Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kauno apylinkės teismo teisėjas Algirdas Giedraitis, sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorėms Aušrai Sedekerskienei, Kristinai Rimašauskienei, dalyvaujant prokurorei Inesai Gulbinienei, gynėjai advokatei Singridai Samoškienei, nukentėjusiems T. P. ir V. V., viešame teisiamajame posėdyje, pagreitinto proceso tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R. V., a.k. (duomenys neskelbtini), gimęs. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, nedirbantis, . (duomenys neskelbtini) 9 kl. moksleivis, gyv. . (duomenys neskelbtini), teistas:

2011-06-16 Kauno m. apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 2 d., 63 str. 1,4 d. - laisvės apribojimu 1 m. 6 mėn., įpareigojant būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., mokytis, tęsti mokslą;2013-12-19 Kauno apylinkės teismo pagal LR BK 180 str. 1 d. – 40 parų arešto;2014-03-13 Kauno apylinkės teismo pagal LB BK 165 str. 1 d., 140 str. 1 d., 63 str. 5 d. 1 p. , 63 str. 9 d. – 2 mėn. 20 dienų laisvės atėmimo, bausmės neatlikęs,

kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK ) 286, 290 str. padarymu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. V. 2014 m. gegužės 20 d. apie 01.20 val., Kaune, Panerių g. ties pastatu Nr. 322, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui, plūdo policijos pareigūnus V. V. bei T. P. necenzūriniais bei įžeidžiančiais žodžiais, nevykdydamas teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų, grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą, bei panaudodamas fizinį smurtą, vieną kartą suduodamas į krūtinę rankomis, pastūmė Kauno apskrities VPK Patrulių rinktinės 2 būrio patrulį T. P., atsistojęs į kovinę stovėseną ne mažiau kaip 8 kartus smūgiavo policijos pareigūnams T. P. bei V. V. į veido sritį, tačiau pareigūnai atsitraukę smūgių išvengė, tokiu būdu pasipriešino policijos pareigūnams bei įžeidė savo pareigas atliekančius Kauno apskrities VPK Patrulių rinktinės 2 būrio patrulį T. P. bei vyr. patrulį V. V., t.y. padarė nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 str., 290 str.

Kaltinamasis R. V. teisme kaltu prisipažino iš dalies, sutiko duoti parodymus ir parodė, kad jis susitiko pažįstamą, parduotuvė buvo užsidariusi, todėl nusprendė važiuoti į naktinę parduotuvę. Tai buvo 19 d., išvažiavo apie pusę vienuolikos. Grįžtant namo 1 valandą nakties, jau buvo 20 d., išbėgo kažkas į kelią. Namo važiavo automobiliu BMW, v/n nepamena, vairavo R, pavardės nežino, iš matymo žino. Jie susitiko prie parduotuvės ir davė jam pavairuoti mašiną, nes jis turėjo teises, o kaltinamasis buvo neblaivus. Važiavo Panerių gatve ir šuo ar lapė išbėgo į kelią ir mašina nulėkė į griovį. Kaltinamasis R. išsiuntė, nenorėjo palikti mašinos, privažiavo policija. Jis laukė draugo, stovėjo prie automobilio. Pareigūnai klausė kieno mašina. Jis mašinos buvo dar nepersirašęs, pasakė, kad draugas vairavo. Jis susinervavo ir keikėsi. Pasiuntė pareigūnus nachui ir sakė „atsipiskit“. Keikėsi šiaip iš nervų. Kuriuos žodžius paminėjo buvo pareigūnams, kiti žodžiai šiaip keikėsi. Pareigūnai sakė jam nusiraminti, duoti rankas. Pradžioje bandė priešintis, nedavė rankų. Nebandė smūgiuoti. Bandė išvengti, kad neuždėtų antrankių, slėpė rankas. Netaikė į pareigūnus. Antrankius vis tiek uždėjo, jis pareigūnų nestumdė, gal kai segė rankas. Girtumas jo poelgiui įtakos neturėjo, nes ir blaivas būtų susinervavęs. Būtų pasielgęs taip pat būdamas blaivus. Buvo toks E. su jais, jis išėjo kai jį į mašiną sodino. Jis nieko nesakė ir nedarė. Jis buvo išlipęs, lauke buvo. Kaltinamasis atsiprašė pareigūnų, poelgį vertina neigiamai.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamajam R. V. tik iš dalies pripažįstant padarytas nusikalstamas veikas, jo kaltė dėl nusikalstamų veikų padarymo įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais ir teisme ištirtais įrodymais:

