Telšių apylinkės teismo sprendimas

nedalyvaujant trečiųjų asmenų VĮ Registrų centro Mažeikių filialo atstovui ir „ Redpall Limited“ atstovui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. M. ieškinį atsakovui S. I. , tretiesiems asmenims VĮ Registrų centrui, LR Generalinei prokuratūrai ir bendrovei Redpall Limited dėl nekilnojamojo turto perleidimo sandorio įregistravimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

kad ieškovas ieškinyje nurodė, kad jis 1999 02 01 prikimo – pardavimo sutartimi , notarinio registro Nr. 2-280 , pardavė atsakovui S. I. 0,1966 ha ploto žemės sklypą ir gyvenamąjį namą su priklausiniais, esančius (duomenys neskelbtini), Mažeikiai , už bendrą 380 000 lt kainą. Pagal LR CK, galiojusio iki 2001 06 30 , ši sutartis trijų mėnesių laikotarpyje turėjo būti įregistruota Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonės Mažeikių filiale, tokia sąlyga buvo nurodyta ir pačioje sutartyje. Tačiau 2010 m. ieškovas sužinojo, kad ši nekilnojamojo turto pirkimo pardavimo sutartis iki šiol nėra niekur įregistruota ir savininku tebėra įrašytas jis, o ne atsakovas , nors pastarasis naudojasi visu šiuo turtu nuo pat jo įsigijimo momento Nurodo, kad jis apie tai sužinojo tik tada, kai antstolis S. Degimas 2010 03 08 turto arešto aktu vykd. byloje Nr. 0156/10/00342 areštavo šį turtą kaip E. M. nuosavybę , vykdydamas Mažeikių rajono apylinkės teismo 2010 02 05 jo atžvilgiu priimto apkaltinamojo nuosprendžio baudž. byloje Nr. 1-9-215/2010 dalį dėl žalos atlyginimo kompanijos „ Redpall Limited“ naudai. Nurodo, kad atsakovas dėl jam nežinomų priežasčių vengė bei iki šiol vengia įregistruoti šį nuosavybės teisės perėjimo jam faktą. Prašo priimti sprendimą dėl tarp jo ir atsakovo S. I. 1999 02 01 sudarytos žemės sklypo ,unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kiemo statinių (rezervuaro, 2 tvorų, vartų, vartelių, grindinio), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), Mažeikių m, pirkimo - pardavimo sutarties, notarinio registro Nr. 2-820, įregistravimo nekilnojamojo turto registre. ( b.l. 1,2 ).

Ieškovas E. M. teismo posėdyje nurodė, kad 1999 02 01 pardavė jam priklausantį namą su priklausiniais ir žemės sklypu, esančius (duomenys neskelbtini), Mažeikiuose S. I. už bendrą 380 000 lt sumą. Tačiau jam 2011 m. pradžioje paaiškėjo, kad tas namas su žemės sklypu yra pardavinėjamas iš varžytinių ir areštuotas kaip jam priklausantis turtas. Paaiškina, kad, kai gavo šio turto arešto aktą prokuratūroje, pasirašė automatiškai, jo neskaitęs. Dabar sužinojo, kad pirkėjas S. I. pirkimo –pardavimo sutarties neįregistravo registrų centre. Prašo priimti sprendimą įregistruoti 1999 02 01 sudarytą žemės sklypo ir namo su priklausiniais, esančių (duomenys neskelbtini), Mažeikiai , registrų centre. Nurodo, kad kitaip būtų neteisinga, nes niekuo dėtas žmogus neturi prarasti įsigyto turto, juk yra moralės reikalai, I. neturi atsakyti už jo turimas problemas. Nurodo, kad tą turtą pardavė dar 1999 metais, kaip jam nebereikalingą, kai dar neturėjo jokių problemų su teisėsauga . Jis pinigus už sandorį gavo, sandoris yra realus . Prašo tenkinti jo ieškinį .

