Panevėžio apygardos teismo nutartis

2013-11-14 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-935-185/2013

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-11-14
Bylos Nr.
1S-935-185/2013
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Pranas Šimkus
Advokatai
Rasa Aurelija Kučinskaitė
Kategorijos
1 S-935-185-2013

Teisėjas Rimvydas Žukauskas Procesinio sprendimo kategorija: 2.1.16.1.2.2.

(S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2013 m. lapkričio 14 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Pranas Šimkus,sekretoriaujant Jūratei Buitvydienei,dalyvaujant prokurorui Edgarui Baltrimavičiui,

teismo posėdyje išnagrinėjęs įtariamojo A. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečio, gyvenančio (duomenys neskelbtini), nedirbančio, darbo biržoje neregistruoto, aukštojo išslavinimo, išsituokusio, neteisto, įtariamo padarius nusikaltimą numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 260 str. 3 d., gynėjos advokatės Rasos Aurelijos Kučinskaitės skundą dėl Zarasų rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 24 d. nutarties, kuria A. Š. pratęsta kardomoji priemonė – suėmimas trims mėnesiams, bei susipažinęs su bylos medžiaga,

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

A. Š. įtariamas tuo, kad neteisėtai disponavo dideliu kiekiu narkotinių medžiagų ir jas augino, o būtent: veikdamas kartu su A. N. ir A. Š. 2013 m. pavasarį - vasarą, tiksliai nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), dviejose šiltnamiuose ir specialiai įrengtame rūsyje, pasėjo, augino, dalį išdžiovino ir taip neteisėtai pagamino didelį kiekį narkotinės medžiagos - 199 vnt. stiebų (nedžiovintos masės - 80 kg) kanapių ir jų dalių, kurią nuo pagaminimo momento neteisėtai gamino ir laikė (duomenys neskelbtini), dviejose šiltnamiuose ir specialiai įrengtame rūsyje iki 2013 m. liepos 31d. 8.30 val., kol narkotinė medžiaga, kratos metu, buvo rasta ir paimta policijos pareigūnų, t.y. įtariamas padaręs nusikaltimus, numatytus BK 260 str. 2 d., 265 str. 1 d. Nuo 2013-10-21 tyrimas šioje baudžiamojoje byloje tęsiamas pagal BK 260 str. 3 d.

Įtariamajam A. Š. Zarasų rajono apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 1 d. nutartimi skirta kardomoji priemonė – suėmimas 3 (trims) mėnesiams, kuris skundžiama to paties teismo 2013 m. spalio 24 d. nutartimi pratęstas 3 (trims) mėnesiams, motyvuojant tuo, kad įtariamasis gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo.

Šalies argumentai

Skundu A. Š. gynėja advokatė Rasa Aurelija Kučinskaitė prašo panaikinti Zarasų rajono apylinkės teismo 2013-10-24 nutartį pratęsti A. Š. kardomosios priemonės - suėmimo terminą 3 mėnesiams, skaičiuojant nuo 2013-10-31. Gynėjos manymu, Zarasų rajono apylinkės teismo nutartis yra iš esmės nepagrįsta ir neteisėta. Šį skundo argumentą gynėja motyvuoja tuo, kad skundžiamoje nutartyje neteisingai nurodoma, jog jos ginamasis yra įtariamas padaręs labai sunkų nusikaltimą numatytą BK 260 str. 3 d. Teismas nutartį pratęsti A. Š. suėmimo terminą BPK 122 str. 1 d. 1 p. pagrindu motyvavo nusikaltimo sunkumu bei baudžiamajame įstatyme numatoma griežta laisvės atėmimo bausme nuo 10 iki 15 metų. Tuo tarpu, kaip matyti iš A. Š. pareikšto įtarimo turinio, jis yra įtariamas tuo, kad neteisėtai disponavo dideliu kiekiu narkotinių medžiagų ir jas augino, t.y. įtariamas padaręs sunkų ir apysunkį nusikaltimus, numatytus BK 260 str. 2 d., 265 str. 1 d. Gynėjos manymu, tai lėmė neteisingos ir nepagrįstos nutarties priėmimą.