nukentėjusiojo V. V. parodymais, kurie patvirtina kaltinamojo kaltę, kad kaltinamojo nepažįsta; gegužės 19 d. su kolega dirbo naktinę pamainą. Prie jų sustojo moteris su vaikais ir pasakė, kad griovyje prie Maximos parduotuvės yra mašina, tuo pačiu metu gavo pranešimą iš VPK. Priartėjo prie Maximos, pamatė, kad kaltinamasis stabdo mašinas. Mano, kad nesuprato, kad policija, nes buvo naktis. T. P. pradėjo klausinėti kas vairavo, kaltinamasis pamatė, kad policija ir prasidėjo agresyvus elgesys. Jis laikė mašinos raktą. Kolega bandė sulaikinėti, atsivesti, jis visą laiką traukėsi. Jis sakė žodžius kaip tarnybiniam „atspiskit“ , „eikit nachui“ ir pan. Buvo sustoję žmonės pravažiuojantys, jis plūdosi. Toliau bandant sulaikinėti, jis šokinėjo kaip karatistas, atsitraukinėjo. Kai mosikavo rankomis, buvo nukreipta į juos. Buvo vengimas, bandė suduoti apie 7-8 kartus. Pakišo koją, pargriovė, uždėjo antrankius. Prie jo mašinos prirakino. Paskui jau jis buvo ramus, keikėsi, bet jau reikalavimus vykdė. Atsisakė pasirašyti, neigė vairavimą. Kaltinamojo žodžiai įžeidė kaip pareigūną, tačiau civilinio ieškinio nereiškia. Nemalonu buvo kai žmonės žiūrėjo, o jis juos koliojo. Patyrė moralinę žalą, nes blogai jautėsi, kad jų atžvilgiu buvo naudojami necenzūriniai žodžiai. Kaltinamasis rankomis taikė į galvos sritį, bet jie atsitraukė. Jis nesudavė nei vieno smūgio, bandė, bet nesudavė. Pradžioje bandė atsistumti. Gal jo tokia natūra, gal dėl to jis buvo agresyvus, matėsi, kad jis neblaivus. Kai vežė jautėsi smarkus alkoholio kvapas. Jis atsisakė matuotis girtumą. nukentėjusiojo T. P. parodymais, kurie patvirtina kaltinamojo kaltę, kad kaltinamojo nepažįsta; sustovėjo Panerių g. ir moteris pranešė, kad prie Maximos nuvažiavęs automobilis į griovį. Nuvažiavo, priėjo jaunuolis, sakė, kad padėtume ištraukti. Jis nematė, kad čia policija. Jis priėjo, kaltinamasis pamatė, kad policija ir sakė eikit nachui. Jis atsistojo į kovinę stovėseną ir pradėjo rankomis mosikuoti. Dėl neblaivumo buvo nekoordinuoti veiksmai. Necenzūrinius žodžius vartojo jų atžvilgiu, jis sakė „eikint nachui“, „atsipisk pydere“. Kaltinamasis jį stūmė ir taip pasakė, išterliojo liemenę. Po to išėjo kolega ir bandė prie jo eiti abudu. Jis buvo atsistojęs į kovinę poziciją ir sakė „pabandykit mane paimti“, mosikavo rankomis į jį ir į kolegą. Jis bandė nukreipti rankų judesius į jį ir kolegą, jis tai darė apie 10 kartų. Pakišo koją, parvertė ir uždėjo antrankius. Po to jis buvo ramus, tik keikėsi. Juos keikė daugiau. Paskui jis jau kai pristatinėjo buvo apsiraminęs. Žmonės buvo sustoję klausė ar reikia pagalbos kai jis juos keikė. Nežino kodėl taip elgėsi, gal piktas ant policijos, gal alkoholio per daug. Eisena buvo netiesi, svirduliavo. Sakė apsiraminti, ateiti prie automobilio, davė komandas, bet jis nereagavo. Atsistojo į kovinę poziciją ir taikėsi į veido sritį rankomis. Mano, kad jei bandytų išvengti sulaikymo, tai būtų rankas slėpęs už nugaros, tačiau jis rankas laikė priekyje, pakėlęs. Jis įžeidė juos ir pasipriešino. Nematė kito asmens, kurį minėjo kaltinamasis. 2014-05-20 tarnybiniu pranešimu dėl nustatytų nusikalstamos veikos požymių ir galimybės procesą užbaigti pagreitinto proceso tvarka, kuriuo nustatyta, kad R. V. 2014 m. gegužės 20 d. apie 01.20 val. šalia pastato Panerių g.322, Kaune, agresyviai elgdamasis nevykdė policijos pareigūnų teisėtų reikalavimų, juos stumdė bei bandė suduoti į įvairias kūno vietas, aktyviais veiksmais priešinosi sulaikomas (b.l.3-5);2014-05-20 Kauno apskrities VPK patrulių rinktinės 2-ojo būrio patrulio T. P. tarnybiniu pranešimu, kuriuo nustatyta, kad 2014-05-20 apie 01.20 val. prie Panerių g.322 pastato R. V. keikėsi jų atžvilgiu necenzūriniais žodžiais, nevykdė teisėtų reikalavimų, pastūmė jį, aktyviai mosavo rankomis, bandė suduoti į įvairias kūno vietas (b.l.7);2014-05-20 Kauno apskrities VPK patrulių rinktinės 2-ojo būrio vyriausiojo patrulio V. V. tarnybiniu pranešimu, kuriuo nustatyta, kad 2014-05-20 apie 01.20 val. prie Panerių g.322 pastato R. V. keikėsi jų atžvilgiu, nevykdė teisėtų reikalavimų, stipriai pastūmė patrulį T. P., mojavo rankomis bandydamas suduoti į įvairias kūno vietas (b.l.8);2014-05-20 01.30 val. R. V. laikinai sulaikytas Lietuvos Respublikos BPK 140 str. tvarka, 2014-05-21 10.25 iš sulaikymo paleistas (b.l.13,22);pristatyto asmens testo alkoholiui protokolu Nr. 5076 nustatyta, kad 2014-05-20 03.28 val. R. V. nustatytas 1,86 promilių girtumas (b.l.14);