Atsakovas S. I. teismo posėdyje nurodė, kad jis su ieškiniu sutinka visiškai ir paaiškino, kad jis nupirko žemės sklypą su namu ir priklausiniais , esančius (duomenys neskelbtini), Mažeikiuose , jie susitarė, kad jis pats įregistruos pirkimo- pardavimo sutartį registre, bet per tris mėnesius nespėjo to padaryti, jis dirba naftos gamykloje, tada buvo atsakingas už sandorio su JUKOS pasirašymą , gamyklos vadovas K. jį buvo paskyręs atsakingu , vyko derybos su JUKOS, jis buvo labai užimtas , naftos gamykloje sėdėjo nuo ryto iki vakaro, buvo daug neaiškių klausimų , fiziškai pasiliko registravimui paskutinę savaitę ir praleido terminą. Apsigyveno jis tame name 2004-2005 metais. Buvo kilusi mintis perparduoti tą namą , bet niekas jam nebepirko už tuos pinigus. Nuo 1999 metų iki 2004 m. , 2005 m. rūpinosi tuo namu , namą šildė, tvarkydavo aplinką, paskui pakeitė katilą. Nurodo, kad tai yra realus sandoris , sudarytas pas notarę Reistaitienę . 1999 m. vasarą jis buvo užvažiavęs į registrų centą , bet ten jam neužregistravo dėl praleisto termino , jam apsakė, kad terminą gali atstatyti tik teismas, taip jis ir vengė toliau susitvarkyti šio įregistravimo dėl labai didelio užimtumo darbe. Nurodo, kad dėl darbo pobūdžio naftos gamykloje buvo begaliniai užsiėmęs , dėl to ir nesusitvarkė. Prašo ieškinį tenkinti.

Prokuroras Ž. Generauskas nurodo, kad nesutinka su ieškiniu, prašo ieškinį atmesti. Nurodo, kad sudaryta 1999 m. prikimo- pardavimo sutartis buvo nebegaliojanti jau po trijų mėnesių. Nurodo, kad kelia abejonių sutartis dėl to, kad 2007 12 18 o prokuroras areštavo šį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), Mažeikiuose , arešto aprašas įteiktas M., kuris pasirašė, pripažino , kad tai yra jo turtas , nurodo, kad netiki, kad jie užmiršo įteisinti pirkimo- pardavimo sutartį , nes su baudžiamos bylos medžiaga susipažino ir M., ir jo advokatas ir jokių pretenzijų nekėlė dėl šio turto arešto. Mano, kad taip yra bandoma išvengti turtinės žalos atlyginimo, kuri priteista baudžiamojoje byloje iš M..

Liudytojas P. P. teismo posėdyje parodė, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini), Mažeikiuose. Nurodė, kad pažįsta I., kuris gyvena (duomenys neskelbtini), Mažeikiuose,jis yra jo kaimynas. Pats jis ten gyvena nuo 1998 m., o I. gyvena nuo 2004 m., iki tol I. prižiūrėdavo namą, atvažiuodavo pastoviai. Iki I. niekas name negyveno, jis matydavo tik jį , I. baigė pats šio namo statybas .

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas .

LR CPK 5 str. 1d. nustato, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą , kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. LR CK 1.137 str. 2 d. nustato, kad , įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, asmenys turi laikytis įstatymų , gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai , laikytis protingumo ir teisingumo principų . O LR CK 1.5 straipsnio 4 d. nustato, kad teismas, aiškindamas įstatymus ir juos taikydamas , privalo vadovautis teisingumo , protingumo ir sąžiningumo principais. Vadovaujantis 2000 m. liepos mėn. 18 d. LR Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 4 str. numatyta, kad Civilinio Kodekso 1.5 str. įtvirtinti sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principai taikomi nepaisant to, kada yra atsiradę civiliniai santykiai, iš kurių yra kilęs ginčas . Kiekviena šalis, turėdama sutartinių santykių, privalo elgtis sąžiningai, turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių , kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos . Įgyvendindami savo teises ir vykdydami pareigas , asmenys turi laikytis įstatymų , gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus ir veikti sąžiningai . laikytis protingumo ir teisingumo principų . Civilinio kodekso 1.5 straipsnyje nurodyta, kad teisingumo , protingumo ir sąžiningumo principus būtina taikyti ne tik asmenims įgyvendinant savo teises ir vykdant pareigas, bet ir savo susitarimu nusistatant tarpusavio teises ir pareigas. Įstatymai draudžia piktnaudžiauti savo teise , t.y. įgyvendinant civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kad nesant teisinio pagrindo būtų pažeistos ar varžomos kitų asmenų teisės ar įstatymų saugomi interesai ar daroma žala kitiems asmenims arba prieštaraujama subjektinės teisės paskirčiai .

Dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 8 straipsnio 3 dalies nuostatų ir konstitucinių bei civilinių santykių teisinio reglamentavimo principų taikymo turto įgijėjo teisių apsaugai:

1964 m. CK 149 straipsnyje buvo nustatyta, kad nuosavybės teisė į daiktą, kuris turi būti registruojamas, turto įgijėjui atsiranda nuo daikto įregistravimo momento. Pagal CK 255 straipsnio 1 dalį ir Žemės įstatymo 14 str., nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis turėjo būti notariškai patvirtinta ir per tris mėnesius įregistruota atitinkamoje turto registravimo įstaigoje- t.y. tuo metu Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonės Mažeikių filiale. Privalomo registravimo taisyklės nesilaikymas sutartį darė negaliojančią (CK 255 straipsnio 2 dalis). Ginčo sutartinių santykių susiformavimo metu įstatymo nustatytas trijų mėnesių terminas nebuvo naikinamasis ir šį terminą, praleistą dėl svarbių priežasčių, teismas galėjo atnaujinti (CK 255 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 8 straipsnio 3 dalyje nustatyta situacija, kai sandoris sudarytas iki 2000 m. CK įsigaliojimo, tačiau 1964 m. CK 255 straipsnyje nustatytu terminu neįregistruotas. Tokiu atveju neįregistruotam sandoriui taikytini CK 255 straipsnio 2 dalyje nustatyti padariniai; tačiau suinteresuota sandorio šalis turi teisę kreiptis į teismą dėl praleisto termino sandoriui įregistruoti atnaujinimo.

Nuo 2001 m. liepos 1 d. įsigaliojusio CK nuostatose privalomos teisinės registracijos nenustatyta. Pagal CK 4.49 straipsnio 1 dalį daikto (turto) įgijėjas nuosavybės teisę į daiktus įgyja nuo jų perdavimo įgijėjui momento, jei sutartis ar įstatymas nenustato ko kita. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas ir taikydamas 1964 m. CK nuostatas dėl nuosavybės teisės atsiradimo momento ir jos teisinės registracijos, yra pažymėjęs, kad nuosavybės teisės atsiradimo ar pasibaigimo pagrindas yra ne registracijos faktas, kaip toks, o įstatyme nustatyta aplinkybė (sandoris, įvykis, aktas ar kt.), su kuria siejamas civilinių teisių ir pareigų atsiradimas ar pasibaigimas. Teisinė registracija yra atsiradusios subjektinės teisės įregistravimo ar pasibaigusios tokios teisės išregistravimo pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. spalio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Orestas“ v. UAB ,,Pramoninis servisas“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-977/2000; 2002 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. M. PĮ ,, Maturė“ v. Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybinės įmonės Vilniaus filialui, bylos Nr. 3K-3-174/2002; 2003 m. gruodžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. D. ir kt. v. P. V. Š. ir kt., bylos Nr. 3K-3-1158/2003; kt.). Taigi, aiškindamas ir taikydamas 1964 m. CK 255 straipsnį, kasacinis teismas formuoja praktiką, kad ne teisinė registracija sukuria nuosavybės teisę; nuosavybės teisė atsiranda teisės aktuose nustatytais pagrindais, o teisine registracija yra tik įregistruojami nuosavybės teisių atsiradimo ir pasikeitimo juridiniai faktai, tačiau šiuos registruojant būtina laikytis įstatyme nustatytų terminų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal J. K. pareiškimą VĮ Registrų centro Šiaulių filialui ir kt., bylos Nr. 3K-3-114/2009). Dėl to nuosavybės teisė į ginčo butą, atsiradusi pagal sandorį ir neįregistruota įstatyme nustatytu terminu, gali būti teisine tvarka registruojama, atnaujinus šį terminą.

Konstitucijos 23 straipsnyje nustatyta, kad nuosavybė neliečiama; nuosavybės teises saugo įstatymai; nuosavybė gali būti paimama tik įstatymo nustatyta tvarka visuomenės poreikiams ir teisingai atlyginama. Aiškindamas Konstitucijos 23 straipsnio nuostatas, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad nuosavybės neliečiamumas ir nuosavybės teisių apsauga inter alia reiškia, jog savininkas, kaip subjektinių teisių į nuosavybę turėtojas, turi teisę reikalauti, kad kiti asmenys nepažeistų jo teisių, taip pat kad Valstybė turi pareigą užtikrinti nuosavybės teisių gynimą ir apsaugą (pavyzdžiui, Konstitucinio Teismo 2001 m. balandžio 2 d., 2003 m. gruodžio 3 d. nutarimai).

