- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-02-19
- Bylos Nr.
- 2-460-186/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-02018-2014-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Egidijus Žironas
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Skolų išieškojimas“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Trade-Lux“
- Kategorijos
- 126.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Žironas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Skolų išieškojimas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gruodžio 30 d. nutarties, kuria atsisakyta iškelti bankroto bylą, priimtos civilinėje byloje Nr. B2-5743-577/2014 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Skolų išieškojimas“ pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Trade-Lux“.
Ieškovas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Skolų išieškojimas“ kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas iškelti atsakovui UAB „Trade-Lux“ bankroto bylą, bankroto administratoriumi skirti UAB „Bankrotas ir restruktūrizavimas“. Ieškovas pareiškime nurodė, kad, remiantis 2014 m. kovo 13 d. reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. SP/14/03/13/1, yra atsakovo kreditorius. Ieškovas įspėjo atsakovą apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, tačiau atsakovas skolos ieškovui nesumokėjo. Atsakovas negrąžina kreditų ir nevykdo kitų sandoriais prisiimtų įsipareigojimų, todėl yra pagrindas atsakovui iškelti bankroto bylą.
Vilniaus apygardos teismas 2014 m. gruodžio 4 d. nutartimi pasiūlė ieškovui per 5 darbo dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos įmokėti į Vilniaus apygardos teismo depozitinę sąskaitą 5 000 Lt ir pateikti teismui mokėjimą patvirtinančius duomenis. Teismas. įvertinęs paskutinį kartą atsakovo pateikto balanso, pelno (nuostolių) ataskaitos už 2009 metus duomenis, Nekilnojamojo turto registro duomenis, VĮ „Regitra“ duomenis, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus teismui pateiktus duomenis, sprendė, kad minėtuose dokumentuose pateikti duomenys sudaro pakankamą pagrindą išvadai, jog įmonės turto gali nepakakti teismo ir administravimo išlaidoms apmokėti.
Vilniaus apygardos teismas 2014 m. gruodžio 30 d. nutartimi atsisakė iškelti bankroto bylą atsakovui UAB „Trade-Lux“.
Teismas nurodė, kad ieškovas nei iki Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gruodžio 4 d. nutartyje nustatyto termino pabaigos, nei vėliau nepateikė teismui įrodymų, jog jis į teismo depozitinę sąskaitą įmokėjo teismo nustatytą užstatą. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gruodžio 4 d. nutartis ieškovui buvo įteikta pasirašytinai 2014 m. gruodžio 12 d. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ir ĮBĮ) 10 straipsnio 3 dalies 3 punktu, atsisakė atsakovui iškelti bankroto bylą.
Apeliantas (ieškovas) atskirajame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gruodžio 30 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo nagrinėti iš naujo, įpareigojant pirmosios instancijos teismą išreikalauti iš atsakovo visus ĮBĮ 9 straipsnio 1 dalyje nurodytus dokumentus, taip pat duomenis apie atsakovo turimą turtą, jo vertę, likvidumą bei kitus atsakovo (ne)mokumo klausimui tinkamai išspręsti reikalingus įrodymus.
Teismas, nepaisydamas savo pareigos bankroto bylose ex officio rinkti atsakovo finansinei būklei nustatyti reikalingus įrodymus, atsisakė iškelti atsakovui bankroto bylą visiškai neįvertinęs realios įmonės finansinės padėties. Byloje nėra atsakovo finansinę padėtį pagrindžiančių dokumentų, pagal kuriuos teismas būtų galėjęs tinkamai įvertinti atsakovo finansinę padėtį. Atsakovas buvo įpareigotas pateikti ĮBĮ 9 straipsnio 1 dalyje nurodytus dokumentus, tačiau jų negavo ir nesiėmė kitų galimybių (pakartotinai įpareigoti, skirti baudą už teismo įpareigojimų nevykdymą) išreikalauti duomenis, susijusius su atsakovo finansine padėtimi.Užstatą turėtų sumokėti įmonės vadovas, nes šis, įmonei tapus nemokia, nepateikė pareiškimo teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. Įmonės direktorius turėtų pateikti visus bankroto bylos iškėlimo klausimui išspręsti reikalingus dokumentus, priešingu atveju, jam turėtų būti skirta bauda už dokumentų nepateikimą be pateisinamos priežasties.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamu atveju nenustatyta.
Byloje kilo ginčas dėl to, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai atsisakė iškelti bankroto bylą atsakovui UAB „Trade-Lux“ pagal ĮBĮ 3 straipsnio 3 dalies 3 punktą.
Bankroto teisinius santykius reglamentuoja CPK bei ĮBĮ nuostatos (CPK 1 straipsnio 1 dalis, ĮBĮ 1 straipsnio 1 dalis). Specialusis įstatymas bankroto byloms nagrinėti yra ĮBĮ, o kitų įstatymų nuostatos, susijusios su bankroto procesu, taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja ĮBĮ nuostatoms.