Pagal BK 290 straipsnį atsako tas, kas įžeidė savo pareigas einantį valstybės tarnautoją ar viešojo administravimo funkcijas atliekantį asmenį. Šia teisės norma saugoma normali pareigas einančio valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens veikla, autoritetas, taip pat jo asmeninė ir profesinė garbė bei orumas. Minėtame straipsnyje nurodytos nusikalstamos veikos objektyvioji pusė pasireiškia savo pareigas einančio valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens įžeidimu. Įžeidimas reiškia, kad kaltininkas prieš pareigas vykdantį nukentėjusįjį atlieka nepadorius veiksmus, išsako žeminančius žodžius, demonstruoja bendrą neigiamą jo asmenybės vertinimą, diskredituoja jį ir kenkia jo moraliniam prestižui tiek aplinkinių, tiek ir jo paties akyse. Šio nusikaltimo sudėtis – formalioji, nusikaltimas laikomas baigtu nuo nukentėjusiojo įžeidimo momento. Įstatyme nėra numatyta aplinkybių, kurioms esant valstybės tarnautojų ar kitas viešojo administravimo funkcijas atliekančių asmenų įžeidinėjimas galėtų būti pateisinamas. Įžeidimas padaromas kaip atsakas į teisėtai pavestų pareigų vykdymą, būtent tokia situacija ir užfiksuota nagrinėjamoje byloje.

Pagal Lietuvos Respublikos BK 286 str. atsako tas, kas panaudodamas ar grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą pasipriešino valstybės tarnautojui ar kitam vešiojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui. Taigi šiuo nusikaltimu kėsinamasi ne tik į valdymo tvarką, tačiau ir į konkretų valdymo tvarkos subjektą. Veika pasireiškia aktyviais veiksmais, kuriais pasipriešinama valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui, teisėtai einančiam įstatymo jam pavestas pareigas. Tad atsakomybė už pasipriešinimą galima tik tais atvejais, kai valstybės tarnautojas ar kitas viešojo administravimo funkcijas atliekantis asmuo veikia teisėtai įstatymo ar kitais teisės aktais nustatytos kompetencijos ribose. Teisėtumo principas reikalauja, kad minėtų asmenų veikla būtų grindžiama teise. Šie asmenys pagal jiems suteiktą kompetenciją turi atlikti teisėtus veiksmus ir susilaikyti nuo veiksmų, kurie teisės normų nėra leidžiami. Laikytis galiojančių įstatymų yra jų konstitucinė pareiga.

