Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. birželio 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. A. skundą atsakovui Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.

Pareiškėjas R. A. skundu (b. l. 1) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas įpareigoti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybą (toliau – ir Valdyba) atsiųsti pareiškėjui Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) direktoriaus 2010 m. balandžio 22 d. įsakymą Nr. 3K-32 „Dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atsisakymo“ (toliau – ir Įsakymas). Nurodė gavęs atsakovo 2010 m. lapkričio 24 raštą Nr. 10-27-S-10417 „Dėl R. A. Lietuvos Respublikos pilietybės atsisakymo“, kuriuo pareiškėjas prašomas informuoti telefonu, ar atvyks atsiimti Įsakymo kopiją į Valdybą, ar išsiųsti pareiškėjui minėto įsakymo kopiją paštu. Teigė 2010 m. gruodžio 6 d. raštu, išsiųstu registruotu paštu, nurodė minėtą kopiją atsiųsti paštu, tačiau jokio atsakymo negavo.

Atsakovas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdyba atsiliepimu į skundą (b. l. 7) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad 2010 m. balandžio 30 d. Valdyba iš Departamento gavo raštą „Dėl R. A. Lietuvos Respublikos pilietybės atsisakymo“ Nr. (15/3-9)-10K-13956, kuriame nurodyta, kad pareiškėjo prašymas atsisakyti Lietuvos Respublikos pilietybės Departamento Įsakymu patenkintas. Valdyba 2010 m. gegužės 5 d. išsiuntė pareiškėjui kvietimą atvykti į Valdybą ir atsiimti minėto Įsakymo išrašą, tačiau pareiškėjas neatvyko. 2010 m. lapkričio 24 d. pareiškėjui buvo pakartotinai išsiųstas kvietimas, į kurį pareiškėjas atsakė 2010 m. gruodžio 6 d. prašymu atsiųsti jam Įsakymo išrašą. Minėtas išrašas pareiškėjui išsiųstas 2010 m. gruodžio 13 d. registruotu laišku, kuris buvo grąžintas 2011 m. sausio 18 d. kaip neatsiimtas pareiškėjo.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepimu į skundą (b. l. 32-33) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad, Departamento duomenimis, Valdyba 2010 m. gruodžio 13 d. pareiškėjui registruotu laišku išsiuntė Įsakymo išrašą, 2011 m. sausio 18 d. registruotas laiškas buvo grąžintas Valdybai kaip neatsiimtas pareiškėjo. Darė išvadą, kad Valdyba pareiškėjo prašymą įvykdė, Įsakymo išrašą išsiuntė, tačiau pareiškėjas jo negavo ne dėl atsakovo kaltės.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. birželio 23 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Nurodė Pilietybės įstatymo 19 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 3 dalį, 26 straipsnį, 28 straipsnio 1, 3 dalis, vidaus reikalų ministro 2008 m. liepos 31 d. įsakymo Nr. 1V-292 „Dėl įgaliojimų suteikimo“ 1.1 punktą, Vyriausybės 2006 m. kovo 29 d. nutarimu Nr. 312 patvirtintų Lietuvos Respublikos pilietybės dokumentų rengimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 1, 40, 41, 44 punktus, nustatė, kad pareiškėjas prašymą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atsisakymo pateikė Valdybai, kuri minėtą prašymą persiuntė Departamentui. Departamentas pagal kompetenciją priėmė sprendimą dėl pareiškėjo prašymo. Įsakymas Pilietybės įstatymo nustatyta tvarka paskelbtas „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“. Departamento direktoriui priėmus Įsakymą, 2010 m. balandžio 30 d. Departamento Pilietybės reikalų skyrius raštu Nr. (15/3-9)10K-13956 pavedė Valdybai įteikti pareiškėjui Įsakymo išrašą. Konstatavo, kad atsakovo institucija vadovavosi Pilietybės įstatymo 26 straipsnio 1 dalyje nustatyta kompetencija – rengti pilietybės dokumentus, šią savo kompetenciją įgyvendino pagal Taisyklių reikalavimus. Nustatė, kad pareiškėjo prašymas buvo įvykdytas, Valdyba 2010 m. gruodžio 15 d. registruotu laišku išsiuntė pareiškėjui jo nurodytu adresu pašto siuntą. Pažymėjo, kad atsakovas nėra įpareigotas tikrinti pašto veiksmų sekos, kokiu būdu ir kada pareiškėjui perduodama pašto siunta. Darė išvadą, kad atsakovas, įteikdamas paštui registruotą pašto siuntą, įvykdė Departamento pavedimą bei teisės aktuose nustatytą kompetenciją pagal pareiškėjo išreikštą pageidavimą. Teismas neturėjo pagrindo nesiremti teismui pateikta pašto pažyma. Pažymėjo, kad pareiškėjas pats pasirinko būdą, kuriuo pageidavo gauti Įsakymo išrašą, nurodė adresą. Atsakovas išsiuntė sprendimą pareiškėjo nurodytu adresu. Institucijai įvykdžius pareigą dėl korespondencijos išsiuntimo pareiškėjo nurodytu adresu, teismas preziumavo, kad pareiga yra įvykdyta tinkamai. Pabrėžė, kad institucijai nėra nustatyta pareiga siųsti sprendimą pakartotinai, iki sprendimas bus įteiktas pareiškėjui. Pažymėjo, kad pareiškėjui, gavusiam 2010 m. lapkričio 24 d. raštą, buvo žinoma apie kitą galimą sprendimo įteikimo būdą, pareiškėjas galėjo (ir šiuo metu gali) atvykti ir asmeniškai atsiimti priimtą sprendimą dėl pilietybės atsisakymo.

