Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų kolegija, susidedanti iš

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės L. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus m. 2-o apylinkės teismo 2008 m. vasario 27 d. sprendimo, kuriuo iš dalies patenkintas ieškovo V. M. ieškinys ir atsakovės L. M. priešieškinys dėl santuokos nutraukimo ir turto padalijimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas V. M. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį vėliau patikslino, ir prašė 2000-04-07 santuoką sudarytą su atsakove L. M. nutraukti dėl atsakovės kaltės; pripažinti sodo namelį, esantį Vilniaus r. (duomenys neskelbtini)., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) L. M. ir V. M. bendra daline nuosavybe; padalinti santuokoje įgytą turtą ieškovui priteisti sodo pastatą, esantį Vilniaus r. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 54 487 Lt. vertės. Viso ieškovui priteisti 54 487 Lt.

Atsakovei priteisti butą esantį Architektų g. 208-2, Vilniuje kurio vertė 194 000 Lt, kompiuterį kurio vertė 2000 Lt, muzikinį centrą kurio vertė 600 Lt, skalbimo mašiną kurios vertė 700 Lt. dujinę viryklę kurios vertė 800 Lt. Viso atsakovei priteisti 198 100 Lt; Priteisti bylinėjimosi išlaidas, taikyti laikinąsias apsaugos priemones sodo nameliui esančiam ( duomenys neskelbtini)

Ieškovas nurodė, kad su atsakove kartu gyventi pradėjo nuo 1995 metų. Santuoką įregistravo nuo 2000-04-07. Santuokoje vaikų neturėjo. Santuokos metu sutuoktiniai įsigijo butą esantį ( duomenys neskelbtini), Vilniuje, kurio vertė 198 000 Lt, sodo namelį esantį SB (duomenys neskelbtini)., kurio vertė 54 487 Lt; kompiuterį kurio vertė 2000 Lt; muzikinį centrą kurio vertė 600 Lt; skalbimo mašiną 700 Lt; dujinę viryklę kurios vertė 800 Lt; Viso įgyto turto vertė 252 587 Lt.

Gyvenant santuokoje atsakovė nuolat pradėjo reikšti pretenzijas dėl ieškovo uždirbamų lėšų trūkumo, vadino ji nevykėliu, nieko nesugebančiu. Ieškovui pasiūlius išsituokti atsakovė, nežiūrint į tai, kad buvo ieškovo visiškai išlaikoma, pradėjo ignoruoti ieškovą. Ieškovas pasiūlė pagyventi atskirai, atsakovė sutiko. Ieškovas 2002 m. pradėjo gyventi sodo, esančio Vilniaus r. SB (duomenys neskelbtini). namelyje. Ieškovas gyvendamas atskirai toliau išlaikė atsakovę, tačiau santykiai negerėjo. 2006-11-10 ieškovas buvo sumuštas atsakovės dukros turima gumine lazda ir gydėsi ligoninėje. Grįžus iš ligoninės, ieškovui buvo paaiškinta, kad atsakovė jį įtarė neištikimybe, už tai jis buvo sumuštas. Po tokio atsakovės ir jos dukros elgesio santykiai nutrūko galutinai. Vėliau paaiškėjo, kad atsakovė turi kitą vyrą, su juo artimai bendrauja.

Atsakovė atsiliepime į ieškinį prašė jį atmesti.

Atsakovė nurodė, kad sutuoktinio reikalavimas nutraukti santuoką dėl jos kaltės nepagrįstas, kadangi šiuo pagrindu santuoką galima nutraukti tik jei sutuoktinis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, buvo neištikimas, žiauriai elgėsi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, paliko šeimą ar daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina ir dėl to gyvenimas tapo neįmanomas. Atsakovė dirbti negalėjo dėl objektyvių priežasčių, nes slaugė ligotą motiną. Pagrindines šeimos pajamas sudarė jos slaugomos motinos pašalpa ir sūnaus uždirbami pinigai. Atsakovas gyventi į sodo namelį išsikėlė dėl to, kad galėtų susitikinėti su kita moterimi.

Nurodė, kad konfliktas kilo dėl paties sutuoktinio kaltės, kadangi jis būdamas girtas griuvo ir susižalojo.

