Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Lilija Tarčevskaja, sekretoriaujant Laimai Avižieytei ir Sandrai Biziulevičienei dalyvaujant prokurorui Sigitui Janauskui, advokatei Egidijai Belevičienei, nukentėjusiosios atsovui – advokatui Vaidotui Sviderskiui, civilinio atsakovo - AAS „BTA Baltic Insurance Company“ atstovui Jevgenijui Krochmaliui, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje T. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), LR pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, vidurinio išsilavinimo, užsiima individualia veikla pagal verslo liudijimą, išsituokęs, neteistas, kaltinamas nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau Baudžiamasis kodeksas) 281 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

T. L. vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, nulėmęs nesunkų sveikatos sutrikdymą kitam žmogui:

jis 2018-01-04 apie 16.10 val., Vilniuje vairavo automobilį Opel Vectra C-Signum, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir pradėdamas važiuoti bei iš automobilių stovėjimo aikštelės, esančios ties M.Daukšos gatvės pastatu Nr. 2 įvažiuodamas į M.Daukšos gatvę, buvo neatidus ir neatsargus, neįsitikino, kad tai daryti saugu, nesustojo ir nepraleido iš dešinės pusės į kairę ėjusios pėsčiosios A. V., ją partrenkė ir sužalojo, dėl ko A. V. patyrė nesunkų sveikatos sutrikdymą - kairiojo blauzdikaulio išorinio krumplio įspaustinį lūžį.

Eismo įvykį ir jo pasekmes nulėmė T. L. padaryti Kelių eismo taisyklių 9, 27 ir 101 punktų reikalavimų pažeidimai, o būtent:

9 punkte įtvirtinto reikalavimo pažeidimas toje apimtyje, kurioje numatyta eismo dalyvių prievolė laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų (...) saugumui;

27 punkte numatytos prievolės vairuotojui įvažiuojant į kelią iš esančių šalia jo teritorijų, (...) sustoti ir praleisti pėsčiąjį, kurio judėjimo kryptį jis kerta (...),pažeidimas;

101 punkte įtvirtinto reikalavimo pažeidimas toje apimtyje, kurioje numatyta vairuotojo prievolė prieš pradedant važiuoti, prieš persirikiuojant ir kitaip keičiant važiavimo kryptį įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams.

Apklaustas kaltinamuoju T. L. kaltu pripažino ir parodė, kad 2018-01-04 apie 16.05 val. automobiliu Opel Vectra Signum, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo iš M.Daukšos g. 2 namo kiemo, ketino sukti į dešinę link Bazilijonų gatvės. Privažiavęs prie išvažiavimo iš kiemo, sustojo praleisti M.Daukšos gatve važiavusius automobilius. Prieš jo automobilį jokių kliūčių nebuvo. Pasukęs galvą į kairę pusę, laukė kol pravažiuos automobiliai. Automobiliams pravažiavus jis pradėjo važiuoti ir nepastebėjo aikštele iš dešinės pusės iš už stovinčių automobilių ėjusios pėsčiosios ir ją partrenkė. Pėsčioji moteris nukrito važiuojamojoje dalyje prieš jo automobilį. Moteris bandė keltis, buvo sąmoninga, pasakė savo vardą ir pavardę. Jis iškart automobilį sustabdė ir moterį pasodino į savo automobilį. Kažkas iškvietė GMP.

Esant baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnyje numatytiems pagrindams ir sąlygoms, baudžiamoji byla nagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo T. L. kaltė įrodyta jo paties kaltės prisipažinimu ir parodymais bei rašytiniais bylos duomenimis. Jie tarpusavyje neprieštaringi, vieni kitus papildo, yra gauti Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka, tad, teismo pripažįstami įrodymais.

Nukentėjusioji A. V. teisminiame bylos nagrinėjimo procese nedalyvavo dėl senyvo amžiaus bei pablogėjusios sveikatos. Ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaip liudytoja ji parodė, kad 2018-01-04 apie 16.10 val. ėjo namo per automobilių stovėjimo aikštelę, esančią Vilniuje, prie M.Daukšos g. 2 pastato. Matė stovintį juodos spalvos automobilį ir nutarė jį apeiti iš priekio. Jau beveik baigiant apeiti automobilį, šis netikėtai pajudėjo ir ją nubloškė ant kelio. Eismo įvykio metu ji buvo sužalota, po įvykio buvo nuvežta į RVU ligoninę (b.l. 34);