Pagal BK 230 str. 1 d. valstybės tarnautojai yra valstybės politikai, valstybės pareigūnai, teisėjai, valstybės tarnautojai pagal Valstybės tarnybos įstatymą ir kiti asmenys, kurie, dirbdami ar kitais įstatyme numatytais pagrindais eidami pareigas valstybės ar savivaldybių institucijose ar įstaigose, atlieka valdžios atstovo funkcijas arba turi administracinius įgaliojimus, taip pat oficialūs kandidatai į šias pareigas. Pagal Lietuvos Respublikos Policijos veiklos įstatymo 2 str. 3 d., policijos pareigūnas yra Lietuvos Respublikos pilietis, priimtas statutiniu valstybės tarnautoju į policijos įstaigą ir turintis viešojo administravimo įgaliojimus nepavaldiems asmenims, todėl Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato patrulių rinktinės 2-ojo būrio patruliai V. V. ir T. P., kuriems buvo pasipriešinta ir kurie buvo įžeisti, teisingai įvardintini kaip viešojo administravimo funkcijas atliekantys pareigūnai.

Ištyrus ir įvertinus byloje surinktus įrodymus, darytina išvada, kad kaltinamojo R. V. veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 str. ir 290 str. sudėtį, nustačius, kad kaltinamasis įžeidė viešojo administravimo funkcijas atliekančius pareigūnus ir grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą bei jį panaudodamas pasipriešino jiems. Teismas šiuos kaltininko veiksmus įvertina kaip idealią nusikaltimų sutaptį. Idealia nusikaltimų sutaptimi pripažįstami ir skirtingi veiksmai, jei jie padaromi toje pačioje vietoje, vienu metu, veiksmai tarpusavy susiję, yra bendro sumanymo dalis ir nukreipti į vieną tikslą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sauso 3 d. baudžiamoji byla Nr. 2K–70/2012). Šiuo konkrečiu atveju nustatyta, kad R. V. pasipriešino policijos pareigūnams ir įžeidinėjo juos tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje. Visi veiksmai buvo tampriai tarpusavy susiję ir nukreipti į vieną tikslą, turėjo vieningą ir kryptingą tyčią, įvykdyti toje pačioje įvykio vietoje ir tuo pačiu metu. Dėl šių aplinkybių minėta situacija vertintina kaip idealioji dviejų nusikaltimų sutaptis, todėl skirtinos bausmės bendrintinos bausmių apėmimo būdu.

BK 41 str. nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Bausmės paskirtis yra nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Teismas, priimdamas nuosprendį ir skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, nusikalstamų veikų stadiją, kaltės formą, veikų padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Teismas kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, dėl nusikaltimo numatyto, BK 290 str., pripažįsta tai, kad jis pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, o atsakomybę sunkinančia aplinkybe, dėl nusikaltimų, numatytų BK 286 ir 290 str. pripažįsta tai, kad nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (BK 59 str. 1 d. 2 p., 60 str. 1 d. 9 p.). Nors gynėja prašė nepripažinti sunkinančia aplinkybe tai, kad nusikalto apsvaigęs nuo alkoholio, tačiau iš bylos medžiagos nustatyta, kad kaltinamasis dėl girtumo buvo patikrintas tik praėjus dviem valandos po įvykio, jam tikrinimo metu nustatytas vidutinis girtumas, todėl laikytina, kad nusikalstamos veikos padarymo metu kaltinamasis buvo apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BPK 20 str.).

Kaltinamasis R. V. teistas tris kartus, paskirtos bausmės neatlikęs (b.l.23-46), administracinėmis nuobaudomis baustas (b.l.47-50), nedirba, Lietuvos darbo biržoje neregistruotas (b.l.51,52), VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriaus stacionare nesigydė, konsultacijų kabinete nesilankė (b.l.54-56).

R. V. padarė du nesunkius tyčinius nusikaltimus, jis veikė tiesiogine tyčia, šiuos nusikaltimus padarė neatlikęs bausmės pagal ankstesnį nuosprendį, būdamas teistas 3 kartus, dėl ko darytina išvada, kad R. V. savo tokio elgesio ir nusikalstamo gyvenimo būdo kritiškai nevertina ir teigiamų išvadų iš to nedaro ir nusikalsta, kas rodo jo nenorą taisytis, taikytis prie socialiai priimtinų elgesio taisyklių. Tai taip pat reiškia, kad R. V. yra recidyvistas BK 27 straipsnio prasme.

