Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

2006-02-22 · Civilinė byla Nr. 3K-3-229/2006

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2006-02-22
Bylos Nr.
3K-3-229/2006
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Algimantas Spiečius (pirm.), Sigitas Gurevičius, Bronius Pupkovas (pran.)
Ieškovas
D. G., J. J., A. M. B., V. R. Z., V. D., E. P., O. J., V. V.
Atsakovas
Kauno miesto savivaldybei, Kauno miesto savivaldybės priešieškinį
Trečiasis asmuo
SĮ „Santakos butų ūkis“, K. B., VĮ registrų centro Kauno filialas, A. M. K., J. J., Kauno apskrities viršininko administracija
Kategorijos
  • 45.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 3K-3-229/2006Procesinio sprendimo kategorija 45.6
SLIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2006 m. vasario 22 d.Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Algimanto Spiečiaus (kolegijos pirmininkas), Sigito Gurevičiaus ir Broniaus Pupkovo (pranešėjas),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. G. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 3 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovų J. J., A. M. B., V. R. Z., V. D., V. D., E. P., O. J., V. V., D. G. ieškinį atsakovui Kauno miesto savivaldybei, tretieji asmenys byloje – SĮ „Santakos butų ūkis“, K. B., VĮ registrų centro Kauno filialas, A. M. K., J. J., Kauno apskrities viršininko administracija, dėl pažeistų teisių gynimo bei atsakovo Kauno miesto savivaldybės priešieškinį ieškovams dėl servituto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas D. G. reiškė reikalavimą atsakovui Kauno miesto savivaldybei perstatyti ūkio pastato dalį, esančią ieškovui nuosavybės teise priklausančiame sklype Kaune, P. Gudyno g. 2A, į žemės sklypą, esantį S. Dariaus ir Girėno g. 61/P. Gudyno g. 2, kuriame stovi gyvenamasis namas, kurio butų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise ir priklauso ginčo pastatas. Grįsdamas reikalavimą, jis nurodė, kad atsakovas, atkurdamas nuosavybės teises į žemės sklypą, esantį Kaune, P. Gudyno g. 2A, trečiajam asmeniui K. B. (iš kurio ieškovas 1999 m. rugsėjo 2 d. pirkimo-pardavimo sutartimi įsigijo žemės sklypo dalį, kurioje yra ginčo pastatas), atsakovas įsipareigojo nugriauti ginčo pastatą, tačiau to nepadarė. Ieškovas savo reikalavimą grindė dar ir tomis aplinkybėmis, kad, leisdamas gyvenamojo namo, esančio Kaune, S. Dariaus ir Girėno g. 61, butų gyventojams privatizuoti kitam savininkui nuosavybės teise priklausančiame sklype esantį priklausinį (ūkio pastatą, kuriame yra sandėliukai ir lauko tualetai), atsakovas pažeidė sklypo savininko teises, nes jis negali nevaržomas naudotis visu žemės sklypu, be to, ginčo statinys visiškai neatitinka statybos ir priešgaisrinės saugos reikalavimų.

Ieškovai, gyvenamojo namo S. Dariaus ir S. Girėno g. 61 butų savininkai, kuriems bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso butų priklausinys ūkio pastatas, kurio dalis stovi ieškovui D. G. nuosavybės teise priklausančiame sklype Kaune, P. Gudyno g. 2A, reiškė reikalavimą atsakovui Kauno miesto savivaldybei perstatyti ginčo statinio dalį į sklypą, esantį S. Dariaus ir Girėno g. 61/P. Gudyno g. 2, kuriame stovi gyvenamasis namas, kurio butų savininkai jie yra. Kaip reikalavimo pagrindą ieškovai nurodė tai, kad atsakovas, gyventojams kartu su gyvenamojo namo, esančio Kaune, S. Dariaus ir Girėno g. 61, butais, leisdamas privatizuoti kitam savininkui nuosavybės teise priklausančiame sklype esantį buto priklausinį (ūkio pastatą, kuriame yra sandėliukai ir lauko tualetai), pažeidė jų teises nevaržomai naudotis ginčo pastatu; be to, ginčo statinys visiškai neatitinka statybos ir priešgaisrinės saugos reikalavimų.

Šalies argumentai

Atsakovas Kauno miesto savivaldybė priešieškiniu prašė nustatyti servitutą 239 kv. m žemės sklypo daliai, nuosavybės teise priklausančiai D. G., suteikiant teisę ūkio pastato savininkams šiuo pastatu naudotis.

II. Pirmos ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

Kauno miesto apylinkės teismas 2005 m. vasario 24 d. sprendimu ieškinį tenkino, priešieškinį atmetė.

