Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Baudžiamoji byla Nr. 1A-338-935/2025 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-22731-2024-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.9.3; 2.1.3.1; 2.1.15.3.3.3; 2.1.14.2

2025 m. spalio 21 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Marijaus Kursevičiaus, Dariaus Prankos ir Ugniaus Trumpulio (kolegijos pirmininkas bei pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. G. gynėjo advokato ir nukentėjusiosios bei civilinės ieškovės P. G. K. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 7 d. nuosprendžio, kuriuo A. G. buvo pripažintas kaltu ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 187 straipsnio 3 dalį 30 MGL (1500 Eur) dydžio bauda.

Nukentėjusiosios P. G. K. civilinis ieškinys patenkintas iš dalies ir iš A. G. nukentėjusiajai buvo priteista 734,34 Eur padarytai turtinei žalai atlyginti, taip pat penkių procentų dydžio palūkanos nuo priteistos sumos iki nuosprendžio visiško įvykdymo.

Iš A. G. P. G. K. priteista 500 Eur jos patirtoms išlaidoms advokato paslaugoms apmokėti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. A. G. buvo nuteistas už tai, kad jis 2024 m. birželio 14 d., apie 13.12 val., būdamas namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme, tyčia numetė ant automobilio „Audi Q5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančio P. G. K., variklio dangčio statybinę medinę paletę, ko pasekoje sugadino variklio dangtį, kurio vertė 235,96 Eur, tokiu būdu sugadino svetimą, P. G. K. priklausantį turtą – automobilį „Audi Q5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), padarydamas bendrai 235,96 Eur turtinę žalą. Tokiais savo veiksmais A. G. padarė baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 187 straipsnio 3 dalyje.

II. Apeliacinių skundų argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2. Apeliaciniame skunde nuteistojo A. G. gynėjas advokatas prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 7 d. nuosprendį panaikinti ir A. G. išteisinti jam nepadarius nusikalstamos veikos, nukentėjusiosios P. G. K. civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą, prašymą dėl išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti atlyginimo atmesti arba A. G., vadovaujantis BK 37 straipsnio nuostatomis, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos mažareikšmiškumo.

3. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad A. G. galėjo padaryti tik du smulkius automobilio variklio dangčio įbrėžimus. Vienas iš įbrėžimų, kuris galimai atsirado dėl A. G. veiksmų, apskritai negali būti vertinamas kaip apgadinimas, nes gali būti pašalinamas paprastu poliravimu. Šio įbrėžimo pašalinimo profesionaliame automobilių servise kaina yra 20 Eur. Kitas nedidelis įbrėžimas taip pat gali būti pašalinamas mažesnėmis išlaidomis, nei teigia automobilio valdytojai. Abu įbrėžimai vertintini kaip iš esmės eksploatacinio pobūdžio įprastiniam daikto nusidėvėjimui priskirtini pažeidimai. Šie įbrėžimai fiksuoti praėjus penkioms savaitėms po įvykio, anksčiau jie nebuvo užfiksuoti. Be to, antrojo pažeidimo vieta yra visai kitoje variklio dangčio pusėje, nei ta, ant kurios buvo uždėta paletė.

4. Nuteistojo gynėjas teigia, kad šiuo atveju būtina įvertinti tai, jog ant automobilio buvo senesnių apgadinimų (buvo apgadintos durelės, šonai, priekis, variklio dangtis). Liudytojas I. J. aiškino, kad tai blogiausias turimas automobilis, todėl jis nebuvo draustas Kasko draudimu. A. G. inkriminuoti automobilio dangčio pažeidimai yra itin nereikšmingi, o galimai padaryta žala neviršija 235,96 Eur ir nereikšmingai viršija 3 MGL dydį. Be to, iš baudžiamojoje byloje esančio vaizdo įrašo matyti, kad A. G. veiksmai nėra piktybiniai, agresyvūs, atlikti dėl įniršio ar pykčio. A. G. nesiekė nuslėpti savo veiksmų, kas akivaizdžiai įrodo, kad jis nevertino savo veiksmų kaip pavojingų ar neteisėtų. Faktas, kad, siekdamas, jog suveiktų signalizacija, A. G. koja stumdė automobilio ratus, o ne kitas automobilio vietas, rodo, kad jis siekė išvengti automobilio apgadinimo. Paletę ant automobilio variklio dangčio nuteistasis uždėjo atsargiai, norėjo sušvelninti kontakto momentą, o tai leidžia daryti išvadą, kad savo veiksmais jis nesiekė tyčia apgadinti automobilio. Šiuo atveju A. G. veiksmai nėra pavojingi, todėl jam neturėtų kilti baudžiamoji atsakomybė, o žalos atlyginimo klausimai gali būti sprendžiami civilinio proceso nustatyta tvarka.

5. Apeliaciniame skunde, remiantis teismų praktika, nurodoma, kad šiuo atveju turėjo būti svarstoma, ar už A. G. veiką būtina taikyti baudžiamosios teisės priemones, ar pakanka apsiriboti tik civilinės teisės nustatytais teisių gynimo būdais. Sprendžiant dėl baudžiamosios atsakomybės taikymo, turėjo būti įvertinamos bylos aplinkybės, atskleidžiančios tokios veikos (teisės pažeidimo) pavojingumą, vertinamas bendras aplinkybių kontekstas, vadovaujamasi proporcingumo principu, atsižvelgiant į baudžiamosios atsakomybės kaip paskutinės priemonės kriterijus. Skunde tikinama, kad A. G. padaryta veika nėra socialiai pavojinga. Šiuo atveju nebuvo vertintas kitų teisės šakų veiksmingumas atkuriant pažeistas teises. Galimi A. G. bendrųjų elgesio taisyklių pažeidimai ar galimai padarytos žalos atlyginimo klausimai gali būti sprendžiami civilinio proceso nustatyta tvarka.

6. Nuteistojo gynėjas atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas neleido jam tinkamai pasiruošti baigiamajai kalbai, nes nutarė klausytis baigiamųjų kalbų teisiamojo posėdžio, kuriame buvo ištirti anksčiau baudžiamojoje byloje netirti duomenys, apklausta nukentėjusioji, metu. Be to, pirmosios instancijos teismas išėjo už kaltinimo ribų, nes A. G. buvo kaltinamas sugadinęs 235,36 Eur vertės turtą, tačiau pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad nukentėjusiajai buvo padaryta 434,34 Eur dydžio žala dėl automobilio dangčio remonto, taip pat iš nuteistojo nukentėjusiajai buvo priteisti 300 Eur už kito automobilio nuomą.

