- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2013-12-09
- Bylos Nr.
- A2.6.-2474-792/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-02297-2013-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Darius Kurpavičius
- Pažeidėjas
- S. J.
- Kategorijos
- 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Darius Kurpavičius išnagrinėjęs S. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
2013-05-25 S. J. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis 2013-05-25, apie 18.20 val., Purvynės g., Neringoje, vairuodamas transporto priemonę neatsižvelgė į kelio, automobilio ypatumus, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, kelio posūkyje nesuvaldė vairuojamo automobilio, nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į gatvės apšvietimo stulpą. Iš eismo įvykio nuvažiavo, apie eismo įvykį policijai nepranešė, pats į policiją neatvyko. Vartojo alkoholį iki eismo įvykio aplinkybės bus išaiškintos. Eismo įvykio metu apgadintas automobilis ir gatvės apšvietimo stulpas. Protokole nurodyta, jog šiais veiksmais S. J. padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje bei 130 straipsnio 1 dalyje, 126 straipsnio 4 dalyje.
S. J. į teismo posėdį atvyko, dėl padarytų teisės pažeidimų kaltu neprisipažino. Nurodė, jog kelio danga buvo šlapia, įvažiavus į posūkį sugedo vairo kolonėlė, todėl truputį kliudė stulpą. Policijai nepranešė, kadangi nemanė, jog minėtas atsitikimas yra eismo įvykis. Alkoholį vartojo po įvykio, nežinojo, jog negalima to daryti. Jam niekas nereiškė jokio reikalavimo dėl žalos atlyginimo.
Motyvuojamoji dalis
Pagal ATPK 248 straipsnį administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai yra laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes. ATPK 284 straipsnio 1 dalis nustato, kad organas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas pažeidėju asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šių aplinkybių nustatymui nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą renkami atitinkami įrodymai (ATPK 256 straipsnis). Vadovaujantis ATPK 257 straipsniu organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu.
Administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, jog S. J. padarė administracinius teisės pažeidimus, už kuriuos atsakomybė numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje bei 126 straipsnio 4 dalyje. Teismo nuomone, byloje nėra pakankamai įrodymų, pagrindžiančių S. J. kaltę padarius ATPK 130 straipsnio 1 dalyje bei 126 straipsnio 4 dalyje numatytus pažeidimus.
ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį asmuo gali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn tik tuo atveju, jei jis veikė tyčia. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja, t. y. pasišalina iš įvykio vietos paprastai siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, nuslėpti savo neblaivumą, paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinės septynių teisėjų kolegijos nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-3-2013, 2AT-7-4/2013, 2AT-29/2013). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje išaiškinta, jog asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Sprendžiant, ar asmens veika – pasitraukimas iš eismo įvykio vietos – pasireiškė tyčios forma, būtina įvertinti automobiliui ar kitam kliudytam objektui padarytos žalos mastą, kontakto pobūdį, paties asmens elgesį po eismo įvykio. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas, vertinant įvykio aplinkybes, bylos medžiagą. Šioje byloje žalos dydžio institucija nenustatė, kaip ir neįrodė S. J. pasišalinimo iš įvykio vietos tyčios, siekiant išvengti administracinės atsakomybės. Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą (stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan.), atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-4-2011, 2AT-10-2012, 2AT-11-2012). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog S. J. vairuojamas automobilis BMW 525D, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2013-05-25, apie 18.30 val., Purvynės g. nuvažiavo nuo kelio ir kliudė gatvių apšvietimo šviestuvą bei jį apgadino. Duomenys, leidžiantys daryti tokią išvadą yra S. J. paaiškinimas (b.l.4), tarnybinis pranešimas (b.l. 23), eismo įvykio vietos schema (b.l. 9), fotolentelės (b.l. 10-19), Neringos savivaldybės administracijos Miesto tvarkymo ir statybos skyriaus raštas (b.l. 102-104), liudytojų K. P., D. B. parodymai teismo posėdžio metu bei kita bylos medžiaga. Tačiau, teismo nuomone, surinktų įrodymų visuma neleidžia kategoriškai teigti, kad S. J. iš eismo įvykio vietos pasitraukė tyčia. Tokia išvada darytina dėl tokių priežasčių. Pirma, institucija surašiusi protokolą nenustatė bei teismui nebuvo nurodžiusi kokia tariama žala padaryta. Tik teismui įpareigojus Neringos savivaldybės administracijos Miesto tvarkymo ir statybos skyrių pateikti informaciją, gauta informacija, jog buvo rastas nepataisomai sugadintas gatvių apšvietimo šviestuvas (b.l. 102-04). Atkreiptinas dėmesys, jog byloje nėra duomenų, įrodančių, kad būtent minėtą šviestuvą kliudė S. J. vairuojamas automobilis. Antra, transporto priemonė bei gatvių apšvietimo šviestuvas, kaip matyti iš pateiktų fotonuotraukų, sugadintas nežymiai. Teismo posėdžio metu S. J. paaiškino, jog po įvykio apžiūrėjo vietą, tačiau nepastebėjęs jokių ženklių apgadinimų išvažiavo. Kartu nurodė, jog buvo išsigandęs. Kitų asmenų, betarpiškai stebėjusių administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veiksmus įvykio vietoje, nėra. Trečia, S. J. vairuotos transporto priemonės neslėpė, paliko ją prie išsinuomoto gyvenamojo būsto, kuri yra netoli įvykio vietos. Ketvirta, atvykus policijos pareigūnams ir apžiūrint transporto priemonę, S. J. pats priėjo prie policijos pareigūnų ir nurodė, jog jis vairavo transporto priemonę ir nuvažiavo nuo kelio. Nagrinėjamu atveju teismas, įvertinęs visą bylos medžiagą, negali daryti kategoriškos išvados, kad S. J. nuvažiavęs nuo kelio ir kliudęs šviestuvą turėjo tyčią pasišalinti iš eismo įvykio vietos. Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, darytina išvada, kad S. J. galėjo nesuvokti sukėlęs eismo įvykį ir iš eismo įvykio nepasišalino tyčia, taip siekdamas išvengti atsakomybės. Išsklaidyti šių abejonių nėra objektyvios galimybės, todėl, vadovaujantis principu in dubio pro reo, nepašalintos abejonės vertintinos administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai ir administracinio teisės pažeidimo bylos teisena, pradėta pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, nutrauktina (ATPK 250 straipsnio 1 punktas). Taip pat nutrauktina administracinio teisės pažeidimo bylos teisena, pradėta pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį, kadangi, kaip minėta, S. J. nesuvokus sukėlus įvykį, jis neturėjo pareigos vykdyti ATPK 126 straipsnio 4 dalyje nustatyto draudimo, t.y. nevartoti alkoholio po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo. Be to, pažymėtina, jog tai, kad S. J. alkoholį pradėjo vartoti ne iki tariamo eismo įvykio, o po jo, teismo posėdžio metu patvirtino liudytojos K. P. bei D. B.. Kartu pažymėtina, jog S. J. girtumas (neblaivumas) patikrintas praėjus daugiau nei dviem valandoms po tariamo eismo įvykio (b.l. 21).
Nors S. J. veikoje, kaip minėta, nėra administracinių teisės pažeidimų, numatytų ATPK 130 straipsnio 1 dalyje bei ATPK 126 straipsnio 4 dalyje, sudėties, tačiau veikoje yra pažeidimo, numatyto ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, sudėtis. ATPK 127 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad Kelių eismo taisyklių pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių sugadinimą (apgadinimą), užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto iki dviejų šimtų litų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių. Minėtas S. J. padarytas pažeidimas įrodytas administracinio teisės pažeidimo protokolu, S. J. paaiškinimu, tarnybiniu pranešimu (b.l. 21), eismo įvykio vietos schema (b.l. 9), fotolentelėmis (b.l. 10-19), liudytojų K. P. ir D. B. parodymai bei kita bylos medžiaga. Skirdamas nuobaudą teismas atsižvelgia į pažeidimo pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, į atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 4 dalimi, 127 straipsnio 2 dalimi, 130 straipsnio 1 dalimi, 250 straipsniu, 286 straipsniu, 287 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
nutaria:
administracinio teisės pažeidimo bylą Nr. A2.6-2474-792/2013 S. J. atžvilgiu dalyje dėl S. J. nubaudimo pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 4 dalį bei 130 straipsnio 1 dalį nutraukti.
S. J. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalį skirti 100,00 Lt (vienas šimtas litų 00 centų) baudą.
Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui tiesiogiai arba per Klaipėdos miesto apylinkės teismą