- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-01-05
- Bylos Nr.
- 2S-485-653/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-33510-2014-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jelena Šiškina
- Atsakovas
- K. K.
- Ieškovas
- A. M. V.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jelena Šiškina, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi apelianto atsakovo K. K. projektavimo firmos „(duomenys neskelbtini)“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 30 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės A. M. V. ieškinį atsakovui K. K. projektavimo firmai „(duomenys neskelbtini)“ dėl nuostolių priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, K. K.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Ieškovė A. M. V. prašė priteisti iš atsakovo K. K. projektavimo firmos „(duomenys neskelbtini)“ nepagrįstai gautas pinigines lėšas 1 830,40 Eur, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei patirtas bylinėjimosi išlaidas. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. birželio 1 d. sprendimu ieškinį tenkino visa apimtimi.Pareiškėjas K. K. projektavimo firma „(duomenys neskelbtini)“ prašė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-2456-734/2015 CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 ir 9 punktuose nurodytais pagrindais. Nurodė, kad pareiškėjas sužinojo apie civilinę bylą Nr. 2-2456-734/2015 iš antstolio, kai 2016-03-29 nuvyko pas antstolį dėl kitos vykdomosios bylos ir buvo žodžiu informuotas apie tai, kad pareiškėjo atžvilgiu yra vykdoma keletas vykdomųjų bylų. 2016-03-30 pareiškėjo savininkė K. K. nuvyko į teismą ir sužinojo apie šią civilinę bylą, 2016-04-14 kreipėsi su prašymu susipažinti su byla ir 2016-04-26 gavo dokumentų kopijas. Pareiškėjas nurodo, kad dienos metu juridinio asmens registruotos buveinės adresu (duomenys neskelbtini), nieko nebūna, nes pareiškėjo savininkė dažniausiai būna Vilniaus miesto arba rajono savivaldybėse arba Statybos institute (Goštauto g. 8, Vilnius), todėl procesiniai dokumentai nebuvo įteikti, pašto pranešimų pareiškėjas negavo, nes pašto dėžutė yra nesaugi, iš jos dingsta korespondencija.CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto nustatytam proceso atnaujinimo pagrindui pagrįsti pareiškėjas nurodė, kad jis yra visiškai įvykdęs savo įsipareigojimus pagal su ieškove sudarytą sutartį, t. y. perdavęs ieškovei detaliojo plano rengimo dokumentus; šią esminę aplinkybę ieškovė nuslėpė nuo teismo, nors dar 2014-09-15 ieškovė gavo atsakymą iš Vilniaus miesto savivaldybės Miesto plėtros departamento į 2014-09-10 pareiškėjos pateiktą paklausimą. Pareiškėjas apie šią aplinkybę sužinojo tik 2016-05-26 gavęs iš Vilniaus miesto savivaldybės Miesto plėtros departamento 2014-09-15 atsakymo ieškovei kopiją.CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatytam proceso atnaujinimo pagrindui pagrįsti pareiškėjas nurodo, kad buvo padaryta aiški teisės taikymo klaida, nes pareiškėjas, nežinodamas apie bylos nagrinėjimą negalėjo pateikti teismui reikšmingų įrodymų, todėl teismas priteisė ieškovei už tariamai neatliktus darbus sumokėtą užmokestį, nors darbai buvo atlikti ir perduoti ieškovei. Pareiškėjo manymu, teismas netinkamai taikė CK 6.189, 6.200, 6.217 straipsnių nuostatas.Ieškovė atsiliepimu į pareiškėjo prašymą prašė pareiškėjo prašymą dėl proceso atnaujinimo atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad nagrinėjamos bylos procesas užtruko dėl to, kad nebuvo įmanoma įteikti procesinių dokumentų pareiškėjui ir trečiajam asmeniui net per antstolį; pareiškėjas iki šiol vengia įvykdyti teismo sprendimą. Pareiškėjas ir trečiasis asmuo nuolat bylinėjasi teisme dėl profesinės veiklos metu sudarytų sutarčių, todėl, ieškovo teigimu, pareiškėjas laikytinas nesąžiningu asmeniu. Pareiškėjas visose bylose nurodo tą patį registracijos adresą, kuriuo nepriima korespondencijos ir nesiima veiksmų nurodyti tokį adresą, kuriuo būtų galima įteikti procesinius dokumentus. Pareiškėjas tinkamai neįvykdė su ieškove sudarytos sutarties, nors buvo gavęs užmokestį už sutartus darbus; žemės sklypo dokumentų rengimo stadija yra tokia pati, kokia buvo ieškovei sudarant sutartį 2007 m., t. y. žemės sklypas nėra atidalintas. Pareiškėjos nurodytas 2014-09-15 Vilniaus miesto savivaldybės Miesto plėtros departamento atsakymas į 2014-09-10 pareiškėjos pateiktą paklausimą paneigia pareiškėjos nurodytas aplinkybes neva sutartis buvo tinkamai įvykdyta. Ieškovė nurodo, kad ginčo sutartį su pareiškėju nutraukė 2014-09-10, todėl neturėjo teisinės pareigos informuoti pareiškėją apie tolimesnius savo veiksmus dėl žemės sklypų ar institucijų atsakymus.