7. Apeliaciniame skunde tikinama, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė padarytos žalos dydį. Baudžiamojoje byloje apskritai nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad dėl A. G. veiksmų, t. y. paletės uždėjimo ant kapoto, buvo apgadintas nukentėjusiosios automobilis. Baudžiamojoje byloje esančioje specialisto išvadoje Nr. 11-2601(24), kuri baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu buvo papildyta, yra nurodoma, kad du apgadinimai galėjo susiformuoti paletei kontaktuojant su „Audi Q5“ variklio dangčiu. Vis tik vienas iš apgadinimų nebuvo fiksuotas pirminėje specialisto išvadoje, kuri buvo surašyta ikiteisminio tyrimo metu. Teisiamojo posėdžio metu specialistas atsisakė nurodyti, kuriomis nuotraukomis jis rėmėsi darydamas savo išvadas, motyvuodamas tuo, jog neprisimena. Nuteistojo gynėjas daro prielaidą, kad specialistas vertino nuotraukas, kurios buvo darytos apžiūros, atliktos 2024 m. liepos 19 d., metu. Iš apžiūrų, atliktų 2024 m. birželio 15 d. ir 2024 m. liepos 19 d., kad automobilio šonai ir priekis yra apgadinti. Pirmosios instancijos teisme liudytojas I. J. negalėjo paaiškinti, iš kur atsirado automobilio šonų ir priekio apgadinimai. Tuo pačiu iš minėtų apžiūrų protokolų matyti, kad apgadinimai, kurie fiksuoti 2024 m. liepos 19 d. apžiūros protokole, nebuvo fiksuoti 2024 m. birželio 15 d. apžiūros protokole. Tai reiškia, kad šie apgadinimai galėjo atsirasti tik po 2024 m. birželio 15 d. vykusios apžiūros. Lygiai taip pat galėjo atsirasti ir apgadinimai ant automobilio priekinio dangčio.

8. Apeliaciniame skunde tikinama, kad baudžiamojoje byloje esantys duomenys patvirtina, jog nukentėjusiosios automobilis, t. y. jo šonai, priekis, durys, baudžiamajai bylai reikšmingu laiku buvo apgadintas, apibraižytas. Tokie apgadinimai tikėtina atsirado nukentėjusiajai bei liudytojui I. J. eksploatuojant šį automobilį. Automobilio variklio dangčiui taip pat buvo padaryta apgadinimų, kurių pagal surinktus duomenis A. G. nepadarė. Tikėtina, kad automobilio dangtis buvo apgadintas iki 2024 m. birželio 14 d. ir vėliau. Be to, specialisto išvadoje daroma išvada, kad tik 2 iš 8 dangčio apgadinimų galėjo padaryti A. G., kas leidžia daryti išvadą, jog nukentėjusioji ir liudytojas I. J. nepagrįstai apkaltino nuteistąjį kitų variklio dangčio pažeidimų padarymu.

9. Nuteistojo gynėjas pabrėžia, kad apgadinimai, kurie galėjo atsirasti paletę uždėjus ant automobilio priekinio dangčio, buvo užfiksuoti praėjus penkioms savaitėms po įvykio. Nei nukentėjusioji, nei liudytojas šių dviejų apgadinimų iš karto po įvykio neužfiksavo. Baudžiamojoje byloje užfiksuoti duomenys patvirtina, kad automobiliui nuo 2024 m. birželio 15 d. iki 2024 m. liepos 19 d. buvo padaryti apgadinimai, kurių 2024 m. birželio 14 d. nebuvo, ir automobilis buvo eksploatuojamas po 2024 m. birželio 15 d. Tokį faktą galėtų patvirtinti vaizdo įrašai bei liudytojų parodymai, tačiau pirmosios instancijos teismas nesudarė galimybės nuteistajam bei jo gynėjui pateikti tokius įrodymus.

10. Skunde atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad specialisto išvadoje padarytos išvados yra tik tikėtinos, t. y. šioje išvadoje nurodoma, jog du apgadinimai galėjo būti padaryti paletei kontaktuojant su automobilio variklio dangčiu. Specialistas nekonstatavo, kad paletė konkrečiuose vietose iš tikrųjų kontaktavo su automobilio variklio dangčiu. Be to, iš specialisto išvados nėra aišku, kaip susidarė du apgadinimai, kurie tariamai galėjo būti padaryti medinei paletei kontaktuojant su automobilio variklio dangčiu. Specialistas neįvertino, kad vienas iš apgadinimų apskritai yra kitoje variklio dangčio pusėje ir toli už paletės sąlyčio su variklio dangčiu ploto ribos. Specialisto išvada prieštarauja paties A. G. padarytiems skaičiavimams, iš kurių matyti, kad dėl variklio dangčio išgaubtumo galimas paletės ir šio dangčio lietimosi plotas yra žymiai mažesnis.

11. Apeliaciniame skunde teigiama, kad dviejų automobilio variklio dangčio apgadinimų pašalinimas profesionaliame servise kainuotų 40 Eur. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad dėl A. G. padarytų pažeidimų reikia perdažyti automobilio dangtį ir žalos dydį siejo su visa remonto sąmata. Net jeigu ir būtų galima daryti išvadą, kad yra būtina perdažyti variklio dangtį, tai tokie veiksmai turėtų būti atliekami dėl apgadinimų, kurie tikrai nebuvo padaryti dėl nuteistojo veiksmų. Taigi A. G. neturi atsakyti už variklio dangčio remonto išlaidas, o padarytos žalos dydis negali būti siejamas su visa variklio dangčio remonto sąmata. A. G. galimai yra atsakingas tik už ¼ variklio dangčio pažeidimų, todėl jo padarytos žalos dydis turėtų atitikti ¼ variklio dangčio remonto išlaidų.

12. Nuteistojo gynėjui abejonių kyla dėl to, ar šioje baudžiamojoje byloje buvo tinkamai nustatyta nukentėjusiajai padaryta turtinė žala. Informacija apie automobilio remontą buvo gauta iš UAB „M.“, kuri galimai yra susijusi su liudytoju I. J.. Šios įmonės parengta sąmata yra grįsta prielaida, kad reikia remontuoti visą automobilį, t. y. perdažyti visą variklio dangtį, nes jame yra daugybiniai pažeidimai, taip pat ir tie, už kurių atsiradimą nuteistasis nėra atsakingas, keisti priekinį stiklą dėl įdaužos, už kurią nuteistasis neturi atsakyti, poliruoti dureles, už kurių pažeidimą nuteistasis taip pat neturi atsakyti. Šiuo atveju, nustatant galimai padarytos žalos dydį, turėjo būti remiamasi automobilių serviso „A.“ pateikta informacija apie galimai padarytų automobilio apgadinimų šalinimą.

13. Apeliaciniame skunde tvirtinama, kad vien faktas, jog ant automobilio variklio dangčio buvo uždėta medinė paletė, neleidžia teigti, kad automobilio apgadinimai buvo padaryti būtent dėl tokių veiksmų. Vien tai, kad paletė uždedama ant variklio dangčio, savaime nesukelia variklio dangčio apgadinimų. A. G. yra pateikęs vaizdo įrašus, kuriuose užfiksuota, kaip jis analogišku būdu deda medinę paletę ant savo automobilio, tačiau automobiliui jokių pažeidimų padaryta nebuvo. Skunde pabrėžiama ir tai, kad nukentėjusioji įvykio dieną, kai atėjo pasiimti automobilio, jokių apgadinimų nepastebėjo. Automobilio apgadinimai buvo pastebėti tik kitą dieną, tačiau apgadinimai, kurie pagal specialisto išvadą galėjo atsirasti nuo kontakto su palete, nebuvo užfiksuoti.

