Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

I M, a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, lenkas, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas, gyv. (duomenys neskelbtini) (nuo 2010-10-04 įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą), teistas:

1) 2006-03-31 Vilniaus m. 3 apylinkės teismo pagal LR BK 259 str. 1 d. – 50 parų arešto;

2) 2007-03-21 Vilniaus m. 2 apylinkės teismo pagal LR BK 22 str. 1 d., 178 str. 4 d. – 15 parų arešto;

3) 2007-06-29 Vilniaus m. 3 apylinkės teismo pagal LR BK 259 str. 2 d. – 15 parų arešto;

4) 2007-07-18 Vilniaus m. 2 apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 1 d. – 8 MGL (1040 Lt) bauda;

5) 2008-01-30 Vilniaus m. 3 apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 2 d., 63 str. 1, 4 d. – 1 m. 7 mėn. l/a; vadovaujantis LR BK 64 str. 1, 3 d., ši bausmė subendrinta su 2007-07-18 nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė bausmė – 1 m. 7 mėn. l/a ir 8 MGL (1040 Lt) bauda;

6) 2008-10-01 Vilniaus m. 2 apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 1 d. – 1 m. l/a; vadovaujantis LR BK 64 str. 1 d., ši bausmė subendrinta su 2008-01-30 nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė bausmė – 2 m. l/a ir 8 MGL (1040 Lt) bauda;

7) 2012-07-13 Vilniaus m. 2 apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 284 str. 1 d., 65 str., 66 str. – 6 MGL (780 Lt) bauda,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis I. M. 2015-12-04, apie 19.30 val., būdamas namo, esančio (duomenys neskelbtini), svetainėje, konflikto metu su tame pačiame name gyvenančiu savo sugyventinės G. V. B nepilnamečiu broliu D. B., gim. (duomenys neskelbtini), sudavė kumščiu ne mažiau 5 smūgių pastarajam į galvą, po ko, paėmęs jį už pakarpos ir nutempęs prie laiptų, vedančių į antrą aukštą, dar du kartus kumščiu sudavė į veidą, tuo nukentėjusiajam D. B. sukeldamas fizinį skausmą.

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis I. M. savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos prisipažino visiškai, ir parodė, jog tąkart jo duktė pasiskundė skausmu lytinių organų srityje, nurodė, jog ją lietė nukentėjusysis, dėl to jis įpykęs panaudojo smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu. Nukentėjusysis gyvena tame pačiame name, jo žmonos brolis, nepilnametis vaikas, turintis neįgalumą. Bet jo nuomone, vaikas normalus, neįgalumo nesijaučia. Gailisi, kad taip nutiko, pasikarščiavo. Civilinį ieškinį pripažįsta iš dalies, telefono kortelę sulaužė, duris sulaužė pats nukentėjusysis, neturtinė žala kiek per didelė.

Nukentėjusiojo atstovė pagal įstatymą V. B. teisiamajame posėdyje parodė, jog palaiko civilinį ieškinį, prašo jį atlyginti. Durys sulaužytos susistumdymo metu, taip pat sugadinta telefono kortelė – turtinė žala 60 EUR. Neturtinė žala – jos sūnaus patirti išgyvenimai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

