Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos rajono apylinkės teismo teisėjas Mantas Ūsas, sekretoriaujant Neringai Dužinienei, dalyvaujant ieškovei V. N., jos atstovei advokatei Galinai Korabliovai, atsakovui P. N., institucijos išvadai pateikti Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovėms Sigitai Tverskienei ir Anai Tamolienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. N. ieškinį atsakovui P. N. dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, institucija išvadai pateikti Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė ieškiniu pareiškė reikalavimą nustatyti vaikų M. N., gim. (duomenys neskelbtini) ir J. N., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove V. N., o nepilnamečių vaikų M. N., gim. (duomenys neskelbtini), ir M. N., gim. (duomenys neskelbtini), su atsakovu P. N.; priteisti bylinėjimosi išlaidas iš atsakovo. Reikalavimo pagrindu nurodė aplinkybes, kad šalims gyvenant kartu gimė keturi vaikai, 2001-06-19 teismo sprendimu buvo nutraukta santuoka tarp šalių, tačiau klausimas dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo nebuvo išspręstas. Šalys tarpusavio sutarimu nusprendė, kad su ieškove gyvens Mindaugas ir Jurgita, o su atsakovu gyvens Marius ir Martynas. Ieškovė pažymėjo, kad visų vaikų gyvenamoji vieta buvo deklaruota ieškovės gyvenamosios vietos adresu, ieškovei buvo mokama socialinė pašalpa, kurios dalį už du vaikus ji sąžiningai atiduodavo atsakovui, tačiau Socialinės paramos skyrius ieškovei pranešė, jog tolimesniam socialinių išmokų gavimui būtina nustatyti vaikų gyvenamąsias vietas.

Atsakovas teismo nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Teismo posėdžio metu ieškovė ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti, paaiškino, kad santuoka tarp šalių yra nutraukta, tačiau klausimas dėl vaikų išlaikymo ir gyvenamosios vietos nėra išspręstas. Ieškovė pažymėjo, kad Marius ir Martynas gyvena pas tėvą, ieškovė gyvena pas ūkininką, kitos santuokos nėra sudariusi, jai, kaip daugiavaikei motinai, mokama socialinė išmoka, dėl vaikų išlaikymo ginčo tarp šalių nėra (b.l. 41-42).

Institucijos išvadai pateikti atstovė Sigita Tverskienė 2012-11-28 teismo posėdžio metu ieškiniui pritarė (b.l. 42).

Institucijos išvadai pateikti atstovė Ana Tamolienė 2013-01-04 teismo posėdžio metu ieškiniui pritarė (b.l. 50).

Nepilnametė J. N. teismo posėdžio paaiškino, kad ji gyvena su mama ir patėviu, toliau nori gyventi su mama, su savo tėčiu nelabai bendrauja (b.l. 49).

Nepilnametis M. N. teismo posėdžio metu paaiškino, kad jis gyvena ir toliau nori gyventi su tėčiu, su juo sutaria, tėtis juo rūpinasi, kartu gyvena brolis ir pamotė, su kuria irgi sutaria gerai, jis lanko mokyklą, pas mamą retai nuvažiuoja (b.l. 49).

Nepilnametis Marius teismo posėdžio metu paaiškino, kad jis gyvena ir nori gyventi su tėčiu, kartu gyvena ir brolis bei tėčio sugyventinė, su kuria sutaria normaliai, su savo mama jis sutaria, bendrauja, susiskambina (b.l. 49).

Liudytojas M. N. teismo posėdžio metu parodė, kad jis visą laiką gyveno ir tebegyvena su mama, jis nežinantis, kodėl broliai nori gyventi su tėčiu, gal dėl to, kad nuo mažens gyveno (b.l. 49).

Liudytoja A. N. teismo posėdžio metu parodė, kad ji su atsakovu gyvena 12 metų, jie augina tris bendrus vaikus, liudytoja sutinka, kad atsakovo nepilnamečiai vaikai Marius ir Martynas ir toliau gyventų su jais kartu (b.l. 49-50).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatytos faktinės bylos aplinkybės.

2001-06-19 Šilutės rajono apylinkės teismo sprendimu buvo nutraukta 1993-11-20 įregistruota santuoka tarp šalių, klausimas dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo nebuvo išspręstas (b.l. 7). Ištuoka įregistruota 2004-12-09 (b.l. 8). Santuokos metu šalims gimė keturi vaikai: M. N., gim. (duomenys neskelbtini), M. N., gim. (duomenys neskelbtini), M. N., gim. (duomenys neskelbtini) ir J. N., gim. (duomenys neskelbtini) (b.l. 9-12).

Iš Vaiko teisių apsaugos skyriaus pateiktų išvadų ir medžiagos nustatyta, kad šiuo metu ieškovė ir S. S. kartu su dviem ieškovės vaikais – J. N. ir M. N. bei trimis S. S. nepilnamečiais vaikais gyvena pas ūkininką (duomenys neskelbtini), šeima gyvena atskiroje namo dalyje, kurioje yra didelė virtuvė ir vienas kambarys su daliniais patogumais, namuose švaru, tvarkinga, šeima prižiūri ūkininkui priklausančius gyvulius, skyrius nėra gavęs jokios neigiamos informacijos apie šią šeimą (b.l. 26, 34).

