstas ir įrodytas, todėl tenkintinas visiškai.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo R. V. gynėjo advokato Dainiaus Gudo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

6. Apeliacinio nagrinėjimo bendrosios nuostatos reglamentuotos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnyje. Šio straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Apeliaciniame skunde nusikalstamų veikų kvalifikavimo, įrodymų vertinimo, kaltės klausimai nėra keliami. Nuosprendis ginčijamas tik dėl civilinio ieškinio neturtinei žalai atlyginti, prašoma priteistą sumą mažinti. Taip pat keliamas klausimas dėl BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo pradžios termino. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą civilinio ieškinio išsprendimą reglamentuojančių normų taikymo bei su baudžiamojo poveikio priemonės terminų skaičiavimu susijusių aplinkybių aspektu, sprendžia, kad nuteistojo gynėjo apeliacinis skundas iš dalies yra pagrįstas.

7. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Dėl to asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinę ar neturtinę žalą, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas, tačiau kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimai, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.

8. Šioje byloje civilinį ieškinį pareiškė V. K., kuri prašė atlyginti dėl sutuoktinio mirties patirtą neturtinę žalą, kurią įvertino 30 000 Eur. Pirmosios instancijos teismas nukentėjusiosios pareikštą civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti tenkino visiškai ir, įvertinęs tai, kad 5 000 Eur atlygino draudimo bendrovė, iš R. V. priteisė 25 000 Eur. Vertinamu atveju dėl R. V. pareigos atlyginti jo nusikalstamais veiksmais padarytą žalą abejonių nekyla. Šios pareigos neneigia ir pats R. V.. Tačiau apeliaciniame skunde keliamas klausimas dėl priteistos neturtinės žalos dydžio, prašoma jį sumažinti, tokį prašymą grindžiant tuo, kad žuvusysis pats buvo neatsargus (buvo neblaivus, dviratis buvo be žibintų, važiavo važiuojamąja kelio dalimi). Taip pat skunde atkreipiamas dėmesys, kad teismas neturtinės žalos dydį nustatė įvertinęs ir tai, kad dėl žuvusiojo mirties neigiamus išgyvenimus patyrė ne tik žmona, bet ir trys vaikai, nors dėl jų ieškiniai nepareikšti.

9. Vertinant skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą dalyje dėl civilinio ieškinio neturtinei žalai atlyginti visų pirma pažymima, kad baudžiamajame įstatyme neturtinės žalos samprata nėra pateikiama, jį apibrėžiama CK. Neturtinę žalą CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibūdina kaip asmens fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą, bendravimo galimybių sumažėjimą ir kitas aplinkybes, teismo įvertintas pinigais. CK nenustatytas atlygintinos neturtinės žalos dydis, jį nustato teismas. Teismas neturtinės žalos dydį nustato pagal konkrečioje byloje teisiškai reikšmingų kriterijų visumą, atsižvelgdamas į ginamos vertybės specifiką. Teismas turi atsižvelgti į žalos sukeltas pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina ir tai, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiosios patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmos instancijos teismas, priešingai, negu tvirtinama apeliaciniame skunde, neturtinės žalos dydžio klausimą išsprendė tinkamai ir keisti nuosprendį šioje dalyje nėra pagrindo.

10. Skundžiamo nuosprendžio turinys patvirtina, kad į visas aplinkybes, turinčias reikšmės nustatant neturtinės žalos dydį, vertinamu atveju buvo atsižvelgta ir jos buvo įvertintos teisingai. Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas nukentėjusiosios pareikštą civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti visa apimtimi, atsižvelgė į tai, kad dėl vieno iš artimiausių žmonių – sutuoktinio, su kuriuo santuokoje gyveno beveik 20 metų ir su kuriuo ryšys buvo artimas, mirties nukentėjusioji patyrė neigiamus dvasinius išgyvenimus, dvasinį skausmą ir sukrėtimą, emocinę depresiją. Įvertino ir tai, kad A. K. buvo vienintelis šeimos maitintojas, šeima pragyvendavo iš A. K. gaunamų pajamų, todėl šiuo metu nukentėjusioji susiduria ir su materialiniais sunkumais, dėl to taip pat patiria neigiamus dvasinius išgyvenimus. Taip pat teismas, priešingai, negu tvirtinama skunde, atliko nukentėjusiojo elgesio kelyje analizę, vertino, ar jo padaryti KET pažeidimai atitinka didelio neatsargumo sampratą. Teismas nustatė, kad žuvusysis įvykio metu buvo neblaivus ir pagal KET reikalavimus iš tikrųjų negalėjo dalyvauti eisme. Tačiau įvertinęs tai, kad A. K., važiuodamas dviračiu tamsiu paros metu, vilkėjo ryškią šviesą atspindinčią liemenę, buvo įsijungęs žibintuvėlį ir, kaip nustatyta atlikto eksperimento metu, buvo matomas 209 metrų atstumu su įjungtu prožektoriumi, 200 m atstumu su išjungtu prožektoriumi, pagrįstai sprendė, kad eismo įvykio kilimui technine prasme įtakos žuvusiojo veiksmai neturėjo, o jokių kitų objektyvių įrodymų, kad A. K., nors ir būdamas neblaivus, būtų atlikęs kažkokius veiksmus, kurie dėl didelio jo neatsargumo būtų nulėmę ar įtakoję minėtą eismo įvykį, byloje nėra. Taigi teismas pagrįstai A. K. veiksmų nelaikė aplinkybe, turinčia esminės reikšmės nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį.

