- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2006-11-13
- Bylos Nr.
- 2T-69/2006
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginija Čekanauskaitė, Kazys Kailiūnas, Donatas Šernas
- Pareiškėjas
- V. A., T. S.
- Atsakovas
- V. A.
- Kategorijos
- 130.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Čekanauskaitės, Kazio Kailiūno ir Donato Šerno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. A. prašymą peržiūrėti Lietuvos apeliacinio teismo 2006 m. vasario 7 d. nutartį, kuria pripažintas Lietuvos Respublikoje Lenkijos Respublikos Jelenia Gora rajono teismo šeimos ir mažamečių III skyriaus 2002 m. gegužės 7 d. sprendimą ir leista jį vykdyti.
Aprašomoji dalis
n ustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja T. S. 2006 m. sausio 27 d. kreipėsi į Lietuvos apeliacinį teismą su prašymu pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Lenkijos Respublikos Jelenia Gora rajono teismo šeimos ir mažamečių III skyriaus 2002 m. gegužės 7 d. sprendimą dėl alimentų priteisimo.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos apeliacinis teismas 2006 m. vasario 7 d. nutartimi pripažino ir leido vykdyti Lietuvos Respublikoje Lenkijos Respublikos Jelenia Gora rajono teismo šeimos ir mažamečių III skyriaus 2002 m. gegužės 7 d. sprendimą.
Šalies argumentai
Atsakovas V. A. pateikė prašymą dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2006 m. vasario 7 d. nutarties peržiūrėjimo, prašo panaikinti šią nutartį bei atsisakyti pripažinti ir neleisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Lenkijos Respublikos Jelenia Gora rajono teismo šeimos ir mažamečių III skyriaus 2002 m. gegužės 7 d. sprendimo.
1. 1993 m. vasario 24 d. jis sudarė santuoką su L. A. ir pakeitė savo pavardę iš U. į A.. Apie civilinės bylos iškėlimą pagal T. S. ieškinį jam nebuvo pranešta. Apie tai, kad tokia byla buvo pradėta ir išnagrinėta, jis sužinojęs tik 2006 m. kovo 1 d., gavęs Lietuvos apeliacinio teismo nutartį. 2005 m. spalio 18 d. paliudijime nurodyta, kad pranešimas apie teismo posėdį bei kiti procesiniai dokumentai jam buvo įteikti per kuratorių. Tačiau jis yra Lietuvos Respublikos pilietis, todėl 2002 metais nagrinėjant civilinę bylą, Lenkijos Respublikoje teismas turėjo vadovautis Lietuvos Respublikos ir Lenkijos Respublikos 1993 m. sausio 26 d. sutartimi ,,Dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos, darbo ir baudžiamosiose bylose“ bei joje numatyta procesinių dokumentų ir pranešimų apie bylos iškėlimą įteikimo tvarka. Lenkijos Respublikos teismas turėjo pateikti pavedimą įteikti dokumentus per centrinę įstaigą - LR Teisingumo ministeriją arba Klaipėdos miesto apylinkės teismui tiesiogiai (Sutarties 2-3 str.), kurie būtų išsiaiškinę jo gyvenamąją vietą. Bylos nagrinėjimo metu Lietuvos Respublikoje galiojo 1964 m. civilinis kodeksas, kuriame nebuvo numatyta galimybė bylos šaliai, kurios gyvenamoji vieta nežinoma, paskirti kuratorių, tad apie bylos nagrinėjimą turėjo būti skelbiama spaudoje.
2. Kadangi apie bylos nagrinėjimą jam nebuvo pranešta, jis negalėjo dalyvauti bylos nagrinėjime ir pateikti teismui savo argumentų, dėl kurių negali mokėti A. S. išlaikymui po 280,00 zlotų kas mėnesį. Todėl teismo sprendimas buvo priimtas, neatsižvelgiant į jo galimybes mokėti išlaikymą. Jam nedalyvaujant bylos nagrinėjime, buvo priteistas išlaikymas, kuris yra didesnis nei jo realiai gaunamos pajamos. Jis išlaiko 2 dukras, gimusias kitoje santuokoje. Situacija, kai iš jo vaikų išlaikymui turi būti išieškoma didesnė suma, nei jis uždirba, neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų. Sprendimas dėl išlaikymo buvo priimtas neišsiaiškinus, kokia yra jo turtinė padėtis, kokias pajamas jis gauna ir ar turi daugiau išlaikytinių. Priimdamas sprendimą, teismas nesilaikė 1989 m. Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijoje įtvirtintų reikalavimų. Savo prašymą atsakovas argumentuoja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 39 straipsnio trečiąja dalimi, Civilinio kodekso 3.198 straipsnio antrąja dalimi. Mano, kad teismo sprendimas, kuris buvo priimtas neišsiaiškinus faktinių bylos aplinkybių ir kuris turės neigiamų pasekmių dviems nepilnamečiams vaikams, iš esmės prieštarauja ir Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, ir kituose įstatymuose įtvirtintam vaiko teisių apsaugos principui. Tokio sprendimo pripažinimas ir leidimas vykdyti prieštarauja Lietuvos Respublikos viešajai tvarkai.