Pagal ĮBĮ 10 straipsnio 3 dalies 3 punktą teismas atsisako kelti bankroto bylą, jeigu pareiškimo iškelti bankroto bylą nagrinėjimo metu teismas daro pakankamai pagrįstą prielaidą, kad įmonė neturi turto ar jo nepakanka teismo ir administravimo išlaidoms apmokėti, išskyrus šio straipsnio 10 dalyje numatytus atvejus. Šio straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad kai teismas daro pakankamai pagrįstą prielaidą, kad įmonė neturi turto ar jo nepakanka teismo ir administravimo išlaidoms apmokėti, bankroto byla gali būti keliama ir nagrinėjama šio įstatymo 13¹ straipsnyje nustatyta supaprastinto bankroto proceso tvarka. Teismas, padaręs pakankamai pagrįstą prielaidą, kad įmonė neturi turto ar jo nepakanka teismo ir administravimo išlaidoms apmokėti, turi nustatyti sumą, reikalingą teismo ir administravimo išlaidoms apmokėti. Ši suma negali viršyti teisės aktuose nustatyta tvarka nustatytų 25 minimaliųjų mėnesinių algų sumos. Bankroto byla keliama ir nagrinėjama supaprastinto bankroto proceso tvarka, kai teismas pasiūlo asmeniui, pateikusiam pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei, įmokėti į teismo depozitinę sąskaitą šioje dalyje nurodytą teismo nustatyto dydžio sumą ir šis asmuo ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo nurodyto pasiūlymo dienos į teismo depozitinę sąskaitą įmoka šią teismo nustatyto dydžio sumą. Įmokėta į teismo depozitinę sąskaitą pinigų suma yra naudojama teisėjo, nagrinėjančio bankroto bylą, nurodymu teismo ir administravimo išlaidoms apmokėti (ĮBĮ 10 straipsnio 10 dalies 1 punktas).
Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovui Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gruodžio 4 d. nutartis, kuria jam buvo pasiūlyta per 5 darbo dienas įmokėti 5 000 Lt, buvo įteikta 2014 m. gruodžio 12 d. (b. l. 74), nutartis nebuvo apskųsta apeliacine tvarka, todėl įsiteisėjo. Taigi apeliantas pirmosios instancijos teismo minėtoje teismo nutartyje padarytos išvados, kad atsakovo turto gali nepakakti teismo ir administravimo išlaidoms apmokėti, neginčijo. Šios išvados neginčija ir atskirajame skunde, t. y. nenurodo aplinkybių ir nepateikia įrodymų, kad įmonė turi turto teismo ir administravimo išlaidoms apmokėti. Apelianto pateikiami argumentai dėl poreikio papildomai aiškintis aplinkybes, susijusias su atsakovo finansine padėtimi, iš esmės yra susiję ne su apeliacine tvarka apskųsta nutartimi, o su Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gruodžio 4 d. nutartyje nustatytomis aplinkybėmis ir padarytomis išvadomis. Ieškovas nepateikė duomenų, kad per teismo nustatytą terminą į teismo depozitinę sąskaitą įmokėjo 5 000 Lt sumą teismo ir administravimo išlaidoms apmokėti, todėl konstatuotina, kad nesant galimybės šios bylos nagrinėti supaprastinto proceso tvarka, vadovaujantis ĮBĮ 10 straipsnio 3 dalies 3 punktu, pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai atsisakė atsakovui iškelti bankroto bylą.
Be to, byloje esantys duomenys iš tikrųjų leidžia daryti pakankamai pagrįstą prielaidą, kad įmonė neturi turto teismo ir administravimo išlaidoms apmokėti. Visų pirma pažymėtina, kad atsakovas yra įsiskolinęs valstybei: atsakovo skolą Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui 2014 m. spalio 14 d. sudarė 2 790,55 Lt (atitikmuo eurais 808,20), Valstybinei mokesčių inspekcijai atsakovas 2014 m. spalio 16 d. buvo skolingas 57 802,29 Lt (atitikmuo eurais 16 740,70) (b. l. 62, 64). 2009 m. sausio 8 d. – 2009 m. gruodžio 31 d. balanso duomenimis atsakovas turėjo turto už 122 467 Lt (35 468,89), o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 112 567 Lt (atitikmuo eurais 32 601,66) (b. l. 67). Įmonė nekilnojamojo turto, transporto priemonių neturi (b. l. 68, 70), 2009 m. veikė nuostolingai (b. l. 69). Iš viešai prieinamų duomenų matyti, kad skola Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui šiuo metu yra padidėjusi iki 814,46 Eur (2 812,17 Lt), įmonėje darbuotojų nėra (http://rekvizitai.vz.lt/imone/uab_trade_lux/darbuotoju-skaicius/). Tai reiškia, kad įmonės padėtis nuo 2009 m. ne tik kad negerėja, bet blogėja, duomenų apie vykdomą veiklą nėra, o ir negali būti, atsižvelgiant į tai, jog įmonėje nėra darbuotojų.
Apelianto argumentas, jog teismas turėjo pasiūlyti sumokėti 5 000 Lt sumą atsakovo vadovui, yra nepagrįstas, nes ĮBĮ nenumato teismui tokios galimybės. Pagal ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalį įmonės vadovas ar kitas asmuo (asmenys), įmonėje turintis teisę priimti atitinkamą sprendimą, privalo padengti žalą, kurią kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonė pavėlavo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, t. y. vadovui už savalaikį nesikreipimą į teismą įstatyme yra įtvirtinta civilinė atsakomybė. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad apskųsta pirmosios instancijos teismo nutartis yra priimta taikant pirmiau šioje nutartyje minėtas ĮBĮ įstatymo nuostatas, todėl nėra pagrindo sutikti, kad nutartis pažeidžia viešąjį interesą.
Esant pirmiau šioje nutartyje išdėstytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad dėl atskirajame skunde išdėstytų argumentų keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį nėra pagrindo, todėl nutartis paliekama nepakeista.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gruodžio 30 d nutartį palikti nepakeistą.