Be to skunde nurodoma, jog nusikaltimo sunkumas ir baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė, nors ir priskirtina BPK 122 str. 2 d. vartojamai „kitų aplinkybių" sąvokai, tačiau nėra absoliuti sąlyga, nulemianti griežčiausios kardomosios priemonės - suėmimo taikymą. BPK 122 str. 2 d. nenurodyta aplinkybė - nusikaltimo sunkumas ir sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė, ši aplinkybė, kaip jau buvo minėta, priskirtina „kitų aplinkybių" sąvokai, tuo tarpu sprendžiant ar įtariamasis gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, pirmiausia būtina atsižvelgti į pačioje įstatymo normoje išvardintas aplinkybes, t.y. įtariamojo šeiminę padėtį, darbo santykius, nuolatinę gyvenamąją vietą, sveikatos būklę, ryšius užsienyje ir pan. Ir tik įvertinus šių aplinkybių visumą, galima spręsti, ar yra pagrįstas manymas, kad įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo.

Gynėja skunde atkreipia dėmesį į tai, kad baudžiamojoje byloje esantys duomenys neginčijamai patvirtina, kad A. Š. turi nuolatinę gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), kur jau eilę metų gyvena neįregistravęs santuokos kartu su savo sugyventine A. N.. Nors A. Š. nedirba ir neregistruotas darbo biržoje, tačiau turi legalių pajamų, gautų pardavus nekilnojamąjį turtą, jam buvo išmokėta draudimo išmoka už jo bendrovei padarytą žalą (2003-02-25 parduotas butas Klaipėdoje už 115 000 Lt., pasidalinus gautas lėšas su buvusia sutuoktine, ginamasis gavo apie 56 000 Lt., 2003-02-14 parduotos kūrybinės dirbtuvės Klaipėdoje už 30000 Lt., iš kurių pusė piniginių lėšų atiteko ginamajam, 2006 m. gauta 172 772,51 Lt. draudimo išmoka iš UADB „Baltikums draudimas" bendrovei UAB „(duomenys neskelbtini) ", kurios vieninteliu akcininku buvo A. Š. ir kuri yra likviduota). Nuo 2007 m. A. Š. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini) " direktoriumi, tad turėjo santaupų iš savo darbo užmokesčio, gauto dirbant šioje bendrovėje. A. Š. serga sunkia onkologine liga, Lietuvos onkologijos centre 2001 m. jam buvo pašalintas vienas inkstas. Įtariamajam nuolat taikomas medikamentinis gydymas, būtina vartoti vaistus, laikytis specialaus mitybos režimo, o tai įkalinimo sąlygomis iš esmės neįmanoma. 2013 m. spalio mėnesį, pablogėjus A. Š. sveikatos būklei, jis buvo hospitalizuotas Laisvės atėmimo vietų ligoninėje, jam užsakyta planinė onkourologo konsultacija. Taip pat ginamajam atlikus echokardioskopinį tyrimą, diagnozuota koncentrinė kairiojo skilvelio hipertrofija, pirmo laipsnio prieširdžio padidėjimas, sutrikusios relaksacijos diastolinė funkcija. 2013 m. spalio mėnesį A. Š. buvo paskirta operacija VšĮ Vilniaus universitetinėje ligoninėje, dėl ko prieš operaciją Santariškių klinikose Vilniuje turėjo būti atlikti įvairūs tyrimai, tačiau skundžiama nutartimi pratęsus suėmimo terminą, operacija nebuvo atlikta. A. Š. yra neteistas. Pastebėtina ir tai, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad įtariamasis būtų rengęsis ar mėginęs slėptis nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo. Gynėjos manymu, visos šios aplinkybės akivaizdžiai rodo, kad nėra jokio objektyvaus pagrindo manyti, kad įtariamasis A. Š. bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnu, prokuroro ar teismo. Zarasų rajono apylinkės teismas, nepakankamai atsižvelgęs į aukščiau nurodytas aplinkybes, priėmė nepagrįstą nutartį pratęsti A. Š. kardomosios priemonės -suėmimo terminą.

