Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Raimundo Jurgaičio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo H. S. apeliacinį skundą dėl Joniškio rajono apylinkės teismo 2015-06-26 nuosprendžio, kuriuo H. S. pripažintas kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau Lietuvos Respublikos BK) 222 str. 1 d., 220 str. 1 d., ir nuteistas:

pagal Lietuvos Respublikos BK 222 str. 1 d. – 100 MGL (3766,00 EUR) dydžio bauda;

pagal Lietuvos Respublikos BK 220 str. 1 d. – 50 MGL (1883,00 EUR) dydžio bauda.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 ir 2 d., 5 d. 1 p., už atskirus nusikaltimus paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir H. S. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 100 MGL (3766,00 EUR) dydžio bauda.

H. S. iš kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d. išteisintas, jam nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių.

Civilinio ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir priteista iš H. S. 11691,38 EUR (vienuolika tūkstančių šeši šimtai devyniasdešimt vienas euras 38 ct) žalos atlyginimo Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto naudai.

Civilinio ieškovo Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir priteista iš H. S. 9520,68 EUR (devyni tūkstančiai penki šimtai dvidešimt eurų 68 ct) žalos atlyginimo valstybės naudai.

Aprašomoji dalis

nustatė:

H. S. nuteistas už tai, kad jis apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, t. y. laikotarpyje nuo 2010-01-01 iki 2013-02-20, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruota adresu (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) r., direktoriumi, kuris pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio nuostatas yra atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą ir dokumentų išsaugojimą, pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies nuostatas, kad „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais bei apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“ ir 6 straipsnio 2 dalies nuostatas, pagal kurias „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“:

t. y. 2011 m. ir 2012 m. suteikė paminklų gamybos ir kapų tvarkymo paslaugų asmenims: A. K. už 1700 Lt, O. B. J. už 800 Lt, R. P. už 1000 Lt, S. T. už 3400 Lt, A. Ž. už 8000 Lt, P. V. K. už 2200 Lt, N. K. už 2200 Lt, R. N. už 3500 Lt, S. G. už 2700 Lt, A. B. už 3000 Lt, K. G. už 2000 Lt, I. Š. už 2100 Lt, T. D. už 4100 Lt, K. D. už 1800 Lt, V. D. už 4800 Lt, R. B. už 2100 Lt, R. T. už 950 Lt, V. Č. už 3500 Lt, D. G. už 2000 Lt, R. T. už 2200 Lt, I. P. už 3000 Lt, G. K. už 500 Lt, L. M. J. už 700 Lt, A. Š. už 6000 Lt, G. G. už 4000 Lt, E. S. už 2000 Lt, V. G. už 3000 Lt, V. M. už 500 Lt, G. Š. už 3000 Lt, D. K. už 2500 Lt, V. N. už 4960 Lt, D. N. už 6000 Lt, L. K. už 2200 Lt, R. P. už 3900 Lt, M. G. už 3000 Lt, J. M. už 800 Lt, A. V. L. už 100 Lt, E. R. už 2000 Lt, P. M. už 3200 Lt, ir gavo už tai atlygį grynais pinigais: 2011 m. – 1700 Lt, 2012 m. – 98 810 Lt, iš viso už 100 510 Lt, ir šių paslaugų suteikimo operacijų neįformino apskaitos dokumentais – PVM sąskaitomis faktūromis: 2011 m. – 1 404,96 Lt pardavimo pajamų ir 295,04 Lt PVM, 2012 m. – 81 661,15 Lt pardavimo pajamų ir 17 148,85 Lt PVM, bei kasos pajamų orderiais: 2011 m. – 1700,00 Lt, 2012 m. – 98 810,00 Lt priėmimo į kasą operacijų, iš viso už 100 510 Lt, ir jų neįtraukė į bendrovės buhalterinę apskaitą;

be to, 2012 metais suteikė paminklų gamybos ir kapų tvarkymo paslaugų asmenims: R. V. už 7000 Lt, B. O. už 4000 Lt, S. G. už 1000 Lt, L. P. už 2000 Lt, E. R. U. už 300 Lt, A. G. už 1300 Lt, A. Ž. už 900 Lt, G. Z. už 7000 Lt, iš viso už 23 500,00 Lt ir 2012 m. gavo už tai atlygį grynais pinigais 21 500,00 Lt (išskyrus L. P.) ir šių paslaugų suteikimo operacijų neįformino apskaitos dokumentais – PVM sąskaitomis faktūromis: 2012 m. 19 421,47 Lt pardavimo pajamų ir 4 018,53 Lt PVM, bei kasos pajamų orderiais 21 500 Lt priėmimo į kasą operacijų ir jų neįtraukė į bendrovės buhalterinę apskaitą, o PVM sąskaitas faktūras ir kasos pajamų orderius išrašė laikotarpiu nuo 2013-02-28 iki 2013-05-14;

be to, sumokėjo bendrovės darbuotojui J. S. darbo užmokesčio: 2010 m. – 27 000 Lt (laikotarpiu nuo kovo mėn. iki lapkričio mėn. po 3000 Lt), 2011 m. – 27 000 Lt (laikotarpiu nuo kovo mėn. iki lapkričio mėn. po 3000 Lt), 2012 m. – 36 000 Lt (laikotarpiu nuo kovo mėn. iki balandžio mėn. po 3000 Lt, laikotarpiu nuo gegužės mėn. iki spalio mėn. po 5000 Lt), 2013 m. – 1000 Lt (vasario mėn. 1000 Lt), iš viso 91 000 Lt, tai yra apskaitos dokumentais neįformino ir į buhalterinę apskaitą neįtraukė 76 680,22 Lt faktiškai išmokėto darbo užmokesčio: 2010 m. – 23 434,91 Lt, 2011 m. – 23 351,42 Lt, 2012 m. – 32 750,31 Lt, o 2013 m. apskaitos dokumentais įformino neįvykusias 2 856,42 Lt darbo užmokesčio išmokėjimo operacijas, bei buhalterinės apskaitos dokumentais neįformino ir į buhalterinę apskaitą neįtraukė 100 991,02 Lt J. S. apskaičiuoto darbo užmokesčio: 2010 m. – 30 835,41 Lt, 2011 m. – 30 821,56 Lt, 2012 m. – 43 092,51 Lt, o 2013 m. buhalterinės apskaitos dokumentais įformino ir į buhalterinę apskaitą įtraukė neįvykusią 3 758,45 Lt darbo užmokesčio apskaičiavimo operaciją,

pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 13 straipsnio 3 dalies nuostatas, kad „įrašai apskaitos registruose daromi tik pagal apskaitos dokumentus, turinčius šiame straipsnyje nurodytus rekvizitus, išskyrus apskaitos dokumentus, gautus iš užsienio subjektų“, t. y. tyrimo metu tiksliai nenustatytoje vietoje ir nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2013 m. vasario 1 d. surašė tikrovės neatitinkantį UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos išlaidų orderį Nr. 8, 2013 m. vasario 1 d., apie 9 538,11 Lt išdavimą J. S., nurodant kaip pagrindą galutinį atsikaitymą, nors realiai J. S. šios pinigų sumos negavo,

dėl ko iš dalies negalima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir jų struktūros už 2010, 2011, 2012, 2013 metų sausio - vasario laikotarpius.

Be to, H. S., laikotarpyje nuo 2010-01-01 iki 2013-02-20, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruota adresu (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) r., direktoriumi, suteikdamas asmenims paminklų gamybos ir kapų tvarkymo paslaugas ir gavęs už tai atlygį grynais pinigais: 2011 m. – 1700 Lt, 2012 m. – 98 810 Lt, iš viso 100 510 Lt, bet šių paslaugų suteikimo operacijų neįformindamas apskaitos dokumentais, neįtraukdamas į bendrovės buhalterinę apskaitą, siekdamas išvengti mokesčių, išsiuntus per elektroninę deklaravimo sistemą (EDS), pateikiant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 2011 m. (Metinė pelno mokesčių deklaracija, numatytos formos PLN204 pateikta 2012-04-24) ir už 2012 m. (Metinė pelno mokesčių deklaracija, numatytos formos PLN204 pateikta 2013-05-30), metines pelno mokesčio deklaracijas žinomai neteisingus duomenis, t. y. neteisėtai deklaravo 2011 m. – 1405 Lt, o 2012 m. – 81661 Lt mažiau pajamų, įtrauktų į mokestinio laikotarpio pelno mokesčio bazę, bei suteikdamas asmenims paminklų gamybos ir kapų tvarkymo paslaugas 2012 m. ir gavęs 23500 Lt, bet šių paslaugų suteikimo operacijų neįformindamas apskaitos dokumentais, neįtraukdamas į bendrovės buhalterinę apskaitą, įrašė į Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktą UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2012 metų metinę pelno mokesčio deklaraciją žinomai neteisingus duomenis, t. y. neteisėtai deklaravo 19421 Lt mažiau pajamų, įtrauktų į mokestinio laikotarpio pelno mokesčio bazę.