Nukentėjusysis D. B. tyrimo metu parodė, kad jis su motina gyvena namo adresu (duomenys neskelbtini) antrajame aukšte. Pirmajame aukšte gyvena jo sesuo G. V. B su sugyventiniu I. M. bei jų dukra E. M.. Taip gyvena jau porą metų, jis gyvena su motina antrajame aukšte, o sesuo su šeima pirmame. Anksčiau bendravo tiek su sese, tiek su I. 2015-12-04 jis grįžo namo apie 17-18 val. Jis su sese ir I buvo virtuvėje, pirmame aukšte, jis gėrė arbatą o sesė su I alkoholį, vermutą. Sėdėjo apie valandą, gal daugiau. I tada nuėjo į miegamąjį kambarį, jis liko virtuvėje su sese. Po keletos minučių I atėjo į svetainę, jau ten jis sėdėjo su G. V.. S. I. jam trenkė 5-6 kartus kumščiu per skruostą, jam tada neskaudėjo, matomai tiesiog buvo afekto būsenoje, bet vėliau jam pradėjo skaudėti. M. I. paklausė „ar žinai už ką?“. Sesė paklausė I, kodėl I jį muša. I atsakė „tipo nežinai“. D. B. teigimu, jis žino už ką, žino, kad nusipelnė, bet už ką, nesakys. I pasakė jam „einam pas mamą“, griebė už pakarpos, išvedė į laiptinę, laiptinėje buvo grįžusi motina. I laiptinėje pradėjo mamai aiškinti kas atsitiko, mama su I susibarė, I jam trenkė dar 2 kartus kumščiu į veido sritį. Tuo metu jam šiek tiek skaudėjo. Tada motina iškvietė policiją. I jį išvadino visokiais žodžiais, bet daugiau nemušė jo. Jis tada išėjo į lauką. Grįžo namo, kai pareigūnai jau buvo atvykę. Pareigūnai į komisariatą nuvežė jį ir jo motiną, o I su jo sese ir dukterėčia išvažiavo į Santariškių vaikų ligoninę. Komisariate jis atsisakė rašyti pasiaiškinimą, po kelių valandų jį išleido. Išleidus iš komisariato jam pradėjo skaudėti galvą, bet į medikus nesikreipė. Paviršinių sužalojimų jam I nepadarė, tiesiog nuo I smūgių jam pradėjo skaudėti galvą. I po įvykio jam sulaužė telefono SIM kortelę bei atminties kortelę. I jo neatsiprašė, kitą dieną I vėl jį išvadino visokiais žodžiais. Daugiau su I nebendravo. Jis nori, kad I atsakytų už savo veiksmus (b.l. 27).

Liudytoja (nukentėjusiojo atstovės pagal įstatymą) V. B. tyrimo metu parodė, kad ji gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Šiame name gyvena jos dukra G. V. B su šeima (pirmame aukšte) ir ji su jos sūnumi D (antrame aukšte). Jos dukra gyvena su sugyventiniu I. M. ir jų bendra dukra E. M.. Ji su sūnumi gyvena savo gyvenimą, o dukra su savo šeima savo gyvenimą, bendro ūkio neveda, tiesiog gyvena tame pačiame name. 2015-12-04 apie 20.00 val. ji atėjo namo, kalbėjo telefonu. Jai tik užėjus į namą, dar nepakilus į antrą aukštą, iš pirmo aukšto gyvenamųjų patalpų išbėgo D, paskui jį I. M.. I pasakė, kad ji padėtų ragelį. I buvo neblaivus, piktas. I paklausė, ką turi daryti su Danieliumi, nes jo dukra jam pasakė, kad skauda ir parodė į apatinę pilvo sritį, pasakė, kad D padarė „boba“, t. y. skauda. Ji iškart paklausė D, ar tiesa, kad jis lindo prie jos anūkės lytinių organų, D pasakė, kad glostė. D susinervino, iš pykčio trenkė į duris, išlaužė durų fanerą. T. I. trenkė D kumščiu ne mažiau kaip 2 kartus į galvos sritį. Tarp jų įvyko susistumdymas, ji jų išskirti nesugebėjo, iškvietė policiją. D. I. D nemušė. Nori pasakyti, kad jos sūnus turi lengvą protinę negalią ir emocijų bei elgesio sutrikimą. Todėl mano, kad D galėjo liesti jos anūkės lytinius organus, galimai dėl smalsumo. Galimai tai ir išprovokavo I smurtauti (b.l. 30).