Teismas nustatė, kad 1994 m. sausio 11 d. Kauno miesto valdybos potvarkiu K. B. 600 kv. m žemės sklypas Kaune, S. Dariaus ir S. Girėno g. 61/P. Gudyno g. 2, buvo grąžintas natūra. Ieškovas D. G. 1996 m. liepos 16 d. ir 1999 m. rugsėjo 2 d. pirkimo-pardavimo sutartimis įsigijo iš K. B. 600 kv. m žemės sklypą Kaune, P. Gudyno g. 2. Šiame žemės sklype stovi ieškovo D. G. namas bei namo Dariaus ir Girėno g. 61 gyventojų – ieškovų privatizuoti lauko tualetai ir sandėliukai. Taip pat nustatyta, kad tiek formuojant grąžintiną sklypą K. B., tiek privatizuojant šiame sklype esančius sandėliukus, atsakovas padarė šiurkščių įstatymo pažeidimų. K. B. grąžintinas žemės sklypas nebuvo laisvas, nes jame stovėjo ginčo sandėliukai ir tualetai. Atsakovo Urbanistikos ir architektūros skyrius, sudarydamas išplanavimo schemą žemei grąžinti, ją suderino su atsakovo įmone „Santakos butų ūkis“. Schemoje buvo numatyta nugriauti dalį ūkinio pastato, kuriuo naudojasi ieškovai, turintys šiame ginčo pastate sandėliukus ir tualetus, tačiau atsakovas, tuo metu būdamas ginčo pastato savininkas, nenumatė ir nesprendė, nei kas privalo tuos sandėliukus nugriauti, nei kaip spręsti ieškovų problemą pastatą nugriovus. Teismas nustatė, kad 1994 m. sausio 11 d. potvarkiu Nr. 50V nuosavybės teisės M. B. ir K. B. buvo atkurtos, o visai netrukus 1995 – 1996 m. atsakovas leido ieškovams privatizuoti butus kartu su priklausiniu – ūkiniu pastatu, kuriame yra ieškovų sandėliukai ir tualetai, nors privatizuojamas ginčo pastatas stovėjo svetimame, ieškovui D. G. privačios nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype. Teismas padarė išvadą, kad savo neteisėtais veiksmais atsakovas pažeidė visų ieškovų teises, nes ieškovas D. G. negali realiai naudotis jam nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu, jį tvarkyti, o ieškovai, namo gyventojai, išsipirkę statinį ant svetimos žemės sklypo, taip pat negali tinkamai įgyvendinti savo teisių.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2005 m. spalio 3 d. nutartimi Kauno miesto apylinkės teismo 2005 m. vasario 24 d. sprendimą pakeitė; panaikino sprendimo dalį, kuria ieškinys atmestas.

Dėl ieškovo D. G. reikalavimų. Kolegija nustatė, kad ieškovas D. G. žemės sklypo, esančio P. Gudyno g. 2A, 239 kv. m dalį, kurioje yra ginčo statinys, įsigijo 1999 m. rugsėjo 2 d. pirkimo-pardavimo sutartimi iš K. B. Taigi ieškinio reikalavimus dėl to, kad ieškovui buvo parduota užstatyta žemės sklypo dalis jis turi reikšti pardavėjui, t. y. trečiajam asmeniui K. B., o ne asmeniui, kurio administraciniu aktu buvo atkurta nuosavybės teisė į žemės sklypą pardavėjui. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino, kad atsakovas buvo įsipareigojęs K. B. nugriauti ginčo statinį.

Dėl kitų ieškovų reikalavimų. Kolegija konstatavo, kad, privatizuodami butus, kartu ir jų priklausinį, ieškovai, kurie visą laiką ūkio pastatu naudojosi, gerai žinojo jo techninę būklę. Esant tokioms aplinkybėms, pardavėjas neatsako už daikto trūkumus, todėl nėra pagrindo tenkinti ieškovų reikalavimą atsakovui - perstatyti statinį dėl jo neatitikties statybos ir priešgaisrinės saugos reikalavimams. Kolegijos nuomone, ieškovų reikalavimas netenkintinas ir dėl to, kad perstatyti tokio pobūdžio ūkio pastato kitoje vietoje pagal dabar galiojančius teisės aktus negalima, nes, vadovaujantis Aplinkos apsaugos ministerijos patvirtintomis statybos normomis „Miestų ir gyvenviečių sodybos RSN 151-92“, miestuose, privačiose namų valdose neleidžiama įrengti lauko tualetų. Kolegija nesutiko ir su teismo išvada, kad atsakovas, parduodamas namo gyventojams statinį, kurio dalis stovi kitam asmeniui priklausančiame sklype, pažeidė ieškovų teises. Pagal CK 153 straipsnį daikto priklausinį ištinka pagrindinio daikto likimas, todėl parduodant butus kartu su jais buvo parduotas ir ginčo statinys. Atsakovas kartu su butais parduodamas ir priklausinį ne pažeidė, o apgynė ieškovų teises, nes nepardavus ūkio pastato gyventojai negalėtų tinkamai naudotis privatizuotais butais. Be to, kolegijos nuomone, dalis ieškovų butus ir jų priklausinį (dalį ūkio pastato) įsigijo ne iš atsakovo Kauno miesto savivaldybės, o iš ankstesnių butų savininkų, todėl reikalavimus turėtų reikšti pardavėjams, o ne atsakovui.