H. S. taip pat buvo kaltinamas ir tuo, kad laikotarpyje nuo 2010-01-01 iki 2013-02-20, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruota adresu (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) r., direktoriumi, suteikdamas asmenims paminklų gamybos ir kapų tvarkymo paslaugas 2011 m. – 1700 Lt, 2012 m. – 98 810 Lt, iš viso už 100 510 Lt, ir gavęs už tai tokio pat dydžio atlygį grynais pinigais, nevykdė Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 3 straipsnio nuostatų, kuriose apibrėžtas PVM objektas, tai yra prekių tiekimas ir paslaugų teikimas, tenkinantis įstatyme numatytas sąlygas; 4 straipsnio 1 dalies nuostatų, pagal kurias prekių tiekimas laikomas prekių perdavimas kitam asmeniui; 14 straipsnio 1 ir 2 dalių 1, 2 punktų nuostatų, kur įstatymas numato apmokestinimo momentą; 15 straipsnio 1 dalies nuostatų, pagal kurias nustatoma prekių ar paslaugų apmokestinamoji vertė, neapskaičiavo ir valstybės biudžetui nesumokėjo 17 739 (2011 m. – 295 Lt, 2012 m. – 17 444 Lt) pridėtinės vertės mokesčio, be to, darbuotojui J. S. be buhalterinės apskaitos dokumentų (mokėjimo žiniaraščių) mokėjo darbo užmokestį: 2010 m. – 27 000 Lt, 2011 m. – 27 000 Lt, 2012 m. – 36 000 Lt, 2013 m. vasario mėn. – 1000 Lt, iš viso 91 000 Lt, apskaitos dokumentais neįformindamas ir į buhalterinę apskaitą neįtraukdamas 76 680,22 Lt faktiškai išmokėto darbo užmokesčio: 2010 m. – 23 434,91 Lt, 2011 m. – 23 351,42 Lt, 2012 m. – 32 750,31 Lt, o 2013 m. apskaitos dokumentais įformindamas neįvykusias 2 856,42 Lt darbo užmokesčio išmokėjimo operacijas bei buhalterinės apskaitos dokumentais neįformindamas ir į buhalterinę apskaitą neįtraukdamas 100 991,02 Lt J. S. apskaičiuoto darbo užmokesčio: 2010 m. – 30 835,41 Lt, 2011 m. – 30 821,56 Lt, 2012 m. – 43 092,51 Lt, o 2013 m. buhalterinės apskaitos dokumentais įformindamas ir į buhalterinę apskaitą įtraukdamas neįvykusią 3 758,45 Lt darbo užmokesčio apskaičiavimo operaciją, nevykdė Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 5 straipsnio nuostatų, pagal kurias turėjo būti būtų papildomai apskaičiuotas ir sumokėtas gyventojų pajamų mokestis – 15 134 Lt, iš jų: 2010 m. – 4 625 Lt, 2011 m. – 4 609 Lt, 2012 m. – 6 464 Lt, 2013 m, – 564 Lt ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui 40 368 Lt (įmokų apdraustųjų pensijų socialiniam draudimui 3 027 Lt, sveikatos draudimui 6 054 Lt, draudėjų įmokų 31 287 Lt), iš jų 2010 m. – 12 328 Lt, 2011 m. – 12 314 Lt, 2012 m. – 17 228 Lt, 2013 m. – 1502 Lt, taip tyčia apgaule savo naudai išvengė didelės vertės turtinės prievolės – mokėtinų į Lietuvos Respublikos valstybės ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos biudžetus iš viso 73 241 Lt.

Pirmosios instancijos teismas H. S. iš kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d. išteisino, jam nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių.

Apeliaciniu skundu nuteistasis H. S. prašo Joniškio rajono apylinkės teismo 2015-06-26 nuosprendžio dalį dėl jo (H. S.) nuteisimo pagal Lietuvos Respublikos BK 222 str. 1 d. ir 220 str. 1 d. panaikinti ir perduoti bylą šioje dalyje nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

Apeliaciniame skunde nuteistasis H. S. nurodo, kad skundžiamo Joniškio rajono apylinkės teismo 2015-06-26 nuosprendžio dalis dėl jo nuteisimo pagal Lietuvos Respublikos BK 222 str. 1 d. ir 220 str. 1 d. yra neteisėta ir nepagrįsta, nes teismas iš esmės pažeidė baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus tirdamas ir vertindamas įrodymus, savo išvadas pagrindė prielaidomis ir taip pažeidė Lietuvos Respublikos BPK 44 str. nuostatą, garantuojančią teisę į tai, kad bylą išnagrinės nešališkas teismas, Lietuvos Respublikos BPK 20 str. 5 d., įpareigojančią teismą įrodymus įvertinti pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu bei nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, be to, teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, nes nenustatė ir nuosprendyje nenurodė jam (H. S.) inkriminuotų nusikaltimų požymių visumos. Apelianto nuomone, atsižvelgiant į šias aplinkybes, skundžiama Joniškio rajono apylinkės teismo 2015-06-26 nuosprendžio dalis turi būti panaikinta ir byla perduota nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

Apelianto teigimu, teismas, grįsdamas jo kaltę dėl nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 222 str. 1 d., padarymo, išdėstė ūkinės-finansinės veiklos tyrimo specialisto išvadą ir specialistės J. Č. paaiškinimą, tačiau nepateikė jokio vertinimo, lyg šie bylos duomenys būtų absoliučiai teisingi ir nereikalingi įrodinėjimo bei vertinimo. Nuteistasis H. S. pažymi, kad visos specialisto išvados apie negalėjimą iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, yra sąlyginės (pvz., „Jeigu UAB „(duomenys neskelbtini)“ suteikė priede Nr. 12 išvardintiems asmenims paminklų gamybos ir kapų tvarkymo paslaugas ir gavo už tai atlygį grynais pinigais...“), todėl jį (H. S.) pripažįstant kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 222 str., teismas turėjo neginčijamai nustatyti, kad egzistuoja kiekviena iš specialisto išvadoje nurodytų sąlygų: įrodytas paslaugų suteikimas 39 asmenims, nurodytiems priede Nr. 12, ir grynųjų pinigų paėmimas iš jų, įrodytas paslaugų suteikimas 7 asmenims, nurodytiems priede Nr. 13, ir grynųjų pinigų paėmimas iš jų, įrodytas J. S. nurodytų dydžio atlyginimo mokėjimas. Tačiau skundžiamame nuosprendyje paminėtos specialisto išvados sąlygos pagristos daugiau prielaidomis, nepagrįstais apibendrinimais, o ne išsamiu įrodymų tyrimu. Apelianto nuomone, skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas išsamiai neištyrė visų bylos išsprendimui reikšmingų įrodymų, todėl yra pagrindas teigti, kad teisėjo, vertinusio įrodymus, vidinis įsitikinimas nebuvo pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.

