Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Pavelo Frolovo

Z. Š., a/k (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lenkas, 7 klasių išsilavinimo, nedirbantis, neteistas, deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 6 p.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis Z. Š. 2009-04-07, apie 16 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, prie Kariotiškių sąvartyno, esančio Lentvario sen., Trakų raj., po įvykusio bendrų išgertuvių metu konflikto su R. S., dėl priešiškų asmeninių santykių pastarąjį sumušė. R. S. išėjus į darbą, Z. Š. pasivijo jį sąvartyno pagalbiniame kelyje ir tyčia vieną kartą kumščiu sudavęs nukentėjusiajam į krūtinę, pagriovė ir jam gulinčiam tyčia sudavė kojomis daugybę smūgių (skaičiuojant dešimtimis) į įvairias kūno vietas - krūtinę, galvą. kaklą, rankas, po ko paėmęs kastuvą, juo tyčia sudavė R. S. daugybinius smūgius (skaičiuojant dešimtimis) į krūtinę, rankas ir galvą bei koja spaudė nukentėjusiajam kaklą, taip jį smaugdamas, tuo padarydamas ištisinę susiliejusią kraujosruvą su dauginiais odos nubrozdinimais krūtinėje ir kaklo priekiniame paviršiuje su paliežuvio kaulo ir skydinės kremzlės lūžiais bei širdies sumušimu, muštinę žaizdą pasmakrėje, daugybinius nubrozdinimus ir kraujosruvas veide, abiejose rankose, nubrozdinimus ir kraujosruvas nugaroje, ir tokiu būdu elgdamasis itin žiauriai padarė R. S. daugybinius kūno sužalojimus, tame tarpe kaklo organų sužalojimus ir krūtinės sumušimą, nuo kurių visumos R. S. įvykio vietoje mirė, ir taip jį tyčia nužudė.

Kaltinamasis Z. Š. pagal pateiktą jam kaltinimą kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad R. S. buvo jo motinos sugyventinis, jis pažinojo R. S. apie 5 metus, santykiai su juo buvo normalūs, nors kartais tarp jų kildavo konfliktai dėl to, kad R. S. sumušdavo jo motiną. 2009-04-06 jis atėjo į Kariotiškių sąvartyną, kur gyveno jo motina su R. S., nes buvo jo gimimo diena. Jie pradėjo gerti alkoholinius gėrimus, kartu su jais kompanijoje buvo dar P. P. ir jo sugyventinė R.. Sekančią dieną, 2009-04-07, jie vėl gėrė, tarp jo ir R. S. buvo nedidelis konfliktas, kurio metu jie apsistumdė, bet smūgių vienas kitam nesudavė, ir susitaikė. Apie 16 val. R. S. kažkur išėjo, bet jis pasivijo R. S. ir paklausė, kur tas eina. R. S. atsakė, kad tai ne jo reikalas, ir sudavė jam keletą smūgių į petį, pilvą ir ranką, nuo kurių jis nugriuvo. Atsikėlęs, jis pradėjo mušti R. S., nuo jo suduotų smūgių tas nugriuvo, ir jis sudavė R. S. daug smūgių rankomis ir kojomis į krūtinę, galvą, rankas, mušė, kur pakliuvo. R. S. bandė atsikelti, grasino jam, jis R. S. bijojo, todėl nubėgo atgal prie palapinės, pasiėmė kastuvą, ir grįžo prie R. S., tuo kastuvu sudavė jam du smūgius į krūtinę, ir vieną smūgį į nugarą, po to vėl spardė jį, sudavė daug smūgių. R. S. nesmaugė, koja jam kaklo nespaudė. Pamatęs, kad R. S. jau nebesikelia, daugiau jo nebemušė. Tuo metu šioje vietoje atsirado P. P., kuris iškvietė greitąją pagalbą. Atvykus greitajai pagalbai, jis suprato, kad R. S. nebegyvas, išsigando, ir pabėgo į mišką, o po kiek laiko, grįžtant iš miško, jis buvo sulaikytas. Nužudyti R. S. nenorėjo, bet pripažįsta, kad tas mirė nuo jo veiksmų, tačiau koja kaklo jam nespaudė, kastuvu sudavė tik tris smūgius. Įvykio metu buvo girtas, blaivus to nebūtų padaręs.