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi atmetė prašymą atnaujinti procesą. Teismas pažymėjo, jog kartu su prašymu nėra pateikti jokie įrodymai, kada pareiškėjui tapo žinoma apie priverstinį teismo sprendimo vykdymą civilinėje byloje Nr. 2-2456-734/2015. Vien ta aplinkybė, kada pareiškėjas ar jo atstovas susipažino su civilinės bylos Nr. 2-2456-734/2015 medžiaga, neleido teismui spręsti, ar nėra praleistas terminas prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti.Teismas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjui (atsakovui K. K. projektavimo firmai „(duomenys neskelbtini)“) procesiniai dokumentai buvo įteikti juridinio asmens registruotos buveinės adresu (duomenys neskelbtini) (CPK 123 straipsnio 2 ir 4 dalys). Šiuo adresu pareiškėjui buvo ne kartą siųsti procesiniai dokumentai, o ieškovė bandė dokumentus įteikti ir per antstolį. Viešo paskelbimo būdu (CPK 130 straipsnis) procesiniai dokumentai buvo įteikiami tik trečiajam asmeniui K. K.. Prašyme atnaujinti procesą pareiškėjas nurodė tą patį savo adresą – (duomenys neskelbtini), nors teigia, kad ten nepavyksta įteikti procesinių dokumentų dėl to, kad faktiškai pareiškėjas veikia kitu adresu. Po pareiškėjo prašymo dėl proceso atnaujinimo pateikimo, pareiškėjui ir vėl nepavyko įteikti dokumentų jo nurodytu adresu (duomenys neskelbtini).Pareiškėjas teismui nepateikė jokių įrodymų apie tai, kad pašto dėžutė (duomenys neskelbtini), yra nesaugi ir iš jos nuolat dingsta korespondencija; neįrodė, kad jis realiai ketina pakeisti buveinės adresą, nors teigia, jog faktiškai veiklą vykdo adresu (duomenys neskelbtini). Praėjus daugiau nei vieneriems metams nuo teismo sprendimo priėmimo pareiškėjas yra įregistravęs savo buveinę tuo pačiu adresu, gauna ten siunčiamą kitą korespondenciją. Į bylą pateikti įrodymai niekaip neįrodo, kad pareiškėjo nurodytu adresu dienos metu niekas negalėjo priimti procesinių dokumentų, bet priešingai – patvirtina, kad dėl ligos trečiasis asmuo K. K. negalėjo atvykti į darbą, todėl, labiausia tikėtina, kad trečiasis asmuo, kaip pareiškėjo savininkė, buvo ne faktinės veiklos adresu (duomenys neskelbtini), bet savo namuose - (duomenys neskelbtini), ir turėjo objektyvią galimybę priimti pašto siuntas.Atsižvelgęs į šias aplinkybes pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjas neįrodė, kad civilinėje byloje Nr. 2-2456-734/2015 negavo teismo siųstų procesinių dokumentų dėl objektyvių priežasčių ir dėl to teismas laikė, kad pareiškėjui apie Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 1 d. sprendimą tapo (turėjo būti) žinoma ne vėliau kaip 2015 m. birželio 15 d., t. y. praėjus 10 dienų nuo išsiuntimo registruotu buveinės adresu.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai
Ieškovas pateikė atskirąjį skundą (t. 3, b.l. 46-50), kuriuo prašo panaikinti skundžiamą 2016 m. rugpjūčio 30 d. nutartį ir priimti naują nutartį – atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės ir panaikinti 2015-06-01 Vilniaus m. apylinkės teismo sprendimą. Nurodo, jog trečiasis asmuo K. K. 1992-05-18 įsteigė (įregistravo) K. K. Projektavimo firmą „(duomenys neskelbtini)“ kaip personalinę įmonę pagal 1990 m. gegužės 8 d. priimtą LR Įmonių įstatymą Nr. I-196. Šio įstatymo 7 str. numatė, kad personalinė įmonė neturi juridinio asmens teisių, todėl procesiniai dokumentai vis tik turėjo būti įteikti asmeniškai K. K..Teismas skundžiamoje nutartyje nesąžiningai nurodė motyvą, kad