Liudytoja G. V. B parodė, kad ji su sugyventiniu I. M. ir dukra E. M. gyvena namo adresu (duomenys neskelbtini) pirmame aukšte. Antrame aukšte gyvena jos motina V. B. su jos broliu D. B., gim. 1999 m. Gyvena atskirai. Ji su savo šeima gyvena sau pirmame aukšte, motina su broliu sau antrame aukšte. Jie net turi savo atskirą įėjimą. Namas priklauso didžiąja dalimi jos seneliui, mažesnioji dalis - jos broliui D. Santykiai nėra geri, motina blogai nusiteikusi tiek jos, tiek I atžvilgiu, nori I iškraustyti. 2015-12-04 ji tvarkėsi namus, todėl paliko savo 3 metukų dukrą su broliu D, D dukrą turėjo prižiūrėti 2-ame aukšte. Vakarop iš darbo grįžo I. D atėjo į pirmą aukštą, ten jie visi žaidė su E. Praėjus kažkuriam laikui, I su dukra išėjo į kambarį žiūrėti televizorių. Ji su D nuėjo į svetainę, ten sėdėjo. Maždaug už 20 minučių į svetainę atėjo I, jis buvo labai piktas, suėmė D rankomis už drabužių, pakratė jį. Ji pasiklausė I, kodėl jis taip elgiasi, bet I jai pasakė, kad ji nesikištų. Prie jos priėjo dukra, pasakė, kad D padarė jai „aa boba“. „Aa“ reiškia jos lytinį organą, o boba – skauda. Svetainėje D. I. nemušė, tik pakratė. Tada išgirdo, kad atėjo motina, todėl iš svetainės D. I. nusivedė pas motiną į koridorių. Girdėjo, kad I pasakė motinai apie įvykį su E. Iš riksmų suprato, kad ten I mušė D. Smūgius ji girdėjo, bet nematė. Kiek buvo smūgių pasakyti negali, buvo su dukra svetainėje. Tada motina iškvietė policiją. Po įvykio D prisipažino, kad kišo pirštus E į lytinius organus. D. D. veiksmų ji parašė pareiškimą. Atvykę pareigūnai būtent D ir sulaikė, o ji su I ir dukra nuvažiavo į ligoninę. Nori pasakyti, kad ji su I buvo išgėrę šiek tiek vermuto, bet nedaug. Girdėjo, kad I mušė D, bet pati to nematė, matė tik kaip griebė už drabužių. I šiaip yra ramus, bet jį išprovokavo jos brolio tokie veiksmai. Šiuo metu brolis pas juos neužeina, I taip pat neina pas brolį su motina, nebendrauja su jais (b.l. 32).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos 2015-12-14 specialisto išvadoje Nr. G4195/15(01) nurodyta, kad D. B. po įvykio 2015-12-04 objektyvių kūno sužalojimų nekonstatuota (b.l. 34).