Nukentėjusioji S. D. parodė, kad R. S. buvo jos brolis, tačiau jie daug metų praktiškai nebendravo, ji žinojo, kad jis gyvena kažkur sąvartyne. 2009-04-07 apie R. S. mirtį jai pranešė sesuo, įvykio aplinkybes ji žino tik iš bylos, kaltinamojo Z. Š. nepažįsta. R. S. ji palaidojo kartu su kitu savo broliu ir seserimi, civilinio ieškinio nereiškia.

Liudytojas E. L., policijos pareigūnas, parodė, kad 2009-04-07 pagal iškvietimą nuvyko į Kariotiškių sąvartyną, kur buvo nužudytas žmogus. Atvykęs į įvykio vietą, rado R. S. lavoną, ant kurio buvo mušimo pėdsakai. R. S. jis ankščiau pažinojo pagal tarnybą, tačiau duomenų dėl jo girtavimo, agresyvumo ir konfliktų neturėjo. Iš liudytojų sužinojo, kad įvykio dieną buvo išgertuvės ir R. S. konfliktavo su savo sugyventinės sūnumi Z. Š., surado jį netoliese miške ir sulaikė. Z. Š. jam prisipažino, kad sumušė ir nužudė R. S.. Taip pat netoli įvykio vietos buvo rastas kastuvas, kuriuo Z. Š. mušė R. S..

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad R. S. lavonas su daugybiniais išoriniais kūno sužalojimais rastas gulintis Kariotiškių sąvartyno teritorijoje besitiesiančiame kelyje, arčiau miško, šalia lavono (2,40 m) ant kelio guli dviratis. Netoli lavono aptiktas ir paimtas peilis, cigaretės nuorūka (b. 1. 4-14).

Iš teismo medicinos specialisto išvados Nr. M 559/09 (01) matyti, kad R. S. mirė nuo kaklo organų ir krūtinės sumušimo, pasireiškusio ištisine susiliejusią kraujosruva su dauginiais odos nubrozdinimais krūtinėje ir kaklo priekiniame paviršiuje su paliežuvinio kaulo ir skydinės kremzlės lūžiais bei širdies sumušimu. Sužalojimai krūtinėje su širdies sumušimu padaryti daugybiniais kartotinais smūgiais (skaičiuojamais dešimtimis) kietu, buku daiktu, turinčiu sąlyginai didelį plokščią kontaktuojantį paviršių ir nedidele mase. Tokio pobūdžio sužalojimus galima padaryti smūgiuojant kastuvu. Po širdies sumušimo įvyko gyvybei pavojingas reflektorinis širdies veiklos sutrikimas, dėl ko nukentėjusysis prarado sąmonę. Paliežuvinio kaulo ir skydinės kremzlės lūžiai padaryti kartotinai traumuojant kaklą iš priekio. Tokio pobūdžio kaklo organų sužalojimas sukėlė gyvybei pavojingą reflektorinį kvėpavimo veiklos sutrikimą (bronchų spazmas patvirtintas histologiniu tyrimu). Šie sužalojimai visumoje vertinami sunkiu sveikatos sutrikdymu ir tiesiogiai siejami su R. S. mirtimi. Muštinė žaizda pasmakrėje, daugybiniai odos nubrozdinimai ir kraujosruvos veide, abiejuose rankose padaryti smūgiuojant (smūgių kiekis skaičiuojamas dešimtimis) kietais, bukais daiktais (pvz., rankomis, kojomis, kastuvu). Šie sužalojimai, imant atskirai, vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Nubrozdinimai ir kraujosruvos nugaroje padaryti nukentėjusiam gulint ant nugaros ant kieto, nelygaus, gruoblėto pagrindo. Šie sužalojimai, imant atskirai, vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. R. S. mirė nuo kaklo organų sužalojimų ir krūtinės sumušimo visumos. R. S. lavono kraujyje rasta 2,46 prom., šlapime - 3,20 prom. etilo alkoholio koncentracija.(b.l. 23-30).

Iš DNR tyrimo specialisto išvados Nr. S 193/09 (01) matyti, kad ant kastuvo, R. S. sportinių kelnių, Z. Š. džemperio ir džinsinių kelnių yra R. S. kraujas su 99,9999999999 % tikimybe. Ant įvykio vietos apžiūros metu rastos ir paimtos cigaretės nuorūkos gautas vieno vyriškos lyties asmens DNR profilis, kuris sutampa su Z. Š. DNR profiliu 99,9999999999 % tikimybe. Ant peilio geležtės, Z. Š. odinės striukės yra žmogaus kraujo pėdsakai, (b. 1. 35-43).