14. Nuteistojo gynėjas aiškina, kad baudžiamojoje byloje yra užfiksuoti duomenys, iš kurių matyti, jog liudytojas I. J. yra linkęs meluoti pareigūnams. Dėl šios priežasties jo parodymai turi būti vertinami itin atidžiai.

15. Apeliantas teigia, kad A. G. medinę paletę ant automobilio variklio kapoto ne užmetė, o uždėjo. Tokią išvadą leidžia daryti liudytojo I. J., nukentėjusiosios P. G. K. parodymai bei specialisto išvadoje užfiksuoti duomenys. Tai reiškia, kad vaizdo įrašą, kuriame užfiksuoti A. G. veiksmai, matę asmenys, nuteistojo veiksmus vertino kaip mažiau intensyvius, ne piktybinius, nei nustatė pirmosios instancijos teismas.

16. Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino A. G. parodymus, jog jis, uždėdamas paletę ant automobilio variklio dangčio, ieškojo sprendimų, kaip apsaugoti automobilį nuo galinčių nukristi remontuojamų balkonų statybinių atliekų. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad nuteistasis uždėjo medinę paletę ant automobilio variklio dangčio, nes norėjo nustatyti automobilio savininką, yra visiškai nelogiška. Iš tikrųjų A. G. iš pradžių siekė surasti automobilio šeimininką, t. y., manydamas, kad, suveikus signalizacijai, automobilio savininkas ją išgirs ir prieis prie automobilio. Vis tik automobilio šeimininkui neatsiradus, artėjant laikui, kai turėjo būti atvežti pastoliai ir pradėti darbai, nuteistasis pradėjo ieškoti, kaip galima būtų apsaugoti automobilį nuo krentančių statybinių atliekų, jei automobilis nebūtų patrauktas iki darbų pradžios. Nuteistasis uždėjo ant variklio dangčio paletę, nes kitų objektų, kurie galėtų atlikti minėtą funkciją, aplinkui nebuvo. A. G. negalėjo iš anksto įvertinti, ar paletės dydžio pakaks uždengti variklio dangčiui. Paaiškėjus, kad paletė neapsaugos viso dangčio, ją nuėmė. Pirmosios instancijos teismas neįvertino to, jog A. G. pagal turimą profesinę patirtį suprato, kad jis kaip statybos darbų užsakovas gali būti atsakingas, jei statybos darbų metu būtų padaryta žala trečiųjų asmenų turtui. Dėl šios priežasties jis ir ieškojo būdų, kaip sumažinti tokią riziką.

17. Skunde tvirtinama, kad aplinkybę, jog A. G. vengė padaryti žalą, patvirtina tai, kad, siekdamas signalizacijos suveikimo, jis tikslingai stumtelėjo automobilio ratus. Jis nedaužė automobilio variklio dangčio ar stogo kumščiu, nespardė į automobilio šonus, dureles ir pan. Prieš uždėdamas paletę, A. G. pasižiūrėjo į viršų, apžiūrėjo balkonus ir įvertino galimą statybinių atliekų kritimo trajektoriją. Tik tuomet jis uždėjo paletę ant automobilio. Atėjus kaimynui, nuteistasis, pakėlęs rankas, rodydamas į viršų, aiškino apie galimą statybinių atliekų kritimo trajektoriją. Be to, A. G. žinojo, kad paletė buvo pagaminta iš pušies, kuri yra minkštas medis, todėl negali pažeisti automobilio lako. Aplinkybė, kad paletė buvo uždėta ramiai, nesislapstant, patvirtina, jog nuteistasis savo veiksmų nevertino kaip neteisėtų bei nepriimtinų. Be to, tarp nuteistojo ir nukentėjusiosios ar jos sugyventinio nebuvo kilę jokių konfliktų, jie nebuvo pažįstami, todėl jis neturėjo pagrindo kenkti nukentėjusiajai. Taigi A. G. neatliko jokių veiksmų, kuriais tyčia siekė padaryti žalos automobiliui.

18. Skunde nurodoma, kad versija, jog paletė galėjo būti su vinimis ar akmenukais, kuriais ir galėjo būti padaryti apgadinimai, yra nepagrįsta. Baudžiamojoje byloje yra paletės nuotraukos, tačiau juose nėra užfiksuota jokių atsikišusių vinių. Be to, paletė, prieš ją paimant, stovėjo šonu atremta į gyvatvorę, todėl akmenukai būtų nubyrėję. Bet kokiu atveju, jei subraižymai būtų buvę padaryti vinimis ar akmenukais, tai A. G. veiksmai turėtų būti vertinami kaip neatsargūs.

19. Apeliaciniame skunde aiškinama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, jog paletė nebūtų apsaugojusi automobilio nuo krentančių statybinių atliekų, nes atstumas nuo balkono iki automobilio buvo didelis, paletė buvo uždėta kitoje automobilio variklio dangčio pusėje, nei buvo balkonas. Iš tikrųjų atstumas nuo automobilio priekio iki balkono buvo tik 50 cm. Taigi buvo didelė tikimybė, kad atliekos iš daugiau kaip 10 metrų aukščio gali kristi į šonus ir daugiau nei 50 cm. Taigi statybinės atliekos galėjo užkristi ant pastatyto automobilio. Be to, buvo rizika, kad montuojant pastolius gali kristi pastolių metalinės dalys, darbo įrankiai ir pan.

20. Apeliantas aiškina, kad A. G. sprendimas uždėti paletę, siekiant apsaugoti automobilį nuo statybinių atliekų, nebuvo iš anksto apgalvotas, o priimtas spaudžiant laikui. Pats nuteistasis pripažino, kad sprendimas nebuvo visiškai geras, tačiau tai nepaneigia paties sprendimo ir veiksmų tikslo. A. G. uždėjo paletę iš tos pusės, kurioje ji buvo pastatyta ir ji net ir taip uždėta galėjo apsaugoti dalį automobilio nuo krentančių statybinių atliekų. Tuo atveju, jeigu būtų galima daryti išvadą, kad automobilio apgadinimai atsirado dėl nuteistojo veiksmų, vis tiek nebūtų galima daryti išvados, jog jis veikė tyčia. Iš tikrųjų baudžiamojoje byloje užfiksuoti duomenys leidžia daryti išvadą, kad A. G. veikė neatsargiai.

21. Apeliaciniame skunde aiškinama, kad baudžiamojoje byloje nebuvo nustatyta, jog A. G. būtų įdaužęs automobilio stiklą. Dėl šios priežasties aplinkybė, kad nukentėjusioji nuomojosi automobilį priežastiniu ryšiu niekaip nėra susijusi su A. G. veiksmais. Be to, automobilis tariamai buvo nuomojamas iš nukentėjusiosios sugyventinio I. J. įmonės, o ieškinio padavimo metu nebuvo išrašyta PVM sąskaita faktūra už nuomą. Pats I. J. kaip įmonės vadovas turėjo faktinę galimybę naudotis automobiliu, šeima turėjo ne vieną automobilį. Taigi manytina, kad automobiliu, kuris buvo tariamai išnuomotas nukentėjusiajai, iš tikrųjų buvo naudojamasi neatlygintinai.