VTMT teismo medicinos specialistas J.M.Paliulis, apžiūrėjęs A. V., gim. (duomenys neskelbtini) m., RVUL asmens ambulatorinio gydymo statistinę kortelę Nr.2018/001501/00 ir rentgeno nuotraukas, padarė išvadą, kad A. V. nustatytas sužalojimas – kairiojo blauzdikaulio išorinio krumplio įspaustinis lūžis galėjo būti padarytas aptariamo eismo įvykio metu ir vertinamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu (b.l. 30);

iš BIRT ataskaitų žiūryklės matyti, kad 2018-01-04 16,07 val. policijai buvo pranešta apie eismo įvykį Daukšos g. 2, Vilniuje, per kurį nukentėjo žmogus (b.l. 4-5);

eismo įvykio vieta (Daukšos g. 2, Vilniujs), laikas (2018-01-04 apie 16,10 val.), jame dalyvavusi transporto priemonė (automobilis Opel Vectra C-Signum, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), duomenys apie jos vairuotoją (T. L.) bei nukentėjusiąją (A. V.) užfiksuoti į įvykio vietą atvykusio policijos vyr.patrulio O. Juralovič tarnybiniame pranešime (b.l. 6), taip pat policijos tyrėjo V.Pliavgo tarnybiniame pranešime (b.l. 7-8);

eismo įvykio situacija užfiksuota eismo įvykio vietos plane ir papildomuose duomenyse apie eismo įvykį (b.l. 9,10);

eismo įvykis matomas vaizdo įraše, jis aprašytas vaizdo įrašo apžiūros protokole (b.l. 16);

Eismo įvykio metu kaltinamasis T. L. ir A. V. buvo blaivūs (b.l. 6, 14).

Aptartų įrodymų visuma yra pakankama išvadai, kad kaltinamojo T. L. padaryti Kelių eismo taisyklių 9, 27 ir 101 punktų pažeidimai jam vairuojant autotransporto priemonę – jis, būdamas eismo dalyvis, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, pradėdamas važiuoti neįsitikino, kad tai daryti saugu, įvažiuodamas į kelią iš šalia jo esančios teritorijos, nesustojo praleisti pėsčiosios, kurios judėjimo kryptį jis kirto, - buvo eismo įvykio, sąlygojusio A. V. nesunkų sveikatos sutrikdymą, priežastis.

T. L. veika atitinka nusikalstamos veikos, numatytos Baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje sudėties požymius. Veikos kvalifikacija teisinga.

Nukentėjusioji A. V. per atstovą - advokatą Vaidotą Sviderskį pareiškė kaltinamajam T. L. civilinį ieškinį dėl 1817,89 eurų turtinės ir 1500 eurų neturtinės žalos atlyginimo. Ieškinyje nurodoma, kad turtinę žalą sudaro nukentėjusiosios turėtos, tačiau draudiko AAS „BTA Baltic Insurance Company“ neatlygintos išlaidos medikamentams, atitinkamai 77,83 eurų ir 1,46 eurų, taip pat medicinos paslaugoms – 20 eurų ir nukentėjusiosios reabilitacijos stacionare, tai yra sveikatingumo centre „Gemma“ išlaidos – 1798 euro ( mokėta tris kartus: 690 eurų, 713 eurų ir 395 eurų).

Draudimo kompanija AAS „BTA Baltic Insurance Company“ byloje patraukta civiliniu atsakovu.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu buvo pateikta trišalė taikos sutartis tarp nukentėjusiosios, kaltinamojo ir civilinio atsakovo - AAS „BTA Baltic Insurance Company“, kuria sutarties šalys susitarė dėl nukentėjusiajai A. V. padarytos neturtinės žalos bei jos turėtų išlaidų advokato darbui apmokėti atlyginimo, taip pat šių proceso dalyvių prašymas atleisti kaltinamąjį T. L. nuo baudžiamosios atsakomybės jam susitaikius su nukentėjusiąja.

Baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, ir; yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

T. L. padaryta nusikalstama veika priskiriama prie neatsargių nusikaltimų. Kaltinamasis kaltu pilnai prisipažino, jis apmokėjo nukentėjusiosios turėtas išlaidas advokato darbui apmokėti, susitarė su nukentėjusiąją dėl neturtinės žalos atlyginimo ir trišale taikos sutartimi išsprendė nukentėjusiosios ieškininių reikalavimų klausimą, ko pasėkoje nukentėjusioji atsisakė ieškinių reikalavimų. Kaltinamasis T. L. neteistas, tačiau šioje byloje tiriamą nusikalstamą veiką jis padarė Vilniaus apylinkės teismo 2017-11-09 nutartimi patvirtinto vienerių metų laidavimo laikotarpiu atleidus jį nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos, numatytos Baudžiamojo kodekso 286 straipsnyje padarymą. Vis dėlto, vertindamas, kad T. L. laidavimo laikotarpiu padarė nusikalstamą veiką, priskiriamą prie neatsargių nusikaltimų, į tai, kad byloje nėra kaltinamąjį kompromituojančių ar neigiamai charakterizuojančių duomenų, į tai, kad Baudžiamojo kodekso 38 straipsnio nuostatos nedraudžia šiuo atveju taikyti kaltinamajam atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto, teismas turi pagrindą teigti bei lūkestį, kad kaltinamasis ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Apibendrinant, teismas konstatuoja, kad yra nustatytos visos Baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalyje numatytos kaltinamojo T. L. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygos kaltinamajam ir nukentėjusiajai susitaikius. T. L. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės.

Baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais (...) gali būti skiriamos (...) baudžiamojo poveikio priemonės. Baudžiamojo kodekso 68 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tame tarpe ir, teise vairuoti kelių transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką.

Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis T. L. ne kartą buvo baustas ir turi galiojančių administracinių nuobaudų už įvairius ANK pažeidimus, tarp kurių ir už pažeidimus, susijusius su kelių transporto priemonės vairavimu, t.y. jis du kartus buvo baustas už nustatyto greičio viršijimą (b.l. 24-26). Atsižvelgdamas į tai, teismas taiko kaltinamajam Baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones vieneriems metams.

Laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas, proceso išlaidų nėra, civilinis ieškinys nepareikštas.

Rezoliucinė dalis

Teismas nusprendžia:

atleisti T. L. nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos, numatytos Baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje padarymo, jam susitaikius su nukentėjusiąja A. V. ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Taikyti T. L. baudžiamojo poveikio priemonę - uždraudimą naudotis specialia teise, tai yra teise vairuoti kelių transporto priemones vieneriems metams (Baudžiamojo kodekso 68 str.).

Patvirtinti nukentėjusiosios A. V., atstovaujamos įgaliotojo atstovo advokato Vaidoto Sviderskio ir kaltinamojo T. L. bei civilinio atsakovo - draudimo bendrovės “BTA Baltic Insurance Company“, atstovaujamos Jevgenijaus Krochmalio, susitarimą dėl žalos atlyginimo tokiomis sąlygomis:

1. Nukentėjusiajai A. V. šio susitarimo pasirašymą dieną kaltinamasis T. L. sumoka 320 (tris šimtus dvidešimt) eurų jos turėtoms atstovavimo išlaidoms padengti, taip pat įsipareigoja per tris mėnesius nuo susitarimo pasirašymo dienos sumokėti nukentėjusiajai 300 (tris šimtus) eurų neturtinei žalai atlyginti, šią sumą lygiomis dalimis, t.y. po 100 eurų kas mėnesį, pervesdamas į nukentėjusiosios A. V. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB banke.

2. Civilinis atsakovas - draudimo bendrovė “BTA Baltic Insurance Company“ nukentėjusiajai A. V. šio susitarimo pasirašymą dieną sumoka 600 (šešis šimtus) eurų neturtinei žalai, pervesdamas į nukentėjusiosios A. V. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB banke.

3. Nukentėjusioji A. V. pareiškia, jog šio susitarimo 1 p., 2 p. nurodytos kompensacijos sumokėjimas bus laikomas visišku ir pilnu jos patirtos turtinės bei neturtinės žalos atlyginimu, įskaitant ir kompensaciją dėl sveikatos sutrikdymų, kurie gali pasireikšti ateityje, bei atstovavimo išlaidų atlyginimu ir todėl ji atsisako pareikšto civilinio ieškinio ir įsipareigoja ateityje nereikšti T. L. bei draudimo kompanijai BTA Baltic Insurance Company“ jokių reikalavimų dėl 2018-01-04 įvykio, dėl su šiuo klausimu susijusių atstovavimo išlaidų, taip pat neinicijuoti jokių kitų teisinių procedūrų.

4. A. V. patvirtina, jog civilinio ieškinio atsisakymo pasekmės jai yra žinomos.

5. A. V. pareiškia, jog ji su T. L. pilnai susitaikė ir neprieštarauja, kad baudžiamoji byla prieš T. L. būtų nutraukta Lietuvos Respublikos BK 38 straipsnio pagrindu atleidžiant jį nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko.

6. Šalys pareiškia, kad šis susitarimas sudarytas nenaudojant apgaulės, spaudimo, vadovaujantis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais.

7. Šis susitarimas įsigalioja nuo jo pasirašymo dienos.

8. Susitarimas sudarytas 5 (penkiais) egzemplioriais, turinčiais vienodą teisinę galią, iš kurių po vieną lieka kiekvienai Šaliai, o penktasis yra pateikiamas Vilniaus m. apylinkės teismo teisėjai L.Tarčevskajai, nagrinėjančiai baudžiamąją bylą dėl T. L. sukelto eismo įvykio, kurioje jis kaltinamas pagal LR BK 281 str. 1 d.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per nuosprendį priėmusį teismą, paduodant apeliacinį skundą.