atsakovė nepateikė įrodymų apie pašto dėžutės nesaugumą. Toks įrodymas turėtų būti ne šios dienos pašto dėžutės būklė, o 2015 m. pavasario, o tokio įrodymo reikalavimas yra nelogiškas ir nesąžiningas. Tai, ką parašė pašto darbuotojas savaime nėra neginčijamas įrodymas. Jei pašto darbuotojai neįteikė dokumentų, nes nerado atsakovės, neturi būti vertinama kaip atsakovės kaltė, tai tiesiog netinkamo kurjerio darbo rezultatas. CPK 368 str. 1 d. numatytas trijų mėnesių terminas nėra naikinamasis. Terminą Atsakovė praleido tik todėl, kad nežinojo apie procesą. Teismas subjektyviai ir nesąžiningai įvertino įrodymus apie K. K. nedarbingumą. Žmogui sergant labai dažnai jis būna priverstas lankytis gydymo įstaigose, o negulėti lovoje. Žmogui sergant labai dažnai jo reakcija yra neadekvati ir jis gali tiesiog neįsileisti žmonių ir tai visiškai natūralu ir žmogiška.Atsakovė prašyme atnaujinti procesą nurodė, kad ieškovė nuo teismo nutylėjo esmines aplinkybes, kurios būtų neleidusios teismui tenkinti ieškinio, t.y. ieškinys buvo patenkintas nepagrįstai, nes jis buvo pateiktas be teisinio ir faktinio pagrindo. Atsakovė pilnai įvykdė savo įsipareigojimą ir perdavė Ieškovei pagal Sutartį detaliojo plano eskizinio projekto pasiūlymą ir aiškinamąjį raštą bei atliko visą eilę tam reikalingų veiksmų. Tik 2016-05-26 atsakovė gavo iš Savivaldybės atsakymą, kuris sudaro pagrindą atnaujinti procesą. Šis Savivaldybės raštas sudaro pagrindą atsakovės parengtą detaliojo plano pagrindinį brėžinį pateikti kaip žemėtvarkos projektą ir taip užbaigti sklypo padalinimą į du sklypus. Ieškovė nuslėpė tiek nuo teismo, tiek nuo atsakovės faktą, kad detaliojo plano pagrindinį brėžinį atsakovė parengė ir pateikė ieškovei, o ieškovė dabar jau gali jį naudoti kaip žemėtvarkos projektą. Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė A. M. V. prašo atskirąjį skundą atmesti ir palikti galioti skundžiamą nutartį. Nurodo, jog atsakovė galėjo ginti savo interesus įstatymo nustatyta tvarka, atsakovė sąmoningai vengė realizuoti savo teises ir pareigas, tokiu būdu vilkino procesą, piktnaudžiavo turimomis teisėmis.Teismas, spręsdamas procesinių dokumentų įteikimo atsakovei klausimą, pagrįstai vadovavosi CPK 122-123 str. nustatyta tvarka, kadangi individuali įmonė yra neribotos civilinės atsakomybės privatusis juridinis asmuo.Nors apeliantė nurodo, kad trečiojo asmens dažnai nebūna buveinės registruotu adresu, veiklos šiuo adresu nevykdo, tačiau netgi po jos vertinimu ydingų procesų susiklostymo nepakeitė buveinės adreso į faktiškai vykdomos veiklos/savo buvimo vietą, taigi atsakovė elgiasi nesąžiningai ir piktnaudžiauja savo turimomis teisėmis.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str. 2 ir 3 d., 338 str.).Byloje kilo ginčas dėl to, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai 2016-08-30 nutartimi atmetė prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-2456-734/2015.Vertinant atskirojo skundo argumentą, jog K. K. personalinė įmonė „(duomenys neskelbtini)“ įsteigta 1992 metais remiantis 1990 m. gegužės 8 d. priimtu LR Įmonių įstatymu, pagal kurį buvo numatyta, jog personalinė įmonė neturi juridinio asmens teisių, ir nuo to laiko K. K. nekeitė įmonės statuso, pažymėtina, kad šios aplinkybės nesudaro pagrindo teigti, kad K. K. personalinė įmonė „(duomenys neskelbtini)“ nėra juridinis asmuo ir kad šiai įmonei netaikomos civilinio proceso teisės normos, reglamentuojančios procesinių dokumentų įteikimą juridiniams asmenims. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, jog nepavykus procesinių dokumentų įteikti juridinio asmens buveinės vietoje ar kitoje juridinio asmens nurodytoje vietoje, pareiškėjai apie Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 1 d. sprendimą tapo (turėjo būti) žinoma ne vėliau kaip 2015 m. birželio 15 d., t. y. praėjus 10 dienų nuo pakartotinio dokumentų išsiuntimo registruotu buveinės adresu. Atskirojo skundo argumentas, jog procesiniai dokumentai turėjo būti įteikti asmeniškai K. K., laikytinas nepagrįstu.Vertinant atskirojo skundo argumentą, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nepagrįstai nurodė, kad atsakovė nepateikė įrodymų apie pašto dėžutės nesaugumą, pažymėtina, jog CPK 178 straipsnyje įtvirtintas bendrasis įrodinėjimo pareigos paskirstymo principas – „kas teigia, tas ir įrodinėja“. Taigi, jei pareiškime dėl proceso atnaujinimo K. K. personalinė įmonė „(duomenys neskelbtini)“ teigė, jog jos buveinės pašto dėžutė yra nesaugi, vadinasi šį teiginį ji ir turėjo pagrįsti. Skirtingai, nei nurodoma atskirajame skunde, apeliantei nebuvo kilusi pareiga įrodyti, jog „kažkas buvo įdėta ir išimta iš pašto dėžutės be atsakovės žinios“, o apeliantės svarstymai apie netinkamai atliktas pašto darbuotojų funkcijas nepagrįsti jokiais konkrečiais įrodymais.Atsižvelgiant į apeliantės argumentą, jog pirmosios instancijos teismas subjektyviai ir nesąžiningai įvertino įrodymus apie K. K. nedarbingumą, pažymėtina, jog iš atskirojo skundo neaišku, ar trečiasis asmuo K. K. negavo teismo siųstų procesinių dokumentų dėl to, kad tuo metu lankėsi gydymo įstaigose, ar dėl to, kad dėl ligos ji neįsileido pašto darbuotojų, todėl šie argumentai neįrodo jokių bylai reikšmingų aplinkybių.Vertinant atskirojo skundo argumentą, jog tuo atveju, jei ieškovė būtų visus duomenis pateikusi teismui, tuomet nebūtų pagrindo teismui tenkinti ieškinio, pažymėtina, jog ieškinio pagrįstumas galėtų būti sprendžiamas tik teismui atnaujinus procesą byloje, tuo tarpu sprendžiant klausimą dėl proceso atnaujinimo, ieškinio pagrįstumas netikrinamas. Tai, kad pirmosios instancijos teismas neanalizavo CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 ir 9 punktuose nurodytų proceso atnaujinimo pagrindų, neleidžia daryti išvados, jog skundžiama nutartis yra nepagrįsta, kadangi teismui nustačius, jog apeliantė praleido įstatymo numatytą terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti, neliko prasmės nagrinėti prašyme nurodytų proceso atnaujinimo pagrindų.Vadovaudamasis anksčiau išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, grindžiamomis teismų praktika, jog būtent juridiniam asmeniui tenka pareiga užtikrinti tinkamą buveinės adresu siunčiamos korespondencijos gavimą, o šios pareigos neįvykdęs, jis prisiima visą galimų dėl to jam atsirasti neigiamų padarinių riziką. Pažymėtina, kad šiuo atveju, apeliantės buveinės adresas vis dar įregistruotas tuo adresu, kuriuo gauti procesinius dokumentus ar kitą korespondenciją apeliantei yra sudėtinga, ir duomenų, kad šią situaciją apeliantė bandytų spręsti, byloje nėra. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ne kartą pažymėta, kad juridiniam asmeniui keliami didesni atidumo, rūpestingumo jo veikloje reikalavimai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. P. v. UAB „Moduva ir Ko“, bylos Nr. 3K-3-112/2008; 2010 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Transgesta Servis“ v. K. B., P. B., N. K. ir kt., bylos Nr. 3K-3-69/2010; kt.). Taigi apeliantei nebūnant pakankamai rūpestingai, nesiimant jokių aktyvių veiksmų dėl galimybės gauti korespondenciją jos pačios nurodytos ir viešajame registre įregistruotu įmonės buveinės adresu, pagrindo atnaujinti praleistą trijų mėnesių terminą pareiškimui dėl proceso atnaujinimo pateikti, nėra.Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad kiti atskirojo skundo argumentai yra iš esmės pakartoja prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodytas aplinkybes, kurios teisingam bylos išnagrinėjimui nėra teisiškai reikšmingi ir įtakos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui bei pagrįstumui nedaro, todėl teismas dėl jų nepasisako.
Atmetus atskirąjį skundą, iš apelianto ieškovės naudai priteistinos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme, t.y. 150 Eur advokato pagalbai apmokėti (t. 3, b.l. 62-63) (CPK 93, 98 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalimi, teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš apeliantės K. K. projektavimo firmos „(duomenys neskelbtini)“ ieškovės A. M. V. naudai 150 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų.