Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo R. J. atstovei advokatei Vitalijai Mataitei, atsakovei G. P. ir jos atstovui advokatui Ričardui Raliui, trečiajam asmeniui J. J., nedalyvaujant ieškovui R. J.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo R. J. patikslintą ieškinį atsakovei G. P., trečiajam asmeniui J. J. dėl skolos ir kilnojamųjų daiktų priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2017 metais atsakovui buvo atlikta klubo sąnario operacija. Kadangi po operacijos negalėjo vaikščioti, atsakovei ieškovas buvo patikėjęs tvarkyti visus savo finansinius reikalus. Kadangi tuo metu ieškovo banko sąskaitos buvo areštuotos, visas pinigines operacijas vykdė per savo tėvo J. J. vardu išduotą Swedbank, AB banko kortelę, tėvas kortelę buvo perdavęs ieškovui ir joje buvo ieškovo pinigai. Šia kortele kaip sava naudojosi atsakovė pirkdama maisto, buitinių prekių. Ieškovo buvusi sutuoktinė į šios kortelės sąskaitą pervedė 10 000 Eur sumų už bendrą santuokoje įgytą turtą. Ieškovas pažymėjo, kad atsakovė 2017 metų pavasarį paprašė paskolinti jai 2000 Eur, kurie buvo reikalingi susimokėti už namo, esančio (duomenys neskelbtini), remontą. Ieškovas paskolino nurodytą sumą, o atsakovė pažadėjo pinigus netrukus grąžinti. 2017-05-27 atsakovė iš sąskaitos, esančios Swedbank, AB, išsigrynino 1000,00 Eur, 2017-06-20 išsigrynino 1000 Eur, o 2017-12-30 d. buvo išgryninta dar 200 Eur suma. Taigi, iš viso atsakovei pasiskolino 2200 Eur. Pinigai buvo panaudoti jos namo remontui.

2017 metų pabaigoje atsakovės elgesys labai pasikeitė - ji pradėjo prieš ieškovą naudoti psichologinį smurtą, būdama apsvaigusi elgdavosi neadekvačiai, ieškovą žemino, todėl neapsikentęs nuolatinių jos užgauliojimų ir patyčių ieškovas 2018-01-23 su atsakove išsiskyrė. Ieškovas taip pat atkreipė dėmesį, kad nors atsakovės ne kartą buvo reikalaujama grąžinti 2200 Eur sumą, tačiau atsakovė negrąžino. Atsakovė taip pat yra negrąžinusi ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausančių daiktų: auksinio vyriško žiedo, elektrinio grąžto, gręžtuvo, kampinio šlifuoklio, akumuliatorinio suktuko, DVD grotuvo, kavos virimo aparato, skrudintuvo, automobilinio akumuliatoriaus, DVD kompaktinio disko su dukters vestuvių įrašu, ausinių, nes šie daiktai liko pas atsakovę name (duomenys neskelbtini).

Motyvuojamoji dalis

Ieškovo ieškinys atmestinas.

Teismas nustatė tokias teisiškai reikšmingas nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes: ieškovas ir atsakovė kartu gyveno nuo 2014 m. gegužės mėn. iki 2018 m. sausio 23 d. Iš pateikto J. J. Swedbank, AB sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašo matyti, kad 2016 m. lapkričio 23 d. į šią sąskaitą buvo pervesta 10 000,00 Eur.

Minėtos sąskaitos išrašas taip pat patvirtina, kad 2017 m. gegužės 27 d. buvo nuimta grynaisiais pinigais 1000,00 Eur suma, 2017 m. liepos 20 d. išsigryninta 1000,00 Eur suma, 2017 m. gruodžio 30 d. išgryninta 200,00 Eur suma.

Iš 2016 m. spalio 20 d. kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad atsakovei suteiktas 24 640,00 Eur kreditas žemės sklypo ir gyvenamojo namo dalies, adresu (duomenys neskelbtini), pirkimui. Iš 2017 m. kovo 14 d. susitarimo dėl kredito sutarties pakeitimo, kuria keičiama kredito sutartis Nr. 16-104196-FA, matyti, kad atsakovei suteiktas 11 500 Eur kreditas, kredito paskirtis nurodyta būstui remontuoti (remontuojama gyvenamojo namo dalis, adresu (duomenys neskelbtini)) (42-47 b. l.).

