- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-06-07
- Bylos Nr.
- 2A-860-601/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-05-3-07186-2009-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Evaldas Burzdikas (pran.), Rūta Palubinskaitė, Albinas Čeplinskas
- Ieškovas
- G. A. Jablonskio
- Atsakovas
- Kauno miesto savivaldybės
- Advokatai
- Diana Višinskienė
- Kategorijos
- 42.11.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 50.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 50.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko bei pranešėjo Evaldo Burzdiko, kolegijos teisėjų Rūtos Palubinskaitės, Albino Čeplinsko, sekretoriaujant Dovilei Stoškuvienei, dalyvaujant ieškovo G. A. Jablonskio IĮ atstovei advokatei Dianai Višinskienei, atsakovo Kauno miesto savivaldybės atstovei Inai Giedrikienei,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo G. A. Jablonskio IĮ apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-42-451/2010 panaikinimo pagal ieškovo G. A. Jablonskio IĮ ieškinį atsakovui Kauno miesto savivaldybei dėl nuomos sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, bei atsakovo priešieškinį dėl iškeldinimo ir nuomos mokesčio sumokėjimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas prašė pripažinti negaliojančiu Kauno miesto savivaldybės sprendimą dėl 2004-04-14 savivaldybės ilgalaikio materialiojo turto nuomos sutarties Nr. 2, įpareigojant šią sutartį pratęsti.
Atsakovas priešieškiniu prašė įpareigoti ieškovą patuštinti Kauno miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančias asfaltuotas aikšteles automobiliams statyti, esančias (duomenys neskelbtini) Kaune, ir perduoti jas atsakovui, pagal turto perdavimo aktą, bei priteisti iš ieškovo G. A. Jablonskio įmonės Kauno miesto savivaldybės (atsakovo) naudai nuomos mokestį už visą laikotarpį nuo 2009 m. balandžio 16 d. iki tol, kol ginčo aikštelės perdavimo aktu bus perduotos atsakovui (vieno mėnesio nuomos mokestis iki 2009-08-31 imtinai yra 912,35 Lt su PVM. Nuo 2009-09-01 vieno mėnesio nuomos mokestis yra 927,68 Lt).
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m. gruodžio 3 d. sprendimu ieškinį atmetė, priešieškinį patenkino. Teismas sprendime nustatė, kad tarp ieškovo ir atsakovo 2004-04-14 sudaryta savivaldybės ilgalaikio materialiojo turto nuomos sutartis (b. l. 14-15). Šalis siejo pastatų, statinių ar įrenginių nuomos sutarties teisiniai santykiai. Pagal sutartį ieškovas nuo 2004-04-15 iki 2009-04-15 išsinuomojo 2513 kv. m. ploto asfaltuotas automobilių stovėjimo aikšteles A-1(1) ir A-2 (1), esančias (duomenys neskelbtini) automobiliams statyti. Pagal sutarties 2 p. nuomininkas įsipareigojo mokėti nuomos mokestį. Šalys sutarties 14.1 p. nustatė, jog sutartis pasibaigia jos terminui pasibaigus. Šios sutarties 15 p. nustatė, jog nuomininkas pageidaujantis atnaujinti nuomos sutartį, apie tai nuomotoją informuoja raštu ne vėliau kaip likus 45 dienoms iki galiojančios sutarties termino pabaigos. Byloje nustatyta, jog ieškovas laiku, t.y. 2009-02-02 su prašymu kreipėsi pas atsakovą dėl nuomos sutarties pratęsimo, 2009-02-26 raštu atsakovas informavo ieškovą, jog nepratęs nuomos sutarties, kuri pasibaigia 2009-04-15. Nors ieškovas ir neigia, kad jis gavo atsakymą iš atsakovo apie nuomos sutarties nepratęsimą, tačiau