Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Darius Kurpavičius, sekretoriaujant Dovilei Basytei, dalyvaujant pareiškėjai J. K., išnagrinėjęs pareiškėjų J. K. ir N. K. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjai su pareiškimu kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismą, prašydami nutraukti tarp jų 1997-02-08 sudarytą santuoką. Prašyme pareiškėjai nurodo, kad santuoka iširo dėl nuolatinių barnių, pykčių, charakterių nesutapimo, vyro alkoholio vartojimo, neištikimybės, nesirūpinimo buitimi. Bendro ūkio neveda ir negyvena santuokinio gyvenimo nuo 2013 m. birželio mėn. Dėl nurodytų priežasčių nesitiki vėl gyventi kartu. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.51 str. l d., yra visos sąlygos nutraukti santuoką bendru sutikimu: nuo santuokos sudarymo yra praėję daugiau nei vieneri metai, sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, abu yra visiškai veiksnūs. Santuokoje gimė vaikai V. K. ir V. K.. Kreditoriniai įsipareigojimai: N. K. skola už ryšio paslaugas UAB „Omnitel“, J. K. išperkamoji nuoma už įrangą UAB „BITĖ Lietuva“, abiejų sutuoktinių vartojamoji paskola UAB „General Financing“, N. K. skola antstolei Astai Pliuškevičienei. Kreditoriams pranešta apie bylos iškėlimą.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas (CK 3.51 ir 3.53 str.).

Pareiškėjų J. K. ir N. K. santuoka faktiškai iširo, jie daugiau kaip metus laiko netvarko bendro ūkio ir negyvena santuokinio gyvenimo, ir negalima tikėtis, kad jie vėl pradės gyventi kartu. Nuo santuokos sudarymo 1997-02-08 yra praėję daugiau nei vieneri metai. Esant šioms aplinkybėms, terminas pareiškėjams susitaikyti nenustatytinas (CK 3.54 str. 4 d.).

Nagrinėjamoje byloje suinteresuotas asmuo A. M. pateikė prašymą netenkinti prašymo nutraukti santuoką bei netvirtinti sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių, iki bus gautas jo, kaip kreditoriaus, sutikimas dėl sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių patvirtinimo. Nurodo, jog N. K. yra jam skolingas, vykdomas išieškojimas pagal išduotą vykdomąjį raštą, skola negrąžinta, nors teikiant paskolą N. K. aiškiai nurodė, jog skolinamos lėšos bus naudojamos šeimos poreikių tenkinimui (b.l. 46). Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepimu prašo atmesti prašymą skolas valstybės biudžetui laikyti tik asmenine N. K. prievole, jei nebus pateikti duomenys, pagrindžiantys skolų kilmę, taip pat prašo dalijant sutuoktinių turtą atsižvelgti į prievoles valstybės biudžetui (b.l. 36-37).

Sutuoktiniai gali kreiptis į teismą dėl jos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, kartu su prašymu dėl santuokos nutraukimo pateikdami sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių (CK 3.51, 3.52 str.). Sutartyje sutuoktiniai turi aptarti savo nepilnamečių vaikų ir vienas kito išlaikymo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir dalyvavimo juos auklėjant klausimus, jų bendro turto padalijimo klausimus bei kitas savo turtines ir neturtines teises bei pareigas (CK 3.53 str. 3 d., 3.59 str.). Teismas privalo vertinti prašymo nutraukti santuoką pagrįstumą ir sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių teisėtumą (CK 3.53 str. 4 d.). Tai reiškia, kad teismas turi ne tik patikrinti, ar sutartyje sutuoktiniai aptarė visus klausimus, kurie pagal CK 3.53 str. 3 d. turi būti aptarti, bet ir įvertinti, ar sutarties sąlygos neprieštarauja viešajai tvarkai, ar iš esmės nepažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teisių ir teisėtų interesų. Taigi sutuoktiniai nutraukti santuoką supaprastinto proceso tvarka gali tik tuo atveju, jeigu prašymas nutraukti santuoką ir sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių atitinka CK ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) normų reikalavimus, t. y. neprieštarauja viešajai tvarkai ir nepažeidžia sutuoktinių, jų nepilnamečių vaikų, vieno arba abiejų sutuoktinių kreditorių teisėtų interesų. Sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių teisėtumo teisminė kontrolė įstatyme nustatyta visų pirma siekiant apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus ir užtikrinti sutuoktinių lygiateisiškumą. Be to, sutuoktiniai – bendraskoliai savo turtinių santykių negali spręsti trečiųjų asmenų – kreditorių sąskaita, todėl sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutuoktiniams pasidalijant turtą turi būti pasirinktas toks padalijimo būdas ir nustatytos tokios sutuoktinių turto dalys, kad nepažeistų kreditorių teisėtų interesų (CK 1.5 str., 1.137 str.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-03-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-96/2007; 2008-07-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-384/2008).