Nurodė, kad butą esantį (duomenys neskelbtini). atsakovė įsigijo pagal 2001-03-05 mainų sutartį. Santuokos metu įsigyto buto pagerinimo darbai atliekami nebuvo, taip pat nebuvo jokių ieškovo indėlių buto mainų metu. Sodo namelį esantį SB (duomenys neskelbtini). atsakovė įsigijo iki santuokos su ieškovu iš savo asmeninių lėšų. Jokių susitarimų kurti bendrąja dalinę nuosavybę tarp atsakovės ir ieškovo nebuvo, kadangi ieškovas neturėjo pinigų kuriuos galėtų įnešti namelio rekonstrukcijai ir pagerinimo darbams. Tai patvirtina ir buto varžytinės, kai sodo namelis buvo parduotas už ieškovo įsiskolinimus tretiesiems asmenims.

2007-08-20 atsakovė pateikė priešieškinį ir prašė teismo santuoką sudarytą tarp atsakovės ir ieškovo nutraukti dėl atsakovo kaltės; po santuokos nutraukimo palikti pavardę (duomenys neskelbtini); pripažinti 3-jų kambarių 63.80 kv.m. butą su rūsiu esantį ( duomenys neskelbtini), Vilniuje, kurio vertė 69 018 Lt asmenine atsakovės nuosavybe; iš V. M. priteisti bylinėjimosi išlaidas; iš dalies atleisti nuo žyminio mokesčio.

Nurodė, kad bendras gyvenimas prasidėjo 1996 m. 1996 m. spalio mėnesį ieškovas persikėlė gyventi pas atsakovę į butą esantį ( duomenys neskelbtini), Vilniuje, tačiau gyveno ne pastoviai. Šalys santuoką sudarė 2000 m, vaikų neturi. Ieškovas atsakovės neišlaikė, kadangi ji turėjo darbą, nedirbdavo tik periodiškai. Kai nedirbo gyveno iš savo santaupų ir jos motinos gaunamų pašalpų, bei pajamų gaunamų už buto nuomą. Ieškovas mokėjo tik už komunalinius patarnavimus bei maistą. 2005 m. ieškovas užmezgė artimus santykius su gretimo sodo kaimyne, pradėjo atsakovę ignoruoti, kilo nesutarimai. Tai įrodo foto nuotraukos kuriose ieškovas fotografavosi su kaimyne ir telefono pokalbio išklotinės. 2006 m. ieškovas išsikėlė gyventi į atsakovei priklausantį sodo namelį. Išsikėlęs ieškovas nerėmė šeimos nei moraliai nei materialiai, nuolat įžeidinėdavo.

Atsakovė nesutinka su ieškovo nurodytu turto padalinimo būdu. Butą esantį ( duomenys neskalbtini). atsakovė įsigijo 2001 metais pagal mainų sutartį. Buvo keičiamas butas esantis (duomenys neskelbtini). į butą esantį ( duomenys neskelbtini)., už keičiamą butą primokant iš atsakovės bei jos motinos dovanotų lėšų. Butas esantis Ūmėdžių g. buvo įsigytas prieš santuoką. O keičiant butus, ginčo šalys jau buvo sudarę santuoką. Santuokos metu į pakeisto buto pagerinimo darbus ieškovas lėšų neįdėjo. Dėl to butas yra atsakovės nuosavybė. Sodo namelis esantis SB(duomenys neskelbtini)., taip pat įsigytas už atsakovės asmenines lėšas iki santuokos.

Nurodė, kad sutinka su ieškovo nurodytu kito turto padalinimu.

Atsiliepime į priešieškinį ieškovas su juo nesutiko.

