- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-06-28
- Bylos Nr.
- 1A-336-120-2007
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Regina Majauskienė (pirm.), Arūnas Paštuolis, Romualdas Lincevičius
- Nukentėjusysis
- L. L.
- Advokatai
- Rasa Kalkauskienė, Vladas Incas
Teisėjas A. Šimkaitis Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.2.1.;2.4.5.
2.4.6.3.1.;
N U T A R T I S
Kaunas 2007 m. birželio 28 d.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Reginos Majauskienės, teisėjų: Romualdo Lincevičiaus, Arūno Paštuolio, sekretoriaujant Laimai Grėbliūnienei, dalyvaujant prokurorei Danai Rutkauskaitei, gynėjui advokatui Vladui Incui, nukentėjusios atstovei, advokatei Rasai Kalkauskienei, teismo posėdyje išnagrinėjo nukentėjusiosios L. L. apeliacinį skundą dėl 2007 m. kovo 23 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo R. L. pripažintas kaltu padarius 2006 m. liepos 11 d. nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 140 str.l d. bei nuteistas trejiems mėnesiams viešųjų darbų ir įpareigotas per 3 mėnesius visuomenės labui per mėnesį neatlygintinai išdirbti po 10 val., o dėl kaltinimų 2005 m. lapkričio 22 d. ir 2006 m. kovo 31 d. padarytų nusikalstamų veikų, numatytą LR BK 140 str. l d., išteisintas nenustačius, kad jis dalyvavo padarant šias nusikalstamas veikas ir R. L. skundą dėl 2007 m. gegužės 5 d. Kauno m. apylinkės teismo nutarties, kuria buvo atmestas prašymas atstatyti jam terminą apeliaciniam skundui paduoti.
Kolegija, išnagrinėjusi skundą, išklausiusi pranešėjos pranešimo, proceso dalyvių nuomonių,
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. L. nuteistas už tai kad jis 2006m. liepos 11 d. apie 17 val. Kaune, Kovo 11-os g. 58-61, sudavė ranka L. L. kelis smūgius į veidą, bei kelis smūgius į kitas kūno vietas ir tuo L. L. nežymiai sutrikdė sveikatą. Dėl jam inkriminuotų L. L. sumušimų 2006 m. lapkričio 22 d. ir 2006 m. kovo 31 d. R. L. išteisintas, nenustačius, kad jis dalyvavo padarant šias nusikalstamas veikas.
Šalies argumentai
Nukentėjusioji L. L. apeliaciniu skundu prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. kovo 23 d. nuosprendį dalyje dėl R. L. išteisinimo už jai 2005 m. lapkričio 22 d. ir 2006 m. kovo 31 d. padarytus kūno sužalojimus, panaikinti. R. L. pripažinti kaltu pagal BK 140 str. 1 d. ir už 2005 m. lapkričio 22 d. sveikatos sutrikdymą, nubausti 8 mėn. l. atėmimo ir už 2006 m. kovo 31 d. sveikatos sutrikdymą – 8 mėn. l. atėmimo. Bausmes subendrinus, paskirti 1 m. 1 mėn. l. atėmino ir BK 75 str. pagrindu nuo bausmės vykdymą atidėti 2 metams. Nurodo, kad teismo nuosprendis neteisėtas, nes, nagrinėjant baudžiamąją bylą buvo padaryti esminiai BPK pažeidimai. Teismas, dviejuose minėtuose epizoduose pripažindamas R. L. nekaltu, be pagrindo rėmėsi Teismo medicinos specialistės L. K. teisme duota išvada, kuri prieštarauja jos pačios anksčiau duotai išvadai, teismo medicinos specialistės S. B. išvadai ir visai bylos medžiagai. L. K. savo specialisto išvadoje Nr. G-1458/06[02] konstatavo paodinės kraujosruvos kairės akies vokuose ir lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimo jai buvimą, bei tai, kad išvardinti sužalojimai padaryti buvo kietu buku daiktu josios nurodytu laiku, t.y. 2006 m. kovo 31 d.. Tačiau, duodama parodymus teisme, L. K. paaiškino, kad sužalojimai galėjo atsirasti ir praradus pusiausvyrą ar atsitrenkus į aplinkinius daiktus. Tuo remdamasis teismas dėl 2006 m. kovo 31 d. ir 2005 m. lapkričio 25 d. jai padarytų nesunkių sveikatos sutrikdymų R. L. išteisino. Apeliantės teigimu, teisme surinkta pakankamai įrodymų, kad tarp jos ir R. L. buvo konfliktai. R. L. pripažino, kad jie buvo dėl buto. Tarp jų konfliktai vyko ir dėl R. L. agresyvumo, ką patvirtina ir 2006m. liepos 11 d. įvykis.