Iš Vaiko teisių apsaugos pateiktos medžiagos nustatyta, kad M. N. ir M. N. gyvena kartu su tėvu (atsakovu), jo drauge A. N. ir jų trimis nepilnamečiais vaikais nuomojamame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), su daliniais patogumais, vaikams yra sudarytos tinkamos sąlygos gyvenimui, vaikai šeimoje jaučiasi gerai, šiltai atsiliepia apie kitus šeimos narius, myli mažesniuosius savo brolius (b.l. 34-36).

Pagal Lietuvos Respublikos CK3.174 straipsnio 2 dalį ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo teismas išsprendžia vadovaudamasis vaiko interesais, atsižvelgdamas į vaiko norą; į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama tik tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad taikant šias nuostatas būtina atsižvelgti į tai, jog ginčo santykių teisinis reglamentavimas yra grindžiamas prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas). Tai reiškia, kad teismas, spręsdamas šio pobūdžio ginčą, turi nustatyti, su kuriuo iš tėvų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas geriau atitiktų vaiko interesus. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad vaiko interesus pirmiausia lemia jo, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybės, augimas ir tobulėjimas, todėl, spręsdamas ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, kai tėvai gyvena skyrium, teismas turi atsižvelgti į tokius juridinius faktus: kiekvieno tėvo galimybes ir pastangas užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, taip pat panaudojant valstybės teikiamą paramą; kiekvieno tėvo šeimos aplinkos sąlygas, t. y. tas sąlygas, kuriomis vaikui teks gyventi, nustačius jo gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų; vaiko norus ir pažiūras.

Šioje byloje ieškovė reikalauja dviejų nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su ja, o dviejų nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su atsakovu. Ieškinio padavimo metu šalių sūnus M. N. (gimęs (duomenys neskelbtini)) buvo nepilnametis, tačiau bylos nagrinėjimo metu - 2012-12-20 jam sukako 18 metų. Pažymėtina, kad ginčai dėl gyvenamosios vietos nustatymo gali būti nagrinėjami tik dėl nepilnamečių vaikų, kadangi asmuo, sulaukęs pilnametystės (kai jam sueina 18 metų), yra pripažįstamas visiškai veiksniu asmeniu, galinčiu savo veiksmais įgyti civilines teises ir susikurti civilines pareigas (Lietuvos Respublikos CK 2.5 straipsnio 1 dalis). Sulaukęs pilnametystės, asmuo įgyja teisę pats laisvai, nepriklausomai nuo tėvų gyvenamosios vietos, savarankiškai pasirinkti savo gyvenamąją vietą. Esant tokioms aplinkybėms, t.y. šalių sūnui M. N. sulaukus pilnametystės, reikalavimas dėl jo gyvenamosios vietos nustatymo nebegali būti tenkinamas, todėl reikalavimas šioje dalyje atmestinas.

Kaip matyti iš byloje nustatytų aplinkybių, santuoka tarp šalių yra nutraukta, nutraukiant santuoką vaikų gyvenamosios vietos nustatymo klausimas neišspręstas. Atsakovas sutinka su ieškiniu. Šalių, jų nepilnamečių vaikų paaiškinimai, liudytojų parodymai, Vaiko teisių apsaugos skyriaus medžiaga patvirtina, kad po santuokos nutraukimo šalių nepilnametė dukra Jurgita gyvena su mama (ieškove), o šalių nepilnamečiai sūnūs Marius ir Martynas gyvena su tėčiu (atsakovu). Nepilnamečiai vaikai paaiškino, kad jiems yra sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos, jų santykiai su šeimos nariais yra geri, todėl Jurgita ir toliau nori gyventi su mama, o Marius ir Martynas ir toliau nori gyventi su tėčiu. Aplinkybių, kurios teismui leistų nepaisyti vaikų nuomonės ir norų arba prieštarautų jų interesams, šioje byloje nenustatyta. Nėra duomenų apie tai, kad šalys tėvų valdžią naudotų netinkamai ar ja piktnaudžiautų, darytų blogą įtaką savo nepilnamečiams vaikams. Priešingai, pateikta Vaiko teisių apsaugos skyriaus medžiaga patvirtina, kad tiek pas ieškovę, tiek pas atsakovą vaikams yra sudarytos tinkamos gyvenimo, mokymosi ir buities sąlygos. Įvertinus nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad nepilnametės Jurgitos gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove, o nepilnamečių Mariaus ir Martyno gyvenamosios vietos nustatymas su atsakovu geriausiai atitinka nepilnamečių vaikų interesus, todėl ieškinio reikalavimas dėl šių nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo tenkintinas.

Šalims išaiškintina, kad pasikeitus aplinkybėms ar vienam iš tėvų, su kuriuo buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavus vaiką auginti ir gyventi kartu su kitais asmenimis, antrasis iš tėvų gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo (CK 3.169 straipsnio 3 dalis).

Atsižvelgiant į bylos pobūdį, į tai, kad atsakovas augina ir išlaiko penkis nepilnamečius vaikus, vadovaujantis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, iš atsakovo nepriteistinas žyminis mokestis ir išlaidos už procesinių dokumentų įteikimą valstybei.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 269, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

patenkinti ieškinį iš dalies.

Nustatyti nepilnametės J. N., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su mama V. N., a.k. (duomenys neskelbtini)

Nustatyti nepilnamečių M. N., a.k. (duomenys neskelbtini) ir M. N., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su tėvu P. N., a.k. (duomenys neskelbtini)

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos rajono apylinkės teismą.