Nurodė, kad su atsakove gyvena nuo 1995 m. Atsakovė dirbo, tačiau jos pajamos buvo menkos ir ieškovas iš esmės išlaikė atsakovę. 2000 m. sausio mėn. ieškovui buvo atlikta širdies operacija, po jos sveikata pradėjo silpti, dėl to atsakovė jį pradėjo užgaulioti. Prasidėjus nesutarimams ieškovas išsikėlė gyventi į sodą. Nuotraukos kurias pateikė atsakovė, yra iš skirtingų laikotarpių. Apie nuotraukas atsakovė žinojo. Telefoninių pokalbių išklotinė taip pat nepatvirtina neištikimybės fakto, kadangi sodų bendrijoje ieškovas buvo išrinktas pirmininku ir turėjo skambinti žmonėms spręsdamas įvairius klausimus. Sodo pastatas ir sklypas nuosavybės teise priklausė ieškovui, kai jo verslui nepakako pinigų sodo namelį įkeitė ,,Litimpex“ bankui. Vėliau sodo namelis buvo parduotas varžytinėse. Sužinojęs kas sodo namelį įsigijo, ieškovas jį nusipirko iš to asmens. Tai, kad sodo namelis įsigytas abiejų sutuoktinių patvirtina bendrasis sutuoktinių testamentas.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

Vilniaus miesto 2-o apylinkės teismo 2008 m. vasario 27 d. sprendimu ieškinys ir priešieškinys buvo patenkinti dalinai: santuoką sudarytą 2000-04-07 nutraukta dėl ieškovo V. M. kaltės; atsakovei paliko santuokos metu turėtą pavardę; sodo namelį, kurio vertė 54 487 Lt, esantį SB (duomenys neskelbtini)., pripažino bendrąja sutuoktinių nuosavybe, nustatė ieškovo ir atsakovės lygias šio turto dalis. Ieškovui priteisė sodo namelį, kurio vertė 54 487 Lt, esantį SB. ( duomenys neskelbtini)., natūra, atsakovei iš ieškovo priteisė 27 243 Lt. piniginę kompensaciją. Butą, kuri vertė 94 000 Lt, esantį, (duomenys neskelbtini)., Vilniuje nuosavybės teise pripažino atsakovei; taip pat priteisė: kompiuterį kurio vertė 2000 Lt; muzikinį centrą kurio vertė 600 Lt; skalbimo mašiną 700 Lt; dujinę viryklę kurios vertė 800 Lt, viso daiktų už 4 100 Lt. Iš atsakovės ieškovo naudai priteisė 2 050 Lt. piniginę kompensaciją; iš ieškovo atsakovei priteisė 100 Lt žyminį mokestį.

Teismas sprendė, kad epizodinių sutuoktinių konfliktų bei nesutarimų vertinti kaip santuokos iširimo priežasties nėra pagrindo. Ieškovas neįrodė aplinkybių, kuriomis grindė savo reikalavimą pripažinti, kad santuoka iširo dėl atsakovės kaltės (CPK 178 str.). Teismas neturėjo pagrindo pripažinti, kad atsakovė iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinės pareigas ir dėl to sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Liudytojai nepatvirtino atsakovės netinkamo elgesio ar sutuoktinės pareigų nevykdymo šeimoje faktų. Ieškovo pateiktas Vilniaus VPK Rudaminos policijos nuovados tyrėjo 2006-11-20 nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą įrodo tai, kad sodo namelyje kilo buitinis konfliktas, kurio metu buvo nežymiai sutrikdyta ieškovo sveikata. Tai nepatvirtina atsakovės netinkamo elgesio šeimoje. Atsakovas pripažįsta, kad atsakovė įtarinėjo jį neištikimybe ir šis konfliktas įvyko dėl šių įtarinėjimų.

Teismas sprendė, kad šeima iširo dėl ieškovo kaltės. Lietuvos Respublikos CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nurodyti atvejai, kai sutuoktinio kaltė yra preziumuojama, t.y. įrodomas vienas ar keli įstatyme nurodyti faktai, kad sutuoktinis kaltas dėl santuokos iširimo.

Atsakovė sutuoktinio neištikimybę įrodinėjo, pateikdama teismui rašytinius įrodymus, nuotraukas, kuriose ieškovas užfiksuotas leidžiantis laiką su sodo kaimyne, kurią bučiuoja, laiko apsikabinęs ar pasisodinęs sau ant kelių. Ieškovo teiginius, kad jį ir sodo kaimynę sieja tik draugiški kaimyniniai santykiai, teismas vertino kritiškai, ir pripažino, jog nuotraukose užfiksuoti vaizdai leidžia teismui daryti išvadą, kad ieškovą ir nuotraukose užfiksuotą moterį sieja daugiau nei kaimyniniai santykiai.