Byloje kilo ginčas dėl atsakovės pareigos grąžinti ieškovui pinigines lėšas – 2200 Eur ir minėtus kilnojamuosius daiktus. Ieškovas iš esmės savo teisių gynybą siejo su dviejų civilinės teisės institutų taikymu. Pats ieškovas duodamas parodymus aiškino, kad atsakovės buvo prašomas paskolinti pinigų, kuriuos paskolinti sutiko - perdavė banko kortelę ir leido pinigų sumą nusiimti. Ieškovo atstovė baigiamojoje kalboje ir ieškinyje nurodė, kad turėtų būti taikomas nepagrįsto praturtėjimo institutas. Šis institutas turėtų būti taikomas tiek pinigams, tiek kilnojamiesiems daiktams.

Dėl kilnojamų daiktų priteisimo.

Tinkamas teisinio santykio kvalifikavimas yra bylą nagrinėjančio teismo pareiga, todėl teismas, vertindamas ieškovo siekį, kad jam būtų grąžinti jo daiktai: auksinis vyriškas žiedas, elektrinis grąžtas, gręžtuvas, kampinis šlifuoklis, akumuliatorinis suktukas, DVD grotuvas, kavos virimo aparatas, skrudintuvas, automobilinis akumuliatorius, DVD kompaktinis diskas su dukters vestuvių įrašu ir ausinės, tokį reikalavimą kvalifikuoja kaip savininko teisių gynimo būdą, išreikalaujant daiktą iš svetimo neteisėto valdymo – vindikacija (CK 4.95 straipsnis).

Nagrinėjamo klausimo kontekste pažymėtina, kad Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad vindikacinis ieškinys yra daiktinis savininko teisių gynimo būdas, t. y. jis reiškiamas asmeniui, su kuriuo savininko nesiejo ir nesieja prievoliniai santykiai, susiję su reikalaujamu grąžinti turtu. Šis reikalavimas pareiškiamas asmeniui, neteisėtai valdančiam svetimą turtą, t. y. tam asmeniui, pas kurį šis turtas yra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-229/2007; 2008 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40/2008). Reikšdamas vindikacinį reikalavimą, ieškovas privalo įrodyti šias faktinį ieškinio pagrindą sudarančias aplinkybes: 1) ieškovas turėjo ir turi nuosavybės (valdymo) teisę į daiktą ieškinio pareiškimo momentu ir iki daiktą neteisėtai užvaldant atsakovui, iš kurio reikalaujama grąžinti daiktą; 2) savininkas daikto valdymo teisę prarado be savo valios; 3) daiktą valdo atsakovas; 4) daiktą atsakovas valdo neteisėtai; 6) daiktas yra natūra; 7) bylos šalių nesiejo ir nesieja prievoliniai santykiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-44/2009; 2015 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-282-686/2015).

Ieškovas nurodė aplinkybes, kad daiktus pas atsakovę paliko namuose, jų atsakovei neskolino, dėl pasaugos su atsakove nesitarė, o atsakovei laikantis pozicijos, kad ji tokių daiktų savo namuose neturi ir net nėra jų mačiusi, teismas laiko, kad teisiniame santykyje dėl daiktų šalis nesieja prievoliniai teisiniai santykiai, todėl teismas taiko minėtą CK 4.95 straipsnyje numatytą institutą. Todėl nagrinėjamojoje byloje teisiškai reikšmingos aplinkybės yra: 1) ar minėti daiktai priklauso ieškovui; 2) ar jie faktiškai buvo perduoti atsakovei; 3) ar daiktai yra atsakovės žinioje.

Tai, kad daiktai nuosavybės teise priklauso ieškovui, ieškovas įrodinėjo liudytojų parodymais ir viena PVM sąskaita faktūra, jog kampinį šlifuoklį įsijo iš UAB „M.“. Bylos nagrinėjimo metu buvo apklausti liudytojai - ieškovo buvusi sutuoktinė D. J. ir sūnus E. J.. Buvusi sutuoktinė nurodė, kad iki santuokos su ieškovu nutraukimo nusprendė parduoti turėtą butą, ieškovui pervesti 10 000 Eur, taip pat paliko kai kuriuos kilnojamuosius daiktus. Liudytoja negalėjo detaliai nurodyti kokie tai buvo daiktai, tik nurodė, kad tai buvę vyriški daiktai - grąžtai, suktukai ir automobilio dalys. Detaliai nurodė tik tai, kad ieškovas turėjo auksinį žiedą, kuris jam buvo padovanotas liudytojos su vaikais. Liudytojai nėra žinoma, kur tie daiktai yra ir koks likimas juos ištiko. Ieškovo sūnus iš esmės nurodė panašias aplinkybes, kad ieškovui ir D. J. nustojus gyventi kartu (nes ieškovas pradėjo gyventi su atsakove), bet jiems santuokos dar nenutraukus, buvo pasidalinti kai kurie kilnojami daiktai. Teismo vertinimu, tarp abiejų liudytojų parodymų esama esminių prieštarų – liudytoja D. J. nurodė, kad daiktus pasiėmė atsakovė, nes paprašytas padėti daiktus išsivežti E. J. tai padaryti atsisakė. E. J. gi nurodė, kad jis pats daiktus nuvežė atsakovei.