III.

Pareiškėjas R. A. apeliaciniu skundu (b. l. 98-101) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir pareiškėjo skundą tenkinti.

Nurodo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalį ir pažymi, kad valstybės institucijos neturi teisės uždėti asmeniui pareigos pačiam ieškoti paskelbto sprendimo, bet privalo jį įteikti pareiškėjui. Atkreipia dėmesį, kad teismui pateikė pašto siuntų, gautų pašte ir įteiktų pareiškėjui, sąrašą, kuriame nėra ginčo pašto siuntos. Pažymi, kad ta pati pašto siunta atiduotų pašto siuntų sąraše yra įrašyta du kartus. Nurodo, kad teismo sprendime duomenys apie ginčo pašto siuntos įteikimą neatitinka vidaus pašto siuntų paieškos duomenų. Mano, jog apeliacinės instancijos teismas turi pareikalauti, kad AB „Lietuvos paštas“ pateiktų teismui originalus dokumentų, kurių kopijas pareiškėjas pateikė teismui. Teigia, jog 2011 m. gegužės 19 d. pažymoje Nr. 3-4633 „Apie registruotosios pašto korespondencijos siuntos įteikimą“ nepagrįstai nustatyta, kad siuntos saugomos 1 mėnesį, be to, šioje pažymoje nurodomi duomenys apie ginčo pašto siuntos įteikimą neatitinka „Vidaus pašto siuntų paieškos“ duomenų. Daro išvadą, kad AB „Lietuvos paštas“ neįvykdė teismo 2011 m. gegužės 2 d. įpareigojimo. Atkreipia dėmesį, kad atsakovas nepateikė teismui jokių įrodymų, jog būtų siuntęs pareiškėjui Valdybos 2010 m. gegužės 5 d. raštą Nr. 10-27-S-3622. Nurodo Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 1, 4 dalis ir daro išvadą, kad Departamento direktorius priėmė sprendimą, nurodytą Pilietybės įstatymo 24 straipsnio 3 dalyje, neturėdamas įgaliojimo. Nurodo Pilietybės įstatymo 24 straipsnio 3 dalį, vidaus reikalų ministro 2008 m. liepos 31 d. įsakymo Nr. 1V-292 1.1, 3 punktus ir daro išvadą, kad Įsakymo priėmimo dieną Departamento direktorius nebeturėjo įgaliojimų priimti sprendimus, nurodytus Pilietybės įstatymo 24 straipsnio 3 dalyje. Atkreipia dėmesį į vidaus reikalų ministro 2010 m. spalio 19 d. įsakymą Nr. 1V-652, 2010 m. gruodžio 27 d. įsakymą Nr. 1V-801 ir daro išvadą, kad Įsakymo priėmimo dieną Departamento direktorius neturėjo vidaus reikalų ministro įgaliojimo priimti sprendimus, nurodytus Pilietybės įstatymo 24 straipsnio 3 dalyje. Daro išvadą, kad Departamento direktorius įgaliojimų neturėjo, todėl visi jo veiksmai naikintini kaip neteisėti, visi sprendimai, priimti nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2010 m. spalio 24 d., turi būti peržiūrėti ir patvirtinti ar panaikinti subjekto, tuo metu turėjusio reikiamus įgaliojimus. Nurodo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau - ir ABTĮ) 109 straipsnio 1, 2 dalis ir pažymi, kad teismas privalo panaikinti Departamento direktoriaus 2010 m. balandžio 22 d. įsakymą Nr. 3K-32 bei įpareigoti vidaus reikalų ministrą iš naujo nagrinėti ir priimti sprendimus dėl visų per laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2010 m. spalio 24 d. Departamento priimtų sprendimų, atliktų veiksmų, numatytų Pilietybės įstatyme.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 104-106) prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Pažymi, kad pareiškėjas pats pasirinko būdą, kuriuo pageidavo gauti Įsakymo nuorašą, nurodė adresą, kuriuo Įsakymas buvo išsiųstas. Pabrėžia, kad teisės aktuose institucijai nenustatyta pareiga siųsti sprendimą pakartotinai, kol jis bus įteiktas pareiškėjui, Valdyba nėra įpareigota tikrinti pašto veiksmų sekos, kokiu būdu ir kada pareiškėjui perduodama siunta. Pažymi, kad pareiškėjas galėjo ir šiuo metu gali atvykti į Valdybą ir asmeniškai atsiimti Įsakymą. Daro išvadą, kad nėra pagrindo teigti, jog Valdyba neveikė taip, kaip privalėjo veikti ir dėl to pažeidė pareiškėjo teises. Nurodo ABTĮ 130 straipsnio 5 dalį ir pažymi, kad nagrinėjant administracinę bylą pirmosios instancijos teisme, pareiškėjas buvo pateikęs tik vieną reikalavimą – įpareigoti Valdybą atsiųsti jam Įsakymą. Daro išvadą, kad reikalavimas panaikinti Įsakymą, įpareigoti vidaus reikalų ministrą iš naujo nagrinėti ir priimti sprendimus dėl visų per laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2010 m. spalio 24 d. Departamento priimtų sprendimų, atliktų veiksmų, numatytų Pilietybės įstatyme, yra nauji reikalavimai. Pažymi, kad pastarasis reikalavimas yra susijęs ne su paties pareiškėjo, o su kitų asmenų, kurie nėra byloje dalyvaujantys asmenys, galimai pažeistų teisių gynimu ar su viešojo intereso gynimu. Nurodo ABTĮ 5 straipsnio 3 dalies 2 punktą ir daro išvadą, kad pareiškėjas neturi įgaliojimų ginti kitų asmenų teises / viešąjį interesą. Atkreipia dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-113/2011.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV.

