Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2018-12-21 · Baudžiamoji byla Nr. 1-4260-288/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2018-12-21
Bylos Nr.
1-4260-288/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-56869-2018-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Liuba Kymantienė
Kaltinamasis
V. Š.
Advokatai
Vida Kabečienė
Kategorijos
  • 2.1.10.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Baudžiamoji byla Nr. 1-4260-288/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-56869-2018-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.10.1.1; (S) 2.3.6.4.5; 1.2.25.4.2.6; 1.1.6.6;1.1.9.2; 1.1.9.8; 2.1.16.1.7;2.1.8
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. gruodžio 21 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Liuba Kymantienė,sekretoriaujant Editai Ugianskienei,dalyvaujant prokurorui O. S.,kaltinamajam V. Š., jo gynėjai advokatei Vidai Kabečienei,

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. Š., gimęs (duomenys neskelbtini), Jurbarko r., asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, profesinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. Š. 2018-11-29, apie 18.10 val., Kaune, Kalniečių g. kryptimi nuo Tvirtovės al. link Žeimenos g., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, nustatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo kelių transporto priemonę – automobilį „Chrysler Voyager“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,50 promilės alkoholio (kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,53 % (promilės) etilo alkoholio), nesuvaldė vairuojamo automobilio, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir susidūrė su priešpriešais atvažiuojančiu automobiliu „Seat Alhambra“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) su priekaba „Alisa“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini).

Kaltinamasis V. Š. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad lapkričio 29 d. vartojo alkoholinius gėrimus, po to vairavo automobilį. Kadangi vairavo neblaivus, sukėlė eismo įvykį. Labai blogai vertina savo veiksmus, labai gailisi. Jam automobilis labai reikalingas, nes prižiūri garbaus amžiaus mamą, kuri vos vaikšto, reikia ją slaugyti, prižiūrėti, du kartus į savaitę pas ją važiuoja.

V. Š. kaltė grindžiama ir kitais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnyje nustatyta tvarka, šio kodekso 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą, teisme ištirtais įrodymais, kuriuos teismas vertina kompleksiškai, atsižvelgdamas į bylos įrodymų visumą, jų leistinumą, patikimumą ir pakankamumą, palyginus ir sugretinus teisėtais būdais gautus duomenis bei išsamiai išnagrinėjus aplinkybes, kurios turi reikšmės teisingai išspręsti bylą.

2018-11-29 Kelių eismo Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, jog apžiūrėta eismo įvykio vieta – Kaunas, Kalniečių g. ties namu Nr. 143. Kelių eismo įvykio rūšis transporto priemonių susidūrimas. Nubraižytas eismo įvykio vietos planas, sudaryta fotolentelė. Įvykio vietos apžiūros metu nieko nerasta ir niekas nepaimta (b. l. 8-11, 22-23).

2018-11-29 Transporto priemonių techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokoluose užfiksuota, jog apžiūrėti automobiliai „Chrysler Voyager“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) ir „Seat Alhambra“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) su priekaba „Alisa“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), fiksuoti jų sugadinimai (b. l. 12-21).

2018-12-04 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. T-A 11879/2018(01) nurodoma, kad V. Š. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,53 % promilės etilo alkoholio (b. l. 36).

Liudytojas R. B. parodė, kad 2018-11-29, apie 18.04 val. važiavo Kalniečių gatve link Tvirtovės al. automobiliu „Seat Alhambra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su priekaba, važiuodamas link sankryžos pamatė iš priekio maždaug už 5 metrų, kad nuo Tvirtovės al. sankryžos įsukęs vairuotojas su automobiliu „Voyager“ išvažiavo į priešpriešinę eismo juosta, tai yra kuria važiavo R. B.. Važiavo tiesiai į jo automobilį, jis nespėjo net pasukti vairo dešiniau, „Voyager“ vairuotojas kliudė jo automobilio kairį šoną ir automobilio priekabą. Kai išlipo iš savo automobilio pamatė, kad vairuotojas išlipęs, svirduliuoja, nesiorientuoja aplinkoje, nuo jo užuodė alkoholio kvapą ir iškvietė policijos pareigūnus. Atvažiavę policijos pareigūnai patikrino vairuotojo neblaivumą ir pasakė , kad jis įpūtė 2.06 promilės (b. l. 33).