22. Nuteistojo gynėjui nėra aišku, kodėl pirmosios instancijos teismas priteisė didesnes automobilio remonto išlaidas nei buvo nurodyta kaltinamajame akte. Savo skaičiavimų pirmosios instancijos teismas niekaip nepagrindė.

23. Apeliaciniame skunde nukentėjusioji P. G. K. prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 7 d. nuosprendį pakeisti, baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir iš A. G. nukentėjusiajai priteisti 8426,47 Eur žalos atlyginimo ir visas patirtas bylinėjimosi išlaidas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos bei apeliacinės instancijos teismuose.

24. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nuo 2024 m. birželio 14 d. iki 2024 m. liepos 23 d. pakaitinio automobilio nuoma nukentėjusiajai kainavo viso 3539,25 Eur. Leidus remontuoti automobilį, nukentėjusioji 2024 m. liepos 30 d. sudarė automobilio remonto sutartį su UAB „M.“. Sutartį dėl automobilio remonto pasirašė I. J., su kuriuo nukentėjusioji bendrai gyvena, veda bendrą ūkį. Remonto dirbtuvė sutiko suremontuoti automobilį per 7 dienas nuo 2024 m. rugsėjo 9 d., t. y. iki 2024 m. rugsėjo 16 d. Taigi nukentėjusioji operatyviai ėmėsi visų įmanomų veiksmų, kad automobilis būtų suremontuotas ir juo būtų galima naudotis kaip įmanoma greičiau.

25. P. G. K. pažymi, kad automobilio stiklą sugadino nuteistasis, todėl automobilis negalėjo būti eksploatuojamas. Taip pat ji pabrėžia, kad vasarą ji dirba ypač intensyviai, nes yra renginių organizatorė. Nuo 2024 m. liepos 23 d. iki 2024 m. rugsėjo 16 d. automobilio nuoma kainavo 4991,25 Eur.

26. Skunde nurodoma, kad faktą, jog už automobilio nuomą UAB „V.“ buvo sumokėta 8530,50 Eur, patvirtina bankinis pavedimas bei minėtos įmonės išrašyta sąskaita-faktūra. Siekiant suremontuoti automobilį, buvo būtina susirasti meistrus, susitarti dėl remonto, o tai užima tam tikrą laiką. Nukentėjusioji automobiliu negalėjo naudotis dėl nuteistojo kaltės, todėl ji buvo priversta nuomotis kitą automobilį. Nuomos kaina yra protinga, nes kitų analogiškų automobilių dienos nuomos kaina yra didesnė.

27. Apeliaciniame skunde aiškinama, kad nuteistasis tyčia sugadino nukentėjusiajai nuosavybės teise priklausantį automobilį „Audi Q5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilio remonto kaina yra 1376,47 Eur. Nukentėjusiosios realiai patirta žala yra didesnė nei buvo prašoma priteisti iš nuteistojo. Nukentėjusiajai turi būti atlygintos ir visos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos.

28. Teismo posėdžio metu nuteistojo gynėjas ir nuteistasis prašė nuteistojo gynėjo apeliacinį skundą tenkinti, o nukentėjusiosios apeliacinį skundą atmesti. Nukentėjusiosios atstovas prašė nukentėjusiosios apeliacinį skundą tenkinti, o nuteistojo gynėjo skundą atmesti. Prokurorė prašė apeliacinius skundus atmesti.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo gynėjo advokato apeliacinis skundas tenkintinas, o nukentėjusiosios apeliacinis skundas atmestinas.

29. Šioje baudžiamojoje byloje yra nustatyta ir dėl to nekyla jokių ginčų, kad A. G. 2024 m. birželio 14 d., apie 13.12 val., ant automobilio „Audi Q5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančio P. G. K., variklio dangčio numetė/uždėjo statybinę paletę. Skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismas nustatė, kad A. G. ant automobilio variklio dangčio numetė statybinę paletę. Vis tik apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo daryti išvadą, jog statybinė paletė iš tikrųjų buvo numesta ant automobilio variklio dangčio, t. y. sąvoka „numetė“ nevisiškai tiksliai apibūdina nuteistojo veiksmus.

30. Mesti ar numesti kokį nors objektą paprastai reiškia tokį objektą paleisti, sviesti ir pan. Pastebėtina, kad žodžiai mesti ar numesti priklausomai nuo konteksto gali būti vartojami ir kitomis prasmėmis, pavyzdžiui, mesti darbą – reiškia nutraukti darbo santykius ir kt. Vis tik, įvertinus šios baudžiamosios bylos kontekstą, joje nagrinėjamas aplinkybes, yra visiškai akivaizdu, kad sąvoka „numetė“ šiuo atveju yra vartojama kaip apibūdinanti būtent statybinės paletės patekimo ant automobilio variklio dangčio būdą, nuteistojo veiksmą su palete. Tuo pačiu teigtina, kad sąvokos mesti/numesti pagal savo reikšmę yra susijusios su tam tikru metamo objekto fizinės kontrolės nebuvimu ar sumažėjimu, objekto paleidimu iš rankų ar pan. Sąvokos dėti/padėti/uždėti, kalbant apie kokio nors objekto buvimo vietos pakeitimą, apeliacinės instancijos teismo vertinimu yra susijusios su kontroliuojamu objekto buvimo vietos pakeitimu.

31. Iš baudžiamojoje byloje esančio vaizdo įrašo „Ease Life1718396554826322“ matyti, kad A. G. paima medinę statybinę paletę, kuri stovi atremta į krūmus, ir ją, nepaleisdamas iš rankų bei kontroliuodamas, paguldo ant automobilio variklio dangčio (vaizdo įrašo laikas nuo 00:50 iki 00:55). Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į vaizdo įraše užfiksuotus faktus, konstatuoja, kad nuteistojo veiksmai su palete yra vertintini kaip jos uždėjimas ant automobilio variklio dangčio, o ne jos numetimas/užmetimas.