Remiantis Baudžiamojo kodekso 56 str. 1 d. teismas recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra laikomasi nuomonės, kad tai reiškia, kad laisvės atėmimas yra tipinė bausmė recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą, leidžianti įgyvendinti BK 41 straipsnyje įtvirtintą bausmės paskirtį, o ne laisvės atėmimo bausmė skiriama išskirtiniais atvejais, kuriuos teismas privalo motyvuoti. Pažymėtina, kad tokiu atveju asmuo yra recidyvistas nepriklausomai nuo to, ar teismas tai pripažįsta savo sprendime, ar ne (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus trijų teisėjų kolegijų nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K–540/2006, 2K–23/2012, 2K–459/2012).

Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, nesant kitų aplinkybių, kurios leistų motyvuotai skirti švelnesnę bausmės rūšį, kaltinamajam už jo padarytą nusikalstamą veiką skirtina savo rūšimi griežčiausia iš BK 286 str. ir 290 str. sankcijose numatytų bausmių – terminuotas laisvės atėmimas. Bausmės dydis nustatytinas artimas BK numatytam terminuoto laisvės atėmimo bausmės minimumui.

Vadovaujantis BK 64¹ str. 1 d., baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ir asmeniui pripažinus savo kaltę dėl nusikaltimo, numatyto BK 290 str. padarymo (BK 64¹ str. 2 d.), šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė už nusikaltimą, numatytą BK 290 str., yra sumažintina vienu trečdaliu.

Turtui areštas netaikytas, civilinis ieškinys nepareikštas.

Kauno apylinkės teisme 2014-05-22 gauta Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. TP-7-(2.10)-1742, kurioje nurodyta, kad Singrida Samoškienė teikė antrinę pagalbą R. V. baudžiamojoje byloje Nr.24-1-00600-14, antrinės teisinės pagalbos išlaidos iki 2014 m. gegužės 22 d. sudaro 180 Lt (b.l.61). Vadovaujantis BPK 106 str. 2 d. pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 str. 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Teismas atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį gali šių išlaidų ir nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Kaltinamajam gynėjas advokatas privalomai buvo paskirtas BPK 51 str. 1 d. 9 p. numatytu pagrindu, todėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtos išlaidos galėtų

būti priteistos iš kaltu pripažinto R. V.. Kaltinamasis R. V. sutiko atlyginti antrinės teisinės pagalbos išlaidas, todėl jos, BPK 106 str. 2 d. pagrindu, priteistinos iš R. V..

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 str., 273 str., 276 str., 291 str., 297-299 str., 301-303 str., 304-305 str., 307-308 str., 313 str., 432 str.,

nusprendžia:

R. V., pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 str. ir 290 str. ir paskirti bausmes:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 str. – 6 mėnesius laisvės atėmimo; pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 290 str. – 3 mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 64¹ str., paskirtą bausmę už nusikaltimą numatytą BK 290 str. sumažinti vienu trečdaliu ir skirti bausmę – 2 mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1, 5 d. paskirtas bausmes subendrinti jas taikant bausmių apėmimą ir galutinę subendrintą bausmę paskirti - 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 64 str. 1, 3 d. paskirtą bausmę subendrinti su 2014-03-13 Kauno apylinkės teismo paskirta ir neatlikta bausme, jas iš dalies sudedant, ir galutinę subendrintą bausmę paskirti - 7 (septynis) mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis LR BK 66 str. į bausmės laiką įskaityti suėmime išbūtą laiką nuo 2014-05-20 iki 2014-05-21 (dvi dienas) ir į bausmės laiką įskaityti bausmės laiką atliktą pagal Kauno apylinkės teismo 2014-03-13 nuosprendį.

Priteisti iš R. V., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. . (duomenys neskelbtini) valstybės naudai (Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita Nr.LT24 7300 0101 1239 4300, juridinis kodas – 188659752, bankas – AB Swedbank, įmokos kodas – 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą) antrinės teisinės pagalbos išlaidas – 180 Lt (vieno šimto aštuoniasdešimt litų).

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per Kauno apylinkės teismą.