teismas laikė, jog tai negali būti esminiu argumentu įrodinėjant, kad atsakovas neatsakydamas į ieškovo paklausimą, sutiko su nuomos sutarties pratęsimu, o nuomos sutarties nutraukimas pripažintinas neteisėtu. Ieškovui antrą kartą 2009-03-24 kreipusis su prašymu dėl nuomos sutarties pratęsimo, atsakovas informavo ieškovą, jog nuomos sutartis pratęsiama nebus. Tai patvirtina atsakovo poziciją, jog jis buvo nuoseklus, tokį sprendimą priėmė ir 2009-04-15 Kauno miesto savivaldybės tarybos kolegija savo posėdyje. Atsakovas 2009-04-24 dar kartą raštu (b.l.31) informavo ieškovą, jog nuomos sutartis pratęsiama nebus. Šie atsakovo veiksmai patvirtina, jog atsakovas nepažeidė ieškovo teisėtų lūkesčių principo, jis nenutraukė sutarties prieš terminą ar kitaip pažeidė sutarties sąlygas, o pasibaigus sutarties terminui tik atsakovo valia spręsti nuomos sutarties pratęsimą ar jos nepratęsimą. Aiškinant sutarties 15 p. teismas laikė, jog atsakovas turi teisę , bet ne pareigą atnaujinti sutartį. Atsakovas nuomos sutarties neatnaujino, bei nepažeidė CK 6.481 str. ir tinkamai informavo ieškovą dėl nuomos sutarties neatnaujinimo. Byloje pateikti 2009-05-12 ir 2009-05-18 ginčo objekto realios būklės aktai (b. l. 48, 49), paneigia ieškovo ieškinyje nurodytas aplinkybes, jog ieškovas sutartį vykdė sąžiningai ir tinkamai, todėl pagrįstai tikėjosi, jog atsakovas atnaujins nuomos sutartį. Kaip matyti iš nuomos sutarties 1p., sutartis turėjo tikslinę paskirtį – automobiliams statyti, o pagal sutarties 10.1 p. nuomininkas įsipareigojo naudoti turtą pagal paskirtį. Byloje pateikti realios būklės aktai (b.l.48,49) patvirtina, jog aikštelėje pastatyti du statiniai – viename renkama rinkliava už automobilių stovėjimą, kitame prekiaujama maistu. Ieškovas byloje nepateikė įrodymų, kurie paneigtų realios būklės aktuose nurodytas aplinkybes, todėl teismas sprendė, kad pats ieškovas netinkamai vykdė sutarties sąlygas, jas pažeisdamas, nors tokiais motyvais atsakovas nesiremia. Teismas laikė, jog ieškovas byloje nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, kad ieškinys yra pagrįstas ir įrodytas, o atsakovo sprendimas dėl 2004-04-14 savivaldybės ilgalaikio materialiojo turto nuomos sutarties Nr.2 nutraukimo yra neteisėtas, todėl ieškovo ieškinys atmetė. Teismas laikė, jog atsakovo reikalavimas atlaisvinti jam nuosavybės teise priklausančią aikštelę yra pagrįstas, atitinkantis imperatyvias įstatymo normas. Byloje nėra pateikta įrodymų, kurie patvirtintų, jog atsakovas savo nuožiūra valdydamas jam nuosavybės teise priklausančią aikštelę, kaip nors pažeistų ieškovo teises ar jo teisėtus interesus. Ginčo objekto savininkui neatnaujinus nuomos sutarties su ieškovu, sutarčiai pasibaigus, pasibaigus nuomos terminui, teismas sprendė, kad atsakovo priešieškinys dėl aikštelės atlaisvinimo ir jos perdavimo pagal perdavimo – priėmimo aktą, yra įrodytas, pagrįstas, todėl tenkintinas. Iš byloje esančios 2004-04-14 nuomos sutarties Nr. 2 nustatyta , jog šalys sutarė nuompinigių dydį per mėnesį, ieškovas šio dydžio neginčijo. Byloje ieškovas nepateikė įrodymų, jog jis po nuomos sutarties pabaigos, t.y. nuo 2009-04-16 ginčo objektu – automobilių stovėjimo aikštele nesinaudojo, todėl teismas sprendė, jog atsakovo reikalavimas priteisti nuomos mokestį už visą laikotarpį, t.y. nuo 