Gynėja atkreipia dėmesį ir į tai, kad Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos, prie kurios yra prisijungusi ir Lietuvos Respublika, 5 str. 3 d. garantuoja kiekvieno suimto asmens teisę būti paleistam proceso metu, jo paleidimą sąlygojant garantijomis, kad jis atvyks į teismą. Kuo ilgiau asmuo yra laikomas suėmime (A. Š., įsigaliojus skundžiamai nutarčiai, suėmime būtų laikomas jau 6 mėnesius, o pagal EŽTT praktiką daugiau nei du mėnesius trunkantis suėmimas yra laikomas labai ilgu), tuo kruopščiau (atidžiau) turi būti tikrinami (analizuojami) konkretūs faktai, įrodantys būtinybę tokį asmenį laikyti suėmime. Be to, Europos žmogaus teisių teismas savo sprendimuose yra ne kartą pabrėžęs, jog suėmimas negali būti nuolat tęsiamas, remiantis tik formaliais teiginiais, kad asmuo gali bėgti (slėptis) tik dėl to, kad yra įtariamas sunkių nusikalstamų veikų padarymu ir dėl to jam gresia griežta įstatymo sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė (šio teismo sprendimai bylose Bykov prieš Rusiją; Clooth prieš Belgiją; Jėčius prieš Lietuvą; llijkov prieš Bulgariją; Miuler prieš Prancūziją; Letellier prieš Prancūziją ir kt.). EŽTT yra konstatavęs, jog slėpimosi nuo teisingumo pavojus negali būti nustatomas vertinant vien tik gresiančios bausmės griežtumą, turėtų būti atsižvelgiama ir į daugelį kitų svarbių faktorių, galinčių arba patvirtinti slėpimosi pavojų, arba parodyti, kad jis toks nedidelis, jog nepateisina suėmimo skyrimo, o šiame kontekste ypatingą dėmesį reikia atkreipti į asmens moralę, charakterį ir kitas aplinkybes. EŽTT, taikydamas Konvencijos 5 str. 3 d. nuostatas, yra išaiškinęs, jog iki nuteisimo įtariamasis turi būti laikomas nekaltu, todėl jo suėmimas yra išimtinė asmens laisvės apribojimo priemonė ir galima tik išskirtinėse bylose. Net sudėtingiausiose bylose suėmimas negali būti taikomas automatiškai, o nacionaliniai teismai turi rimtai apsvarstyti švelnesnių kardomųjų priemonių taikymą. Be to, EŽTT yra nurodęs, jog net egzistuojant tam tikrai rizikai, kad gali būti sutrukdyta tinkamam procesui (net jei tokia rizika buvo patikimai nustatyta), nebūtinai reiškia, kad įtariamasis turi būti suimtas. Nepaisant to, Zarasų rajono apylinkės teismas skundžiamos 2013-10-24 nutarties išvadas esant BPK 122 str. 1 d. 1 p. nurodytam suėmimo termino tęsimo pagrindui, kaip pagrindiniu argumentu grindė A. Š. gresiančios bausmės griežtumu, o tokia motyvacija dėl savo formalaus pobūdžio yra ne tik neteisinga, bet ir iš esmės prieštarauja tiek BPK nuostatoms, reglamentuojančioms kardomųjų priemonių skyrimą, tiek ir Europos žmogaus teisių teismo jurisprudencijai. Minėtomis aplinkybėmis gynėja tvirtina, kad Zarasų rajono apylinkės teismas kardomosios priemonės - suėmimo termino pratęsimo A. Š. reikalingumo neišnagrinėjo objektyviai ir išsamiai, o tik formaliai konstatavo esant skundžiamoje nutartyje nurodytam BPK 122 str. 1 d. 1 p. suėmimo termino pratęsimo pagrindui.

Teismo posėdyje prokuroras prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Kardomosios priemonės yra procesinės prievartos priemonės, kurios taikomos BPK 119 straipsnyje numatytiems tikslams pasiekti. Suėmimas, kaip griežčiausia kardomoji priemonė, gali būti taikomas, kai yra BPK 121 str. 2 d.,122 str. 7, 8 d. nurodytos sąlygos ir bent vienas BPK 122 str. 1 d. nurodytas pagrindas. Skundas dėl Zarasų rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 24 d. nutarties, kuria A. Š. pratęsta kardomoji priemonė – suėmimas ir nustatytas jos terminas trims mėnesiams, grindžiama suėmimo pagrindo, numatyto BPK 122 str. 1 d. 1 p., nebuvimu ikiteisminio tyrimo medžiagoje.