N. R. L. atsikirtimu į apeliacinį skundą prašo skundą atmesti. Nurodo, kad dėl jam inkriminuotų 2005 m. lapkričio 22 d. ir 2006 m. kovo 31 d. nusikalstamų veikų teismas padarė teisingas išvadas. Teismo medicinos specialistė L. K. teisme patvirtino tai, kad, dėl padidinto kraujospūdžio praradusi pusiausvyrą, nukentėjusioji, galėjusi atsitrenkti į aplinkinius daiktus. Jokių jo kaltę tvirtinančių įrodymų byloje nėra.
Šalies argumentai
Be to, nuteistasis R. L. skundu prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. gegužės 5 d. nutartį, kuria teismas atmetė jo prašymą dėl praleisto apskundimo termino atstatymo. Nurodo, jog nepagrįstai atmesdamas 2007 m. gegužės 3 d. pateiktą apeliacinį skundą ir prašymą (b.l. 94, 95), teismas pažeidė BK 310 str. ( reikėtų manyti, kad padarytas apsirikimas, nes vietoje BK, turėtų būti nurodytas BPK) nuostatas. Jis nuosprendžio nuorašo negavo, ir šis jam įteiktas nebuvo. Sužinojęs, kad nuosprendžio nuorašas jam išsiųstas, jis jo taip ir nesulaukė, tad ir vėl kreipėsi į teismo raštinę. Mano, kad terminą jis praleido dėl svarbios priežasties, nes, neturėdamas nuosprendžio nuorašo, jis negalėjo laiku paruošti bei paduoti apeliacinio skundo.
Nukentėjusiosios L. L. skundas nepagrįstas ir atmestinas, nuteistojo R. L. skundas tenkintinas iš dalies, 2007 m. gegužės 5 d. teisėjo nutartis, priimta pažeidžiant BPK 314 str. reikalavimus naikintina ir nuteistojo R. L. prašymas dėl preleisto termino apeliaciniam skundui paduoti atnaujinimo, grąžinamas teismui nagrinėti iš naujo, o nuosprendis keistinas dėl BPK reikalavimų pažeidimo, t.y. dėl netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų – neišdėstymo išteisinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje kaltinimų, dėl kurių byla buvo perduota nagrinėti teisme, esmės.
Nukentėjusi L. L., prašydama R. L. patraukti baudžiamojon atsakomybėn, pareiškime teismui (b.l. 3) aiškino, kad, 2006 m. kovo 31 d., prieškambaryje ant josios daiktų dėžės nuteistajam R. L. pasidėjus savo rankinę su alaus buteliais, ji, bijodama, kad dėžė nesulūžtų, rankinę nuėmė ir pastatė ant žemės. R. L. rankinę pakėlė ir vėl norėjo ją ten pat uždėti, bet ji jam to daryti neleido. Staiga pajuto smūgį į akį ir neteko sąmonės. Savo lovoje ir gulinti ji atsipeikėjo tik kitą dieną, t.y. balandžio 1 d. apie 14 val.. Jai svaigo galva ir ją pykino, tad, balandžio 3 d. ji buvo išvežta į ligoninę, kurioje gydėsi iki balandžio 12 d.. Ji taip nurodė, kad ir 2005 m. lapkričio 22 d. buvo sumušta nuteistojo R. L.. Jos teigimu, tą dieną R. L., už tai, kad ji, pamačiusi, jog vonioje ant „gyvatuko“ džiovinami rūbai, padarė pastabą jo žmonai, sudavė jai smūgį į galvą ir du kartus kojos keliu į pilvą.