Teismo vertinimu, yra pakankamai normalu, kad žmogus praėjus kai kuriam laikui po daiktų įsigijimo gali neturėti daiktų įsigijimo dokumentų, tačiau šiuo atveju kai kurie prašomi priteisti daiktai yra elektriniai prietaisai, kurių įsigijimo dokumentai yra garantijos suteikimo pagrindas ir paprastai apdairus bei rūpestingas žmogus tokius dokumentus turi. Byloje taip pat nėra pateikta jokių kitų įrodymų, be ieškovo šeimos narių liudijimų, kurie patvirtintų (tiesiogiai ar netiesiogiai), kad nurodyti daiktai priklausė ar priklauso ieškovui. Tokie daiktai, kaip pavyzdžiui žiedas, gali būti pas ieškovą fiksuoti nuotraukomis, tačiau tokių teismui pateikta nebuvo.

Byloje akivaizdu, kad ieškovo ir atsakovės santykiai yra priešiški. Iš byloje esančių fotonuotraukų akivaizdu ir tai, jog kai kurie daiktai ieškovui buvo grąžinti – fotelis, sulankstomos kopėčios, penkių kartoninių dėžių turinys, polietileno paketas, ramentai. Šiuos duomenis fotografuojant fiksavo pats ieškovas. Daiktus jam pristatė atsakovės paprašyti asmenys. Ieškovas žinodamas priešiškus šalių santykius ir fiksuodamas grąžinamus daiktus nefiksavo kas yra grąžinama dėžėse ar polietileninėje pakuotėje. Todėl esant šioms aplinkybėms ieškovui tenka pareiga ne tik įrodinėti prašomų priteisti daiktų nuosavybę bei jų perdavimą atsakovės žiniai, tačiau ir tai, kad jie nebuvo grąžinti su kitais ieškovui grąžinamais daiktais.

Teismas iš pateiktų rašytinių įrodymų negali padaryti išvados, kad kampinis šlifuoklis priklauso ieškovui. Iš pateiktos PVM sąskaitos faktūros serija MAK Nr. 1365611 matyti, kad šį daiktą įsigijo juridinis asmuo individuali R. J. įmonė. Ir nors ieškovas yra buvęs šios įmonės savininku, teismas pažymi, kad įmonės turtas savaime nėra jos dalyvio turtu. Įmonės turtas ir jos savininko turtas yra atskiras. Ieškovas nurodė, kad įmonė bankrutavusi, todėl turtas priklauso ieškovui.

Teismas naudodamas viešaisiais registrais (CPK 179 straipsnio 3 dalis), šiuo atveju Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Finansų ministerijos Bankroto departamento duomenis nustatė, kad ieškovo įmonė taikant supaprastinto bankroto procedūrą likviduojama nuo 2014-03-31, o 2014-10-29 įmonė išregistruota. Vadovaujantis įmonių bankroto įstatymo nuostatomis tokios įmonės turtas turėjo būti perduotas bankroto administratoriui ir ieškovui toks turtas negalėjo priklausyti. Teismo vertinimu, tokie ieškovo veiksmai vertintini kaip jo nesąžiningumas. Teismas taip pat nesąžininga vertina ir ieškovo nurodomą šlifuoklio vertę. Ieškovas nurodė, kad šio daikto rinkos vertė – 40,00 Eur. Iš pateiktos sąskaitos matyti, kad 2013 metais daiktas minėto juridinio asmens yra įsigytas už 139,99 Lt (atitinkamai 40,54 Eur). Kartu su daiktu taip pat yra pirkti priedai - pirštinės, papildomi pjovimo diskai, akiniai, pačiam daiktui suteikiama vienerių metų garantija. Teismo vertinimu, neadekvatu, kad daikto vertė pasibaigus garantiniam terminui ir nuo įsigijimo praėjus daugiau nei šešiems metams taip pat neturint minėtų priedų iš esmės būtų nepasikeitusi.