32. Iš kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad I. J. 2024 m. birželio 15 d. 09.41 val., paskambinęs į Bendrąjį pagalbos centą, pranešė, jog jam nepažįstamas asmuo užmetė ant automobilio „Audi Q5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), variklio dangčio paletę ir apgadino šį dangtį bei automobilio priekinį stiklą (t. 1, b. l. 110-111). Iš pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo turinio matyti, kad I. J. aiškino, jog nepažįstamas asmuo užmetė ant automobilio „Audi Q5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), variklio dangčio paletę, tokiu būdu apgadino automobilį, t. y. variklio dangtį ir priekinį stiklą (t. 1, b. l. 15). Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu I. J. parodė, kad, žiūrėdamas vaizdo įrašą, kuriame buvo užfiksuotas automobilis „Audi Q5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pamatė, jog 2024 m. birželio 14 d., apie 13.12 val., jam nepažįstamas asmuo, kuris gyvena (duomenys neskelbtini), ant automobilio variklio dangčio užmetė medinę paletę, dėl šios priežasties dangtis buvo apgadintas, taip pat buvo įskeltas automobilio priekinis stiklas (t. 1, b. l. 31). Iš liudytojo I. J. parodymų, duotų pirmosios instancijos teisme, matyti, kad jis automobilio variklio dangčio apgadinimus pastebėjo 2024 m. birželio 15 d. ryte, t. y. po to, kai ant automobilio buvo uždėta medinė paletė. Anksčiau apgadinimų ant automobilio nebuvo, nes jis (išskyrus stogą) buvo neseniai perdažytas. Po 2024 m. birželio 14 d. automobilis asmeniniais tikslais nebuvo naudojamas ir negalėjo būti apgadintas (t. 3, b. l. 33-36). Čia pastebėtina, kad aplinkybę, jog automobilis, išskyrus stogą, buvo neseniai perdažytas, I. J. nurodė ir vienam iš policijos pareigūnų, 2024 m. birželio 15 d. atvykusių į įvykio vietą (policijos pareigūno kūno kameros vaizdo įrašo „PSS-20240615-100313UTC+0300“ laikai apytiksliai 00:38-00:41 ir 01:44-01:57). Iš nukentėjusiosios P. G. K. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad automobilio variklio dangčio apgadinimus ji pamatė tuomet, kai sužinojo, jog ant automobilio buvo uždėta medinė paletė (t. 1, b. l. 61). Pirmosios instancijos teisme nukentėjusioji parodė, kad ji automobilio apgadinimus, kurių anksčiau nebuvo pastebėjusi, pamatė 2024 m. birželio 15 d. Apie tai, kad automobilis yra apgadintas, jai pranešė I. J.. Anksčiau apgadinimų nebuvo, nes automobilis prieš dvi savaites iki įvykio buvo sutvarkytas, suremontuotas, perdažytas. Ji 2024 m birželio 14 d. apgadinimų nepastebėjo, nes prie automobilio priėjo iš galinės jo dalies (t. 3, b. l. 60-61). Aptarti duomenys leidžia daryti išvadą, kad asmenys, kurie naudojosi automobiliu, apgadinimus pastebėjo po to, kai išaiškėjo, jog A. G. buvo uždėjęs statybinę medinę paletę ant automobilio variklio dangčio.

33. Iš pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad 2024 m. birželio 15 d. buvo apžiūrėtas automobilis „Audi Q5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris stovėjo automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini). Apžiūrint automobilio variklio dangtį, ant jo buvo matomi įbrėžimai ir nulupti variklio dangčio dažai (t. 1, b. l. 16). Iš daiktų apžiūros protokolo matyti, kad 2024 m. liepos 19 d. buvo apžiūrėtas automobilis „Audi Q5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Šios apžiūros metu buvo nustatyta, kad ant automobilio variklio dangčio yra pažeidimas bei įbrėžimai (t. 1, b. l. 124). Pastebėtina, kad nei viename iš aptartų procesinių dokumentų nebuvo detaliau aprašyti užfiksuoti automobilio apgadinimai, vis tik aptarti duomenys neginčytinai patvirtina faktą, kad automobilio variklio dangtis buvo apgadintas.

34. Iš specialisto išvados Nr. 11-2601 (24) matyti, kad iš aštuonių skirtingo pobūdžio ir dydžio apgadinimų, kurie nėra tęstiniai bei tarpusavyje nesudaro vientisumo ir kurie yra užfiksuoti įvairiuose automobilio variklio dangčio vietose, du apgadinimai, kurie aptariamoje išvadoje pažymėti raidėmis D ir H, galėjo susiformuoti paletei kontaktuojant su automobilio variklio dangčiu. Kitų šešių apgadinimų susiformavimo ant automobilio variklio dangčio negalima pagrįsti vaizdo įraše užfiksuotu paletės uždėjimu ant automobilio dangčio (t. 3, b. l. 4-8). Išvada, kad du automobilio variklio dangčio apgadinimai, kurie susiformavo apytiksliai statmenai priekiniams automobilio sparnams, galėjo atsirasti ant jo uždėjus medinę paletę, buvo padaryta įvertinus vaizdo įraše „Ease Life1718396554826322“ užfiksuotą šios paletės uždėjimo ant variklio dangčio padėtį, jos kontakto paviršių su dangčiu, taip pat ir tai, jog po paletės padėjimo ant automobilio priekinės dalies ji ant paviršiaus svyravo apytiksliai dvi sekundes, bei paletės konstrukciją. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs šio procesinio sprendimo 32 ir 33 pastraipose aptartus duomenis su specialisto išvadoje Nr. 11-2601 (24) užfiksuotais duomenimis, kurie tarpusavyje sutampa ir vieni kitus patvirtina, konstatuoja, kad nekyla jokių abejonių, jog du automobilio apgadinimai, kurie specialisto išvadoje pažymėti raidėmis D ir H, iš tikrųjų atsirado dėl A. G. veiksmų, t. y. statybinės medinės paletės uždėjimo ant automobilio variklio dangčio. Tokios išvados nepaneigia ir liudytojos D. M. parodymai, kuri pirmosios instancijos teisme aiškino, kad po to, kai A. G. nuėmė paletę nuo automobilio, ji žvilgtelėjo, ar variklio dangtis nebuvo sugadintas, ir jokių apgadinimų ji nepastebėjo (t. 2, b. l .158), nes iš vaizdo įrašo „Ease Life1718395768906991“ matyti, jog liudytoja iš tos vietos, kurioje ji stovėjo paletės nuėmimo metu ir šiek tiek vėliau, t. y. prie automobilio galinės dalies iš vairuotojo pusės, nebuvo galima gerai matyti automobilio variklio dangčio (vaizdo įrašo laikas apytiksliai 06:21-06:43).

35. Teisėjų kolegijai yra akivaizdu, kad automobilio variklio dangčio apgadinimai, kurie pagal specialisto išvadą Nr. 11-2601 (24) galėjo susiformuoti paletei kontaktuojant su automobilio variklio dangčiu, buvo užfiksuoti daiktų apžiūros, vykusios 2024 m. liepos 19 d., metu. Tokia išvada yra daroma palyginus specialisto išvados 3 paveikslėlio turinį (t. 3, b. l. 5) su daiktų apžiūros, atliktos 2024 m. liepos 19 d., protokolo priedo, t. y. fotolentelės, turiniu (t. 1, b. l. 127-140). Specialisto išvados 3 paveikslėlio vaizdas, kuriame yra užfiksuotas pažeidimas, pažymėtas D raide, atitinka fotolentelės nuotraukas Nr. 27 ir 28 (t. 1, b. l. 136), o vaizdas, kuriame yra užfiksuotas pažeidimas, pažymėtas H raide, atitinka fotolentelės nuotraukas Nr. 12 ir 13 (t. 1, b. l. 131).