Pagal BK 140 str. 1 d. atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Ši nusikalstama veika gali būti padaroma tik tyčia. Vadinasi, tam, kad R. L. pripažinti kaltu, būtina ne tik nustatyti, bet ir patvirtinti jo konkrečių tyčinių veiksmų buvimą. Nukentėjusios L. L. parodymai, kad 2005 m. lapkričio 22 d. R. L., jai sudavė smūgį į galvą ir du kartus kojos keliu į pilvą, o 2006 m. kovo 31 d. ji pajuto smūgį ir neteko sąmonės, kiti faktiniai duomenys, nepatvirtina. Duomenys byloje rodo, kad 2005 m. lapkričio 22 d., nukentėjusiai skundžiantis sumušimu, greitosios med. pagalbos automobilis nuvežė į KMUK, kur pastaroji aiškino buvusi sumušta į galvą ir į pilvą. Apžiūros įrašas rodo, kad, apart nukentėjusios teigimo, jokie sumušimą grindžiantys požymiai nustatyti nebuvo. Nepaisant to, tik iš jos aiškinimų konstatavus galvos sumušimą (kontuziją) nukentėjusi buvo išleista į namus. Sužalojimus tvirtinantys požymiai nebuvo rasti ir 2005 m. lapkričio 24 d., apžiūrint nukentėjusią teismo med. ekspertui. Šiuo atveju atveju galvos sumušimo konstatavimą lėmė prieš tai padarytas KMUK įrašas. Nekonstatavo sužalojimų ir 2005 m. lapkričio 25 d. nukentėjusią apžiūrėjęs šeimos gydytojas. Panaši padėtis ir dėl 2006 m. kovo 31 d. sužalojimo. Pirmą kartą, skundžiantis po 2006 m. kovo 31 d. sumušimo atsiradusiu galvos svaigimu, pykinimu, nukentėjusi, GMP automobiliu į ligoninę pristatyta buvo 2006 m. balandžio 1 d., bet po apžiūros, nenustačius jokių sužalojimų, tą pat dieną buvo išleista į namus. Antrą kartą, skundžiantis dėl po tos pat dienos, t.y. dėl 2006 m. kovo 31 d. sumušimo atsiradusiu galvos svaigimu, skausmu, pykinimu, nukentėjusi į KMUK pristatyta buvo 2006 m. balandžio 3 d., tačiau ir šią dieną jokie konkretūs sumušimą grindžiantys požymiai, nustatyti nebuvo, tačiau ir vėl, nesant konkrečių sužalojimus grindžiančių duomenų, remiantis vien tik anamneziniais duomenimis, t.y. remiantis vien tik nukentėjusios aiškinimais, buvo konstatuotas galvos sumušimas. Greta to, jai taip pat buvo konstatuoti padidinto kraujospūdžio liga, lėtinis galvos smegemų kraujagyslių nepakankamumas bei padidinto kraujospūdžio encefalopatija, nuo kurių ji ligoninėje ir buvo gydoma. Ir 2006 m. balandžio 21 d. specialisto akte galvos smegenų kontuzija konstatuota tik iš nukentėjusios aiškinimų. Medicininiai duomenys, prieštaringi ir abejotini. 2006 m. balandžio 3 d. Greitosios med. pagalbos ligonio siuntime Nr. 27574 kraujosrūvų apie nukentėjusios kairę akį buvimas, nekonstatuotas (KMUK gydymo stacionare ligos istorijos lapas Nr. 3). Tą pačią dieną apžiūrėjusi GMP atsiųstą nukentėjusią, gydytoja terapeutė, konstatavusi širdies pertempimą bei pirminį antro laipsnio kraujospūdį, jokių sužalojimų buvimo taip pat nenustatė ir nukreipė nukentėjusią neurologo konsultacijai (tos pat istorijos lapas Nr. 4). Tačiau po to vykusios neurologo konsultacijos metu, yra konstatuotas kraujosrūvos apie