Civilinio proceso teisėje apie tam tikrų aplinkybių (faktų) egzistavimą ar neegzistavimą teismas sprendžia remdamasis tikimybiniu pusiausvyros principu. Jeigu pateikti įrodymai teismui leidžia padaryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo negu neegzistavo, teismas šiuos faktus pripažįsta nustatytais. Teismui nustatyti tam tikrų faktų ar aplinkybių egzistavimą reikia pašalinti pagrįstą abejonę ir tik tokią abejonę pašalinus galima tokius faktus pripažinti patvirtintais.

Teismas, vertindamas tai, kad be dviejų ieškovo šeimos narių parodymų, kurie, teismo vertinimu, yra nenuoseklūs ir paties ieškovo paaiškinimų, jog jis pats detaliai nežinantis, ar visi daiktai yra buvę pas atsakovę, vertindamas tai, kad daugiau jokie įrodymai nepatvirtina nurodytų daiktų priklausymą ieškovui ir kad jie buvo perduoti atsakovei, vertindamas tai, kad ieškovas prašo priteisti ir daiktus, kurie jam priklausyti negali, atsižvelgiant, kad tam tikri daiktai ieškovui buvo grąžinti penkiose dėžėse ir pakete, teismas, vertindamas bylos aplinkybių visetą, šalių tarpusavio santykius bei atsižvelgdamas į nurodytus ieškovo nesąžiningumo požymius, sprendžia, kad labiau tikėtina, jog prašomų priteisti daiktų nėra pas atsakovę ar atsakovės žinioje arba atsakovė kaip nors būtų šiais daiktais disponavusi (pardavusi, sunaikinusi ar pan.), todėl teismas šioje dalyje sprendžia ieškovo ieškinį atmesti.

Dėl prašomų priteisti piniginių.

Teismas, konstatuodamas, kad tarp šalių rašytinės formos paskolos sutartis sudaryta nebuvo, o viršijant 600 Eur sumą tokios formos sutarties turėjo būti laikomasi (CK 6.871 straipsnis), šiems santykiams netaiko CK Šeštosios knygos XLIII nuostatų, o santykius kvalifikuoja taikydamas nepagrįsto praturtėjimo institutą reglamentuojančias normas (CK 6.242 straipsnis).

Atsakovės neteisėtą ir nesąžiningą praturtėjimą ieškovas sieja su tuo, kad jam perdavus banko kortelę atsakovei pastaroji 2017 m. gegužės 27 d. išgrynino 1000,00 Eur, 2017 m. liepos 20 d. išsigrynino 1000,00 Eur sumą ir 2017 m. gruodžio 30 d. išgrynino 200,00 Eur, šiuos pinigus pasisavino ir tokia suma be pagrindo praturtėjo.

Nors teismas netaiko paskolą reglamentuojančių teisės normų, o taiko ultima ratio civilinių teisių gynimo būdą - nepagrįstą praturtėjimą, tačiau ir šiam santykiui būtini realinio santykio požymiai. Todėl esminė teisiškai reikšminga nustatinėtina aplinkybė - ar turtą (lėšas) gavo atsakovė.

Ieškovas nurodė, kad jo atžvilgiu yra vykdomi priverstinai išieškojimo veiksmai. Siekdamas išvengti savo prievolės prieš kreditorius ieškovas, žinodamas, kad už parduotą turtą gaus lėšas, tačiau jas siekdamas nuslėpti nuo kreditorių, savo tėvo (trečiojo asmens) sutikimu naudojosi jo banko sąskaita ir finansiniu instrumentu - mokėjimo kortele. Byloje nėra ginčo, kad ieškovas yra gavęs 10 000,00 Eur. Tikslu šiuos pinigus naudoti trečiasis asmuo atidarė sąskaitą ir ieškovui perdavė banko kortelę. Ieškovas nurodė, kad mokėjimo kortelė buvo perduota atsakovei ir pastaroji nusiėmusi nurodytą pinigų sumą nepagrįstai praturtėjo.