VĮ „Regitra“ duomenimis automobilio „Chrysler Voyager“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini), valdytojas-savininkas yra V. Š., gim. (duomenys neskelbtini) m. (b. l. 26).

2018-11-29, 18:42:44 alkotesteriu V. Š. nustatytas 2,06 ‰ (promilių) girtumas (b. l. 34).

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 281 straipsnio 7 dalį atsako tas, kas vairavo transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio.

Ištyrus baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas priėjo prie išvados, kad kaltinimas V. Š. vairavus kelių transporto priemonę apsvaigus nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo rasta daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, pasitvirtino. Teisiamajame posėdyje nustatyta, kad V. Š., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, 2018-11-29, apie 18.10 val., vairavo automobilį „Chrysler Voyager“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo rasta 2,53 promilės alkoholio, tai yra daugiau negu 1,5 promilės. Teismui nėra pagrindo abejoti kaltinimo pagrįstumu, kadangi kaltinamasis savo kaltę visiškai pripažino, girtumo laipsnis nustatytas atlikus kraujo tyrimą. V. Š. veikė tiesiogine tyčia, nes jis žinojo, kad Kelių eismo taisyklės draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė tokios veikos pavojingumą ir norėjo taip elgtis. Tokie D. M. veiksmai kvalifikuotini pagal BK 281 straipsnio 7 dalį.

BK 40 straipsnio taikymas.

Sprendžiant klausimą dėl V. Š. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrįstumo, pažymėtina, kad be BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visumos vertinimo, spręsdamas klausimą dėl kaltininko atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, teismas privalo atsižvelgti ir į laiduotojo tinkamumą (BK 40 straipsnio 3 dalis). Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat jo charakteristiką ir kt. duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas.

V. Š. baudžiamojoje byloje pateiktas A. G. prašymas perduoti kaltinamąjį jo atsakomybėn pagal laidavimą be užstato, kuriame jis nurodė, kad A. G. yra jo darbuotojas. Apie padarytą nusikaltimą jam papasakojo pats, dėl to kas įvyko nuoširdžiai gailisi, pats save labai smerkia, pažadėjo ateityje daugiau nenusižengti įstatymams. Jis įsitikinęs, kad taip ir bus, kad V. Š. laikysis įstatymų ir nedarys nusikalstamų veikų. Mano, kad darbuotojui gali daryti teigiamą poveikį ir įtaką.

Prokuroras nurodė, kad nors laidavimui visos sąlygos yra, bet mano, kad kaltinamojo atžvilgiu taikyti laidavimą netikslinga, atsižvelgiant į tai, kad V. Š. nustatytas sunkus girtumo laipsnis ir dėl sukelto eismo įvykio.

BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalies 1-4 punktuose yra nuosekliai išdėstytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindas manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas taiko BK 40 straipsnį tik esant visų šio straipsnio 2 dalyje išvardytų sąlygų visumai.

Kaltinamasis BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytą nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 2 dalis) padarė būdamas neteistas (b. l. 42), savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo jis pripažino visiškai, gailėjosi dėl padaryto nusikaltimo. Taigi, dvi pirmosios sąlygos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą taikymui, numatytos BK 40 straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktuose, yra nustatytos, o atsižvelgus į anksčiau aptartas aplinkybes, atleidus kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, skirtinas užstatas.

Iš bylos medžiagos taip pat matyti, jog kaltinamasis administracine tvarka praeityje baustas (b. l. 37-41), dirba, psichiatrinėje įskaitoje neįrašytas (b. l. 44), priklausomybės ligų centre neregistruotas (b. l. 43).