Nagrinėjamoje byloje kreditoriai A. M. ir Valstybinė mokesčių inspekcija išreiškė prieštaravimus/abejones dėl pareiškėjų galimybės nutraukti santuoką ir sudaryti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Pažymėtina, kad tais atvejais, kai byloje sprendžiama ar pasisakoma dėl kreditoriaus teisių dėl vieno ar abiejų sutuoktinių, o kreditorius reikalavimo nėra pareiškęs, bet pareiškęs atsikirtimus, kuriais nesutinka su sutuoktinių sudarytos santuokos nutraukimo padarinių nuostatomis dėl jo teisių, yra pagrindas spręsti, kad kilo ginčas dėl teisės. Ginčo aplinkybės turi būti išnagrinėtos ir ginčas išsprendžiamas teismo sprendimu. Pagal CPK 443 str. 7 d. teismas išnagrinėja bylas ypatingąja teisena, neatsižvelgdamas į tai, ar nagrinėjimo metu kilo ginčas dėl teisės. Vadovaudamasis principu, kad šeimos bylose teismas turi būti aktyvus ir veikti ex officio, teismas ir nesant pareikšto reikalavimo, nereikalaudamas pareiškėjų sutarties pakeitimo, o nepatvirtindamas sutarties, išsprendžia kilusį ginčą ir nurodo, kokius pripažįsta teisinius pareiškėjų ir kreditoriaus santykius (pripažįsta prievole asmenine, solidariąja, pasibaigusia ar kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-10-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-388/2011). CK 3.53 str. 3 d. nustatyta, jog sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutuoktiniai privalo aptarti savo turtines teises ir pareigas, taigi – ir savo prievoles kreditoriams. Kreditorių teisių apsaugai, t. y. tam, kad sutuoktinių kreditoriai dalyvautų skolininkų santuokos nutraukimo procese, yra skirtas CK 3.126 str., kurio 2 d. nustatyta, kad sutuoktinis, pareiškęs ieškinį dėl turto padalijimo, privalo pareiškime dėl ieškinio nurodyti jam žinomus bendrus sutuoktinių ar vieno iš jų kreditorius ir apie bylos iškėlimą jiems pranešti, nusiųsdamas jiems pareiškimo dėl ieškinio kopiją. Reikalavimas nurodyti sutuoktinių ar vieno iš jų kreditorius pareiškime ar ieškinyje dėl santuokos nutraukimo įtvirtintas ir proceso teisės normose (CPK 382 str. 5 p., 539 str. 1 d. 4 p., 3 d. 4 p.). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Jurbarko rajono apylinkės teismas 2012-05-21 sprendimu už akių priteisė iš atsakovo N. K. 22315 Lt skolos, 152,84 Lt delspinigių ir 674 Lt žyminio mokesčio ieškovui A. M., minėto sprendimo pagrindu išduotas vykdomasis raštas (b.l. 47,48). Teismas įvertinęs byloje surinktus įrodymus, sprendžia, kad ši turtinė prievolė yra kilusi iš vieno sutuoktinio, t.y. N. K., sudaryto sandorio, nes byloje nepateikta sutuoktinės J. K. sutikimo ar vėlesnio patvirtinimo šiam paskolos sandoriui sudaryti. Be to, teismo posėdžio metu J. K. paaiškino, kad jai apie minėtą skolą nieko nebuvo žinoma ir paskola nebuvo panaudota šeimos poreikiams. A. M. teigia, kad N. K. nurodė, jog skolinamos lėšos bus naudojamos šeimos poreikių tenkinimui, tačiau nepateikė jokių minėtus teiginius įrodančių duomenų. Pažymėtina, jog solidarioji sutuoktinių prievolė neatsiranda jeigu vienas sutuoktinis be kito sutuoktinio sutikimo ima paskolą < >, kai tai nėra būtina bendriems šeimos poreikiams tenkinti (CK 3.109 str.). Nagrinėjamoje byloje taip pat nustatyta, jog N. K. turi prievoles valstybės biudžetui – 17680 Lt (piniginė bauda baudžiamojoje byloje, b.l. 82), 100 Lt (administracinė bauda, b.l. 87), 112703,34 Lt (akcizų skola, b.l. 85, 86). Minėtos prievolės laikytinos asmeninėmis pareiškėjo N. K. prievolėmis, kadangi jų atsiradimo pagrindas – baudos už pareiškėjo padarytus teisės pažeidimus. Nagrinėjamoje byloje šalys susitarė, jog J. K. atiteks 1/2 žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), o N. K. – dvi transporto priemonės: VW PASSAT, valst.Nr. (duomenys neskelbtini), bei CHRYSLER Neon, valst.Nr. (duomenys neskelbtini) Teismas, įvertindamas tai, kad N. K. atitenka dvi transporto priemonės, o J. K. atitenkančio nekilnojamojo turto vidutinė rinkos vertė yra tik 4550 Lt (b.l. 17-18), be to, dviejų nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta nustatytina su J. K., daro išvadą, jog šalių susitarimas dėl turto padalijimo nepažeis kreditorių interesų. Todėl atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, pareiškėjų santuoka nutrauktina, tvirtintina sutuoktinių pateikta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.51, 3.53, 3.54, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 13, 259, 260, 263-265, 538-541 straipsniais, teismas