2009-04-16 iki kol ginčo aikštelė bus perdavimo – priėmimo aktu perduota atsakovui yra pagrįstas įstatymo normomis, įrodytas, todėl tenkintinas. Nuomos mokestis yra nustatytas šalių sutarimu, nuo 2009-04-16 iki 2009-08-31 yra 912,35 Lt su PVM per mėnesį, nuo 2009-09-01 vieno mėnesio nuomos mokestis yra 927,68 Lt su PVM per mėnesį (PVM mokestis padidėjo nuo 19 iki 21 procento PVM Įstatymo 2 str. 32 d., 2009 07 22 d. redakcija nr. XI-386). Patenkinus priešieškinį, iš ieškovo priteisė išlaidas valstybei susijusias su procesinių dokumentų siuntimu.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti 2010-12-03 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį patenkinti, o atsakovo priešieškinį – atmesti. Motyvuose nurodo, kad ieškovas dėl sutarties pratęsimo į atsakovą kreipėsi tinkamai laikantis sutartyje nustatytų reikalavimų, tuo tarpu, apie tai, jog nuomos sutartis nebus pratęsta, atsakovo tinkamai informuotas buvo tik 2009-05-08, t. y. nuomos sutarties terminui pasibaigus, kas ieškovui buvo netikėta, kadangi prieš tai žodžiu atsakovas buvo patikinęs ieškovą, jog sutartis bus pratęsta, pateikė apmokėti už 2009 m. balandžio mėn. nuomą PVM sąskaitą faktūrą, dėl ko ieškovas investavo į aikštelę nemažas lėšas, apmokėjo pateiktą sąskaitą už 2009 m. balandžio mėn. nuomą, taigi susiklosčiusios aplinkybės leido ieškovui pagrįstai tikėtis, jog sutartis bus atnaujinta, todėl laikytina, jog atsakovui neatsakius į ieškovo paklausimą, jis sutiko su sutarties pratęsimu, o nuomos sutarties nutraukimas pripažintinas neteisėtu.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas prašo teismo apeliacinį skundą atmesti ir 2010-12-03 sprendimą palikti nepakeistą. Motyvuose nurodo:
1) ne atsakovas, o pats apeliantas netinkamai ir nesavalaikiai vykdė sutartines prievoles,
2) atsakovas turi teisę, bet ne pareigą atnaujinti sutartį,
3) ieškovas buvo ne kartą informuotas, jog nuomos sutartis nebus atnaujinta, be to, atsakydamas į ieškovo 2009-02-02 prašymą, atsakovas 2009-02-26 raštu apeliantą informavo, jog sutartis su juo nebus pratęsta (kuris yra pateiktas byloje);
4) PVM sąskaita faktūra už 2009 m. balandžio mėn. ieškovui buvo pateikta per klaidą, be to nuomininkas ją apmokėjo kai nuomos sutarties galiojimas jau buvo pasibaigęs (2009-05-04) (apeliantas netinkamai vykdė sutarties 3 p.). Apeliantas savavališkai, nepateikus jam apmokėjimo dokumentų, sumokėjo nuomos mokestį ir už 2009 m. gegužės ir birželio mėn., kas rodo, jog apeliantas nesąžiningais veiksmais siekė priverstinai tęsti nuomos teisinius santykius ir jokie teisėti apelianto lūkesčiai nebuvo pažeisti;
5) apeliantas nepateikė teismui įrodymų, jog į aikštelę investavo ne mažas lėšas, jis nėra atlikęs jokių remonto ar rekonstravimo darbų ir nėra tam gavęs atsakovo sutikimo, o nuomojamo turto paprastas remontas bei turto parengimas pasikeičiantiems metų sezonams yra nuomininko pareiga;
6) kadangi nuomos sutartis pasibaigė 2009-04-15, nuo kada ieškovui atsirado pareiga perduoti išsinuomotą daiktą atsakovui, šios pareigos apeliantas nevykdo, tuo pažeisdamas atsakovo teisę laisvai disponuoti jam nuosavybės teise priklausančiu turtu, dėl ko teismas pagrįstai už visą laikotarpį nuo 2009-04-16 iki tol kol ginčo aikštelės perdavimo aktu bus perduotos atsakovui priteisė nuomos mokestį.