36. Apeliaciniame skunde yra keliama versija, kad du pažeidimai, kurie pagal specialisto išvadą galėjo atsirasti dėl A. G. veiksmų, t. y. paletės uždėjimo ant automobilio variklio dangčio, iš tikrųjų galėjo susiformuoti tiek iki 2024 m. birželio 14 d., tiek po 2024 m. birželio 15 d., ypač įvertinus tai, kad tokie variklio dangčio apgadinimai nebuvo užfiksuoti apžiūrint automobilį 2024 m. birželio 15 d. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad tokia nuteistojo gynėjo versija, atsižvelgus į tai, kas buvo aptarta šio procesinio sprendimo 32-34 pastraipose, nėra pagrįsta. Iš tikrųjų nuotraukose, kurios buvo darytos 2024 m. birželio 15 d. apžiūrint automobilį, neįmanoma įžiūrėti apgadinimų, kurie buvo užfiksuoti 2024 m. liepos 19 d. Vis tik šis faktas neleidžia daryti išvados, kad automobilio apgadinimų, kurie buvo fiksuoti 2024 m. liepos 19 d., ant jo nebuvo ir 2024 m. birželio 15 d. Čia pastebėtina, kad 2024 m. birželio 15 d. darytose automobilio nuotraukose nesimato ir automobilio priekinio stiklo įdaužos, tačiau nekyla jokių abejonių, jog ši įdauža buvo.

37. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad faktas, jog specialistas pagal duomenis, kuriais jis disponavo atlikdamas tyrimą, padarė išvadą, jog tik du iš aštuonių automobilio variklio dangčio apgadinimų galima susieti su medinės paletės uždėjimu ant šio dangčio, savaime neleidžia daryti išvados, jog kitų apgadinimų arba jų dalies atsiradimo apskritai negalima sieti su nuteistojo veiksmais, o nukentėjusioji ir liudytojas I. J. apkalba nuteistąjį, nes nepagrįstai tvirtina, jog apgadinimai atsirado 2024 m. birželio 14 d. Čia būtina pažymėti, kad specialisto išvadoje Nr. 11-2601 (24) yra nurodyta, jog specialistui pateiktoje medžiagoje nebuvo vaizdo įrašų, kuriuose būtų užfiksuota situacija prieš ir po tiriamo įvykio, specialistas nedisponavo objektyviais duomenimis apie tai, kiek laiko ir kokioje padėtyje paletė buvo ant automobilio, kaip ji buvo nuimta nuo automobilio, be to, vaizdo įraše „Ease Life1718396554826322“ nėra užfiksuota, ar ant paletės paviršiaus, kuris kontaktavo su automobilio variklio dangčiu, buvo kokie nors smulkesni ar stambesni objektai, ar ant medinės paletės paviršiaus buvo kokių nors į išorę išsikišusių kitų elementų. Taigi akivaizdu, kad specialistas savo išvadas suformulavo neįvertinęs dalies faktų, nes jų paprasčiausiai nežinojo, nors jie, be jokios abejonės, egzistavo, be to, jis dėl duomenų trūkumo preziumavo, jog ant paletės paviršiaus nebuvo jokių pašalinių objektų, nors paletė sąveikavo su aplinkoje buvusiais objektais dar iki jos uždėjimo ant automobilio.

38. Iš pirmosios instancijos teismui pateikto vaizdo įrašo „Ease Life1718395768906991“ (t. 3, b. l. 43-44) (šis vaizdo įrašas specialistui nebuvo pateiktas) matyti, kiek laiko paletė gulėjo ant automobilio variklio dangčio, kas ir kaip ją nuėmė nuo automobilio. Iš vaizdo įrašo „Ease Life1718395768906991“ matyti, kad medinė paletė ant automobilio variklio dangčio gulėjo šiek tiek daugiau nei penkias minutes ir visą šį laiką ji nebuvo judinama. Medinę paletę nuo automobilio nuėmė A. G. (vaizdo įrašo laikas apytiksliai 06:22-06:23). Čia būtina pastebėti, kad nuteistasis, nuimdamas paletę nuo automobilio variklio dangčio, labai nežymiai ją patraukė į save, staigiai pakelė ir numetė link krūmų, prie kurių ji stovėjo anksčiau. Taigi nekyla abejonių, kad dalis automobilio apgadinimų galėjo būti padaryti A. G. nuimant paletę nuo variklio dangčio.

39. Teisėjų kolegija įvertina ir tai, kad iš policijos pareigūno kūno kameros vaizdo įrašo „PSS-20240615-100313UTC+0300“ matyti, jog A. G., policijos pareigūnui paklausus, kodėl ant automobilio buvo uždėta paletė, atsakė, kad jis uždėjo paletę, nes „ji ten turėjo būti“ (vaizdo įrašo laikas apytiksliai 02:52-02:56). Vėliau nuteistojo vėl buvo klausiama, kodėl jis taip pasielgė, o jis atsakė, jog susinervavo, nurodė, kad automobilio toje vietoje neturi būti, „paletė padėta ant žemės“, „kodėl jie liečia paletę mūsų“ (vaizdo įrašo laikas apytiksliai 03:31-02:56). Tokie nuteistojo pasisakymai leidžia daryti išvadą, kad jam buvo žinoma, jog paletė gulėjo ant žemės, ji žymėjo vietą, kurioje negalima statyti automobilio, ir iš tos vietos buvo patraukta. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu A. G. nurodė, kad medinė paletė, kuria buvo žymima vieta, kurioje negalima statyti automobilio, buvo patraukta į šoną (t. 2, b. l. 8). Iš liudytojo I. J. parodymų, duotų pirmosios instancijos teisme, matyti, kad medinė paletė kieme mėtėsi ilgai (t. 3, b. l. 34). Taigi visiškai tikėtina, kad ant medinės paletės, kuri, kaip nurodoma apeliaciniame skunde, buvo sukalta iš minkšto medžio, prieš ją uždedant ant automobilio variklio dangčio, nors ir buvo atremta į krūmus, tačiau dar anksčiau buvo padėta toje vietoje, kurioje vėliau stovėjo automobilis ir kurioje yra gausybė didesnių bei mažesnių akmenukų, asfalto gabaliukų, smėlio (šį faktą akivaizdžiai patvirtina byloje esančios nuotraukos (t. 3, b. l. 17-19) bei vaizdo įrašai), buvo prilipę objektų, kurie, veikiant paletės svoriui ir jai judant, galėjo lemti automobilio apgadinimų susiformavimą. Čia būtina pažymėti ir tai, kad A. G. paletę ant automobilio variklio dangčio uždėjo jos visiškai neapžiūrėjęs, ta jos dalimi, kuri rėmėsi į krūmus, už kurių, keliant paletę, ji dar buvo ir užsikabinusi.