Išnagrinėjęs skundo argumentus, skundžiamą teismo nutartį bei pateiktą medžiagą, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta.

Patikrinus teismui pateiktą ikiteisminio tyrimo medžiagą, kiek tai susiję su suėmimo termino pratęsimo įtariamajam A. Š. pagrįstumu ir teisėtumu, darytina išvada, kad byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai įtarti A. Š. jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymu. Šie duomenys užfiksuoti paties įtariamojo, liudytojo V. V. parodymuose, akto dėl kilusio gaisro nuoraše, kratos protokole, specialisto išvadoje ir kitoje bylos medžiagoje.

Apie tikimybę, kad įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo sprendžiama vertinant BPK 122 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, t. y. įtariamojo šeiminę padėtį, nuolatinės gyvenamosios vietos turėjimą ar neturėjimą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Pagal teismų praktiką nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 str. 2 d. vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai. Jei remiantis minėta aplinkybe galima padaryti išvadą, kad asmuo bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, tai tada jos gali pakakti tam asmeniui skirti suėmimą BPK 122 str. 1 d. 1 p. numatytu pagrindu. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su skundo argumentu, kad skundžiamoje nutartyje klaidingai nurodytas galimai padaryto nusikaltimo sunkumas, nes jam įtarimas dėl labai sunkaus nusikaltimo, numatyto BK 260 str. 3 d., nepareikštas. Iš ikiteisminio tyrimo medžiagos matyti, kad A. Š. pareikštas įtarimas dėl apysunkio ir sunkaus nusikaltimų, numatytų BK 260 str. 2 d. ir BK 265 str. 1 d., tačiau tai nepaneigia BPK 122 str. 1 d. 1 p. numatyto pagrindo buvimo, nes BK 260 str. 2 d. sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė – nuo aštuonerių iki dešimties metų. Apeliacinės instancijos teismas sutinka ir su kitu skundo argumentu, kad gresianti ilgalaikė laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę. Tačiau šią aplinkybę įvertinus su kitomis byloje esančiomis kardomosios priemonės skyrimui bei jo tęsimui reikšmingomis aplinkybėmis (išsituokęs, naujos santuokos nesudarė, nedirba, neregistruotas darbo biržoje, byloje nėra jokių objektyvių duomenų apie jo vardu registruotą nekilnojamąjį turtą, palaiko glaudžius santykius su Didžiojoje Britanijoje gyvenančia dukra), sutiktina su apylinkės teismo išvada, jog A. Š., būdamas laisvėje, gali bandyti išvengti jam gresiančios baudžiamosios atsakomybės bėgdamas (slėpdamasis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo. Šioje proceso stadijoje pakanka aplinkybių, patvirtinančių BPK 122 str. 1 d. 1 p. numatyto pagrindo buvimą, tačiau tęsiant suėmimo terminą ateityje, šių aplinkybių reikšmei įtakos turės ir suėmime išbūtas laikas, kuris pagal įstatymą turi būti įskaitytas į skiriamą bausmę, o tai, be abejo, mažina tikimybę, kad asmuo bėgs ar slėpsis nuo ikiteisminio tyrimo institucijų ar teismo.

Aplinkybės, kad įtariamasis su sugyventine gyvena nuolatinėje gyvenamojoje vietoje, turi legalių pajamų, gautų pardavus nekilnojamąjį turtą, gavus draudimo išmoką, santaupų iš savo darbo užmokesčio, nepaneigia tikimybės, kad įtariamasis gali bandyti bėgti (slėptis) nuo teisėsaugos institucijų ir negali būti pagrindu panaikinti įtariamajam kardomąją priemonę – suėmimą. Skunde minimas A. Š. sveikatos sutrikimas taip pat nelaikytinas pagrindu kardomajai priemonei naikinti. Iš ikiteisminio tyrimo medžiagoje esančios Lietuvos onkologijos centro medicininės pažymos matyti, kad 2001 m. A. Š. pašalintas inkstas, tačiau Laisvės atėmimo vietų ligoninės pažymoje nurodyta: „Paciento sveikatos būklė patenkinama. Klinikinė diagnozė: būklė po kairio inksto pašalinimo dėl carcinomos (2001 m.). Carcinomos recidyvas nenustatytas. Užsakyta planinė onkologo konsultacija“. Pats A. Š., sprendžiant jo suėmimo skyrimo klausimą, teismo posėdyje nurodė, kad dėl inkstų į medikus paskutiniu metu nesikreipė.