Iš surinktų, ištirtų ir įvertintų įrodymų visumos darytina išvada, jog kaltinamasis I. M. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Jis pats savo kaltę prisipažino visiškai, jo kaltę ir nusikalstamos veikos padarymą patvirtina nukentėjusiojo D. B. parodymai, liudytojos V. B. parodymai, Liudytojos G. V. B parodymai. Taigi, kaltinamojo nusikalstama veika baigta, padaryta tiesiogine tyčia, kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos |BK 140 straipsnio 2 dalį.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo I. M. atsakomybę lengvinanti aplinkybė ta, kad prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (LR BPK 59 str. 1 d. 2 p.), veiką padarė dėl didelio susijaudinimo, kurį nulėmė neteisėti nukentėjusio asmens veiksmai (LR BPK 59 str. 1 d. 10 p.). Kaltinamojo I. M. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Nukentėjusysis D. B. byloje pareiškė 1060 eurų civilinį ieškinį (b.l. 42). Civiliniame ieškinyje nukentėjusysis nurodo, jog buvo sulaužyta jo mobiliojo ryšio Tele-2 pildyk kortelė, kurios vertė 10 EUR, stumdymosi metu sulaužytos kambario durys, kurių vertė 50 EUR. Dėl smurto patyrė fizinį skausmą, kuris tęsėsi kelias dienas. Iki šiol jam dažnai skauda galvą. Dėl padarytų sužalojimų negalėjo rodytis viešose vietose, sumažėjo bendravimo galimybės, patyrė pažeminimą. Smurtas buvo pavartotas namuose, kuriuose jis gyvena, dėl to jį persekioja baimės jausmas, nesijaučia saugus. Prašo atlyginti 1000 EUR neturtinę žalą. Kaltinamasis kaltė pripažino, nurodė, jog sulaužė nukentėjusiojo telefono kortelę, dėl durų sugadinimo ginčijo. Nukentėjusysis ieškinyje nurodo, jog durys sugadintos stumdymosi metu. Tą patį teisiamajame posėdyje patvirtino ir nukentėjusiojo atstovė. Pareikšta turtinė žala nėra didelė. Teismas neturi pagrindo netikėti, jog durys apgadintos konflikto metu, nukentėjusysis nepilnametis, buvo prieš jį smurtauta, apgadinimas atsirado ne dėl jo kaltės, taip pat, kaip minėta, buvo sugadinta jo telefono kortelė, taigi, 60 EUR turtinė žala atlygintina. Spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą teismas įvertina, jog veika tyčinė, pasekmės- nukentėjusiajam sukeltas skausmas, veika smurtinė, nustatyta dvi kaltinamojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, turtinė žala nėra didelė, kaltinamasis nedirba, turi mažametę dukterį, atsižvelgiama į nukentėjusiojo patirtus išgyvenimus, tai, jog vaikas nepilnametis, turi negalią, tačiau, kaip nurodė jo motina, nepaklusnus, girtauja su draugais. Atsižvelgiant į visas aplinkybes, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, neturtinė žala mažintina ir priteistina atlyginti 200 EUR nukentėjusiojo naudai.

Skirdamas bausmę kaltinamajam I. M. teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis padarė nesunkią nusikalstamą veiką, tačiau veika padaryta prieš nepilnametį, buvo sukeltas nukentėjusiajai fizinis skausmas, nepilnametis turi negalią, veika baigta, padaryta tiesiogine tyčia. Atsižvelgiama į kaltinamojo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, į tai, jog nenustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių, į civilinio ieškinio dydį, į asmenybę: pagrindinio išsilavinimo, nedirba, socialiai integruotas – turi žmoną, mažametę dukrą, kurią šiuo metu prižiūri, žmona dirbanti, psichiatrinis gydymas, įskaita: VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre ir Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje nesigydė. (b.l. 83, 84); priklausomybės ligų gydymas, įskaita: 2004-09-21 konsultuotas/gydytas Vilniaus priklausomybės ligų centre. Diagnozė: Psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant opioidus. Priklausomybės sindromas. (b.l. 82), administraciniai teisės pažeidimai: baustas administracine tvarka, (b.l. 76-79), teistas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, kaltinamajam tikslinga skirti laisvės apribojimo bausmę, paskiriant įpareigojimus.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam paskirtą kardomąją priemonę –rašytinį pasižadėjimą neišvykti (b.l. 64), nuosprendžiui įsiteisėjus, tikslinga panaikinti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 - 298, 301 - 305, 307 straipsniais, teismas,-

nusprendžia:

pripažinti I M kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams, taikant Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsnį, laisvės apribojimą 8 mėnesiams, paskiriant įpareigojimus: nebendrauti per laisvės apribojimo bausmės laiką su nukentėjusiuoju D. B., atlyginti per 2 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo turtinę žalą nukentėjusiajam, per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo neatlygintinai išdirbti 40 val. sveikatos priežiūros įstaigose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar pagalbos reikalingais žmonėmis.

Nukentėjusiojo D. B. 1060 eurų civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti atlyginti nukentėjusiojo naudai 60 EUR turtinės žalos ir 200 EUR neturtinės žalos iš kaltinamojo I. M..

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-49 straipsniai.

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu.

Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Vilniaus apygardos probacijos tarnyba, Kareivių g. 1/Kalvarijų g. 135, tel. +370 5 276 0145).

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.