Nuteistasis H. S. nurodo, kad bylos nagrinėjimo teisme metu jis paaiškino, jog jam viso ikiteisminio tyrimo metu nebuvo aiškus pateikto įtarimo dėl apgaulingos apskaitos pagrindas, t. y., kuo remiantis teigiama, kad paslaugos buvo suteiktos būtent tiems asmenims ir gautos būtent tokios pajamos, nes tokie faktai jam nebuvo žinomi. Teisme išklausius liudytojų parodymus apie „asmenį su barzdele“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės-finansinės veiklos tyrimą atlikusios specialistės J. Č. parodymus apie tyrimui jai pateiktą segtuvą, iš kurio ji suskaičiavo tariamai UAB „(duomenys neskelbtini)“ neapskaitytas pajamas, jam tapo aišku, kad kaltinime nurodytos aplinkybės susijusios su R. G.. Apelianto teigimu, R. G. yra jo kaimynas, VRM pensininkas, kuris, norėdamas imtis paminklų statymo ir kapų tvarkymo veiklos, bet nenorėdamas dirbti pagal darbo sutartį UAB „(duomenys neskelbtini)“ (kad nebūtų mažinama gaunama VRM pensija), pasiūlė jam (H. S.) bendradarbiavimą tokiu būdu, kad jis (R. G.) vykdo veiklą individualiai pagal verslo liudijimą ar individualios veiklos pažymėjimą, iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ ima gaminius - paminklus ir kt., stato paminklus ir tvarko kapus, pats atsiskaitinėja su savo klientais, ima atlygį už darbą ir už UAB „(duomenys neskelbtini)“ gaminius, o už gaminius su UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaito pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašytą atskirą sąskaitą. Todėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ kontoroje buvo užsakymų segtuvas, kuriame buvo rašomi R. G. klientai, R. G. perduoti gaminiai ir pan. Taip 2012 m. kapų tvarkymo sezoną, kuris trunka maždaug balandžio - spalio mėnesiais, R. G. ėmė UAB „(duomenys neskelbtini)“ gaminius, bet sąskaita jam nebuvo išrašyta. Metų pabaigoje jam (H. S.) pasakius, kad reikėtų suderinti, ką yra paėmęs ir atsiskaityti, R. G. vis rasdavo pasiteisinimų nukelti atsiskaitymą. Pagaliau 2013 m. pradžioje R. G. paprašė segtuvo, sakė norintis sutikrinti ir atsiskaityti už gaminius, kuriuos yra paėmęs iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau jis iki šiol neatsiskaitė, segtuvo negrąžino ir pagal tai, kad segtuvą tyrė specialistė J. Č., tapo aišku, kad šį segtuvą R. G. nunešė į policiją, o jame esantys duomenys apie R. G. klientus buvo priskirti jo (H. S.) vadovaujamai bendrovei ir iš to kilo kaltinimai.

Apeliantas pažymi, kad segtuvas, kurį turėjo ir iš kurio duomenis ėmė specialistė J. Č., skaičiuodama tariamai UAB „(duomenys neskelbtini)“ neapskaitytas pajamas, nėra identifikuotas kaip pateiktas ūkinės-finansinės veiklos tyrimui dokumentas, nėra apžiūrėtas ir prijungtas prie bylos kaip daiktinis įrodymas, susipažįstant su ikiteisminio tyrimo medžiaga pabaigus ikiteisminį tyrimą jam (H. S.) apie jį nebuvo žinoma ir jis nebuvo pateiktas susipažinimui. Nuteistasis H. S. taip pat teigia, kad pateikiant užduotį UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės-finansinės veiklos tyrimui, buvo suformuluotas klausimas dėl trijų asmenų - O. B. J., R. P. ir S. T. - sumokėtų pinigų apskaitymo bendrovės buhalterinėje apskaitoje. Tačiau kokių procesinių veiksmų, pateiktų dokumentų ir užduočių specialistei pasėkoje buvo tirti ir duota išvada dėl specialisto išvados priede Nr. 12 nurodytų asmenų mokėjimų, kokiu pagrindu jie priskirti būtent UAB „(duomenys neskelbtini)“ klientams, nei iš ikiteisminio tyrimo medžiagos, nei iš specialisto išvados neaišku. Bylos nagrinėjimo teisme metu teismo buvo prašoma šį segtuvą apžiūrėti teisme, iškviesti į teismą ir apklausti R. G., tačiau teismas šių gynybos prašymų netenkino motyvuodamas, kad tai užvilkins bylos nagrinėjimą. Tokie teismo veiksmai, apelianto nuomone, vertintini kaip grubus Lietuvos Respublikos BPK 289-290 str. nuostatų, baudžiamojo proceso rungimosi principo (Lietuvos Respublikos BPK 7 str.), kaltinamojo teisės susipažinti su byla, dalyvauti tiriant įrodymus (Lietuvos Respublikos BPK 22 str. 3 d.), bei konstitucinės teisės į nepriklausomą ir bešališką teismą (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str.) pažeidimas. Nuteistasis H. S. mano, kad atsižvelgdamas į paminėtas aplinkybes, yra pagrindas pripažinti, jog bylą išnagrinėjo šališkas teismas ir skundžiamą nuosprendį panaikinti (Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 4 p.). Apeliantas teigia, kad teismo šališkumas pasireiškė ir apklausiant liudytojais asmenis, nurodytus UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės-finansinės veiklos tyrimo specialisto išvados priede Nr. 12. Daugeliui liudytojų bendrovės pavadinimas nebuvo žinomas, jie kaltinamojo H. S. nebuvo matę (taip galėjo būti dėl to, kad jie paslaugas ir gaminius pirko ne bendrovėje, o iš R. G., kuris klientų ieškojo asmeniniais skelbimais), jie aiškino, kad pavadinimą jiems pasakė ikiteisminio tyrimo metu apklausę tyrėjai. Tokie parodymai, nuteistojo nuomone, akivaizdžiai piktino bylą nagrinėjantį teisėją, liudytojams buvo daromas spaudimas pripažinti teisingais ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, grasinama atsakomybe už melagingų parodymų davimą ir pan. Teisėjo elgesys apklausiant liudytojus neatitiko teisėjo etikos ir elementarios pagarbos garbaus amžiaus liudytojams (pvz. liudytojais apklausiant A. Ž., K. D., G. Š., A. G., K. G., N. K., T. D.).

Nuteistasis H. S. skunde teigia, kad skundžiamame nuosprendyje teismas nurodė, jog jo (H. S.) gynybinės versijos, kad bylos nagrinėjimo metu apklausti liudytojai buvo ne UAB „(duomenys neskelbtini)“, o R. G. klientai, nepatvirtina jokie objektyvūs duomenys, taip pat nurodė, kad liudytojai O. B. J., S. T., R. N., S. G., R. E. U., V. G., G. Š., R. P., A. Š. parodė, kad jiems atvykus į UAB „(duomenys neskelbtini)“ jie bendravo su pačiu H. S., liudytojai O. B. J., V. G., G. Š., A. Š. parodė, kad H. S. grynais pinigais sumokėjo avansą. Tačiau tai tik 9 asmenys iš kaltinime nurodytų 45. Apeliantas pažymi, kad V. G. parodė, jog ji H. S. žino kaip įmonės savininką, bet bendravo su kitu vyriškiu ir jam mokėjo pinigus („salėje nėra to vyriškio... žino, kad buvo dirbę pasienyje... avansą padavė tam vyriškiui, ne kaltinamajam... pinigus padavė tam pačiam vyriškiui, kaip ir avansą...“). Teisme apklausta liudytoja A. Ž. parodė, kad ji bendravo, pinigus mokėjo R. G. ir jis išrašė sąskaitą, liudytojos R. B., R. T., I. P. parodė, kad jos užsakant gaminius bei paslaugas bendravo su R. G. ir jam mokėjo. Šie ir kiti parodymai, nuteistojo nuomone, paneigia teismo išvadą, kad jo (H. S.) parodymai apie R. G. yra tik nepatvirtinta jo gynybinė versija.

Apelianto tvirtinimu, teismas, remdamasis paminėtais liudytojų parodymais apie R. G., kaip jo (H. S.) kaltės įrodymą skundžiamame nuosprendyje nurodė tai, kad R. G. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai, kartu tiek su juo (H. S.), tiek su kitais UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ darbuotojais. Tokiu būdu, apelianto nuomone, teismas jo (H. S.) kaltę pagrindė aplinkybėmis, kurių iš viso bylos nagrinėjimo metu netyrė. Teismui buvo žinoma, kad R. G. nebuvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas, tačiau netyrė, kokio pobūdžio buvo bendradarbiavimas su UAB „(duomenys neskelbtini)“, iš skundžiamo nuosprendžio turinio neaišku, kokią prasmę teismas suteikia teiginiui R. G. dirbo UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ naudai. Nuteistojo teigimu, UAB „(duomenys neskelbtini)“ nauda iš R. G. veiklos turėjo būti tokia pat kaip ir iš kitų klientų, įsigyjančių UAB „(duomenys neskelbtini)“ gaminius, tik R. G. už gaminius liko neatsiskaitęs. R. G. dažnai lankydavosi UAB „(duomenys neskelbtini)“ administracinėse patalpose ir teritorijoje su savo klientais, todėl tai, kad teisme apklausti liudytojai, nežinoję bendrovės pavadinimo, papasakojo, kaip atrodė bendrovės administracinės patalpos ir teritorija, apelianto nuomone, nėra įrodymas, kad jie buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ klientai. Nuteistojo teigimu, dėl R. G. veiklos buvo suklaidinti ir kai kurie liudytojai, įsivaizdavę, kad pinigus moka bendrovei, bet gavę UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitas mažesnei sumai, nei sumokėjo. Taip atsitiko dėl to, kad jie gaminius, pvz. paminklus, bortelius, pirko iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, o už kapaviečių sutvarkymą mokėjo R. G., todėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitose yra mažesnės sumos, nei liudytojai mokėjo iš viso.