nusprendžia:

pareiškėjų prašymą patenkinti, suinteresuotų asmenų (kreditorių) A. M. ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašymus atmesti.

Santuoką, įregistruotą 1997-02-08 Jurbarko r. savivaldybės civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 14, tarp J. K., a.k. (duomenys neskelbtini), ir N. K., a.k. (duomenys neskelbtini) nutraukti.

Po santuokos nutraukimo pareiškėjams palikti pavardes – Klastaitis, Klastaitienė.

Patvirtinti J. K. ir N. K. sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių:

1. Po santuokos nutraukimo J. K. asmeninės nuosavybės teise atitenka šis santuokoje įgytas turtas: 1/2 žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

2. Po santuokos nutraukimo N. K. asmeninės nuosavybės teise atitenka šis santuokoje įgytas turtas: automobilis VW PASSAT, valst.Nr. (duomenys neskelbtini), automobilis CHRYSLER Neon, valst.Nr. (duomenys neskelbtini)

3.1. UAB „Omnitel“ skola už ryšio paslaugas sutarties Nr. OM 172409 - atsiskaito N. K.;

3.2. UAB „BITĖ Lietuva“ lizingas už įrangą (sąskaitų faktūrų Nr. 66989, 122048, 80153) -atsiskaito J. K.;

3.3. UAB „General Financing“ vartojamoji paskola, sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) -atsiskaitinėja abu sutuoktiniai;

3.4. skola antstolei Astai Pliuškevičienei - atsiskaitinėja N. K.;

3.5. bylos, iškeltos N. K. - jo asmeninė prievolė, todėl ją turi įvykdyti N. K.. Iš bendro sutuoktinių turto ši prievolė nevykdoma.

4. Daugiau jokio kito tiek nekilnojamojo, tiek kilnojamojo registruotino bei neregistruotino turto, piniginių lėšų, vertybinių popierių, turtinių teisių ar įsipareigojimų bei kitokio turto, kuris būtų dalintinas nutraukiant santuoką, nėra, namų apyvokos daiktus pasidalinti, kai pareiškėjai pradėjo gyventi atskirai, ir dėl to jokių pretenzijų vienas kitam neturi.

5. Kitų kreditorių, išskyrus nurodytus, nei abu kartu, nei kiekvienas atskirai pareiškėjai neturi.

6. Šalys susitaria, jog nepilnamečių vaikų V. K., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) ir V. K., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) nuolatinė gyvenamoji vieta po santuokos nutraukimo nustatoma kartu su J. K..

7. N. K. įsipareigoja kiekvieną mėnesį skirti nepilnamečiams vaikams V. K. - 500 Lt, V. K. – 500 Lt, iki jų pilnametystės. Šią sumą N. K. įsipareigoja pervesti į J. K. atsiskaitomąją sąskaitą LT (duomenys neskelbtini), AB Swedbank, už einamąjį mėnesį iki mėnesio paskutinės dienos kiekvieną mėnesį. J. K. įsipareigoja šias lėšas skirti išimtinai nepilnamečių vaikų poreikiams tenkinti.

8. Tėvas gali pasimatyti su vaikais kada tik nori, abiems tėvams susitarus. Bet kurios šalies teisės dalyvauti vaikų auklėjime ar bendrauti su vaiku gali būti ribojamos tik įstatymų nustatyta tvarka.

9. Šalys susitaria, jog po santuokos nutraukimo neįsipareigoja viena kitai dėl viena kitos išlaikymo.

Per 3 darbo dienas po sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti sprendimo nuorašą teismo buvimo vietos civilinės metrikacijos įstaigai, kad ši įregistruotų santuokos nutraukimo faktą.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.