Įvertinus kaltinamojo V. Š. asmenybę, teigiamai jį apibūdinančias aplinkybes (praeityje neteistas, dirba, turi pastovią gyvenamąją vietą), jo požiūrį į padarytą nusikaltimą – prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi dėl jos įvykdymo, teismas sprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog ateityje V. Š. laikysis įstatymų ir nenusikals (BK 40 straipsnio 3 dalies 4 punktas). Taip pat pažymėtina, kad turtinių pretenzijų kaltinamajam bei civilinių ieškinių nėra pareikšta (BK 40 straipsnio 3 dalies 3 punktas).

Bylos duomenys patvirtina, jog A. G. – V. Š. darbdavys yra tinkamas būti laiduotoju, jis atitinka visas įstatyme numatytas sąlygas: anksčiau neteistas, su darbuotoju bendrauja visais gyvenimo klausimais, gali daryti darbuotojui teigiamą įtaką, juo pasitiki ir tiki, kad jis ateityje nusikaltimų daugiau nedarys. Esant šioms aplinkybėms, neabejotina, kad A. G. yra vertas teismo pasitikėjimo, turi autoritetą savo darbuotojui V. Š. ir gali daryti jam teigiamą įtaką, todėl abejoti jo, kaip laiduotojo, tinkamumu, nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo.

Atsižvelgiant į ankščiau nustatytas aplinkybes, esant A. G. sutikimui ir prašymui, teismas konstatuoja, kad yra visos būtinos BK 40 straipsnyje numatytos sąlygos atleisti kaltinamąjį V. Š. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir jo atžvilgiu baudžiamąją bylą nutraukti, todėl kaltinamasis atiduotinas pagal laidavimą A. G. atsakomybėn, o baudžiamoji byla nutrauktina (BPK 303 straipsnio 4 dalis). Atsižvelgiant į nusikalstamos veikos pobūdį bei pavojingumą, kaltinamojo bei laiduotojo asmenybes, laiduotojo turtinę padėtį, laidavimas skirtinas su užstatu.

Baudžiamojo poveikio priemonių taikymas.

Baudžiamojo poveikio priemonės yra teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, apribojančios asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės arba bausmės, teises ir laisves bei nustatančios specialias pareigas, kurios padeda įgyvendinti bausmės paskirtį.

Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise- numatyta BK 68 straipsnyje. Šio straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui naudotis specialiai teise taikymo klausimą. Teismų praktikoje ši baudžiamojo poveikio priemonė skiriama nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles, BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. BK 67 straipsnyje nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi įgyvendinti bausmės paskirtį. Vadinasi, svarstydami uždraudimo naudotis speciali teise, skyrimo klausimą, teismai turi atsižvelgti į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. Šiuo atveju matyti, kad V. Š. padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų- vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas didesnis nei 1,5 promilių girtumas (koncentracija kraujyje 2,53 promilės), dėl to jo veiksmai ir buvo kvalifikuoti pagal baudžiamojo įstatymo nuostatas. Akivaizdu, kad tokie neteisėti kaltininko veiksmai kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių bei paties kaltininko sveikatai ar net gyvybei. Pažymėtina ir tai, kad skiriant baudžiamojo poveikio priemonę, siekiant jos rezultatyvumo, taip pat būtina atsižvelgti ir į kaltinamojo asmenybę.

Įvertinus pirmiau išdėstytas V. Š. padarytos nusikalstamos veikos bei jo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, nagrinėjamu atveju mažesnės už vidurkį atitinkančios trukmės (BK 68 straipsnio 2 dalis) baudžiamojo poveikio priemonės– uždraudimas naudotis specialiąja teise vairuoti transporto priemones, taikymas vienerių metų laikui atitiktų proporcingumo principo reikalavimus.

Kita baudžiamajame įstatyme numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – BK 72 straipsnyje numatytas turto konfiskavimas.

Prokuroras prašė kaltinamojo atžvilgiu taikyti BK 72 straipsnį ir konfiskuoti automobilį.

Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo turinį sudaro priverstinis, neatlygintinas iš nusikalstamos veikos gauto, darant nusikalstamą veiką panaudoto ar nusikalstamai veikai daryti suteikto turto paėmimas valstybės nuosavybėn. Šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo pagrindai įtvirtinti BK 67 ir 72 straipsniuose, kuriuose nurodoma, kad ji gali būti skiriama pilnamečiui asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje numatytais pagrindais.

Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad V. Š. inkriminuotas nusikaltimas, numatytas BK 281 straipsnio 7 dalyje, buvo įvykdytas kaltininkui vairuojant automobilį „Chrysler Voyager“, valst. Nr.(duomenys neskelbtini). Iš bylos medžiagos matyti, kad transporto priemonė nuosavybės teise priklauso V. Š. (b. l. 26, 29). Įvertinus nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje surinktus ir teismo ištirtus įrodymus, neabejotina, kad V. Š. priklausančios transporto priemonės – automobilio „Chryler Voyager“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimas, siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas vidutinis ar sunkus neblaivumo laipsnis, t. y. daugiau kaip 1,5 promilės, baudžiamąją atsakomybę už šią veiką įtvirtinant BK 281 straipsnio 7 dalyje, yra būtinas.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – automobilis „Chrysler Voyager“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantis V. Š., saugomas UAB „Augenas“ adresu Technikos g.18 A, Kaune (b. l. 28-30), įsiteisėjus nuosprendžiui, konfiskuotinas.

Iki nuosprendžio įvykdymo pratęstinas prokuroro 2018-12-07 nutarimu paskirtas automobilio „Chrysler Voyager“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) laikinas nuosavybės teisių apribojimas (b. l. 56-57).

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – dokumentų paėmimas (b. l. 53-54), paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus, naikintina ir dokumentas – vairuotojo pažymėjimas siųstinas VĮ „Regitra“.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 303 straipsnio 4 dalimi, 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu, BK 40 straipsniu,

nusprendžia:

V. Š. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje ir nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti pagal laidavimą be užstato, perduodant jį A. G. atsakomybėn, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą su 500 eurų (penkių šimtų eurų) užstatu.

Baudžiamąją bylą nutraukti.

Laidavimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Įpareigoti laiduotoją A. G. sumokėti teismo paskirtą užstatą per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Kauno apylinkės teismo depozitinę sąskaitą (Kauno apylinkės teismas, įmonės kodas 302942349, atsiskaitomosios sąskaitos Nr. 95 7300 0100 0222 9831, AB bankas „Swedbank“, kodas 73000). Laiduotojui laiku nesumokėjus paskirto užstato bus laikoma, jog jis atsisakė laidavimo.

Išaiškinti laiduotojui A. G., kad užstatas grąžinamas pasibaigus laidavimo terminui, jeigu asmuo, už kurį buvo laiduota, per teismo nustatytą laidavimo terminą nepadarė naujos nusikalstamos veikos. Laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, spręs dėl užstato grąžinimo, taip pat dėl asmens, už kurį jis laidavo, baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar šio asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Skirti V. Š. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejiems) metams (BK 68 straipsnis).

Kardomąją priemonę dokumento paėmimą, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o įsiteisėjus nuosprendžiui, panaikinti ir vairuotojo pažymėjimą siųsti VĮ „Regitra“.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2, 3 ir 6 dalimis, konfiskuoti V. Š. priklausantį turtą – automobilį „Chrysler Voyager“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo (VIN) kodas (duomenys neskelbtini), saugomą UAB „Augenas“ Technikos g.18A, Kaune.

Iki turto konfiskavimo įvykdymo pratęsti automobilio „Chrysler Voyager“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), laikiną nuosavybės teisių apribojimą.

V. Š. išaiškinti, kad laidavimo metu padarius baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas, o laidavimo metu padarius naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl patraukimo baudžiamojon atsakomybėn už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja Liuba Kymantienė