Iš pateiktos telefoninių pokalbių sąskaitos išklotinės teismas sprendė, kad ieškovas su ta pačia sodo kaimyne, kurios abonento numeris (duomenys neskelbtini).,, tarpusavyje bendravo itin dažnai, vėlyvu paros metu, pokalbiai trukdavo itin ilgą laiką. Dažni ir ilgai trunkantys skambučiai taip pat patvirtina atsakovės teiginius, kad ieškovą ir sodo kaimynę sieja itin artimi santykiai ir ieškovas yra neištikimas atsakovei.

Liudytojų parodymai taip pat patvirtino atsakovės teiginius apie sutuoktinio neištikimybės faktą.

Teismas sprendė, kad butas , ( duomenys neskelbtini)., Vilniuje, nors ir įsigytas šalių santuokos metu, tačiau įgytas už atsakovės asmenines lėšas ir šis faktas įrodytas. Butas įgytas mainų sutarties pagrindu, santuokos metu ir 1/3 dalis šio buto vertės 20000 Lt, sumokėta K. L. papildomai. Atsakovės teiginiai, kad likusi buto vertė apmokėta jos asmeninėmis lėšomis, gautomis realizavus jai asmeninės nuosavybės teise priklausiusį turtą bei iš motinos dovanotų lėšų yra įrodytas byloje esančiais įrodymais. Atsakovo esminis indėlis į butą tiek mainų metu, tiek po jų neįrodytas.

Teismas sprendė, kad Vilniaus raj ( duomenys neskelbtini)., esantis sodo namelis yra bendra dalinė sutuoktinių nuosavybė. Nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, bendras ūkio vedimas, bendro turto kūrimas abiejų naudotomis lėšomis, teismui gali būti pakankamas pagrindas pripažinti buvus susitarimą dėl bendros jungtinės veiklos sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę (LAT 2001-10-31 nutartyje civilinėje byloje Nr.3K-3-1029/2001).

Nuo 1995 iki santuokos įregistravimo ieškovas ir atsakovė, nors ir nesusituokę gyveno drauge, vedė bendrą ūkį. 1996 m. abiejų lėšomis nusipirko sodo namelį. Liudytojai patvirtino ieškovo nurodytas aplinkybes dėl ieškovo ir atsakovės santykių pradžios, bendro ūkio pradžios, sodo namelio, jo įkeitimo, pardavimo iš varžytinių bei susigražinimo, pinigų skolinimosi aplinkybes.

Teismas sprendė, kad iš ieškovo atsakovei priteistina piniginė kompensacija 27243 Lt. Žemės sklypas, ant kurio yra sodo pastatas, asmeninės nuosavybės teise priklauso ieškovui, jis gyvena sodo namelyje, jį prižiūri dėl to sodo namelį priteisė ieškovui. Turtas yra sutuoktinių bendra dalinė nuosavybė, dėl sodo namelio vertės tarp šalių ginčo nėra, turto dalys nustatomos lygios ir atsakovei priteisė pusės sodo namelio vertės piniginę kompensacija.

Teismas atsižvelgdamas į tai, kad santuokoje įgyti daiktai yra bute ( duomenys neskelbtini)., gatvėje, ir ieškovas prašė daiktus priteisti atsakovei sprendė, kad santuokoje įsigytas turtas, kompiuteris kurio vertė 2000 Lt, muzikinis centras kurio vertė 600 Lt, skalbimo mašina kurios vertė 700 Lt, dujinė viryklė kurios vertė 800 Lt, turtas kurio bendra turto vertė 4 100 Lt priteisiami atsakovei. Ieškovui priteisiama 2050 Lt piniginė kompensacija.