Apeliantas teigia, kad teismas skundžiamame nuosprendyje nurodė, jog jo (H. S.) kaltę netinkamai organizavus UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą ir 2012 metais suteiktas paslaugas dokumentuose įforminus tik 2013 metais, patvirtina liudytojai R. V., B. O., S. G., L. P., E. R. U., A. G., A. Ž., S. T., N. K., G. Š., A. K.. Jis (H. S.) teisme patvirtino, kad kai kuriems klientams jų prašymu mokėjimai už gaminius ir atliktus darbus būdavo atidedami arba leidžiama susimokėti per kelis kartus. Liudytoja R. V. parodė, kad atsiskaitė pabaigus darbus, tai buvo 2012 m. gruodžio mėn. ir dokumentai jai buvo atvežti 2013 m. vasario mėn. Liudytoja E. R. U. parodė, kad pinigus sumokėjo darbininkams kapinėse, jie pasakė, kad dokumentai bus atvežti vėliau - taip ir buvo. Liudytoja L. P. parodė, kad už kapavietės sutvarkymą 2012 m. susitarė dėl mokėjimo atidėjimo iki 2013-03-01, sutartu terminu sumokėjo pinigus ir gavo dokumentus. Liudytojas A. G. parodė, kad prašė išsimokėti už paminklą, atsiskaitė 2013 m. gegužės mėn. Iš teisme pagarsintų liudytojos G. Z. parodymų matyti, kad ji paslaugas UAB „(duomenys neskelbtini)“ užsakė 2012 m., pasirašė sutartį, už paslaugas sumokėjo 2013-03-22 ir gavo tai patvirtinančius dokumentus. Šie paminėti kelių liudytojų parodymai, apelianto nuomone, rodo, kad teismas įrodymus tyrė ir vertino netinkamai, padarė išvadas, prieštaraujančias bylos nagrinėjimo metu nustatytoms aplinkybėms. Be to, nuteistojo H. S. nuomone, tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo jokios rašytinės tvarkos ar instrukcijos, kaip turi būti elgiamasi, kai klientas nori sumokėti avansą, kad iš klientų paimtam avansui ne visada buvo išrašomi kasos pajamų orderiai, bet avanso suma pažymima užsakymo lape ir vėliau įtraukiama į galutinio mokėjimo sumą, galbūt neatitinka kasos tvarkymo taisyklių, bet dėl to apskaita netampa apgaulinga ir nekyla Lietuvos Respublikos BK 222 str. 1 d. numatytos pasekmės.

Nuteistasis H. S. nurodo, kad jam pateiktą kaltinimą dėl J. S. tariamai mokėto didesnio darbo užmokesčio, neįtraukto į bendrovės apskaitą, teismas pagrindė išimtinai liudytojo J. S. parodymais, kad jam buvo mokamas 3000 Lt arba 5000 Lt darbo užmokestis už jo darbo unikalumą. Jis (H. S.) tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme kategoriškai neigė tokio dydžio atlyginimo mokėjimą J. S.. Be to, J. S. parodymų nepatvirtino nei vienas teisme apklaustas UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas. Apelianto teigimu, J. S. pagrindinė darbovietė buvo gaisrinė, UAB „(duomenys neskelbtini)“ J. S. dirbo tik 1/2 etato. Jis (H. S.) teismui aiškino, kad įmonės pajamos neleido mokėti tokio dydžio, kaip teigia J. S., atlyginimo, J. S. parodymus vertino kaip asmeninį kerštą ir siekimą jo įmonę „(duomenys neskelbtini)“ išstumti iš rinkos, perėjus dirbti pas konkurentus. Be to, teismo buvo prašoma užklausti duomenų apie regione dirbančių panašaus dydžio ir teikiančių tokias pat paslaugas, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonių 2010-2012 metais mokėtus darbo užmokesčius, kad būtų kaip netiesioginis įrodymas, ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ galėjo mokėti J. S. jo nurodomas sumas, tačiau prašymas nebuvo tenkintas. Tokia šališka įrodymų tyrimo ir vertinimo praktika, apelianto nuomone, yra ydinga, o teismo išvados apie H. S. kaltę nėra pagrįstos ir teisėtos.

Nuteistojo teigimu, baudžiamoji atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos BK 222 str. atsiranda tik tuo atveju, kai nustatomi apgaulingos apskaitos padariniai. Lietuvos Respublikos BK 222 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos padariniai yra alternatyvūs - negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, todėl teismų procesiniuose dokumentuose turi būti nurodomi ne visi įstatyme išvardyti padariniai, o tik tam atvejui nustatyti. Tuo tarpu šioje byloje UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos tyrimo specialisto išvada dėl kilusių padarinių, apelianto nuomone, tėra nemotyvuotas pažodinis įstatymo teksto perrašymas. Specialisto išvados dėl tariamai kilusių padarinių skundžiamame nuosprendyje nevertintos, teismas nenurodė jokių argumentų, kokiu pagrindu nusprendė, kad visi kaltinime jam (H. S.) nurodyti alternatyvūs padariniai atsirado realiai.

Apeliantas mano, kad šioje byloje aktualus ir veikų - apgaulingo ir aplaidaus apskaitos tvarkymo - atribojimo klausimas, kurio teismas nesprendė. Ne kartą skundžiamame nuosprendyje teismas pasisakė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaita buvo tvarkoma netinkamai, tačiau baudžiamasis kodeksas nenumato atsakomybės už netinkamą apskaitos tvarkymą, todėl veikos teisinis vertinimas nuosprendyje turi būti aiškus ir motyvuotas. Baudžiamosios teisės teorijoje ir Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikoje apgaulingas teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas apibūdinamas kaip buhalterinės apskaitos tvarkymas sąmoningai pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, reikalavimus; aplaidus buhalterinės apskaitos tvarkymas - tai Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo ir kitų įstatymų bei norminių aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, netinkamas vykdymas. Vienas nusikaltimas padaromas tyčia, kitas - dėl neatsargumo. Apelianto teigimu, jis (H. S.) jokių buhalterinės apskaitos pažeidimų tyčia nedarė, tai įvyko dėl jo buhalterinės apskaitos žinių neturėjimo ir pasitikėjimo darbuotojais. Jis (H. S.) niekada nėra liepęs neįtraukti užsakymų, gautų pajamų į apskaitą. Visi nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos vedimo trūkumai nebuvo tyčiniai, todėl nesant tyčios, nėra apgaulingo apskaitos tvarkymo nusikaltimo sudėties.

H. S. teigia, kad iš jam pateikto kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 220 str. 1 d. formuluotės matyti, kad jis tiesiogiai siejamas su kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 222 str. 1 d. formuluote apie tariamai į UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitą neįtrauktas pajamas. Tačiau kaltinime pagal Lietuvos Respublikos BK 222 str. 1 d. nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ suteikė paslaugą 2012 m., bet 2013 m. išrašė dokumentus 21 500,00 Lt sumai - išskirtas L. P. 2000,00 Lt mokėjimas, kuris buvo atidėtas iki 2013-03-01, todėl mokėjimas, gautas 2013-03-01 neturėjo būti deklaruotas teikiant Metinę pelno mokesčių deklaraciją už 2012 m. Tačiau ne tik šis kaltinimo netikslumas, bet ir auksčiau nurodytos aplinkybės dėl tariamai apgaulingo apskaitos tvarkymo, neįtraukiant į UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitą gautų pajamų, paneigia kaltinimą dėl siekimo išvengti mokesčių, teikiant neteisingus duomenis VMI.

Apeliantas pripažįsta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaita nebuvo ideali, daug organizacinių pakeitimų padaryta paaiškėjus apskaitos trūkumams, tačiau, nuteistojo nuomone, byloje patikimų įrodymų, duodančių pagrindo jo veiksmus vertinti kaip apgaulingą apskaitą ir mokesčių vengimą, nėra surinkta. Apelianto teigimu, teismo buvo prašoma tirti segtuvą, kuriuo remiantis sukurti kaltinimai, kviesti apklausai R. G., tačiau teismas atsisakė tenkinti šiuos prašymus, nors kaltinimo ir teismo pareiga yra surinkti ir įvertinti ne tik kaltinamo asmens kaltę patvirtinančius, bet ir paneigiančius duomenis. Be to, skundžiamu nuosprendžiu tenkindamas civilinius ieškinius teismas pasisakė, kad jie tenkinami, nes grindžiami bylos medžiaga. Tačiau nuteistojo H. S. nuomone, apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai yra pagrindas pripažinti, kad teismas nepagrindė jo kaltės baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka, taigi neturėjo pagrindo tenkinti civilinius ieškinius, juos priteisiant iš jo.