Teismo posėdžio metu apelianto atstovė prašė apeliacinį skundą patenkinti, o atsakovo atstovė prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str.1 d.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).
Nustatyta, kad tarp šalių buvo sudaryta savivaldybės ilgalaikio materialiojo turto nuomos sutartis (pastatų, statinių ar įrenginių nuomos sutartis – CK 6.530 str., toliau - sutartis), pagal kurią ieškovas nuo 2004 m. balandžio 15 d. iki 2009 m. balandžio 15 d. išsinuomojo 2513 kv. m. ploto asfaltuotas automobilių stovėjimo aikšteles A-1(1) ir A-2 (1), esančias (duomenys neskelbtini) Kaune, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), automobiliams statyti (1 t., b. l. 14-15). Ieškovas, kaip numato sutarties 15 p. (prieš 45 dienas iki sutarties pasibaigimo), 2009 m. vasario 2 d. kreipėsi su prašymu į atsakovą dėl nuomos sutarties pratęsimo (1 t., b. l. 13), į kurį atsakovas 2009 m. vasario 28 d. pateikė atsakymą (įšsiųstas neregistruotu paštu), nurodant, kad sutartis nebus pratęsiama (1 t., b. l. 29). 2009 m. kovo 24 d. ieškovas pateikė prašymą pakartotinai peržiūrėti prašymą dėl sutarties pratęsimo (1 t., b. l. 30). 2009 m. balandžio 15 d. Kauno miesto savivaldybės taryba priėmė sprendimą – rekomenduoti administracijos direktoriui nepratęsti sutarties su ieškovo įmone (1 t., b. l. 32, 107-108). Atsakovas, 2009 m. balandžio 24 d. raštu Nr. 43-2-433, pateikė ieškovui atsakymą į prašymus, nurodant, kad sutartis nebus pratęsta (1 t., b. l. 31).
Byloje kilo ginčas, ar sutartis laikytina pratęsta, atsakovui iki sutarties pasibaigimo neinformavus apie sutarties nepratesimą ir, ar atsakovas laiku informavo ieškovą apie sutarties nepratęsimą.
Lietuvos Respublikos CK 6.154 str. 1 d. numatyta, kad sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius <...>. CK 6.156 str. 1 d. numatyta, kad šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas <...>. CK 6.156 str. 2 d. numatyta, kad draudžiama versti kitą asmenį sudaryti sutartį, išskyrus atvejus, kai pareigą sudaryti sutartį nustato įstatymai ar savanoriškas įsipareigojimas sudaryti sutartį. Taigi įstatyme įtvirtinta nuostata, jog sutartis gali būti sudaryta tik esant abiejų šalių aiškiai išreikštai valiai sudaryti tam tikrą sutartį, t. y. sutartis negali būti sudaroma pagal vienos iš šalių pageidavimą, nesutinkant kitai šaliai, išskyrus išimtinius atvejus (įstatyme nustatyta pareiga ir savanoriškas įsipareigojimas). Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovas neturi pareigos sudaryti (pratęsti) sutartį, tai yra tik atsakovo teisė, kuriuos įgyvendinti jis nepageidavo.