Vertindamas esančius byloje įrodymus, teismas daro šias išvadas:

Kaltinamasis Z. Š. prisipažino kaltu, tačiau neigia kai kurias aplinkybes, o būtent tai, kad koja spaudė nukentėjusiojo kaklą ir pripažino sudavęs kastuvu tris smūgius.

Nekelia abejonių, kad įvykio dieną tarp kaltinamojo Z. Š. ir nukentėjusiojo R. S. įvyko asmeninio pobūdžio konfliktas, kurio metu Z. Š. sumušė R. S.. Iš teismo medicinos specialisto išvados matyti, kad sužalojimai žuvusiojo R. S. krūtinėje su širdies sumušimu buvo padaryti daugybiniais kartotinais smūgiais (skaičiuojamais dešimtimis) kietu, buku daiktu, turinčiu sąlyginai didelį plokščią kontaktuojantį paviršių ir nedidele mase, ir tai galima buvo padaryti smūgiuojant kastuvu, o paliežuvinio kaulo ir skydinės kremzlės lūžiai padaryti kartotinai traumuojant kaklą iš priekio. Šie duomenys paneigia kaltinamojo Z. Š. parodymus, todėl teismas laiko įrodytu, kad jis nukentėjusiajam R. S. kastuvu sudavė ne tris smūgius, o daugybę smūgių ir koja spaudė nukentėjusiojo kaklą, o Z. Š. parodymai šioje dalyje vertintini kaip jo gynybos pozicija, siekiant sumažinti savo atsakomybės laipsnį. Kaltinamasis Z. Š. negalėjo nesuprasti, kad savo veika kėsinasi į kito žmogaus gyvybę, numatė, kad gali atimti gyvybę kitam žmogui ir, nors ir nenorėjo atimti gyvybės, sąmoningai leido padariniams(mirčiai)atsirasti, buvo abejingas galimam kito žmogaus gyvybės atėmimui, t.y. veikė netiesiogine tyčia. Kaltinamasis Z. Š. sudavė nukentėjusiajam R. S. dešimtis smūgių, spardė jį ir mušė kastuvu, kuriuo taip pat sudavė daugybę smūgių, padarė jam daug kūno sužalojimų, toks mušimas truko tam tikrą laiką, ir neabejotina, kad dėl patirtų kūno sužalojimų nukentėjusysis jautė ypatingas kančias, o kaltinamasis Z. Š. suvokė savo veiksmus ir ir itin žiaurų kito žmogaus gyvybės atėmimo ypatumą. Kaltinamasis Z. Š. neneigia, kad R. S. mirė dėl jo veksmų, iš teismo medicinos specialisto išvados matyti, kad tarp padarytų nukentėjusiajam kūno sužalojimų ir mirties yra tiesioginis priežastinis ryšys, gyvybė R. S. buvo atimta itin žiauriai, todėl kaltinamojo Z. Š. veiksmai kvalifikuotini pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 6 p.

Lengvinančių kaltinamojo Z. Š. atsakomybę aplinkybių nėra, sunkinanti jo atsakomybę aplinkybė yra tai, kad nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui.

Motyvuojamoji dalis

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į nusikaltimo pavojingumo laipsnį, nusikaltimas priskiriamas labai sunkiems nusikaltimams, į neatstatomas nusikaltimo pasekmes, į tyčinę kaltės formą, į kaltinamojo Z. Š. asmenybę – ankščiau teistas nebuvo, nedirbo, administracine tvarka nebaustas, į narkologinę ir psichiatrinę įskaitas neįrašytas, į sunkinančią jo atsakomybę aplinkybę, todėl jam skirtina griežta laisvės atėmimo bausmė.

Teismas, vadovadovadamasis Lietuvos Respublikos BPK 297–299 str., 301–305 str., 307–308 str.,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Z. Š. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 . 6 p. ir nuteisti jį laisvės atėmimu dvylikai (12) metų, bausmę atliekant pataisos namuose.

Kardomąją priemonę palikti suėmimą, bausmę Z. Š. skaičiuoti nuo sulaikymo dienos 2009-04-07.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: Z. Š. ir R. S. drabužius, cigaretės nuorūką, peilį, kastuvą, saugomus Vilniaus apskrities VPK Trakų rajono PK saugojimo kameroje – sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo, o nuteistajam Z. Š. nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos gali būti apskųstas Lietuvos Apeliaciniam teimui per šį teismą.