kairę akį buvimas, kurio daugiau jokie vėlesni įrašai nepatvirtina ir, kaip rodo įrašas KMUK gydymo stacionare ligos istorijoje esantis įrašas, trauminė galvos smegenų liga konstatuota anamnetiškai, t.y. tik iš nukentėjusios aiškinimų, jog ji ilgą laiką buvo be sąmonės. Tačiau konstatavimai, kurių jokie faktiniai duomenys nepatvirtina, tėra prielaidos. Duomenų, rodančių, kad minėtomis dienomis nukentėjusią sužalojo R. L., byloje taip pat nėra. Pats R. L. tai neigia. Apkaltinamojo nuosprendžio grindimas prielaidomis, yra negalimas. Nei vieno iš šių įvykių kiti asmenys, nematė. Liudytoja R. P., kurios parodymais nukentėjusi grindžia šiuos kaltinimus, nukentėjusios sužalojimų momentų taip pat nematė ir apie juos žino tik iš nukentėjusios pasakojimų. Nukentėjusios L. L. asmens sveikatos istorijose nuo 2000 m. esančiuose įrašuose ne kartą užfiksuoti josios nusiskundimai galvos svaigimais, mėtymais į šonus, įvairių kūno vietų skausmais, dėl ko jai nuo 2000 m. yra konstatuotas lėtinis galvos smegenų kraujagyslių nepakankamumas, galvos smegenų negalavimai dėl padidinto kraujospūdžio, katarakta, glaukoma ir kitos sunkios ligos. Be to, 2006 m. spalio mėnesį nukentėjusios kairė akis buvo operuota. Dėl minėtų sunkių susirgimų, nukentėjusi krisdavo žemėn pati. Tai patvirtina liudytojo V. M. parodymai apie tai, kad, 2006 m. liepos mėnesį, būdamas balkone ir, pamatęs, jog eidama nukentėjusi parvirto ir nesikeldama guli, jis, išėjo ir pats ją parvirtusią pakėlė nuo žemės bei padavė ant žemės ir nukritusį josios neštą krepšelį. Minėtų faktinių duomenų visuma akivaizdžiai rodo, kad teismo posėdyje apklaustos teismo med. ekspertės L. K. paaiškinimai, jog šių R. L. inkriminuotų įvykių metu dėl padidinto kraujospūdžio ligos nukentėjusi, be jokios pašalinės jėgos, galėjo ir nukristi, ir nežymiai susižaloti pati, minėtiems faktiniams bylos duomenims, neprieštarauja, tad ir pagrindo teismo med. ekspertės paaiškinimais abejoti, nėra. Nesant duomenų, kad minėtomis dienomis R. L. prieš nukentėjusią vartojo smurtą, nėra ir pagrindo tenkinti josios skundą, todėl skundas atmetamas.
Teismas, išteisindamas R. L. dėl jam inkriminuotų 2005 m. lapkričio 22 d. bei 2006 m. kovo 31 d. nusikalstamų veikų, padarymo nuosprendžio aprašomojoje dalyje neišdėstęs kaltinimų, dėl kurių byla buvo pradėta nagrinėti teisme esmės, pažeidė BPK 305 str. 3 d. nustatytus reikalavimus, keliamus išteisinamojo nuosprendžio surašymui. Padarytas pažeidimas yra grubus. Šį padarytą pažeidimą šios instancijos teismas gali ištaisyti,, todėl šioje dalyje nuosprendis keičiamas ir surašoma teismo nesurašyta išteisinamojo nuosprendžio aprašomoji dalis, nustatant, kad R. L. buvo kaltinamas tuo, jog 2006 m. kovo 31 d., tarpusavio konflikto metu, sudavęs nukentėjusiai L. L. smūgį į akį, o 2005 m. lapkričio 22 d., sudavęs kumštimi smūgį į galvą bei kojos keliu du kartus į pilvą, nesunkiai sutrikdė nukentėjusios sveikatą.