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl atsakovo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybos pareigos atsiųsti pareiškėjui Departamento direktoriaus Įsakymą.

Taisyklių 45 punkte nurodyta, kad vidaus reikalų ministro ar jo įgaliotos institucijos vadovo įsakymai dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atsisakymo, skelbiami Pilietybės įstatymo 26 straipsnio nustatyta tvarka. Pilietybės įstatymo 26 straipsnis nustato, kad vidaus reikalų ministro ar jo įgaliotos institucijos vadovo įsakymai dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atsisakymo, skelbiami „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“. Pažymėtina, kad Departamento direktoriaus 2010 m. balandžio 22 d. įsakymas Nr. 3K-32 „Dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atsisakymo“ 2010 m. balandžio 28 d. buvo paskelbtas viešai oficialaus leidinio „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“ Nr. 31(i)-427.

Taisyklių 44 punkte įtvirtinta, jog sprendimai dėl Lietuvos Respublikos pilietybės parengiami dviem egzemplioriais, vienas iš jų įteikiamas ar išsiunčiamas asmeniui, dėl kurio priimtas sprendimas.

Departamento Pilietybės reikalų skyrius 2010 m. balandžio 30 d. raštu Nr. (15/3-9)10K-13956 (b. l. 17) kreipėsi į Valdybą, be kita ko, prašydamas įteikti Įsakymo išrašą pareiškėjui. Iš Valdybos 2010 m. lapkričio 24 d. rašto Nr. 10-27-S-10417 (b. l. 2-3) matyti, kad pareiškėjas buvo informuotas, jog jo prašymą atsisakyti Lietuvos Respublikos pilietybės Departamento direktorius Įsakymu tenkino, ir paprašyta informuoti, ar pareiškėjas atvyks atsiimti Įsakymo kopiją į Valdybą, ar jam išsiųsti Įsakymo kopiją paštu. Pareiškėjas 2010 m. gruodžio 6 d. raštu (b. l. 4) atsakovo prašė išsiųsti Įsakymo kopiją raštu. Atsakovo teigimu, minėtame rašte nurodytu adresu 2010 m. gruodžio 13 d. pareiškėjui registruotu paštu buvo išsiųstas Įsakymo išrašas, tačiau 2011 m. sausio 18 d. registruotas laiškas grąžintas Valdybai kaip neatsiimtas pareiškėjo. Byloje esantis siunčiamų dokumentų registro duomenų išrašas (b. l. 123-170) rodo, kad Valdybos 2010 m. gruodžio 13 d. raštas Nr. 10-27-S-11010 (b. l. 14), kuriuo siunčiamas Įsakymas, Valdyboje registruotas 2010 m. gruodžio 13 d., o voko kopija (b. l. 8) patvirtina, kad minėtas Valdybos 2010 m. gruodžio 13 d. raštas pareiškėjui išsiųstas 2010 m. gruodžio 15 dieną. Tai patvirtina ir AB Lietuvos paštas 2011 m. gegužės 19 d. pažyma Nr. 3-4633 (b. l. 76), iš kurios taip pat matyti, kad pareiškėjo rasti nepavyko, jam gaunamosios pašto korespondencijos dėžutėje buvo paliktas pranešimas apie gautą siuntą, o neatvykus į paštą atsiimti siuntos ir pasibaigus jos saugojimo pašte laikui, 2011 m. sausio 18 d. siunta grąžinta siuntėjui. Iš byloje esančių AB Lietuvos paštas atiduotų pašto siuntų kopijų (b. l. 77-79), vidaus pašto siuntų paieškos duomenų (b. l. 85), AB Lietuvos paštas 2012 m. sausio 11 d. pažymos Nr. 3-265 (b. l. 119) matyti, kad pareiškėjui 2010 m. gruodžio 17 d. nepavyko pristatyti siuntos.

Išdėstytos bylos faktinės aplinkybės rodo, kad atsakovas tinkamai vykdė teisės aktų reikalavimus, susijusius su pareiškėjo supažindinimu su Įsakymu. Pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad atsakovas nėra įpareigotas tikrinti pašto veiksmų sekos. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. spalio 3 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A858-2355/2011 konstatuota, jog pareiškėjas turėjo galimybę susipažinti su Įsakymo turiniu, ir tai padarė, prieita išvada, kad pareiškėjas apie priimtą Įsakymą buvo informuotas per protingą terminą, papildomai informuoti pareiškėją apie Įsakymą, kurio turinį jis žino, nėra prasminga. Pažymėtina, kad apelianto argumentai, susiję su pašto siuntos atiduotų pašto siuntų sąraše įrašymu du kartus, pašto siuntos saugojimo laiku, neturi esminės reikšmės skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui, todėl neanalizuotini.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 130 straipsnio 5 dalis numato, jog apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Naujais reikalavimais nelaikomi reikalavimai, neatsiejamai susiję su jau pareikštais reikalavimais.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde pateikė naujus reikalavimus, kurie nebuvo kelti pirmosios instancijos teisme, t. y. reikalavimą panaikinti Departamento direktoriaus Įsakymą, taip pat reikalavimą įpareigoti vidaus reikalų ministrą iš naujo nagrinėti ir priimti sprendimus dėl visų per laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2010 m. spalio 24 d. Departamento priimtų sprendimų ir atliktų veiksmų, numatytų Lietuvos Respublikos pilietybės įstatyme. Pažymėtina, kad teisminio nagrinėjimo metu pareiškėjas nepasinaudojo teise patikslinti savo skundą ir skųsti ne tik atsakovo veiką, bet ir ginčyti Departamento direktoriaus Įsakymo teisėtumą ir pagrįstumą. Darytina išvada, kad apeliaciniame skunde pateiktas reikalavimas panaikinti Departamento direktoriaus Įsakymą laikytinas nauju reikalavimu, kuris nėra neatsiejamai susijęs su pareikštu reikalavimu. Toks reikalavimas nebuvo teiktas pirmosios instancijos teismui, todėl apeliacinės instancijos teisme nenagrinėtinas (ABTĮ 130 str. 5 d.). Analogiška išvada darytina ir dėl reikalavimo įpareigoti vidaus reikalų ministrą iš naujo nagrinėti ir priimti sprendimus dėl visų per laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2010 m. spalio 24 d. Departamento priimtų sprendimų ir atliktų veiksmų, numatytų Pilietybės įstatyme. Iš pareiškėjo skundo pirmosios instancijos teismui matyti, kad toks reikalavimas pirmosios instancijos teisme keliamas nebuvo. Be to, toks reikalavimas yra abstraktus, pareiškėjas nenurodo konkrečių ginčijamų teisės aktų, taip pat nepateikia argumentų, kaip šie aktai pažeidžia jo teises ar teisėtus interesus (ABTĮ 5 str. 1 d., 5 str. 3 d. 1 p.). Dėl šių priežasčių minėta pareiškėjo apeliacinio skundo dalis taip pat nenagrinėtina. Pažymėtina, kad analogiškos pozicijos laikytasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. spalio 3 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A858-2355/2011.

Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai interpretavo ir taikė teisės aktus, reguliuojančius ginčo santykius, bei faktines ginčo aplinkybes, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, atitinkantį Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 straipsnio reikalavimus, todėl apeliacinis skundas netenkinamas ir pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pareiškėjo R. A. apeliacinis skundas netenkinamas.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. birželio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo R. A. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius BakaveckasArūnas SutkevičiusVaida Urmonaitė-Maculevičienė