40. Atsižvelgusi į tai, kas buvo aptarta šio procesinio sprendimo 38 ir 39 pastraipose, teisėjų kolegija daro išvadą, kad faktas, jog tik du automobilio variklio dangčio apgadinimus galima susieti su paletės uždėjimu ant automobilio, neleidžia tvirtinti, kad dėl nuteistojo veiksmų buvo padaryti tik šie du apgadinimai. Tuo pačiu teigtina, kad automobilio apgadinimai, kurie galėjo atsirasti nuimant medinę paletę nuo automobilio variklio dangčio, šiuo atveju nėra reikšmingi sprendžiant A. G. baudžiamosios atsakomybės klausimus, nes jis nebuvo kaltinamas tuo, jog kokius nors automobilio apgadinimus padarė nuimdamas paletę.

41. Nusikalstama veika numatyta BK 187 straipsnyje gali būti padaroma tik kaltininkui veikiant tyčia, t. y. tiesiogine ar netiesiogine. Tai reiškia, kad kaltininkas suvokia, jog neteisėtai naikina arba gadina svetimą turtą, numato, kad dėl to turtas visiškai arba iš dalies neteks savo vertės ir vartojamųjų savybių, ir šių padarinių nori (tiesioginė tyčia) arba kad ir šių padarinių nenori, bet sąmoningai leidžia jiems kilti (netiesioginė tyčia). Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad A. G. šiuo atveju veikė tiesiogine tyčia. Tai iš esmės reiškia, kad nuteistasis suvokė, jog neteisėtai gadina svetimą turtą, numatė, kad dėl jo neteisėtų veiksmų šis turtas neteks savo vertės ir vartojamųjų savybių, ir norėjo tokių padarinių. Vis tik išvados, kad nuteistasis veikė tiesiogine tyčia, pirmosios instancijos teismas visiškai nemotyvavo ir niekaip nepagrindė. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje užfiksuotus duomenis, konstatuoja, kad teigti, jog A. G. veikė tyčia (tiesiogine ar netiesiogine), nėra pagrindo.

42. Pats A. G. pirmosios instancijos teisme aiškino, kad automobilis trukdė pradėti suplanuotus namo balkonų remonto darbus, todėl jis du kartus koja sudavė į automobilio ratus tam, jog įsijungtų signalizacija, ateitų automobilio savininkas ir patrauktų automobilį. Automobilio signalizacija buvo įsijungusi, tačiau automobilio savininkas nepasirodė, todėl jis, ketindamas apsaugoti automobilį nuo galimų apgadinimų, kurie galėjo atsirasti nuo remontuojamų balkonų krentant nuolaužoms, nutarė ant automobilio variklio dangčio uždėti medinę paletę. Pamatęs, kad paletė automobilio dangčio neapsaugos, jis šią paletę nuėmė (t. 2, b. l. 156). Iš esmės tokios pačios versijos A. G. laikėsi ir ikiteisminio tyrimo metu (t. 2, .b. l. 8). Taigi nuteistojo paaiškinimai leidžia daryti išvadą, kad jis nenorėjo apgadinti svetimo automobilio, o siekė jį apsaugoti. Vis tik apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nuteistojo paaiškinimams, kiek jie yra susisiję su paletės uždėjimo ant automobilio motyvais bei tikslais, trūksta logikos, be to, jie neatitinka nuteistojo paaiškinimų, kurie buvo išsakyti į įvykio vietą 2024 m. birželio 15 d. atvykusiam policijos pareigūnui.

43. Visų pirma pastebėtina, kad yra visiškai akivaizdu, jog medinės paletės plotas buvo ženkliai mažesnis nei automobilio variklio dangčio plotas, todėl ši paletė negalėjo efektyviai apsaugoti šio dangčio nuo galinčių nukristi remontuojamų balkonų nuolaužų. Be to, medinė paletė buvo uždėta automobilio vairuotojo pusėje, nors arčiau balkonų, kurie turėjo būti remontuojami, buvo automobilio keleivio pusė. Taigi tuo atveju, jeigu A. G. būtų iš tikrųjų ketinęs palete apsaugoti automobilio variklio dangtį, jis paletę būtų dėjęs iš automobilio keleivio pusės. Taip pat pažymėtina ir tai, kad nuteistasis tuo konkrečiu metu dėti paletę ant automobilio neturėjo jokio objektyvaus poreikio, nes jokie darbai, susiję su balkonų remontu, nebuvo prasidėję, pastoliai dar nebuvo nei kraunami, nei statomi ar pan., tuo metu arčiau balkonų buvo kitas automobilis. Kaip jau buvo minėta, iš policijos pareigūno kūno kameros vaizdo įrašo „PSS-20240615-100313UTC+0300“ matyti, jog A. G. nurodė, kad paletę ant automobilio uždėjo, nes „ji ten turėjo būti“ (vaizdo įrašo laikas apytiksliai 02:52-02:56), susinervavo, nes automobilio toje vietoje neturėjo būti, „paletė padėta ant žemės“, nuteistasis kėlė retorinius klausimus, „kodėl jie liečia paletę mūsų“, „kodėl jie paletę palietė mūsų“, taip pat teigė, kad „ji (iš pokalbio turinio suprantama, kad kalbama apie paletę) gulėjo toje vietoje, kur jos kapotas“ (vaizdo įrašo laikas apytiksliai 03:31-02:56). Iš aptartų A. G. pasisakymų yra akivaizdu, kad jis medinę paletę ant automobilio variklio dangčio uždėjo norėdamas parodyti savo nepasitenkinimą dėl jo vertinimu ne vietoje pastatyto automobilio, kuris trukdė jo ir kaimynų planų įgyvendinimui, o ne siekdamas apsaugoti automobilį nuo balkonų remonto metu galinčios atsirasti žalos. Vis tik net ir tikrieji A. G. motyvai, dėl kurių jis uždėjo paletę ant automobilio variklio dangčio, patys savaime neleidžia tvirtinti, jog jis svetimą turtą apgadino tyčia. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu A. G. kaltės formą tiksliausiai atskleidžia ne jo ar kitų asmenų paaiškinimai, o vaizdo įraše „Ease Life1718395768906991“ užfiksuotų faktų visuma.