Motyvuojamoji dalis
Atsakovo prašymas tenkintinas.
Pagrindai atsisakyti pripažinti Europos Sąjungos valstybės narės teismo sprendimą, priimtą civilinėje ar komercinėje byloje kitoje valstybėje narėje, yra nurodyti 2000 m. gruodžio 22 d. Tarybos Reglamento (EB) Nr. 44/2001 ,,Dėl jurisdikcijos ir teismų sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo bei vykdymo“ 34 straipsnyje, taip pat 35 straipsnio pirmojoje dalyje. Vienu iš tokių pagrindų, numatytu Reglamento 34 straipsnio 2 dalyje, remiasi atsakovas, prašydamas peržiūrėti priimtą Lietuvos apeliacinio teismo nutartį ir atsisakyti pripažinti bei neleisti vykdyti Lenkijos Respublikos Jelenia Gora rajono teismo šeimos ir mažamečių III skyriaus 2002 m. gegužės 7 d. sprendimą. Pagal Reglamento 34 straipsnio 2 dalį teismo sprendimas nėra pripažįstamas, jei jis buvo priimtas atsakovui nedalyvaujant procese ir jei atsakovas neturėjo galimybės laiku ir tinkamu būdu gauti bylos iškėlimo arba lygiaverčio dokumento, kad galėtų susitarti dėl savo gynybos, išskyrus jei atsakovas nepradėjo proceso, siekdamas apskųsti tokį sprendimą, kai tai jam buvo įmanoma padaryti.
Iš civilinės bylos Nr.2T-45/2006 medžiagos (b.l. 7-8) matyti, kad byla pagal T. S. ieškinį V. U. buvo išnagrinėta, pranešimą apie bylos nagrinėjimą 2002 m. gegužės 7 d., adresuotą atsakovui V. U. , įteikus kuratoriui – teismo darbuotojui, veikiančiam atsakovo, kurio buvimo vieta teismui buvo nežinoma, vardu. Tačiau iš atsakovo pateiktų duomenų taip pat matyti, kad tuo metu, kai buvo nagrinėjama byla Lenkijos Respublikos teisme dėl alimentų išieškojimo iš V. U. , pastarasis gyveno Lietuvos Respublikoje, Klaipėdos mieste, sudaręs kitą santuoką ir pasikeitęs pavardę iš U. į A. Pagal bylos nagrinėjimo metu galiojusios dvišalės Lietuvos Respublikos ir Lenkijos Respublikos sutarties ,,Dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos, darbo ir baudžiamosiose bylose“ antrojo, trečiojo ir penktojo straipsnių nuostatas procesiniai dokumentai, tame tarpe ir bylos iškėlimo arba lygiaverčiai dokumentai, atsakovui, gyvenančiam Lietuvos Respublikoje, turėjo būti įteikiami per Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją arba atitinkamą Lietuvos Respublikos teismą, šio atveju Klaipėdos miesto apylinkės teismą. Šios tarptautine sutartimi nustatytos procesinių dokumentų įteikimo tvarkos teismas, nežinodamas apie tikrąją atsakovo buvimo vietą, nesilaikė. Esant tokioms aplinkybėms, pagrįstas yra atsakovo teiginys, kad apie civilinės bylos pagal T. S. ieškinį iškėlimą jam nebuvo pranešta. Dėl šios priežasties atsakovas neturėjo galimybės laiku ir tinkamu būdu gauti bylos iškėlimo arba lygiaverčio dokumento, kad galėtų susitarti dėl savo gynybos. Įvertinus tą aplinkybę, kad teismo sprendimas buvo priimtas dar 2002 metais, o apie šį sprendimą atsakovui tapo žinoma tik gavus šio sprendimo nuorašą iš Lietuvos Apeliacinio teismo, daroma išvada, jam nebuvo įmanoma pradėti procesą, siekiant apskųsti tokį sprendimą. Todėl šis sprendimas pagal Tarybos Reglamento (EB) Nr. 44/2001 34 straipsnio antrąją dalį nėra pripažįstamas.
Rezoliucinė dalis
nutari a:
Panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo 2006 m. vasario 7 d. nutartį.
Atsisakyti pripažinti Lietuvos Respublikoje Respublikos Jelenia Gora rajono teismo šeimos ir mažamečių III skyriaus 2002 m. gegužės 7 d. sprendimą ir neleisti jo vykdyti.
Ši nutartis gali būti skundžiama kasaciniu skundu Lietuvos Aukščiausiajam teismui.