Atsiliepimu į nuteistojo H. S. apeliacinį skundą civilinis ieškovas Šiaulių apskrities valstybinė mokesčių inspekcija prašo apeliacinį skundą atmesti.

Atsiliepime civilinis ieškovas nurodo, kad nesutinka su nuteistojo skunde išdėstytais teiginiais, nes teismas teisėtai priteisė iš H. S. sumokėti į valstybės biudžetą 9520,68 EUR dėl valstybei padarytos žalos atlyginimo. Civilinis ieškinys įrodytas byloje pateiktais dokumentais bei liudytojų teiktais parodymais. Padaryta žala tiesiogiai susijusi su nusikalstamais H. S. veiksmais. H. S. atliko neteisėtus veiksmus, turinčius nusikaltimo požymių, dėl kurių atsirado žala - į valstybės biudžetą nebuvo apskaičiuoti ir sumokėti 5137,57 EUR pridėtinės vertės mokesčio ir 4383,11 EUR gyventojų pajamų mokesčio. Pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 21 str. nuostatas už įmonės apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą atsako ūkio subjekto vadovas, t.y. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius H. S., todėl jis privalo prisiimti dėl jo nusikalstamų veiksmų atsiradusius padarinius, nes savo neteisėtais veiksmais padarė žalą valstybės biudžetui.

Teismo posėdyje nuteistasis H. S. ir jo gynėja advokatė prašė nuteistojo apeliacinį skundą patenkinti, prokurorė prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Nuteistojo H. S. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, Joniškio rajono apylinkės teismo 2015-06-26 nuosprendis keistinas dėl nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų neatitikimo bylos aplinkybėms (Lietuvos Respublikos BPK 328 str. 3 p.).

Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal baudžiamojo proceso įstatymą apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, tačiau apeliacinės instancijos teismas nutartyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės (Lietuvos Respublikos BPK 320 str. 3 d., 332 str. 3, 5 d.). Vadovaujantis šia išvada, apeliacinio skundo ribas apibrėžia nuosprendžio apskundimo pagrindai ir motyvai bei apelianto prašymų apimtis, pobūdis, konkretumas, tikslumas. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad apeliacinės instancijos teismas nutarties (nuosprendžio) aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės, tačiau Lietuvos Respublikos BPK nenumatyta reikalavimo atsakyti į absoliučiai visus apeliacinio skundo argumentus.

Nuteistasis H. S. apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu dėl jo pripažinimo kaltu ir nuteisimo pagal Lietuvos Respublikos BK 222 str. 1 d. ir 220 str. 1 d. Tvirtina, kad bylą nagrinėjęs teismas buvo šališkas, pažeisdamas Lietuvos Respublikos BPK 20 str. nuostatas, įrodymus tyrė ir vertino netinkamai, išsamiai neištyrė visų bylos išsprendimui reikšmingų įrodymų, padarė išvadas, prieštaraujančias bylos nagrinėjimo metu nustatytoms aplinkybėms, priimdamas skundžiamą nuosprendį, rėmėsi ne objektyviais įrodymais, o prielaidomis. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, susipažinusi su H. S. apeliacinio skundo argumentais, išnagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagą, įvertinusi byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus ir atlikusi papildomą įrodymų tyrimą, konstatuoja, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme ir sprendžiant H. S. kaltės klausimą, esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, turėjusių esminę reikšmę tiriant įrodymus bei kurie būtų sukliudę teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą bei pagrįstą nuosprendį, padaryta nebuvo, byloje nėra duomenų, kad bylą nagrinėjęs pirmosios teismas būtų buvęs šališkas, neobjektyvus, suinteresuotas bylos baigtimi, pirmosios instancijos teismas tinkamai, nepažeisdamas Lietuvos Respublikos BPK 20 str. nuostatų, įvertino byloje esančius įrodymus, nuosprendyje aiškiai ir išsamiai nurodė sprendimo motyvus, nurodė, kodėl vienais įrodymais vadovaujasi, o kitus atmeta, taip pat išdėstė įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir pagrįstai H. S. pripažino kaltu ir nuteisė jį pagal Lietuvos Respublikos BK 222 str. 1 d. ir 220 str. 1 d., tačiau ne visos pirmosios instancijos teismo įrodyta pripažintos aplinkybės atitinka byloje nustatytas aplinkybes, todėl Joniškio rajono apylinkės teismo 2015-06-26 nuosprendis keistinas dėl nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų neatitikimo bylos aplinkybėms (Lietuvos Respublikos BPK 328 str. 3 p.).

Joniškio rajono apylinkės teismo išvados dėl H. S. kaltės bei jo veikų kvalifikavimo pagal Lietuvos Respublikos BK 222 str. 1 d. ir 220 str. 1 d., priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, yra pagrįstos tinkamai įvertintais įrodymais. Kokie duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teismas. Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas įstatymo nustatyta tvarka įvertino bylos proceso metu gautus duomenis ir pripažino juos įrodymais (Lietuvos Respublikos BPK 301 str. 1 d.), patikrino kiekvieno įrodymo tikrumą, liečiamumą, leistinumą, jų pakankamą tarpusavio ryšį ir įvertino visus byloje esančius įrodymus kaip visumą (Lietuvos Respublikos BPK 20 str. 4 ir 5 d.) bei pateikė motyvuotas išvadas, atitinkančias įrodymų turinį. Teismas išsamiai ištyrė nuteistojo H. S., liudytojų A. K., O. B. J., S. T., P. V. K., V. D., N. K., A. Ž., R. N., K. G., T. D., R. B., R. T., D. M. (G.), R. T., I. P., L.-M. J., V. N., V. G., V. M., D. K., L. K., R. P., M. G., R. V., B. O., R. E. U., S. G., R. P., K. B., I. Š., K. D., A. Š., E. S., E. R., G. Š., J. M., A. G., A. Ž., J. S., Ž. S., R. K., A. B., A. K., P. M., L. P. pirmosios instancijos teisme ir ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, liudytojų V. Č., G. K., G. G., A. V. L., G. Z., D. N. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, specialistės J. Č. paaiškinimą pirmosios instancijos teisme, 2014-03-14 akistatos tarp liudytojų J. S. ir A. B. protokole, 2013-04-11, 2013-05-15, 2013-04-16, 2013-05-16, 014-06-10 daiktų, dokumentų pateikimo protokoluose esančius duomenis, liudytojos A. Š. pateiktą vizitinę kortelę, liudytojos N. K. teismo posėdžio metu pateiktą 2012-06-25 sutartį Nr. 13, sudarytą tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir N. K., Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos pateiktas UAB „(duomenys neskelbtini)“ pelno mokesčio deklaracijas (PLN204) už mokestinius laikotarpius nuo 2010-01-01 iki 2010-12-31, nuo 2011-01-01 iki 2011-12-31, nuo 2012-01-01 iki 2012-12-31, PVM deklaracijas (FR0600) už mokestinius laikotarpius nuo 2010-01-01 iki 2012-12-31, mėnesinių pajamų mokesčio ir PSD įmokų nuo A klasės pajamų deklaracijas (FR0572) už mokestinius laikotarpius nuo 2010-01-01 iki 2012-12-31, metinių A klasės išmokų, nuo jų išskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio deklaracijas už 2010-2012 m., 2013-10-10 FNTT prie LR VRM Šiaulių apygardos valdybos ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus specialisto išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos tyrimo“, 2013-11-04 specialisto apklausos protokole, kuriame užfiksuoti FNTT prie LR VRM Šiaulių apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus vyriausiosios specialistės J. Č. paaiškinimai, esančius duomenis, 2014-04-16 Lietuvos teismo ekspertizės centro Šiaulių skyriaus specialisto išvadą Nr. (duomenys neskelbtini), 2015-03-27 Lietuvos teismo ekspertizės centro pateiktą Ekspertizės aktą Nr. (duomenys neskelbtini), bei, vadovaudamasis šių įrodymų, kurių turinys yra atskleistas skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje ir teisėjų kolegija, laikydamasi nuostatos dėl apeliacine tvarka priimamo procesinio sprendimo surašymo ekonomiškumo, jų nekartoja, visuma, o ne prielaidomis, kaip teigiama apeliaciniame skunde, pagrįstai konstatavo, kad H. S., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2013-02-20, apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, ir dėl to negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, be to, siekdamas išvengti mokesčių įrašė į UAB „(duomenys neskelbtini)“ metines pelno mokesčio deklaracijas už 2011 m. ir už 2012 m. žinomai neteisingus duomenis apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ pajamas ir pelną ir pateikė jas Valstybinei mokesčių inspekcijai, t. y. padarė nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 222 str. 1 d. ir 220 str. 1 d. Pirmosios instancijos teismo išvados grindžiamos ne tik byloje nustatytų faktinių aplinkybių visuma, bet ir konkrečiomis Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo nuostatomis, kurios susietos su faktinėmis aplinkybėmis lemiančiomis teisinių išvadų pagrįstumą. Taip pat pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodyta, kokius Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo reikalavimus pažeidė nuteistasis ir kokia yra jo pareigos tinkamai organizuoti bendrovės buhalterinės apskaitos tvarkymą apimtis.