Teismas sprendė, kad 100 Lt žyminis mokestis priteistinas iš ieškovo atsakovei, kadangi ieškovo ieškinys atmestas, o ieškovės priešieškinys patenkintas (LR CPK 93 str. 1 d.).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai

Atsakovė apeliaciniu skundu prašo teismo sprendimą panaikinti dalyje dėl sodo namelio esančio SB . (duomenys neskelbtini)., kurio vertė 54 487 Lt, kadangi teismas jį pripažino bendrąja daline ieškovo ir atsakovės nuosavybe nustatant lygias šio turto dalis, taip pat ieškovui priteisė sodo pastatą; panaikinti sprendimą dalyje dėl 27 243 Lt. piniginės kompensacijos išmokėjimo ir priimti naują sprendimą, ieškinį šioje dalyje atmesti; pakeisti teismo sprendimą dalyje, kurioje atsakovei priteistas kompiuteris kurio vertė 2000 Lt, o ieškovui priteista 2050 Lt piniginė kompensacija. Priteisti atsakovei kompiuterį kurio vertė 2000 Lt, o ieškovui piniginę kompensaciją 50 Lt; iš ieškovo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad teismas nepagrįstai pripažino, kad sodo namelis esantis SB (duomenys neskelbtini).,. yra bendroji dalinė ieškovo ir atsakovės nuosavybė. Teismas tai nustatė iš liudytojų ir ieškovo parodymų. Byloje nėra rašytinių įrodymų, apie tai, kad tarp ieškovo ir atsakovės buvo sudaryta rašytinė sutartis ar kitoks sandoris dėl bendrosios nuosavybės įgijimo. Taip pat nėra duomenų apie ieškovo indėlį į bendrą jungtinę veiklą. Sandorio sudarymo metu galiojusio CPK 472 straipsnis numatė, kad keli asmenys galėjo įsipareigoti bendrai veikti ir bendram ūkiniam tikslui pasiekti sudaryti jungtinės veiklos sutartį savo asmeniniams buitiniams poreikiams tenkinti. CK 474 str. nustatė, kad bendras turtas galėjo būti kuriamas dalyvių lėšomis, kitu jų turtu ar dalyvaujant savo darbu. Sodo namelis buvo įsigytas už lėšas gautas 1996 m. pardavus atsakovei priklausantį dviejų kambarių butą esantį (duomenys neskelbtini). Vilniuje.

Teismo išvados neparemtos leistinomis įrodinėjimo priemonėmis ir paneigtos byloje esančiais įrodymais. 1996-08-16 sutartis patvirtina, kad atsakovė asmeninės nuosavybės teise įsigijo ginčo sodo namelį ir už jį sumokėjo savo lėšomis. Ieškovas aplinkybę, kad prisidėjo prie sodo namelio pirkimo grindė liudytojų parodymais, apie tai, kad skolinosi iš jų pinigų. 1996 m. galiojusio CK 43 str. 1d. 2 p. nustatė, kad fizinių asmenų tarpusavio sandoriai, kai sandorio sudarymo metu jo suma didesnė kaip 500 Lt. turėjo būti sudaryta rašytine forma. Ieškovas įrodymų patvirtinančių, kad jis skolinosi pinigus ir bendrai su atsakove pirko sodo namelį nepateikė. Galiojusio, sandorio sudarymo metu, CK 58 str. 2 d. nustatė, kad paprastos rašytinės formos nesilaikymas atima iš šalių teisę, esant ginčui, remtis liudytojų parodymais. Aplinkybę, kad sodo namelio pirkimo metu ieškovas neturėjo pinigų įrodo tai, kad ieškovas neturėjo lėšų atsiskaityti su banku ir sodo namelis buvo parduotas iš varžytinių.

Teismo išvada, kad nuo 1995 m. ieškovas ir atsakovė gyveno kartu, vedė bendrą ūkį yra nepagrįsta. Teismo sprendime paminėta LAT nutartis skiriasi pagal faktines aplinkybes. Nutartyje nagrinėjama situacija kai šalys ilgą laiką gyveno ir vedė bendrą ūkį kartu, sukūrė bendrą nuosavybę.

Byloje sprendžiama kita situacija, kai sodo namelis buvo nupirktas už atsakovės lėšas dar nepradėjus gyventi kartu. Apie tai, kad ginčo šalys 1995 metų pradžioje kartu negyveno ir nevedė bendro ūkio bei negalėjo sudaryti susitarimo įsigyti asmeninės nuosavybės teise sodo namelį patvirtina 1996-02-13 varžytinių aktas. Akte nurodoma, kad iki sodo namelio išvaržymo ieškovas ten gyveno vienas. Atsakovė tuo metu gyveno adresu (duomenys neskelbtini).,, Vilniuje.