Nepagrįstu laikytinas apelianto argumentas, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CK 6.481 str. nuostatas. CK 6.481 str. nustatyta, kad, jeigu pasibaigus sutarties terminui nuomininkas daugiau kaip 10 dienų toliau naudojasi daiktu ir nuomotojas tam neprieštarauja, tai laikoma, kad sutartis tapo neterminuota. Taigi tam, kad sutartis taptu neterminuota, būtinos dvi pagrindinės sąlygos: 1) daugiau kaip 10 dienų, po termino pasibaigimo, naudotis išsinuomotu daiktu ir 2) nuomotojas tam neprieštarauja. Iš byloje surinktų duomenų (2009-02-28 pranešimo ieškovui, 2009 m. balandžio 15 d. Kauno miesto savivaldybės tarybos priimto sprendimo, 2009-04-24 pranešimo ieškovui) matyti, kad atsakovas (nuomotojas) nesutinka (prieštarauja) pratęsti pasibaigiančią sutartį, t. y. nėra vienos iš būtinųjų sąlygų taikyti CK 6.481 str, dėl ko nėra pagrindo spręsti, jog buvo netinkamai taikyta ši įstatymo nuostata. Pažymėtina, kad informavimo ar neinformavimo faktas apie sutarties nepratęsimą, nesudaro pagrindo spręsti, kad nuomotojas neprieštaravo sutarties pratęsimui, kai pakankamai aiškiai yra išreikšta atsakovo valia (patvirtina rašytiniai įrodymai) nepratęsti sutarties.
Nepagrįstu laikytinas apelianto argumentas, kad ieškovas nebuvo laiku informuotas apie sutarties nepratęsimą. Lietuvos Respublikos CPK 185 str. numatyta, kad teismas vertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Pažymėtina, kad įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas tikėtinumo taisykle, kurios esmė – laisvo įrodymų vertinimo principas, reiškiantis, kad teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tiems įrodymams, kurie suponuoja didesnę vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę. Kodėl vienas įrodymas lemia didesnę tikimybę negu kitas, sprendžia teismas, remdamasis CPK 185 str. suformuluotomis įrodymų vertinimo taisyklėmis. Be to vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 str. 7 d.). Nagrinėjamu atveju atsakovas nurodo, kad 2009 m. vasario 28 d. raštą (informacija ieškovui apie sutarties nepratęsimą), ieškovui išsiuntė neregistruotu paštu, kaip ir visus kitus jam siunčiamus dokumentus (PVM sąskaitas-faktūras ir pan.), visus ieškovui siunčiamus kitus dokumentus ieškovas gaudavo, be to ieškovas apie tai buvo informuotas ir telefonu (2 t., b. l. 28). Teisėjų kolegija sprendžia, kad labiau tikėtina, kad ieškovas gavo 2009 m. vasario 28 d. raštą ir žinojo apie atsakovo nesutikimą pratęsti sutartį, nes 1) minėtas raštas yra 2009-02-25 vizuotas pas atsakovą dviejų dirbančių asmenų (V. K. ir A. V.), kas leidžia daryti išvadą, kad ieškovo darbuotojams, atsakingiems už šią sutartį, buvo žinoma situacija dėl sutarties nepratęsimo, 2) pats ieškovas 2009 m. kovo 24 d. pateikė prašymą pakartotinai peržiūrėti jo prašymą dėl sutarties pratęsimo (nežinant apie atsakymą į pirmąjį prašymą, nebūtų šio pakartotino prašymo). Ieškovo tvirtinimą, jog jam žodžiu buvo pažadėta pratęsti sutartį, paneigia paties jo rašytas pakartotinis prašymas, be to ieškovas nenurodė asmenų, kurie žadėjo pratęsti sutartį. Taigi, esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovui iki sutarties pasibaigimo buvo žinoma apie atsakovo nesutikimą pratęsti sutartį.
Remiantis aukščiau išdėstytu, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė tiek procesinės, tiek materialinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325 str., 326 str. 1 d. 1 p., 331 str.,
nutaria:
Apeliacinį skundą atmesti.
Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.