Vertinant anksčiau išdėstytus duomenis, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, teisės taikymu, nuosprendžio motyvais ir išvadomis dėl H. S. kaltės, ir, remdamasi šių duomenų visuma, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistasis H. S. betarpiškai realizavo visus jam inkriminuotų nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 222 str. 1 d. ir 220 str. 1 d., požymius, kurie, beje, aiškiai atskleidžia jo veikimą tiesiogine tyčia, todėl naikinti Joniškio rajono apylinkės teismo 2015-06-26 nuosprendžio dalį dėl H. S. nuteisimo pagal Lietuvos Respublikos BK 222 str. 1 d. ir 220 str. 1 d. ir perduoti bylą šioje dalyje nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui ar priimti nuteistojo atžvilgiu išteisinamąjį nuosprendį, nėra pagrindo.

Nuteistojo H. S. nuomone, pirmosios instancijos teismas, skundžiamą nuosprendį priėmė išsamiai neištyręs visų bylos išsprendimui reikšmingų įrodymų, teigia, kad bylos nagrinėjimo teisiamajame posėdyje metu teismo buvo prašoma iškviesti į teismą ir apklausti R. G., tačiau teismas šio prašymo netenkino motyvuodamas, kad tai užvilkins bylos nagrinėjimą, todėl siekiant objektyviai išsiaiškinti bylos aplinkybes, apeliacinės instancijos teisme buvo atliktas įrodymų tyrimas ir apklaustas liudytojas R. G..

Liudytojas R. G., apklausiamas apeliacinės instancijos teisme, parodė, kad H. S. yra jo kaimynas, kuris užsiima akmens apdirbimu, turi UAB „(duomenys neskelbtini)“. 2012-02-08 jis pirmą kartą nuvažiavau pas jį (H. S.) į įmonę ir maždaug mėnesį laiko apsižiūrinėjo, ar norėtų dirbti H. S. bendrovėje. Kovo mėnesį jis su kolega padarė naują svetainę (duomenys neskelbtini).lt, darė paminklų sąrašus. Iš karto jis neįsidarbino. Maždaug 3 mėnesius jis tvarkė reikalus, susijusisu su reklama, patardavo, pabraižydavo klientui. Jam už tai mokėjo sutartus 1300 Lt. Balandžio mėnesio viduryje jis gavo 1500 Lt už kovo mėnesį, paskui 3 kartus po 1500 Lt, paskutinį kartą gavo 1400 Lt. Jis dirbo gal iki rugsėjo, spalio mėnesio, tvarkė internetinę svetainę, elektroninius paštus, dirbo lauke, fotografavo paminklus, sunumeruodavo, darė albumus su fotografijomis. Jis neturėjo verslo liudijimo ar patento, nes tikėjosi įsidarbinti. Tačiau jų tarpusavio santykiai nutrūko, nes jis (H. S.) nei įdarbino, nei atlyginimo mokėjo. Visus finansinius reikalus tvarkė H. S., o R. K. priiminėjo užsakymus. Kai jos nebūdavo, padėdavo jis. Jis klientų neieškojo. Kai nebuvo R. K., yra kažkiek paėmęs pinigų ir padėjęs H. S. ant stalo. Nepamena tokio dalyko, kad jis H. S. būtų prašęs segtuvo, kurį būtų atidavęs policijai. Jis su H. S. nesitarė, kad iš jo pirks paminklus, savų klientų jis neturėjo, dirbo įmonės naudai, tik be sutarties. Pirkimo-pardavimo sutarčių tarp jo ir H. S. taip pat nebuvo. Teisėjų kolegija pažymi, kad R. G. duoti parodymai laikomi patikimu įrodymų šaltiniu, nes jo nurodytas aplinkybes patvirtina kiti byloje surinkti faktiniai duomenys (kitų liudytojų parodymai ir kt.). Taip pat byloje nėra jokių objektyvių duomenų dėl R. G. suinteresuotumo nepagrįstai apkaltinti nuteistąjį H. S., todėl netikėti jo parodymais nėra pagrindo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija H. S. apeliacinio skundo teiginius, kad R. G., norėdamas imtis paminklų statymo ir kapų tvarkymo veiklos, bet nenorėdamas dirbti pagal darbo sutartį UAB „(duomenys neskelbtini)“ (kad nebūtų mažinama gaunama VRM pensija), pasiūlė jam (H. S.) bendradarbiavimą tokiu būdu, kad jis (R. G.) iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ ima gaminius - paminklus ir kt., stato paminklus ir tvarko kapus, pats atsiskaitinėja su savo klientais, ima atlygį už darbą ir už UAB „(duomenys neskelbtini)“ gaminius, o už gaminius su UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaito pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašytą atskirą sąskaitą, todėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ kontoroje buvo užsakymų segtuvas, kuriame buvo rašomi R. G. klientai, R. G. perduoti gaminiai ir pan, kad 2012 m. kapų tvarkymo sezoną, R. G. ėmė UAB „(duomenys neskelbtini)“ gaminius, bet sąskaita jam nebuvo išrašyta, kad R. G. dažnai lankydavosi UAB „(duomenys neskelbtini)“ administracinėse patalpose ir teritorijoje su savo klientais, todėl tai, kad teisme apklausti liudytojai, nežinoję bendrovės pavadinimo, papasakojo, kaip atrodė bendrovės administracinės patalpos ir teritorija, nėra įrodymas, kad jie buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ klientai, kad R. G. veiklos buvo suklaidinti ir kai kurie liudytojai, įsivaizdavę, kad pinigus moka bendrovei, bet gavę UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitas mažesnei sumai, nei sumokėjo, kad taip atsitiko dėl to, kad jie gaminius, pvz. paminklus, bortelius, pirko iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, o už kapaviečių sutvarkymą mokėjo R. G., todėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitose yra mažesnės sumos, nei liudytojai mokėjo iš viso, kad metų pabaigoje jam (H. S.) pasakius, kad reikėtų suderinti, ką yra paėmęs ir atsiskaityti, R. G. vis rasdavo pasiteisinimų nukelti atsiskaitymą, kad 2013 m. pradžioje R. G. paprašė segtuvo, sakė norintis sutikrinti ir atsiskaityti už gaminius, kuriuos yra paėmęs iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau jis iki šiol neatsiskaitė, segtuvo negrąžino ir šį segtuvą nunešė į policiją, o jame esantys duomenys apie R. G. klientus buvo priskirti jo (H. S.) vadovaujamai bendrovei ir iš to kilo kaltinimai, vertina kaip H. S. gynybinę poziciją, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės ar ją sušvelninti, todėl juos atmeta kaip nepagrįstus. Nors H. S. nuomone, tai, kad liudytoja V. G. parodė, jog ji H. S. žino kaip įmonės savininką, bet bendravo su kitu vyriškiu ir jam mokėjo pinigus („salėje nėra to vyriškio... žino, kad buvo dirbę pasienyje... avansą padavė tam vyriškiui, ne kaltinamajam... pinigus padavė tam pačiam vyriškiui, kaip ir avansą...“), liudytoja A. Ž. parodė, kad ji bendravo, pinigus mokėjo R. G. ir jis išrašė sąskaitą, liudytojos R. B., R. T., I. P. parodė, kad jos užsakant gaminius bei paslaugas bendravo su R. G. ir jam mokėjo, paneigia teismo išvadą, kad jo (H. S.) parodymai apie R. G. yra tik nepatvirtinta jo gynybinė versija, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad šių liudytojų parodymai, kaip ir paties R. G. parodymai apeliacinės instancijos teisme, tik patvirtina pirmosios instancijos išvadą, kad R. G. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai, nors ir nebuvo įdarbintas įstatymuose numatyta tvarka.