Nuosprendis rodo, kad teismas R. L. išteisino nenustačius, kad jis dalyvavo padarant dvi jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Prieš tai nurodyti faktiniai duomenys aplamai nepatvirtina bet kokios prievartos prieš nukentėjusią L. L. buvimo, tad R. L. išteisintas turėjo būti jam nepadarius veikų, turinčių šių nusikaltimų požymių, tačiau, nesant šioje dalyje skundo, kolegija netinkamo įstatymo taikymo ištaisyti negali, nuosprendis šioje dalyje netaisomas.
Duomenys byloje rodo, kad nuosprendis R. L. buvo paskelbtas 2007 m. kovo 23 d.. Nuosprendžio nuorašo išsiuntimo jam lydraštis surašytas buvo 2007 m. balandžio 2 d. (b.l. 85), tačiau duomenų, kada nuteistajam nuosprendis buvo išsiųstas ir ar buvo jis jam įteiktas, byloje nėra. Nuteistasis R. L. teigdamas, kad nuosprendžio nuorašo jis įstatymo nustatyta tvarka negavo ir todėl praleido terminą apeliaciniam skundui paduoti, prašė praleistą terminą atnaujinti. BPK 314 2 d. teismą ar teisėją įsakmiai įpareigoja, dėl praleisto termino atnaujinimo nuspręsti posėdyje, Vadinasi, gavus nuteistojo R. L. prašymą dėl praleisto termino apeliaciniam skundui paduoti atnaujinimo, šio klausimo svarstymui turėjo būti sušauktas teismo posėdis ir visiems proceso dalyviams turėjo būti pranešta apie posėdžio laiką ir vietą. Šie reikalavimai grubiai pažeisti. Duomenys byloje rodo, kad apie posėdžio laiką ir vietą proceso dalyviams pranešta nebuvo, teismo posėdis nepravestas taip pat, o nuteistojo R. L. prašymas atmestas 2007 m. gegužės 5 d. vienasmeniška teisėjo nutartimi. Vienasmeniška teisėjo nutartis pagrįsta faktiniais duomenimis, kurių byloje nėra ir dėl kurių proceso dalyviai savo nuomonės nepareiškė. Tokia nutartis neteisėta ir nepagrįsta, todėl naikinama. Panaikinus nutartį, įstatymo nustatyta tvarka nuteistojo R. L. prašymas dėl termino apeliaciniam skundui paduoti atnaujinimo lieka neišspręstas, todėl, panaikinus teisėjo nutartį, nuteistojo R. L. prašymas dėl praleisto termino atnaujinimo, jo išnagrinėjimui perduodamas teismui .
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Nukentėjusiosios L. L. apelicinį skundą atmesti.
N. R. L. skundą tenkinti pilnai. 2007 m. gegužės 5 d. Kauno miesto apylinkės teisėjo vienasmeniškai priimtą nutartį panaikinti ir R. L. prašymą dėl praleisto termino apeliaciniam skundui paduoti atnaujinimo perduoti teismui nagrinėti iš naujo.
Teismo 2007 m. kovo 23 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendį pakeisti, išteisinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstant teismo nesurašytų kaltinimų dėl kurių byla buvo perduota nagrinėti teisme, esmę ir nustatyti, kad :
R. L. buvo kaltinamas tuo, jog 2006 m. kovo 31 d., tarpusavio konflikto metu, sudavęs nukentėjusiai L. L. smūgį į akį, o 2005 m. lapkričio 22 d., sudavęs kumštimi smūgį į galvą bei kojos keliu du kartus į pilvą, nesunkiai sutrikdė nukentėjusios sveikatą.