Vilniaus apygardos teismo nutartis

2012-06-05 · Civilinė byla Nr. 2A-1776-340/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-06-05
Bylos Nr.
2A-1776-340/2012
Teisminio proceso Nr.
2-45-3-00670-2011-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Vytautas Zelianka, Jelena Šiškina, Tatjana Žukauskienė (pran.)
Atsakovas
V. S.
Ieškovas
L. S.
Kategorijos
  • 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-1776-340/2012Teisminio proceso Nr. 2-45-3-00670-2011-1Procesinio sprendimo kategorijos: 78.2.1; 121.14; 121.18; 121.21 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2012 m. birželio 5 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija,susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Tatjanos Žukauskienės,kolegijos teisėjų Jelenos Šiškinos, Vytauto Zeliankos,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo V. S. apeliacinį skundą dėl Švenčionių rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės L. S. ieškinį atsakovui V. S. dėl išlaikymo priteisimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Byloje keliamas klausimas dėl išlaikymo šalių nepilnametei dukrai dydžio ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.

Šalies argumentai

Ieškovė, kreipdamasi į teismą su ieškiniu, prašė priteisti iš atsakovo V. S. išlaikymą dukrai D., gim. (duomenys neskelbtini), iki jos pilnametystės po 400 Lt kas mėnesį mokomomis periodinėmis išmokomis. Taip pat prašė priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą už trijų metų laikotarpį nuo 2008-08-01 iki 2011-08-01 – 14 400 Lt. Nurodė, kad atsakovas yra D. S., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas. Šalys kartu negyvena. Atsakovas neteikia lėšų savo dukros išlaikymui. Mergaitė turi sveikatos problemų, dėl kurių ją dažnai tenka vežti į Vilnių patikrinimams ir tyrimams, o tai yra papildomos lėšos. Dukra auga, jos poreikiai didėja, todėl prašo priteisti iš atsakovo dukros D., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 400 Lt kas mėnesį mokomomis periodinėmis išmokomis bei išlaikymo įsiskolinimą už 2 metus nuo ieškinio pateikimo dienos – 9 600 Lt. Nuo kitos dalies reikalavimų, t. y. išlaikymo įsiskolinimo dar už 1 metus priteisimo atsisakė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Švenčionių rajono apylinkės teismas 2011-11-29 sprendimu ieškinį patenkino iš dalies; priteisė iš V. S. dukros D. S., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui nuo 2009-08-04 iki 2011-11-29 išlaikymo įsiskolinimą 11 133 Lt, o nuo 2011-11-30 – po 400 Lt kas mėnesį iki D. pilnametystės, priteistomis lėšomis uzufrukto teise disponuoja L. S.; kitoje dalyje civilinę bylą nutraukė; priteisė iš V. S. 144 Lt žyminį mokestį ir 19,80 Lt teismo turėtų pašto išlaidų valstybės naudai; sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo nukreipė skubiai vykdyti.

Teismas nustatė, kad atsakovas yra D. S., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas. Atsakovas pripažino, kad jis ieškovės nurodytu laikotarpiu ir šiuo metu neteikia lėšų vaiko išlaikymui. Teismas konstatavo, kad įstatymas imperatyvia forma nustato tėvų pareigą teikti išlaikymą savo vaikams, o sprendžiant išlaikymo klausimus prioritetinis yra vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Įstatyminė nuostata dėl tėvų pareigos teikti išlaikymą savo vaikams proporcingai savo turtinei padėčiai negali būti aiškinama formaliai akcentuojant tik tėvų turtinę padėtį ir tuo kuriant prielaidas nukrypti nuo prioritetinio vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo – bet kokiu atveju tėvai savo vaikams turi teikti išlaikymą, garantuojantį minimalų socialiai priimtiną poreikių tenkinimo lygį. Tokį poreikių tenkinimo lygį atitinka 1 MMA. Atsakovas nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kodėl jis negali susirasti darbo, kad turėtų galimybę tinkamai išlaikyti nepilnamečius vaikus, taip pat byloje nenustatyta, kad jis dabartiniu metu būtų riboto darbingumo dėl sveikatos ar kitų objektyvių priežasčių. Atsakovas pats pasirinko savo gyvenimo būdą, todėl jo teiginys, kad jis neturi pakankamai lėšų išlaikyti nepilnametį vaiką, neatleidžia jo visiškai nuo šios pareigos vykdymo. Teismas nustatė, kad atsakovas nuosavybės teisė valdė nekilnojamąjį turtą, t. y. gyvenamąjį namą su priklausiniais, esančius (duomenys neskelbtini), bet, prasidėjus teismo procesui, jį perleido. Todėl, atsakovo argumentus, jog jis neturi darbo, lėšų, teismas vertino kritiškai, tuo labiau, jog atsakovas su ieškiniu sutiko visiškai. Todėl iš atsakovo, atsižvelgiant taip pat į dukros amžių (15 metų), jos sveikatos būklę (jai nustatytas lengvas neįgalumo lygis), priteistinos 400 Lt dydžio išmokos kas mėnesį iki dukros pilnametystės. Ieškovė prašo priteisti išlaikymo įsiskolinimą už 2 metus iki ieškinio pareiškimo. Atsakovas pripažino, kad išlaikymo šiuo laikotarpiu nemokėjo ir su tokiu reikalavimu sutiko visiškai. Ieškovė į teismą dėl išlaikymo išieškojimo kreipėsi 2011-08-04, todėl už laikotarpį nuo 2009-08-04 iki bylos išnagrinėjimo dienos (2011-11-29) iš atsakovo priteistinas 11 133 Lt išlaikymo įsiskolinimas. Ieškovei atsisakius nuo dalies reikalavimo, t.y. išlaikymo įsiskolinimo priteisimo dar už 1 metus, teismas šioje dalyje bylą nutraukė.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas prašo Švenčionių r. apylinkės teismo 2011-11-29 sprendimą pakeisti: priteistino išlaikymo dydį į 150 Lt, šią sumą skaičiuojant ir retrospektyviniu aspektu dėl įsiskolinimo už šalių sulygtą 2 metų laikotarpį; priteisto išlaikymo forma vaikui iš atsakovo priteisti atsakovui bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini) ½ dalį, kaip pagrindą imant 150 Lt sumą, ją skaičiuojant ir retrospektyviniu aspektu dėl įsiskolinimo už šalių sulygtą 2 metų laikotarpį; teismui nusprendus, kad prašymų patenkinimui nepakanka byloje esančios informacijos (įrodymų) ir/ar ieškovė nepateiks savo ir dukters turtinę padėtį pagrindžiančių dokumentų, bylą grąžinti nagrinėti pirmajai instancijai iš naujo; priteisti visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apelianto teigimu, skundžiamame sprendime neteisingai nurodyta, jog atsakovas sutiko su pareikštu ieškiniu ir prašytu priteisti išlaikymo dydžiu – 400 Lt kas mėnesį, taip pat su išlaikymo įsiskolinimu – 2 m. Sprendimas priimtas tik formaliai pagrindais: nevisapusiškai įvertinus visas bylos aplinkybes, vadovaujantis išimtinai tik ieškovės argumentais ir motyvais, netyrus pačios ieškovės turtinės padėties; netyrus nepilnamečio vaiko gaunamų išmokų iš valstybės; neįvertinus išlaikymo dydžio proporcingumo tėvo turtinei padėčiai, priteisto išlaikymo įtakos tėvo galimybei minimaliai užtikrinti tolesnį savo egzistavimą bei išvengti galimų neigiamų pasekmių; nesvarsčius alternatyvios priteistino išlaikymo formos ne pinigine išraiška, o konkrečia nekilnojamojo turto dalimi; klaidingai interpretuojant atsakovo poziciją dėl pareikšto ieškinio apimties. Nagrinėdamas bylą teismas nebuvo aktyvus. Nurodo, jog nekvestionuoja pačios išlaikymo prievolės būtinybės.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo Švenčionių r. apylinkės teismo 2011-11-29 sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog teismas tinkamai taikė ir aiškino materialinės teisės normas. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, atsakovas sutiko su ieškovės keliamais reikalavimais – išlaikymo dydžiu ir jo forma. Apeliaciniame skunde draudžiama kelti reikalavimus, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Nurodo, kad net ir imant atsakovo nepagrįstai nurodomą 150 Lt kasmėnesinę sumą dukters išlaikymui, atsakovo ½ turto dalies nepakanka išlaikymui. Pažymi, kad ta pačia turto dalimi atsakovas nori užskaityti ir pilnametės dukters, kuri kreipėsi į teismą dėl išlaikymo, išlaikymą. Ieškovės teigimu, apeliantas visais įmanomais būdais vengia teikti išlaikymą savo nepilnametei dukrai. Apelianto sunki turtinė padėtis susidarė dėl jo paties kaltės – girtauja, niekur nedirba.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai.