Dėl atsakovo priešieškinio. Pagal CK 4.126 straipsnio 1 dalį teismo sprendimu servitutas nustatomas, jeigu savininkai nesusitaria. Kolegija konstatavo, kad ginčas šioje byloje yra ne tarp tarnaujančio ir viešpataujančio daiktų savininkų, o tarp daiktų savininkų ir asmens, kuris, savininkų nuomone, pažeidė jų teises.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu ieškovas D. G. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 3 d. nutartį ir palikti galioti Kauno miesto apylinkės teismo 2005 m. vasario 24 d. sprendimą. Kasacinį skundą jis grindžia šiais argumentais:

Kolegija padarė nepagrįstą išvadą, kad byloje nepakanka įrodymų, jog atsakovas buvo įsipareigojęs nugriauti dalį ūkio pastato, t. y. kad minėtoji atsakovo prievolė iš viso neegzistavo. Kasatoriaus nuomone, kolegija pažeidė įrodymų vertinimo principą (CPK 185 straipsnis), nes kiti įrodymai: VĮ registrų centro pažyma, kasatoriaus bei trečiojo asmens paaiškinimai teismui, situacija, kad sklypas K. B. atiteko jam atkuriant nuosavybės teises, taip pat statybos leidimo išdavimas kasatoriui, gyvenamojo namo priėmimas eksploatacijon – tokio įsipareigojimo egzistavimą patvirtino.

Kolegija netinkamai ir susiaurintai aiškino galiojusį Butų privatizavimo įstatymą, netinkamai aiškino, nepagrįstai netaikė 1964 m. CK 262 straipsnio nuostatų. Kasatoriaus teigimu, jokioje Butų privatizavimo įstatymo normoje nesuteikiama teisė parduoti netinkamos kokybės daiktus-butus ar jų priklausinius. Butų pirkimo-pardavimo sutartys turėjo atitikti 1964 m. CK reikalavimus, taikomus pirkimo-pardavimo sandoriams. CK 261 straipsnis reglamentavo parduodamo daikto kokybę. Jame nustatyta, kad daiktas turi būti visais atžvilgiais tinkamas naudotis. Ginčo atveju ūkio pastatas buvo netinkamas naudotis dėl savo būklės, nes neatitiko sanitarinių higienos, priešgaisrinio saugumo reikalavimų. Tai ir yra fiziniai daikto trūkumai. Kadangi butų pirkimo-pardavimo sutartyse jokie trūkumai nebuvo aptarti, tai ieškovai pagal 1964 m. CK 262 straipsnį turėjo teisę reikalauti trūkumus ištaisyti, kartu pašalinant kitus jų nuosavybės teisių suvaržymus, susijusius su tuo, kad dalis ūkio pastato stovi ant kasatoriaus sklypo. Kasatorius teigia, kad tai, jog atsakovas pardavė ieškovams dalį ūkio pastato, stovinčio ant kitam asmeniui priklausančio sklypo, laikytina vienu iš šio daikto trūkumų. Kolegija nepagrįstai siaurino daikto „trūkumų“ sąvoką.

Ieškovai J. J., A. M. B., V. R. Z., V. D., V. D., E. P., O. J. ir V. V. CPK 348 straipsnio nustatyta tvarka prisideda prie kasacinio skundo ir prašo jį patenkinti.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas Kauno miesto savivaldybė prašo jį atmesti. Atsakovas nurodo, kad kasatorius, gindamas kitų ieškovų interesus, nepagrįstai teigia, kad butų pirkimo-pardavimo sutartys, sudarytos 1995-1996 metais, prieštarauja CK 262 straipsnio reikalavimams ir kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai ir susiaurintai išnagrinėjo šį klausimą. Ieškovai neprašė pripažinti negaliojančiomis gyvenamųjų patalpų (butų) privatizavimo sutartis ir nekėlė klausimo, kad kartu su butais privatizuotas ginčo ūkio pastatas neatitiko sanitarinių ar kitų jam eksploatuoti keliamų reikalavimų.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