Spręsdamas sandorio privalomos teisinės registracijos termino atnaujinimo klausimą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 8 straipsnio 3 dalis), teismas turi užtikrinti, kad nebūtų pažeistas Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintas nuosavybės neliečiamumo principas, veikiantis greta su pagrindiniais sutarčių teisės principais: sutarčių laisvės bei šalių autonomijos. Teisinėje situacijoje, kai įstatymų leidėjas, įgyvendindamas valstybei tenkančią pareigą užtikrinti nuosavybės teisių gynimą ir apsaugą, keitė teisinį reglamentavimą taip, kad nuosavybės teisė į nekilnojamuosius daiktus (turtą) atsiranda nuo turto perdavimo įgijėjui momento (išskyrus atvejus, kai ką kita nustato sutartis ar įstatymas), o ne nuo sandorio įregistravimo viešame registre momento, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 8 straipsnio 3 dalies nuostatos aiškintinos vertinant jų tikslus. Naujuoju nuosavybės santykių reglamentavimu atsisakyta neproporcingai didelės viešojo administravimo veiksmų įtakos privatiniams nuosavybės teisiniams santykiams. Nuoseklaus pereinamojo laikotarpio garantu tapo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 8 straipsnio 3 dalies nuostatos, kuriomis siekta teisėms ir pareigoms, atsiradusioms iki Civilinio kodekso, įsigaliojusio nuo 2001 m. liepos 1 d., įgyvendinti nustatyti tokį teisinį mechanizmą, kuris užtikrintų „senųjų“ teisių ir pareigų įgyvendinimą „senąja“ tvarka. Tačiau būtina pažymėti, kad iš esmės naujo turinio nuosavybės santykių teisinis reglamentavimas, kuris inter alia užtikrino ir nesikišimo į privačius santykius principo veikimą (CK 1.2 straipsnis), įpareigoja teismą kiekvienu konkrečiu atveju taip individualiai įvertinti teisines situacijas, kuriose taikytinos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 8 straipsnio 3 dalies nuostatos dėl įregistravimo termino atnaujinimo, kad nebūtų pažeistas proporcingumas tarp pereinamajam laikotarpiui paliktos viešojo administravimo veiksmų įtakos privatiniams nuosavybės teisiniams santykiams ir sandorio šalies, visiškai įvykdžiusios sutartines prievoles kitai sutarties šaliai, tačiau nevykdžiusios įstatymo jam nustatytos pareigos sandorį įregistruoti viešame registre, teisių ir teisėtų interesų apsaugos. Šiame kontekste paminėtini ir kasacinio teismo išaiškinimai dėl sandorių negaliojimo instituto paskirties. Pirma, šis institutas skirtas siekti, kad civiliniuose santykiuose būtų užtikrintas teisėtumas. Kita vertus, įstatymo nustatytais sandorių negaliojimo pagrindais siekiama užtikrinti sandorių ir jų pagrindu susiklosčiusių civilinių teisinių santykių stabilumą. Taigi sandorių negaliojimo institutas turi ir kitą paskirtį – užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą, įgytų teisių ilgaamžiškumą ir jų gerbimą. Sandorio pripažinimas negaliojančiu be pakankamo teisinio pagrindo prieštarautų šiam stabilumo tikslui (žr., pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 3 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „ Beltateksas“ v. UAB „ Sarteksas“, bylos Nr. 3K-3-534/2007).

Nors sandoris nebuvo įregistruotas (1964 m. CK 255 straipsnis), tačiau jo sudarymas atitiko šalių valią ir prievolės sutarties šalių buvo visiškai įvykdytos: ieškovas siekė parduoti, o atsakovas – pirkti namą bei žemės sklypą; ieškovas gavo iš atsakovo sutartą nekilnojamo turto įgijimo kainą, turtą perdavė įgijėjui, kurį jis priėmė (1964 m. CK 253 straipsnis). Sutarties stabilumo principas ( favor contractus), šalių autonomijos bei nuosavybės neliečiamumo principai lemia, kad nagrinėjamo ginčo atveju pirmenybė turi būti suteikta ne formaliems sandorio negaliojimo dėl registravimo neatlikimo argumentams, bet šalių valiai, sandoris įregistruotinas, siekiant užkirsti kelią neproporcingai dideliems turto įgijėjo praradimams, palyginus su Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 8 straipsnio 3 dalies nuostatų tikslais.

Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas (CPK 185 straipsnis).