11. Nors nuosprendyje pirmosios instancijos teismas priteistinos neturtinės žalos dydį motyvavo ir tuo, kad dėl R. V. padaryto nusikaltimo neturtinę žalą, netekus tėvo, patyrė ir trys nukentėjusiosios bei žuvusiojo vaikai, nors jie patys (per įstatyminį atstovą ar asmeniškai) civilinio ieškinio šioje byloje nereiškė, vertindamas šias aplinkybes, kaip turinčias reikšmės nukentėjusiajai padarytos neturtinės žalos dydžiui, pirmosios instancijos teismas klaidos nepadarė. Iš tikrųjų šioje byloje civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo reiškė tik žuvusiojo žmona V. K., kuri ieškinyje prašė priteisti jai padarytą 30 000 Eur neturtinę žalą. Tačiau tai nereiškia, kad aplinkybių, susijusių su vaikų patiriamais neigiamais dvasiniais išgyvenimais, vertinimas tokiu atveju iš viso nėra galimas. V. K. nurodė, kad su vyru augino tris vaikus, iš kurių du nepilnamečiai, o vienas 19 metų. Po A. K. mirties gyventi labai sunku tiek emociškai, tiek ir finansiškai, kadangi jis buvo vienintelis šeimos maitintojas, jam mirus, vaikai ir ji patyrė didelį sukrėtimą, be jo toliau gyventi yra labai sunku. Taigi nekyla jokių pagrįstų abejonių dėl to, kad nukentėjusiosios patiriami dvasiniai išgyvenimai šiuo atveju yra susiję ne tik su jos pačios asmeniniais išgyvenimais, bet ir su rūpesčiu dėl vaikų emocinės bei materialinės gerovės jai likus vienai su trimis vaikais ir netekus sutuoktinio paramos.

12. Be to atkreipiamas dėmesys į tai, kad nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas šiuo atveju įvertino ne tik su nukentėjusiosios patirtais neigiamais išgyvenimais susijusias aplinkybes, tačiau atsižvelgė ir į R. V. turtinę padėtį bei realias galimybes atlygtini padarytą žalą (yra darbingo amžiaus, dirba, nei amžius, nei sveikatos būklė nėra kliūtimi susirasti papildomą ar geriau apmokamą darbą). Taigi nors šiuo atveju priteista suma neturtinei žalai atlyginti yra didesnė, negu tokio pobūdžio bylose paprastai priteisiama žuvusiojo sutuoktiniui (sutuoktinei), šioje byloje nustatytų ir aptartų aplinkybių kontekste, įvertinus ir R. V. elgesį po sukelto eismo įvykio (paliko partrenktą dviratininką šalikelėje, pagalbos nesuteikė, dėl pagalbos niekur nesikreipė, apie įvykį neinformavo), iš R. V. priteistos neturtinės žalos dydis – 25 000 Eur – nelaikytinas akivaizdžiai neatitinkančiu teisingumo, protingumo ir proporcingumo principų. Pažymima, kad dėl neturtinės žalos dydžio kiekvienoje byloje teismas sprendžia individualiai, įvertinęs konkrečias nagrinėjamoje byloje nustatytas aplinkybes ir duomenis, turinčius reikšmės nustatant neturtinės žalos dydį. Teismų praktikoje nusistovėję priteisiamos neturtinės žalos dydžiai konkretaus pobūdžio bylose yra vienas iš kriterijų, į kurį atsižvelgiama sprendžiant civilinio ieškinio klausimą, tačiau ne vienintelis. Aplinkybės (kriterijai), į kurias atsižvelgiama sprendžiant dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, nurodytos CK 6.250 straipsnyje ir šias aplinkybes pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje įvertino teisingai. Aptartų aplinkybių kontekste nepagrįstas ir apeliacinio skundo argumentas, kad teismas civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti išsprendė ir V. K. dviejų nepilnamečių ir vieno pilnamečio vaikų atžvilgiu, kadangi patenkinus nukentėjusiosios civilinį ieškinį, būtent jai ir buvo priteista neturtinė žala.

13. Teisėjų kolegija, įvertinusi aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių visumą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas civilinio ieškinio neturtinei žalai atlyginti klausimą išsprendė nepažeisdamas BPK ir CK reikalavimų, į visas aplinkybes, turinčias reikšmės nustatant neturtinės žalos dydį, atsižvelgė ir jas įvertino teisingai. Dėl to keisti šią nuosprendžio dalį nėra pagrindo.

14. Skunde taip pat keliamas klausimas dėl BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo pradžios termino, prašoma šios priemonės terminą skaičiuoti nuo vairuotojo pažymėjimo paėmimo dienos. BK 68 straipsnyje reglamentuota baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise. Pagal šio straipsnio 1 dalį teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis, įskaitant ir teise vairuoti kelių transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Baudžiamajame įstatyme nėra reglamentuota, nuo kada turi būti skaičiuojamas baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) terminas. Tačiau aktualioje kasacinėje praktikoje šiuo klausimus išaiškinta, kad baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis teise vairuoti transporto priemones – terminas skaičiuotinas nuo tos dienos, kai asmeniui buvo realiai atimta galimybė vairuoti transporto priemonę. Pagrindas skaičiuoti šios baudžiamojo poveikio priemonės pradžią nuo vairuotojo pažymėjimo paėmimo dienos yra tas, kad asmeniui taikytos kardomosios priemonės (dokumento paėmimo) turinys faktiškai atitinka baudžiamojo poveikio priemonės turinį, t. y. asmeniui taikomi tokio paties pobūdžio ir griežtumo apribojimai (visiškas apribojimas naudotis teise vairuoti transporto priemones), kokie yra taikomi ir paskyrus baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-144-628/2018, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-327-693/2018 ir kt.).

15. Iš baudžiamosios bylos matyti, kad R. V. kardomoji priemonė – dokumentų (asmens tapatybės kortelės ir vairuotojo pažymėjimo) paėmimas paskirta Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Nusikaltimų tyrimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos 2019 m. vasario 14 d. nutarimu. Taigi būtent nuo šios dienos buvo realiai suvaržyta R. V. galimybė naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes ir suformuotą teismų praktiką, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos nėra pagrįstas, todėl ši ginčijama nuosprendžio dalis keičiama nurodant, kad baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones terminas turi būti skaičiuojamas nuo R. V. vairuotojo pažymėjimo paėmimo dienos – 2019 m. vasario 14 d.

16. Byloje gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą nuteistajam R. V., kurias sudaro 108 Eur (4 t. b. l. 125). Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Pagal naująją šiuo metu galiojančią straipsnio redakciją, teismas priima sprendimą išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas iš kaltininko, o priimdamas sprendimą gali atsižvelgti tik į kaltininko turtinę padėtį. Bylos duomenimis nuteistasis R. V. dirba, yra sveikas, objektyvių duomenų apie nuteistojo sunkią turtinę padėtį byloje nėra, todėl atsižvelgiant į tai, taip pat į prašomų išieškoti išlaidų sumą, kuri nėra didelė ir yra adekvati suteiktų teisinių paslaugų apimčiai, antrinės teisinės pagalbos išlaidos išieškotinos iš nuteistojo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu, 332 straipsniu,

nutaria:

nuteistojo R. V. gynėjo advokato Dainiaus Gudo apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų 2020 m. rugpjūčio 24 d. nuosprendį nustatant, kad nuteistajam R. V. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones – 4 (ketverių) metų terminas skaičiuojamas nuo 2019 m. vasario 14 d.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Išieškoti iš nuteistojo R. V. 108 Eur valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.