44. Teisėjų kolegija pažymi, kad, siekiant konstatuoti, jog asmuo veikė tyčia (tiesiogine ar netiesiogine), visų pirma būtina nustatyti, kad jis suvokė pavojingą savo veikos pobūdį. Nagrinėjamu atveju iš vaizdo įrašo „Ease Life1718395768906991“ matyti, kad A. G. įvykio vietoje, vaikščiodamas prie automobilio „Audi Q5“, žvalgosi aplinkui, tarsi kažko ieškodamas ar laukdamas, pasižiūri tiek į automobilį, kurio signalizacija tuo metu yra įsijungusi, tiek į šalia esančio pastato balkoną (vaizdo įrašo laikas nuo 00:01 iki apytiksliai 00:29). Kai automobilio signalizacija nustoja veikti (vaizdo įrašo laikas apytiksliai 00:28), A. G. koja pastumia automobilio galinį ratą iš keleivio pusės, tuomet apeina automobilį ir koja suduoda tris smūgius į automobilio priekinį vairuotojo pusės ratą, tuomet vėl įsijungia automobilio signalizacija (vaido įrašo laikas apytiksliai 00:29-00:50). A. G. stovi prie automobilio, žvilgteli į balkoną, žiūri į automobilį, paima medinę paletę bei ją uždeda ant automobilio variklio dangčio (vaizdo įrašo laikas apytiksliai 00:50-01:19). Pastebėtina, kad A. G. veiksmai, uždedant medinę paletę ant automobilio variklio dangčio, pagal jų pobūdį (paletė nėra paleidžiama iš rankų iki tol, kol neatsiduria ant variklio dangčio, padėjęs paletę, nuteistasis atsitraukia ir jos niekaip nejudina) neleidžia daryti išvados, jog, darant šiuos veiksmus, buvo siekiama apgadinti automobilį. Būtina atkreipti dėmesį ir į tai, kad A. G. tuo metu, kai paima paletę ir ją deda ant automobilio variklio dangčio, stovi ant bortelio, kuris skiria automobilio stovėjimui skirtą teritoriją ir vietą, kurioje auga krūmai. Nuteistajam dedant paletę ant automobilio, jo dešinė koja nuslysta nuo bortelio ir jis šiek tiek praranda pusiausvyrą (vaizdo įrašo laikas apytiksliai 01:10), dėl ko paletės uždėjimo greitis šiek tiek padidėja, t. y. nevalingas pusiausvyros praradimas turėjo įtakos paletės uždėjimo intensyvumui. Be to, paletę ant automobilio priekio A. G. uždėjo matant kitiems asmenims, kas iš dalies leidžia teigti, kad jis savo veiksmų nevertino kaip neteisėtų bei pavojingų. Teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad nuteistasis, suduodamas koja smūgius į automobilio ratus, siekė, jog suveiktų automobilio signalizacija, į kurios skleidžiamą garsą sureaguotų automobilio savininkas ar valdytojas ir, atėjęs į įvykio vietą, patrauktų automobilį. Be jokių abejonių, A. G. turėjo suvokti ir suvokė, kad automobilio savininkas ar valdytojas, reaguodamas į suveikusią signalizaciją, gali bet kuriuo metu ateiti į įvykio vietą, tačiau jis vis tiek uždėjo paletę ant automobilio variklio dangčio ir jos nenuėmė daugiau nei penkias minutes, jis pats iš įvykio vietos per tą laiką niekur nebuvo pasišalinęs. Taigi susidariusios situacijos aplinkybės leidžia teigti, kad A. G. nesibaimino automobilio savininko ar valdytojo reakcijos į jo veiksmus, iš tikrųjų savo veiksmų nevertino kaip pavojingų, galinčių nulemti žalos atsiradimą. Aptartos aplinkybės leidžia teigti, kad šiuo atveju nuteistasis veikė nerūpestingai, t. y. jis nenumatė, jog dėl jo veiksmų gali būti apgadintas automobilis, atsirasti BK 187 straipsnyje numatyti padariniai, nors pagal veikos aplinkybes (ant automobilio buvo dedama statybinė medinė paletė, kuri svėrė apie 13,9 kg (t. 2, b. l. 100), ji prieš tai nebuvo apžiūrėta ir kurį laiką buvo laikoma lauke (šias aplinkybes jis galėjo numatyti bei įvertinti)) ir savo asmenines savybes (yra garbaus amžiaus, turintis gyvenimiškos patirties asmuo, nuteistasis yra įgijęs projektų vadovo specialybę, kaip pats nurodė pirmosios instancijos teisme, yra daug dirbęs statybose, su medžiu (t. 2, b. l. 156)) galėjo ir turėjo (privalėjo, atsižvelgęs į susidariusios situacijos aplinkybes, suvokti daromų veiksmų rizikingumą ir tuo pačiu jų pavojingumą, privalėjo būti atidus) tai numatyti.

45. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nustačius, jog A. G. veikė neatsargiai, baudžiamoji atsakomybė pagal BK 187 straipsnį jam negali kilti. Pažymėtina, kad už svetimo turto sugadinimą dėl neatsargumo baudžiamoji atsakomybė, numatyta BK 188 straipsnyje, kyla tik tuo atveju, kai nukentėjusiajam padaroma didelė turtinė žala, kuri pagal BK 190 straipsnio 2 dalį yra ne mažesnė nei 400 MGL (20000 Eur). Šiuo atveju yra akivaizdu, kad didelė žala nebuvo padaryta. Taigi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 7 d. nuosprendis naikintinas ir A. G. priimtinas naujas – išteisinamasis nuosprendis, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

46. A. G. priimant išteisinamąjį nuosprendį BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punkte numatytu pagrindu, apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl apeliacinio skunde dėstomų argumentų, susijusių su BK 37 straipsnio nuostatų taikymu, dalies automobilio apgadinimų susiformavimo aplinkybių, padarytos žalos dydžio nustatymu. Apeliacinės instancijos teismas čia tik pažymi, kad faktas, jog pirmosios instancijos teismas nutarė netenkinti gynėjo prašymo daryti baudžiamosios bylos nagrinėjime pertrauką ir leisti jam pasiruošti baigiamajai kalbai, įvertinus tai, jog gynėjas A. G. interesus atstovavo nuo 2024 m. gruodžio 3 d., teisiamajame posėdyje, kuriame buvo baigtas įrodymų tyrimas (posėdis vyko 2025 m. kovo 26 d.), tirtų duomenų apimtis nebuvo didelė, neleidžia daryti išvados, jog kaip nors buvo apribota A. G. teisė į gynybą, tuo labiau, kad gynėjas pasakė pakankamai didelės apimties baigiamąją kalbą, joje nurodydamas net konkrečius teismų praktikos pavyzdžius ir t. t.

47. BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punkte yra nustatyta, kad tuo atveju, jeigu asmuo yra išteisinamas, nes nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos, civilinis ieškinys paliekamas nenagrinėtas. Tokiu atveju civilinis ieškovas turi teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka. Atsižvelgęs į tai, kad nagrinėjamu atveju Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 7 d. nuosprendis yra naikinamas ir A. G. yra priimamas išteisinamasis nuosprendis, nes jis nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, nukentėjusiosios P. G. K. baudžiamojoje byloje pareikštas civilinis ieškinys paliekamas nenagrinėtas. Esant tokioms aplinkybėms, nukentėjusiosios apeliacinis skundas yra atmetamas, dėl jame išdėstytų argumentų, susijusių su žalos atlyginimu, detaliau nepasisakant.

48. BPK 106 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Šiuo atveju skundžiamas nuosprendis yra naikinamas ir A. G. yra priimamas išteisinamasis nuosprendis, nukentėjusiosios apeliacinis skundas yra atmetamas, todėl prašymai priteisti iš A. G. nukentėjusiosios patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip jos atstovas, paslaugoms apmokėti negali būti tenkinami.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

nukentėjusiosios P. G. K. apeliacinį skundą atmesti, o nuteistojo A. G. gynėjo advokato apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 7 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį.

A. G. išteisinti pagal BK 187 straipsnio 3 dalį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės P. G. K. baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą.

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės P. G. K. prašymų iš A. G. priteisti jos patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiosios atstovas, paslaugoms apmokėti netenkinti.

Šis nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.