Šiuo ieškiniu turto pardavėjas prašo priimti sprendimą įregistruoti 1999 02 01 sudarytą pirkimo – pardavimo sutartį , nes atsakovas , t.y. to nekilnojamojo turto pirkėjas S. I. jos neįregistravo, ieškovas vadovaujasi LR CK 6.393 str.4d. , nes atsakovas S. I. patvirtino, kad jis iš tiesų vengė ir nebesuspėjo dėl savo labai didelio užimtumo tiesioginiame darbe, t.y. naftos perdirbimo gamykloje, įregistruoti sandorį per įstatymo nustatytą terminą, praleidus šį terminą, kai jam nebeįregistravo registrų įmonėje dėl to, kad praleido terminą, nebesusiruošė kreiptis į teismą dėl termino atnaujinimo dėl vėlgi labai didelio užimtumo darbe; tačiau iš teismo posėdžio metu ištirtų įrodymų nustatyta, kad faktiniai nuosavybės santykiai, t.y. tai, kad S. I. valdė nusipirktą šį nekilnojamąjį turtą , esantį (duomenys neskelbtini), Mažeikiai , tęsėsi nuo šios notarinės sutarties sudarymo momento iki šiol, tai patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai, iš kurių neabejotinai matyti, kad sandoris buvo sudarytas iš tiesų, o ne apsimestinis, tai patvirtina S. I. sudarytos sutartys dėl kuro pirkimo langų pirkimo , kur pirkėjas S. I. perka langus ir kurą savo namui, nurodydamas adresą (duomenys neskelbtini), Mažeikiai ( It.b.l. 69-75 ), patvirtina ir prijungtoje prie šios bylos vykdomojoje byloje esantys dokumentai- 2006 05 29 Telšių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos pranešimas apie atliktą mokestinį tyrimą Nr. (3.20 )-PA13.5-39 , iš kurio matyti, kad S. I. pateikė mokesčių inspekcijai 1999 02 01 sutartį FR0593T dėl namo ir žemės sklypo įsigijimo iš E. M. ( vykdomosios bylos l. 29 ); laikytina, kad ieškovas E. M. yra teisus, prašydamas įteisinti jų sudarytą sandorį pagal LR CK 6.393 str. 4d., nes faktiniai S. I. nuosavybės santykiai, valdant namą ir žemės sklypą, jame gyvenant , po nusipirkimo tebesitęsia ir dabar ir priešingai vertinant, neįteisinant faktinės padėties, būtų pažeisti teisingumo ir protingumo principai . Laikytini pagrįstais atsakovo S. I. atstovo advokato V. Jonaičio motyvai, kad turi būti ginama sąžininga šalis ir sąžiningas valdytojas , kad S. I. buvo nusipirkto nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), Mažeikiai , valdytojas iki turto arešto , kad sandoris sudarytas tarp sąžiningų šalių , kad svarbu žmogaus interesai , kuris tik neatliko formalių veiksmų, bet yra sąžiningas. Taipogi laikytina, kad neturi nukentėti ir turto pardavėjas, kuris, jei sandoris būtų neįregistruotas, privalėtų grąžinti turto pirkėjui S. I. parduoto turto vertę-380 000 litų, laikytina, kad ir šio nekilnojamojo turto pardavėjo E. M. atžvilgiu būtų pažeisti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai. Dėl visų šių motyvų, atsižvelgiant į suformuotą teismų praktiką, ieškinys tenkintinas. Tačiau šis gyv. namas su priklausiniais ir žemės sklypu yra areštuoti, o, esant turto areštui, nekilnojamo turto registre negali būti registruojami jokie daiktinių teisių pasikeitimai , dėl to, patenkinus šį ieškinį , būtina panaikinti ir minėto turto, t.y. gyvenamojo namo su priklausiniais, žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini), Mažeikiai, areštą ( vykd. bylos l. 98) , nes šio klausimo išsprendimas neatsiejamas nuo ieškinio išsprendimo patenkinimo ir įvykdymo.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies (LR CPK 93 str. 1 d., b.l. ).

Nagrinėjant bylą susidarė 26 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios buvo apmokėtos teismo lėšomis. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys tenkintinas, šios išlaidos priteistinos iš atsakovo į Valstybės biudžetą (LR CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str. 2 d., 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais, teismas,

nusprendė:

Ieškinį tenkinti.

1999 m. vasario 1 d. tarp E. M. ir atsakovo S. I. sudarytą žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kiemo statinių (rezervuaro, 2 tvorų, vartų, vartelių, grindinio), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), Mažeikių m, pirkimo - pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. 2-820, įregistruoti nekilnojamojo turto registre.

Panaikinti 2010 03 08 turto areštą žemės sklypui, plotas 0,1966 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatui – gyvenamajam namui , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatui – ūkiniam pasatui , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatui garažui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitiems statiniams, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantiems (duomenys neskelbtini), Mažeikiai, 2010 03 08 taikytą turto arešto aktu .

Priteisti iš atsakovo S. I., a/k (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), Mažeikiai, vieną šimtą trisdešimt tris litus ( 133 lt ) bylinėjimosi išlaidų ieškovui E. M., a/k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Mažeikiai.

Priteisti iš atsakovo S. I., a/k (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), Mažeikiai, dvidešimt šešias litus ( 26 lt )išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu į Valstybės biudžetą.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Mažeikių rajono apylinkės teismą.