Šalys kartu su procesiniais dokumentais pateikė apeliacinės instancijos teismui rašytinius įrodymus, prašė juos priimti ir vertini kartu su kitais bylos įrodymais; apeliantas pateikė 2011-12-13 pažymą apie asmens valstybinį socialinį draudimą (b.l. 56-60); ieškovė su atsiliepimu – V. S. ieškinio V. S. dėl išlaikymo nuorašą, V. S. atsiliepimo į V. S. ieškinį nuorašą, išrašą iš medicininių dokumentų, pažymą, nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašus (b.l. 65-80). Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 str.). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama, kad pirmosios instancijos teisme ginčo dėl išlaikymo dydžio nebuvo, sprendžia, kad būtinumas teikti įrodymus iškilo po teismo sprendimo priėmimo ir prijungia prie bylos medžiagos abiejų šalių pateiktus rašytinius įrodymus.

Teisėjų kolegija, remdamasi byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir surinktais įrodymais, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino bylos faktines aplinkybes, teismo sprendimas priimtas tinkamai pritaikius materialinės bei procesinės teisės normas, teismo išvados atitinka įstatymo nustatyta tvarka ir įstatymo nustatytomis įrodinėjimo priemonėmis konstatuotas bylai reikšmingas aplinkybės; teismas nepažeidė civilinio proceso normų reglamentuojančių įrodinėjimą bei įrodymų vertinimą, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teismų praktikos bylose dėl išlaikymo priteisimo nepilnamečiams vaikams nuostatų; sprendimas teisėtas ir pagrįstas (CPK 185, 263 str.).

Apeliantas nurodo, kad nėra aišku (sprendime nėra nei vieno argumento), kodėl teismas nevertino atsakovo pozicijos, nurodytos 2011-08-22 prieštaravime, kuriame atsakovas buvo nurodęs, kad išlaikymą teiks tiek, kiek leidžia galimybės, o su įsiskolinimu nesutinkąs. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismui priėmus teismo įsakymą, atsakovas buvo pateikęs tokio turinio prieštaravimą (b.l. 8), tačiau nagrinėjant bylą ieškinio teisenos tvarka atsakovo pozicija pasikeitė. Bylos duomenimis, parengiamajame teismo posėdyje atsakovas iš dalies sutiko su ieškiniu: sutiko mokėti po 400 Lt į mėnesį ir sutiko su įsiskolinimu už du metus; abiems šalims sutikus, teismas pradėjo žodinį bylos nagrinėjimą iš esmės (b.l. 41). Teikdamas paaiškinimus bylos nagrinėjimo iš esmės metu atsakovas dar kartą patvirtino, kad sutinka mokėti įsiskolinimą už du metus, pažadėjo sumokėti šią sumą; pareiškė, kad sutinka su išlaikymu po 400 Lt per mėnesį, nes vaikas turi sveikatos problemų (b.l. 42); tokiu būdu atsakovas sutikdamas su ieškiniu ir duodamas paaiškinimus, pripažino du faktus – kad neteikė išlaikymo dukrai du metus ir kad vaiko su specialiais poreikiais išlaikymui teiks 400 Lt per mėnesį. Nereikia įrodinėti aplinkybių, kurios grindžiamos šalių pripažintais faktais (CPK 182 str. 5 p.). Šalis turi teisę pripažinti faktus, kuriais kita proceso šalis grindžia savo reikalavimą ar atsikirtimą; teismas gali laikyti pripažintą faktą nustatytu, jeigu įsitikina, kad pripažinimas atitinka bylos aplinkybes ir nėra šalies prareikštas dėl apgaulės, smurto, grasinimo suklydimo ar siekiant nuslėpti tiesą (CPK 187 str.). Atsakovo faktų pripažinimas atitinka bylos aplinkybes: bylos duomenimis šalių dukrai D. iki 2014-07-18 nustatytas lengvas neįgalumo lygis (b.l. 13); bylos nagrinėjimo metu ieškovė paaiškino, kad mergaitei buvo operuota širdis, ji turi reguliariai važinėti į Vilnių patikrinimams ir tyrimams, t. y. bylos duomenys patvirtina, kad šalių dukra turi specialiųjų poreikių, kurių tenkinimui reikia daugiau lėšų, nei tokio pat amžiaus sveiko vaiko poreikių tenkinimui. Apelianto pateikta pažyma apie asmens valstybinį socialinį draudimą patvirtina, kad apeliantas nuo 2004 m. iki 2009 m. dirbo epizodiškai, nuo 2009 m. nedirba (b.l. 56-60), t. y. patvirtina atsakovo pripažintą aplinkybę, kad jis neteikė dukrai išlaikymo du metus, nes nedirbo. Atsakovas nepateikė pastabų dėl protokolo CPK numatyta tvarka, objektyvių duomenų, kad atsakovo faktų pripažinimas buvo išgautas apgaule, smurtu ir pan., byloje nėra. Taigi, bylos duomenys paneigia apelianto argumentus, jog teismo posėdžio metu jis nebuvo sutikęs su išlaikymo dydžiu ir įsiskolinimu.

Apelianto samprotavimai apie teisėjo aktyvų vaidmenį šeimos bylose, kur ypač yra ryškus viešasis interesas yra teisingi, tačiau viešąjį interesą tokios kategorijos bylose sudaro ne visų šeimos narių teisių ir teisėtų interesų gynimas, bet silpniausios savo teisių įgyvendinimo požiūriu visuomenės dalies – nepilnamečių vaikų teisių ir teisėtų interesų gynimas; pilnamečiai šeimos nariai – šeimos bylos proceso dalyviai laisvai ir savarankiškai disponuoja joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis, laikydamiesi Civilinio proceso kodekso nuostatų (CPK 13 str.). Taigi kolegija sprendžia, kad bylą nagrinėjantis teismas, laikydamas, kad nepilnametės mergaitės teisė gauti išlaikymą iš tėvo bus užtikrinta, atsakovui sutikus mokėti 400 Lt per mėnesį ir sutikus kompensuoti išlaikymo įsiskolinimą už 2 metus, neturėjo procesinės pareigos savo iniciatyva reikalauti iš ieškovės įrodymų apie ieškovės darbo užmokestį, vaiko gaunamas socialines išmokas ir pan., ir svarstyti mažesnio dydžio išlaikymo, nei pripažino pats atsakovas, priteisimo klausimą. Apelianto argumentas, kad sprendimas priimtas vien formaliais, o ne realiais pagrindais, pažeidžiant teismo pareigą rinkti įrodymus savo iniciatyva bei CPK 160 str. nuostatas atmetamas, kaip teisiškai nepagrįstas.

Apeliantas nurodė, kad priteisdamas nepilnametei mergaitei išlaikymą po 400 Lt išlaikymo per mėnesį, pažeidė proporcingumo tėvų turtinei padėčiai principą (CPK 3.192 str. 2 d.) bei teismų praktikoje įtvirtintą nuostatą, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikymo daugiau, nei objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis. Apeliantas pažymėjo, kad teismas savo sprendime konstatavo, kad atsakovas nedirba jau apie du metus, tai yra tiesa, tačiau priteisdamas išlaikymą, teismas į tai neatsižvelgė.

Teisėjų kolegija negali sutikti su tokia atsakovo argumentacija.

Kaip jau buvo paminėta, civilinio proceso normos įpareigoja teismą prioritetiškai ginti nepilnamečių vaikų teises ir teisėtus interesus. Išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 2 d.). Taigi tėvai privalo patenkinti vaiko poreikius maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti vaikui reikiamų priemonių jo gabumams lavinti, taip pat žaidimams ir panašiai. Taigi, sprendžiant dėl vaiko išlaikymo dydžio konkrečiu atveju pirmiausiai reikia atsižvelgti į protingus vaiko poreikius, kuriuos lemia jo gabumai, polinkiai. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti nurodyta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 str. 2 d.), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje nustatytas orientacinis kriterijus išlaikymo, tenkinančio būtinus vaiko poreikius – teiktino iš abiejų tėvų vieno mėnesio išlaikymo dydis negali būti mažesnis už vieną minimalią mėnesio algą; skundžiamo teismo sprendimo priėmimo dienai tai sudaro 800 Lt (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004); nors nagrinėjamoje byloje atsakovui sutikus mokėti vaiko išlaikymui 400 Lt per mėnesį teismas nenustatinėjo, kokia suma reikalinga šalių dukros poreikių tenkinimui, tikėtina, kad, atsižvelgiant į mergaitės amžių sprendimo priėmimo metu (15 metų) ir specialius poreikius, jos išlaikymui reikalinga suma viršija teismų praktikoje nustatytą orientacinę sumą, skirtą sveiko vaiko minimalių protingų poreikių tenkinimui. Apeliantas nepateikė jokių įrodymų, kad jo siūlomas išlaikymo dydis – 150 Lt per mėnesį užtikrins 15-metės moksleivės, turinčios specialių poreikių dėl sveikatos, protingus poreikius bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas.

Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams. Vien ta aplinkybė, kad vienas iš tėvų, būdamas darbingo amžiaus ir sveikatos, nedirba ir neieško darbo, savaime nėra teisinis pagrindas mažinti išlaikymą nepilnamečiam vaikui, nes ši aplinkybė nepateisina nuolatinių pajamų iš darbo teisinių santykių neturėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009).

Nagrinėjamos bylos duomenimis atsakovas nuo 2009 m. nedirba ir neturi jokių pajamų, tačiau atsakovas, gimęs (duomenys neskelbtini), yra darbingo amžiaus, duomenų, kad jo darbingumas būtų apribotas dėl sveikatos problemų, byloje nėra. Kolegija pažymi, kad sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti; apeliantas nepateikė įrodymų, kad ėmėsi tokių priemonių; apelianto samprotavimai apie globalią pasaulinę ekonominę krizę neatleidžia nuo pareigos teikti būtiną išlaikymą vaikams. Bylos duomenimis, apeliantas 2008 m. gydėsi nuo alkoholizmo, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, priklausomybės ligos negali pateisinti pareigos išlaikyti nepilnametį vaiką nevykdymą.

Vaikui reikalingo išlaikymo dydis negali būti nustatomas likutiniu principu – tiek, kiek tėvas gali skirti vaiko išlaikymui po to, kai jo poreikiai bus patenkinti; vaiko teisėtas interesas gauti tinkamą išlaikymą ginamas prioritetiškai (CK 3.3 str. 1 d.). Taip pat pažymėtina, kad šalių dukra gyvena su motina, t. y. ieškovė suteikia dukrai būstą, moka jai tenkančią mokesčių už komunalines paslaugas dalį, jai tenka didžiausia išlaidų ir rūpinimosi vaiku našta. Dėl išdėstyto teisėjo kolegija atmeta apelianto argumentą, kad teismo paskirto išlaikymo dydis – 400 Lt per mėnesį pažeidžia proporcingumo tėvų turtinei padėčiai principą.

Apelianto argumentas, kad teismas realiai neįvertino atsakovo galimybės įvykdyti teismo sprendimą, atsakovas yra visiškai nemokus, vaikas realiai išlaikymo negaus, todėl teismas privalėjo parinkti kitą išlaikymo forma ir priteisti vaikui išlaikymą turtu; kad atsakovas sutiktų kad dukrai būtų priteista atsakovui bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio buto (duomenys neskelbtini) ½ dalis. Apeliantas supranta, kad išlaikymo tikslas yra nuolatos teikti lėšas vaiko pragyvenimui, tačiau jeigu konkrečiomis sąlygomis tai neįmanoma dėl skolininko pajamų neturėjimo tikslinga priteisti išlaikymą turtu.

Apelianto argumentai dėl netinkamai pariktos išlaikymo formos atmetami. Išlaikymas turtu gali būti priteisiamas iš tėvų, kurie nevykdo pareigos išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.196 str. 3 d.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė kolegija 2003 m. sausio 17 d. nutartyje priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-96/2003 nurodė, kad aiškindami ir taikydami teisės normas, kurios reguliuoja klausimus, susijusius su vaikų teisėmis, taip pat ir jų išlaikymu, teismai pirmiausia turi vadovautis vaiko interesais (Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, Civilinio kodekso 3.3 straipsnis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2002 m. birželio 21 d. nutarimo Nr.35 „Dėl įstatymų taikymo teismų praktikoje, nustatant nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą, tėvams gyvenant skyrium“ 2 punktas). Tai reiškia, kad išlaikymo būdai parenkami ar keičiami pirmiausia atsižvelgiant į vaiko reikmių požiūriu svarbius, rūpimus ir vaikui naudingus dalykus. Vaiko išlaikymui užtikrinti turi būti parinktas vaikui naudingiausias išlaikymo būdas. Jis turėtų užtikrinti nuolatinį lėšų teikimą, todėl kad išlaikymo instituto tikslas yra nuolatos teikti lėšas vaiko pragyvenimui. Jeigu konkrečiomis sąlygomis periodiniai mokėjimai nėra įmanomi dėl skolininko pajamų neturėjimo ar jų nepakankamumo, tai gali būti keliamas klausimas dėl išlaikymo būdo pakeitimo. Išplėstinė kolegija taip pat pažymėjo, kad susidaręs įsiskolinimas gali būti padengiamas teismo sprendimo priverstinio vykdymo tvarka, realizuojant turtą varžytynėse, bet gali būti svarstoma, ar nepriteisti turto, savo verte ekvivalentiško įsiskolinimui ir būsimiems išlaikymams. Ar konkrečiu atveju tai priimtina, spręstina pagal tai, ar prievolė mokėti lėšas periodiškai yra vykdoma, ar asmuo realiai pajėgus ateityje teikti periodinius mokėjimus ir likviduoti susidariusią skolą.

Kaip jau buvo paminėta, nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, kad apeliantas negali teikti vaikui išlaikymo dabar ir negalės ateityje; apelianto darbingumas nėra apribotas, apeliantas neįrodinėjo, kad dėjo visas įmanomas pastangas tam, kad nuo 2009 m. užtikrintų vaikui nors minimalų išlaikymą; faktas, kad apeliantas deklaruoja savo nemokumą, bet neieško darbo, neleidžia konstatuoti, kad išlaikymas periodinėmis išmokomis neįmanomas. Teismas sprendimu konstatavo faktą, kad 2011-11-30 apeliantas turi 11 133 Lt išlaikymo įsiskolinimą. Nuo 2011-11-30 iki šalių dukros pilnametystės (duomenys neskelbtini) 32,5 mėn., t. y. atsakovas turės pareigą sumokėti periodinėmis išmokomis dar 13 000 Lt; tuo tarpu nagrinėjamos bylos duomenimis apeliantui priklausančio ½ buto su ūkiniais pastatais ir žemės sklypu, esančių (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė sudaro 8 905 Lt. Byloje nustatyta, kad apeliantas turi dar vieną kreditorių – pilnametė dukra V., Mykolo Riomerio universiteto dieninio skyriaus studentė, kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl paramos priteisimo; atsiliepimu į pareikštą ieškinį atsakovas taip pat pasiūlė ieškovei išlaikymą turtu – tą pačią ½ buto su ūkiniais pastatais ir žemės sklypu, esančių (duomenys neskelbtini), dalį. Taigi apelianto pasiūlyto turto vertė nėra ekvivalentiška įsiskolinimui ir būsimam išlaikymui, į turtą gali pretenduoti dar vienas kreditorius – pilnametė apelianto dukra. Esant tokioms bylos aplinkybėms, teisėjų kolegija pripažįsta, kad išlaikymo priteisimas apelianto pasiūlytu turtu pažeistų nepilnametės atsakovo dukros teisėtą interesą gauti išlaikymą iš abiejų tėvų; tikslingiau nukreipti išlaikymo įsiskolinimo išieškojimą į atsakovui priklausančią buto dalį priverstinio vykdymo tvarka. Apelianto argumentas, kad teismas nagrinėjamoje byloje netinkamai parinko išlaikymo nepilnamečiam vaikui formą, atmetamas, kaip nepagrįstas.

Apeliacinio skundo argumentai nepaneigė pirmosios instancijos teismo išvadų. Dėl to nėra pagrindo apeliacinio skundo motyvais panaikinti arba pakeisti skundžiamą teismo sprendimą (CPK 263, 329-330 str.).

Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) išlaidos nagrinėjamoje byloje nepriteisiamos sutinkamai su Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

nutarė:

Švenčionių rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Tatjana ŽukauskienėJelena ŠiškinaVytautas Zelianka