Nuteistojo H. S. nuomone, tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo jokios rašytinės tvarkos ar instrukcijos, kaip turi būti elgiamasi, kai klientas nori sumokėti avansą, kad iš klientų paimtam avansui ne visada buvo išrašomi kasos pajamų orderiai, bet avanso suma pažymima užsakymo lape ir vėliau įtraukiama į galutinio mokėjimo sumą, galbūt neatitinka kasos tvarkymo taisyklių, bet dėl to apskaita netampa apgaulinga ir nekyla Lietuvos Respublikos BK 222 str. 1 d. numatytos pasekmės. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 21 str. 1 d. įmonės vadovas yra atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą, t. y. atsakingas už tai, kad įmonėje būtų vedama buhalterinė apskaita, taip pat už dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą. Taigi H. S., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, buvo atsakingas už įmonės apskaitos organizavimą, už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą. Todėl tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš klientų paimtam avansui ne visada buvo išrašomi kasos pajamų orderiai, bet avanso suma pažymima užsakymo lape ir vėliau įtraukiama į galutinio mokėjimo sumą, neatleidžia vadovo nuo pareigos tinkamai organizuoti apskaitos tvarkymą, kaip numatyta Buhalterinės apskaitos įstatyme. Vadinasi, priešingai, nei teigiama apeliaciniame skunde, H. S. pagrįstai nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 222 str. 1 d. Nors H. S. skunde nurodo, kad visi nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos vedimo trūkumai nebuvo tyčiniai, tačiau H. S. inkriminuoti kurį tai laikotarpį trunkantys veiksmai – visos eilės įvykusių ūkinių operacijų neįtraukimas į buhalterinę apskaitą ir neįvykusios ūkinės operacijos įtraukimas į buhalterinę apskaitą aiškiai tai suvokiant, nelaikytini atsitiktinėmis apskaitos tvarkymo klaidomis, dėl kurių negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio bei struktūros už 2010, 2011, 2012, 2013 metų sausio-vasario laikotarpius, ir rodo jo (nuteistojo) veikimą tyčia.

Teisėjų kolegija sutinka su nuteistojo H. S. apeliacinio skundo argumentais, kad jam inkriminuojamame kaltinime pagal Lietuvos Respublikos BK 220 str. 1 d. neteisingai nurodyta, kad jis, suteikdamas asmenims paminklų gamybos ir kapų tvarkymo paslaugas 2012 m. ir gavęs 23500 Lt, bet šių paslaugų suteikimo operacijų neįformindamas apskaitos dokumentais, neįtraukdamas į bendrovės buhalterinę apskaitą, įrašė į Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktą UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2012 metų metinę pelno mokesčio deklaraciją žinomai neteisingus duomenis, t. y. neteisėtai deklaravo 19421 Lt mažiau pajamų, įtrauktų į mokestinio laikotarpio pelno mokesčio bazę.

Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus, pagrįstai įrodyta pripažino aplinkybę, kad nuteistasis H. S. 2012 metais suteikė paminklų gamybos ir kapų tvarkymo paslaugų asmenims: R. V. už 7000 Lt, B. O. už 4000 Lt, S. G. už 1000 Lt, L. P. už 2000 Lt, E. R. U. už 300 Lt, A. G. už 1300 Lt, A. Ž. už 900 Lt, G. Z. už 7000 Lt, iš viso už 23 500,00 Lt ir 2012 m. gavo už tai atlygį grynais pinigais 21 500,00 Lt (išskyrus L. P.) ir šių paslaugų suteikimo operacijų neįformino apskaitos dokumentais – PVM sąskaitomis faktūromis. Esant tokioms nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms bei remiantis nuostata, jog teis­mo išva­dos tu­ri bū­ti pa­grįs­tos įro­dy­mais, ne­gin­či­ja­mai pa­tvir­ti­nan­čiais tiek kaltininko kal­tę pa­da­rius nusi­kals­ta­mą vei­ką, tiek ki­tas svar­bias by­los ap­lin­ky­bes, kaltinimas pagal Lietuvos Respublikos BK 220 str. 1 d. H. S. pakeistinas nurodant, kad jis, suteikdamas asmenims paminklų gamybos ir kapų tvarkymo paslaugas 2012 m. ir gavęs 21500 Lt, bet šių paslaugų suteikimo operacijų neįformindamas apskaitos dokumentais, neįtraukdamas į bendrovės buhalterinę apskaitą, įrašė į Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktą UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2012 metų metinę pelno mokesčio deklaraciją žinomai neteisingus duomenis, t. y. neteisėtai deklaravo 19421 Lt mažiau pajamų, įtrauktų į mokestinio laikotarpio pelno mokesčio bazę (Lietuvos Respublikos BPK 328 str. 3 p.).

Nuteistojo H. S. teigimu, pirmosios instancijos teismas, grįsdamas jo kaltę dėl nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 222 str. 1 d., padarymo, rėmėsi ūkinės-finansinės veiklos tyrimo specialisto išvada ir specialistės J. Č. paaiškinimu, tačiau nepateikė jokio šių duomenų vertinimo. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad iš skundžiamo nuosprendžio matyti, jog teismas, spręsdamas dėl H. S. kaltės padarius jam inkriminuojamas veikas be kitų įrodymų vertino tiek specialistės J. Č. pateiktą specialisto išvadą dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos tyrimo, tiek pirmosios instancijos teisme teiktus paaiškinimus. Netikėti specialisto išvada ir specialistės duotais paaiškinimais nėra pagrindo, nes išvadą pateikė kompetentinga specialistė, būdama įspėta dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingos išvados ar paaiškinimo pateikimą, jokių duomenų, kad specialistė būtų suinteresuota bylos baigtimi, nėra. Specialisto išvada dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos tyrimo atitinka byloje esančius buhalterinius dokumentus ir aptartus liudytojų parodymus, iš dalies paties nuteistojo H. S., ir su jais bendrai sudaro vieningą loginę grandinę, patvirtinančią apelianto nusikalstamų veikų apimtį. Vien tai, kad minėta specialisto išvada yra nepalanki nuteistajam H. S., nėra pagrindas ja abejoti. Pažymėtina, kad tai, jog pateikta specialisto išvada yra sąlyginė, nereiškia, jog ji grindžiama prielaidomis ir nepagrįstais apibendrinimais, kaip teigiama apeliaciniame skunde. Specialistė J. Č., apklausta apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu savo išvadą patvirtino ir paaiškino, kad davė sąlyginę išvadą todėl, kad ji yra pateikta pagal liudytojų apklausos protokolus. Tačiau pirmosios instancijos teismui nustačius, kad visos H. S. inkriminuojamos aplinkybės yra pagrįstos neabejotinais įrodymais, jis pagrįstai vadovavosi minėta specialisto išvada.