Teismas neįvertino aplinkybės, kad gyvenant kartu atsakovė būtų padengusi ieškovo įsiskolinimą ir sodo namelis nebūtų išvaržytas.

Teismas nepagrįstai nustatė ginčo namelio vertę – 54 487 Lt. 2007-01-25 VĮ ,,Registrų centro duomenimis sodo namelio vidutinė rinkos vertė – 73 400 Lt.

Teismas nepagrįstai padalindamas turtą atsakovei nustatė pareigą sumokėti ieškovui piniginę kompensaciją. Teismas nenustatė aplinkybių dėl ko kilnojamieji daiktai įgyti santuokos metu negalėtų būti padalinti natūra. Teismas nesivadovavo bendru principu įtvirtintu LR CK 3.127 str. 3 d., kad turtas padalinamas natūrą atsižvelgiant į jo vertę, jeigu galima taip padalyti.

Ieškovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

Nurodė, kad 2008-02-27 teismo nutartis teisėta ir pagrįsta, LAT praktikai neprieštarauja. Liudytojų parodymais byloje buvo įrodinėjamas gyvenimo kartu faktas. Apeliantės teiginys, kad ieškovas neturėjo lėšų nepagrįstas, kadangi ieškovas prekiavo Gariūnų turgavietėje, ir trūkstant apyvartinių lėšų buvo priverstas imti kreditą. Realizavęs prekes skolas gražino. Sodo namelio kaina pagal VĮ ,,Registrų centras“ 2007-04-27 d. pažymą yra 54 487 Lt. teismo posėdžio metu apeliantė neprieštaravo, kad turtas būtų padalintas kaip nurodyta teismo sprendime, priešieškinyje jokių pasiūlymų dėl turto padalinimo būdo ir tvarkos nereiškė.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų (CPK 320 str. 1 ir 2 dalys).

Apeliacinės instancijos teismo paskirtis yra patikrinti, ar pirmos instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, teisingai aiškino faktines bylos aplinkybes, vertino įrodymus bei taikė materialės bei procesinės teisės normas (CPK 265 str. 1 d.) ir ar priimtas teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 263 str.).

Nagrinėjamoje byloje be kitų reikalavimų ieškovas reiškė reikalavimą atsakovei dėl nekilnojamojo daikto – sodo namo ( duomenys neskelbtini)., pripažinimo L. M. ir V. M. bendra daline nuosavybe ir šio turto padalijimo. Nurodė, kad minėtas turtas yra įgytas ginčo šalims gyvenant bendrą gyvenimą neįregistravus santuokos.

Pirmos instancijos teismas, pripažindamas sodo pastatą, esantį Vilniaus rajone, , ( duomenys neskelbtini)., unikalus Nr. ( duomenys neskelbtini).,, kurio vertė 54487,00 Lt, bendrąja daline ieškovo V. M. ir atsakovės L. M. nuosavybe, bei nustatydamas ieškovo ir atsakovės lygias šio turto dalis ir padalindamas šį turtą, sprendė, kad šis turtas yra įgytas už ieškovo ir atsakovės lėšas, pastatas stovi ant ieškovui nuosavybės teise priklausančios žemės sklypo, ieškovas jame gyvena ir jį prižiūri, todėl ieškovui priteistinas sodo pastatas, o atsakovei 27243,00 Lt kompensacija.

Teisėjų kolegija su tokiu pirmos instancijos teismo sprendimu nesutinka.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl turto, įgyto tuo metu, kai šalys nebuvo įregistravusios santuokos, todėl pirmos instancijos teismas privalėjo nustatyti bendro gyvenimo neįregistravus santuokos pradžią ir turtinių santykių atsiradimą (CK 3.229 str.).