CPK 353 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstąją teismo nutartį teisės taikymo aspektu. Fakto klausimų šis teismas nenagrinėja. Kasatorius D. G. savo kasacinį skundą grindžia CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu (materialinės ar procesinės teisės normų pažeidimas, turintis esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, jeigu šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui). Prie kasacinio skundo prisidėję ieškovai J. J., A. M. B., V. R. Z., V. D., E. P., O. J. ir V. V. tais pačiais pagrindais prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo priimtą nutartį ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Kasatorius ir prie kasacinio skundo prisidėję ieškovai teigia, kad apeliacinės instancijos teismas, naikindamas pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria buvo patenkintas ieškinys, ginčą paliko neišspręstą. Su šiais kasacinio skundo argumentais negalima sutikti.

Byloje nustatyta, kad kasatorius (ieškovas) D. G. dar 1996 m. liepos 16 d. iš trečiojo asmens K. B. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu įsigijo 361 kv. m žemės sklypo dalį, kurioje pasistatė gyvenamąjį namą. 1999 m. rugsėjo 2 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu kasatorius iš trečiojo asmens K. B. įsigijo 239 kv. m žemės sklypo dalį, kurioje dar 1964 m. buvo pastatyti dalis ūkinių pastatų, priklausančių bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis kitiems šios bylos ieškovams. Kasatorius matė ir žinojo, kad jo perkamame žemės sklype stovi namo, esančio Dariaus ir Girėno g. 61, ūkiniai pastatai bei lauko tualetai. Šie ūkiniai pastatai kaip namo, esančio Dariaus ir Girėno g. 61, butų priklausiniai dar 1995-1996 m. buvo privatizuoti pagal Butų privatizavimo įstatymą. Pirkimo-pardavimo sutartyse, taip pat kituose rašytiniuose įrodymuose duomenų apie tai, kad atsakovas Kauno miesto savivaldybė buvo įsipareigojęs perkelti ūkinius pastatus į kitą vietą, nėra. Pažymėtina ir tai, kad butų, esančių Dariaus ir Girėno g. 61 privatizavimo metu kasatorius (ieškovas) nebuvo šio sklypo savininkas, todėl nėra pagrindo teigti, kad buvo pažeistos jo teisės ir teisėti interesai.

Dėl ieškovų, kuriems bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso ūkiniai pastatai, reikalavimų

Ieškovai, gyvenamojo namo, esančio Dariaus ir Girėno g. 61, butų savininkai, teigia, kad atsakovas Kauno miesto savivaldybė privalo perstatyti jiems bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančius ūkio pastatus į sklypą Dariaus ir Girėno g. 61, kur stovi jų gyvenamasis namas, t. y. ūkio pastatus perkelti. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad toks ieškovų, namo, esančio Dariaus ir Girėno g. 61, butų savininkų reikalavimas yra nepagrįstas. Byloje nustatyta, kad visi ieškovai gyvenamojo namo, esančio Dariaus ir Girėno g. 61, butų savininkais tapo pirkimo-pardavimo sutarčių pagrindu. Dalis ieškovų butus nupirko iš buvusių savininkų. Ūkiniai statiniai įsigyti kaip konkrečių butų priklausiniai. Ieškovų reikalavimas įpareigoti atsakovą Kauno miesto savivaldybę perkelti ūkinius statinius į kitą sklypą yra nepagrįstas. Ieškovai iš esmės ilgą laiko tarpą, t. y. iki butų privatizavimo, naudojosi pastatais ir žinojo apie jų būklę bei vietą, tačiau, nepaisydami to, pirko kaip konkrečių butų priklausinius.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad ieškovų reikalavimas perkelti ūkinius pastatus į kitą vietą nėra reikalavimas pašalinti fizinius daikto trūkumus, todėl CK 6.334 straipsnio norma sprendžiant šį reikalavimą netaikytina.

Dėl atsakovo priešieškinio reikalavimų

Atsakovas Kauno miesto savivaldybė pareiškė priešieškinį dėl servituto nustatymo. CK 4.126 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad servitutas teismo sprendimu nustatomas tik tuo atveju, jeigu savininkai nesusitaria, o nenustačius servituto nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad savininkams būtų siūloma tartis su ieškovu D. G. dėl jam priklausančios žemės servituto. Esant tokioms aplinkybėms, atsakovo Kauno miesto savivaldybės priešinis ieškinys atmestas pagrįstai.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Algimantas SpiečiusSigitas GurevičiusBronius Pupkovas