Nuteistojo H. S. teigimu, segtuvas, kurį turėjo ir iš kurio duomenis ėmė specialistė J. Č., atlikdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos tyrimą, nėra identifikuotas kaip pateiktas ūkinės-finansinės veiklos tyrimui dokumentas, jis nėra apžiūrėtas ir prijungtas prie bylos kaip daiktinis įrodymas, susipažįstant su ikiteisminio tyrimo medžiaga pabaigus ikiteisminį tyrimą jam (H. S.) apie jį nebuvo žinoma ir jis nebuvo pateiktas susipažinimui. Tačiau teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylos medžiagą, daro išvadą, kad šie apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, 2013-02-20 ikiteisminio tyrimo metu Šiaulių apskrities VPK NTB ENTS vyresnysis tyrėjas M. J. žodžiu pareikalavo iš UAB „(duomenys neskelbtini)” pateikti buhalterinės apskaitos dokumentus nuo 2010-01-01 iki 2013-02-20. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius H. S., vykdydamas šį reikalavimą pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentus, tarp kurių buvo ir 2013 m. segtuvas Nr. (duomenys neskelbtini) „Įvairūs raštai su užrašais“ (53 lapai) (1 t. 10, 11 b. l.). Šiaulių apskrities VPK NTB ENTS, pateikdamas FNTT prie LR VRM Šiaulių apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriui užduotį atlikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos tyrimą, pateikė ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinius dokumentus, tarp kurių buvo ir minėtas segtuvas „Įvairūs raštai su užrašais“ (3 t. 127 b. l.). Apklausta apeliacinės instancijos teismo posėdyje specialistė J. Č. paaiškino, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos tyrimui atlikti jai buvo pateiktas šis segtuvas, tačiau neteisinga būtų manyti, kad jos pateikta specialisto išvada dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos tyrimo, yra surašyta remiantis būtent šiuo segtuvu, nes ji yra pateikta pagal liudytojų apklausos protokolus, t. y. specialistė, atlikdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos tyrimą, rėmėsi informacija, kuri buvo nurodyta liudytojų apklausos protokoluose, be ne šiame segtuve. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad teigti, jog specialistė J. Č., atlikdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos tyrimą, rėmėsi minėtu segtuvu ir kad jis nėra identifikuotas kaip pateiktas ūkinės-finansinės veiklos tyrimui dokumentas, nėra apžiūrėtas ir prijungtas prie bylos kaip daiktinis įrodymas, susipažįstant su ikiteisminio tyrimo medžiaga pabaigus ikiteisminį tyrimą jam (H. S.) apie jį nebuvo žinoma, nėra pagrindo.

Nuteistasis H. S. taip pat teigia, kad pateikiant užduotį dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos tyrimo, klausimai specialistui buvo suformuluoti dėl trijų asmenų - O. B. J., R. P. ir S. T. - sumokėtų pinigų apskaitymo bendrovės buhalterinėje apskaitoje, tačiau specialisto išvada duota dėl specialisto išvados priede Nr. 12 nurodytų asmenų mokėjimų, o kokiu pagrindu jie priskirti būtent UAB „(duomenys neskelbtini)“ klientams, nei iš ikiteisminio tyrimo medžiagos, nei iš specialisto išvados neaišku. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad Šiaulių apskrities VPK NTB ENTS, pateikdamas FNTT prie LR VRM Šiaulių apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriui užduotį atlikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos tyrimą, šioje užduotyje nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu gauta duomenų, jog yra ir daugiau asmenų, kurie kreipėsi į UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl paslaugų suteikimo, sumokėjo už suteiktas įvairias paslaugas ir jiems nebuvo išrašomi jokie dokumentai, t.y. asmenų atlikti atsiskaitymai nebuvo įtraukti į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, šie liudytojai, kurių atsiskaitymai nebuvo įtraukti į apskaitą nustatinėjami, o nustačius asmenis, jų duomenis, jie bus pateikti prie užduoties atlikti objektų tyrimą užduodant papildomus klausimus (3 t. 128 b. l.), kas ir buvo padaryta, kuomet buvo nustatyti daugiau asmenų, kuriems buvo suteiktos UAB „(duomenys neskelbtini)“ paslaugos.

Nuteistojo teigimu, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos tyrimo specialisto išvada dėl kilusių padarinių tėra nemotyvuotas pažodinis įstatymo teksto perrašymas, specialisto išvados dėl tariamai kilusių padarinių skundžiamame nuosprendyje nevertintos, teismas nenurodė jokių argumentų, kokiu pagrindu nusprendė, kad visi kaltinime jam (H. S.) nurodyti alternatyvūs padariniai atsirado realiai. Tačiau apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija ir su šiais nuteistojo teiginiais nesutinka ir juos, kaip neatitinkančius byloje nustatytų aplinkybių, kaip nepagrįstus, atmeta. Pažymėtina, kad apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo padariniai nustatomi kompetentingų įstaigų patikrinimo, revizijos aktais, audito ataskaita arba specialisto išvada. Byloje dėl nuteistojo H. S. apgaulingai tvarkytos teisės aktų reikalaujamos apskaitos kilę padariniai nustatyti remiantis 2013-10-10 FNTT prie LR VRM Šiaulių apygardos valdybos ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos tyrimo“ (3 t. 149-192 b. l.). O tai, kad H. S. padaryti buhalterinės apskaitos įstatymo pažeidimai sukėlė 2013-10-10 specialisto išvadoje nurodytas pasekmes, patvirtina jau anksčiau minėti pirmosios instancijos nuosprendyje aptarti liudytojų parodymai, specialistų išvados ir kt. duomenys.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad apklausiant liudytojais asmenis, nurodytus UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės-finansinės veiklos tyrimo specialisto išvados priede Nr. 12, šiems liudytojams buvo daromas spaudimas pripažinti teisingais ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, grasinama atsakomybe už melagingų parodymų davimą ir pan., teisėjo elgesys apklausiant liudytojus neatitiko teisėjo etikos ir elementarios pagarbos garbaus amžiaus liudytojams. Tačiau teisėjų kolegija, išklausiusi teisiamojo posėdžio garso įrašus, nesutinka su šiais skundo argumentais ir konstatuoja, kad apklausiant liudytojus teisėjas ne grasino, o primindavo liudytojams, kad jie yra įspėti dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą, teisėjas ne versdavo pripažinti, o klausdavo liudytojų, ar jų ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai yra teisingi, ir tokio teisėjo elgesio nėra pagrindo laikyti neetišku ar nepagarbiu.

Taip pat teisėjų kolegija nenustatė, kad nuteistajam H. S. paskirta bausmė yra neteisinga, nes pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į visas Lietuvos Respublikos BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, reikšmingas bausmės skyrimui, pagrįstai H. S. paskyrė su laisvės atėmimu nesusijusią galutinę subendrintą bausmę – baudą, kurios dydis yra mažesnis nei už apysunkius nusikaltimus skiriamos baudos vidurkis. Taigi pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam bausmę, bendrųjų bausmės skyrimo nuostatų nepažeidė. Be to, apeliantas skunde neginčija jam paskirtos bausmės. Taip pat pažymėtina, kad nustačius, jog H. S. padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 222 str. 1 d. ir 220 str. 1 d., Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus civilinis ieškinys ir Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos civilinis ieškinys pagrįstai tenkinti visiškai ir iš H. S. priteisti žalos atlyginimai.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, išsamiai ir visapusiškai įvertino byloje nustatytas aplinkybes laikantis įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklių, teisingai kvalifikavo nuteistojo H. S. padarytas veikas, paskyrė teisingas savo rūšimi ir dydžiu bausmes, pagrįstai visiškai tenkino civilinių ieškovų civilinius ieškinius, dėl to nėra jokio pagrindo Joniškio rajono apylinkės teismo 2015-06-26 nuosprendžio dalį dėl H. S. nuteisimo pagal Lietuvos Respublikos BK 222 str. 1 d. ir 220 str. 1 d. panaikinti ir perduoti bylą šioje dalyje nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui ar priimti išteisinamąjį nuosprendį H. S. atžvilgiu.

Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nuteistojo H. S. gynėja advokatė D. Balčiūnienė pateikė ir prašė prie bylos pridėti segtuvą Nr. (duomenys neskelbtini), kurį teisėjų kolegija nutarė pridėti prie bylos kaip dokumentą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti. Šis segtuvas priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“, todėl nuteistojo H. S. gynėja advokatė D. Balčiūnienė prašė, įsiteisėjus pirmosios instancijos teismo nuosprendžiui, grąžinti jį UAB „(duomenys neskelbtini)“. Atsižvelgiant į šias aplinkybes ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 94 str. 1 d. 3 p., Šiaulių apygardos teisme prie baudžiamosios bylos saugomas segtuvas Nr. (duomenys neskelbtini) grąžintinas UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 3 p., 328 str. 3 p.,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Joniškio rajono apylinkės teismo 2015-06-26 nuosprendį pakeisti:

Pakeisti H. S. kaltinimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 220 straipsnio 1 dalį nurodant, kad jis, suteikdamas asmenims paminklų gamybos ir kapų tvarkymo paslaugas 2012 m. ir gavęs 21500 Lt, bet šių paslaugų suteikimo operacijų neįformindamas apskaitos dokumentais, neįtraukdamas į bendrovės buhalterinę apskaitą, įrašė į Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktą UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2012 metų metinę pelno mokesčio deklaraciją žinomai neteisingus duomenis, t. y. neteisėtai deklaravo 19421 Lt mažiau pajamų, įtrauktų į mokestinio laikotarpio pelno mokesčio bazę.

Šiaulių apygardos teisme prie baudžiamosios bylos saugomą segtuvą Nr. (duomenys neskelbtini) grąžinti UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.