Ieškovas bei jo kviesti liudytojai nurodo ieškovo bendro gyvenimo su atsakove pradžią – apie 1995 metus. Atsakovė nurodė, kad bendrą gyvenimą su ieškovu pradėjo, kai ieškovas, atsakovės pagalba įsidarbino A. M. viešojoje bibliotekoje, t.y. 1996 m. spalio mėnesį. Atsakovės kviesti liudytojai nurodė atsakovės ir ieškovo bendro gyvenimo pradžią 1996 m.

Teisėjų kolegija, įvertinusi ieškovo ir atsakovės paaiškinimus, liudytojų parodymus, ištyrusi bei įvertinusi bylos medžiagą (CPK 177, 183, 185 str. str.), sprendžia, kad yra pagrindas pripažinti, kad ieškovo ir atsakovės bendro gyvenimo pradžia atitinka atsakovės nurodytą terminą, o ieškovas nenuginčijo šio atsakovės teiginio bei neįrodė priešingai (CPK 178 str.).

CK trečios knygos „Šeimos teisė“ reglamentuojami teisiniai santykiai atsiranda santuokos, giminystės, bendro gyvenimo nesudarius santuokos ir kitokiais įstatyme įtvirtintais pagrindais. Tam, kad atsirastų šie teisiniai santykiai, būtinas atitinkamas juridinis faktas, pavyzdžiui, santuokos sudarymas, partnerystės įregistravimas ir panašiai. Nesusituokusių, tačiau gyvenančių kartu asmenų įgytam turtui negalioja bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija ir dėl to sugyventiniai, atsižvelgdami į kiekvieno iš jų indėlį į įgytą ar sukurtą turtą, gali įrodinėti turimą tokio turto dalį bendrąją dalinę nuosavybę reglamentuojančių teisės normų pagrindu. Atitinkamas sugyventinių turtas, nors nuosavybės teise įregistruotas vieno iš jų vardu, gali būti pripažintas bendrąja daline nuosavybe, jei įrodoma, kad toks turtas buvo įgytas abiejų sugyventinių iš bendrų lėšų ir jų naudojamas.

Turto pardavimo iš varžytinių aktas (b.l. 128) rodo, kad ieškovas nuosavybės teisę į ginčo sodo namą prarado 1996 m. vasario 13 d., o atsakovė nuosavybės teisę į minėtą nekilnojamąjį turtą įgijo pirkimo – pardavimo sutarties, sudarytos 1996-08-16, pagrindu (b.l. 127).

Bylos medžiaga patvirtina, kad atsakovė minėtos pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo metu turėjo asmeninių lėšų sodo namui įsigyti, o ieškovas, priešingai, neįrodė pinigų skolinimosi fakto (CPK 178 str., CK 43 str. 1 d. 2 p., 1964 m. redakcija) ir šių lėšų perdavimo atsakovui sodo namui išpirkti.

Esant nurodytoms aplinkybėms teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovės L. M. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, Vilniaus m. 2-o apylinkės teismo 2008 m. vasario 27 d. sprendimas keistinas, sprendimo dalis, kuria ginčo sodo namo dalis pripažinta ieškovo nuosavybe, naikintina ir ieškovo ieškinys šioje dalyje atmestinas. Su kita sprendimo dalimi, kuria padalintas šalių santuokoje įgytas turtas, teisėjų kolegija sutinka, todėl šioje dalyje apeliacinis skundas netenkintinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 str. 1 d. 2 p., kolegija

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Atsakovės L. M. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies. Vilniaus m. 2-o apylinkės teismo 2008 m. vasario 27 d. sprendimą pakeisti. Sprendimo dalį, kurią sodo pastatas, esantis Vilniaus rajone, ( duomenys neskelbtini)., sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).,, kurio vertė 54487,00 Lt, pripažintas ieškovo V. M. ir atsakovės L. M. bendrąja daline nuosavybe, nustatant ieškovo ir atsakovės lygias šio turto dalis, kuria ieškovui V. M. priteistas sodo pastatas, esantis Vilniaus rajone( duomenys neskelbtini)., sklype, unikalus Nr., ( duomenys neskelbtini)., kurio vertė 54487,00 Lt, natūra, o atsakovei L. M. priteista iš ieškovo V. M. 27243,00 Lt piniginė kompensacija – panaikinti ir ieškovo V. M. ieškinį šioje dalyje atmesti. Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.