Gynėja skunde nurodo, kad 2013 m. spalio mėnesį A. Š. buvo paskirta operacija VšĮ Vilniaus universitetinėje ligoninėje, dėl ko prieš operaciją Santariškių klinikose Vilniuje turėjo būti atlikti įvairūs tyrimai, tačiau skundžiama nutartimi pratęsus suėmimo terminą, operacija nebuvo atlikta. Gynėja nepateikė skundą nagrinėjančiam teismui šią aplinkybę bei ligos pobūdį patvirtinančių medicininių dokumentų, tačiau iš ikiteisminio tyrimo medžiagos matyti, kad šių dokumentų kopijas gynėja buvo pateikusi skundą dėl suėmimo A. Š. paskyrimo pagrįstumo nagrinėjančiam Panevėžio apygardos teismui. Įvertinęs šias medicininių dokumentų kopijas, teismas 2013-08-30 nutartyje nurodė, kad operacija įtariamajam yra paskirta dėl sveikatos sutrikimo - miego apnėjos, kuris jam diagnozuotas 2013-02-20, t.y. iki nusikalstamų veikų darymo. Taigi, šis sveikatos sutrikimas nebuvo kliūtis daryti nusikalstamas veikas. Skunde teigiama ir tai, kad įtariamajam nuolat taikomas medikamentinis gydymas, būtina vartoti vaistus, yra būtinas specialus mitybos režimas, kurio įkalinimo įstaigoje iš esmės neįmanoma taikyti. Tačiau šie skundo teiginiai taip pat nepagrįsti jokiais dokumentais, jokių objektyvių šiuos skundo teiginius pagrindžiančių duomenų nėra ir bylos medžiagoje. Taigi, byloje nėra jokių duomenų, kad dėl įtariamojo sveikatos sutrikimų jam negalėtų būti taikoma kardomoji priemonė – suėmimas. Be to, pažymėtina, kad šią kardomąją priemonę vykdančiose institucijose nuolat teikiama kvalifikuota medicininė pagalba, o esant didesniems suimtųjų sveikatos sutrikimams jie nukreipiami gydymui į laisvės atėmimo vietų ligoninę arba yra konsultuojami bendrosios priežiūros gydymo įstaigose. Darytina išvada, kad įtariamojo A. Š. sveikatos būklė suėmimo taikymo jam pagrindo nepašalina.

Suėmimas, kaip kardomoji priemonė, suvaržo suimtojo teises, numatytas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 str. 2 d., BPK 44 str. 1 d. ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 str. nuostatose, nurodančiose, kad niekam neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais bei pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas, tačiau šiuo atveju be nurodytų teisių suvaržymo, taikant švelnesnes kardomąsias priemones, neįmanoma pasiekti BPK 119 str. numatytų tikslų. Viešojo intereso apsauga turi prioritetą prieš asmens laisvės gerbimą, todėl, įvertinus nusikaltimų, kurių padarymu įtariamas A. Š., pobūdį ir sunkumą, viešasis interesas išsamiai ištirti ir teisiškai įvertinti galimai bendrininkų grupės padarytus apysunkį ir sunkų nusikaltimus, susijusius su neteisėtu disponavimu dideliu kiekiu narkotinių medžiagų, įskaitant ir jų auginimą, bei nubausti kaltus asmenis yra neabejotinai svarbesnis, leidžiantis taikyti griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą.

Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, jog skundžiama apylinkės teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, tęsiant suėmimą, nacionalinės ir tarptautinės teisės aktų reikalavimai nepažeisti, ši kardomoji priemonė įtariamajam paskirta esant pagrindui, numatytam BPK 122 str. 1 d. 1 p., kuris patvirtintas iki šios dienos byloje surinktais faktiniais duomenimis. Todėl skunde nurodytais motyvais keisti ar naikinti skundžiamą nutartį nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis BPK 130 str.,

nutarė:

Įtariamojo A. Š. gynėjos advokatės Rasos Aurelijos Kučinskaitės skundą atmesti ir palikti galioti Zarasų rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 24 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas Pranas Šimkus