Pateiktas banko išrašas už 2017 metus (popierinės bylos kopijos 7,8 lapai) patvirtina, kad per minėtus metus buvo atlikta visa eilė finansinių operacijų. Pateiktas išrašas, suformuotas pagal kriterijų „išeinantys mokėjimai“ patvirtina, kad sąskaitos debeto apyvarta – 8481,66 Eur. Taigi, per 2017 metus iš minėtos sąskaitos buvo pirkta ar išgryninta 8481,66 Eur. Tačiau ieškovo reiškiamas ieškinys yra pareikštas 2200 Eur sumai. Nors ieškovas atsakovės neteisėtą praturtėjimą sieja su tuo, kad ji naudojosi minėta banko kortele, ieškovas teismui neidentifikavo kaip jis iš visos sumos nustato neteisėtą turtėjimą 2200 Eur apimtyje.

Byloje apklausti liudytojai nurodė, kad tik iš ieškovo jiems yra žinoma, kad ieškovas atsakovei buvo perdavęs kortelę, kuria pastaroji naudojosi. Teismas pažymi, kad jokie kiti įrodymai, kad, būtent, nurodytomis datomis kortele naudojosi atsakovė ir pinigus panaudojo savo naudai, teismui pateikti nebuvo. Nei liudytojai, nei trečiasis asmuo nenurodė, kad jie yra matę, kad atsakovė kada nors būtų turėjusi ar naudojusi minėtą banko kortelę. Priešingai, ieškovo sūnus nurodė, kad kortelę būdavo pas ieškovą - ieškovo rankinėje.

Teismui taikant CK 6.242 straipsnio nuostatas yra svarbu nustatyti, kad konkrečios lėšos buvo perduotos atsakovei ir kad pastaroji be pagrindo jas užvaldė. Teismo vertinimu, ieškovui pateikus tik sąskaitos išrašą ir iš esmės nesant jokių kitų įrodymų, kad kortele naudojosi atsakovė, tenkinti reikalavimą dėl lėšų priteisimo nėra pagrindo.

Teismo įsitikinimu, priešingas vertinimas sukurtų pavojingą precedentą, kai asmuo iš esmės pateikęs tik sąskaitos išrašą ir jame selektyviai išsirinkęs kai kurias finansines operacijas, tai laikytų kito asmens neteisėtu ir nesąžiningu turtėjimu.

Teismo vertinimu, atsakovės skolos ieškovui neįrodo ir pateiktas garso įrašas. Iš šio įrašo teismas negali identifikuoti kokie asmenys jame kalba, apie kokią skolą vyksta kalba, kada ir kokiomis aplinkybėmis garso įrašas yra padarytas.

Vertindamas nurodytas aplinkybes teismas daro išvadą, kad ieškovas ieškinio neįrodė ir sprendžia jį atmesti. Teismas pažymi, kad ieškovo ieškinys atmestinas ne tik dėl to, kad jis yra neįrodytas, tačiau ir dėl to, kad jis vertintinas nepagrįstu. Teismas ieškovo veiksmus negali laikyti sąžiningo asmens sąžiningu teisės gynimu.

Nors teismas bylą nagrinėja pagal ieškovo patikslintą ieškinį, teismas atkreipia dėmesį, kad pagal pirminį ieškinį reikalavimas buvo siejamas 2017 m. sausio 13 ir 16 dienomis išgrynintomis sumomis. Ieškovas pasirengimo stadijoje nurodė, kad tokį reikalavimą palaiko ir tik atsakovei pateikus rašytinius įrodymus, ieškovas keitė ieškinio pagrindą, nurodydamas kitas pinigų išgryninimo datas.

Teismas, vertindamas aptartas bylos aplinkybes, vadovaudamasis savo vidiniu įsitikinimu, negali padaryti labiau tikėtinos išvados, kad mokėjimo kortelė buvo perduota atsakovei ir šia kortele naudojosi tik atsakovė, todėl atsakovė minėtomis datomis išgrynino sau ieškovo pinigus. Teismui išlieka pagrįsta abejonė, kad minėta kortele galėjo naudotis pats ieškovas ar ji galėjo būti perduota kitiems asmenims. Bylos nagrinėjimo metu, šios abejonės nepašalinus teismas sprendžia ieškovo ieškinį atmesti.

Dėl bylinėjimosi išlaidų ir jų paskirstymo.

CPK 93 straipsnis nurodo, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

Ieškovo ieškinį atmetus atsakovei priteistinos atstovavimo išlaidos – 300 Eur.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškovo R. J. ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovei G. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovo R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 300,00 Eur (tris šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.