- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-06-02
- Bylos Nr.
- I-1205-428/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-01814-2016-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Jolanta Medvedevienė
- Pareiškėjas
- I. K.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų
- Kategorijos
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo I. K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu ir prašė priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą (b. l. 14-16).
Pareiškėjas skunde nurodė, jog laikotarpyje nuo 2012 metų atliko bausmę perpildytose kamerose. Taip pat skunde nurodė, jog tualetai nebuvo tinkamai atitverti, neužtikrintas privatumas. Prausyklos ir tualetai buvo nešvarūs. Taip pat patalpose buvo didelė drėgmė, pelėsis, netinkama ventiliacija, grindys medinės, nelygios, netinkamas apšvietimas, buvo šalta. Spintelės senos, sulūžusios. Po sporto maudytis galėjo tik po šaltu dušu, kadangi šiltas dušas buvo tik vieną kartą per savaitę. Taip pat skunde nurodė, jog gyvenant darbo zonoje 13 būryje 4 gyvenamojoje patalpoje nuolat girdėjo staklių ūžimą iš pirmo aukšto, kur buvo įrengtos dirbtuvės (nuo 8.30 val. iki 16 val.), buvo jaučiamas dūmų kvapas. Lovos ir čiužiniai buvo netinkami. Ilgą laiką teko praleisti kamerų tipo patalpose, negalėjo pirkti parduotuvėje prekių. Pastatas yra kritinės būklės. Pareiškėjas patyrė daug nepatogumų, išgyvenimų, papildomą diskomfortą.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime į skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 23-30). Atsiliepime į skundą nurodė, jog nuteistajam turi būti taikoma ieškinio senaties terminas, taip pat nurodė, jog pareiškėjas už laikotarpį nuo 2015-07-02 iki 2016-09-05 yra kreipiąsis į Kauno apygardos administracinį teismą, kuris 2017-03-17 priėmė sprendimą. Sprendimas yra apskųstas apeliacine tvarka. Atsiliepime nurodė, jog nuo 2014-02-02 iki 2014-02-20 pareiškėjas buvo apskirtas į 19 būrį, 1 miegamąjį, kuris yra 46,86 kv. m ploto, jame įrengta 12 miegamųjų vietų, vienam asmeniui tekdavo 3,9 kv. m ploto. Nuo 2014-03-06 iki 2014-04-04 pareiškėjas buvo paskirtas į 3 būrį, 4 miegamąjį, kurio plotas yra 44,98 kv. m ploto, įrengta 12 miegamųjų vietų, vienam asmeniui tekdavo 3,74 kv. m ploto. Nuo 2014-04-18 iki 2014-04-22, nuo 2014-05-02 iki 2014-05-05, nuo 2014-05-19 iki 2014-05-20, nuo 2014-06-03 iki 2016-06-04, nuo 2014-06-18 iki 2014-06-19, nuo 2014-07-03 iki 2014-07-04, nuo 2014-07-18 iki 2014-07-21, nuo 2014-08-04 iki 2014-08-05, nuo 2016-04-05 iki 2016-04-06 pareiškėjas buvo paskirtas į 18 būrį, 1 miegamąjį, kuris yra 35,15 kv. m ploto, įrengta joje 9 miegamosios vietos, vienam asmeniui teko 3,9 kv. m ploto. Nuo 2014-08-19 iki 2014-08-20 pareiškėjas buvo paskirtas į 11 būrį, 4 miegamąjį, kuris yra 44,68 kv. m ploto, įrengta joje 12 miegamųjų vietų, vienam asmeniui teko 3,72 kv. m ploto. Nuo 2014-08-20 iki 2014-09-23, nuo 2014-10-07 iki 2014-10-21 pareiškėjas buvo paskirtas į 1 būrį, 4 miegamąjį, kuris yra 33,86 kv. m ploto, įrengta joje 8 miegamosios vietos, vienam asmeniui teko 4,23 kv. m ploto. Nuo 2014-10-21 iki 2015-03-03 pareiškėjas buvo paskirtas į 16 būrį, 1 miegamąjį, kuris yra 45,44 kv. m ploto, įrengta joje 12 miegamųjų vietų, vienam asmeniui teko 3,78 kv. m ploto. Nuo 2015-03-03 iki 2015-03-17, nuo 2015-03-24 iki 2015-04-29, nuo 2015-05-13 iki 2015-05-14, nuo 2015-05-28 iki 2015-05-29, nuo 2015-06-12 iki 2015-06-15, nuo 2016-06-28 iki 2016-06-29 pareiškėjas buvo paskirtas į 11 būrį, 5 miegamąjį, kuris yra 46,25 kv. m ploto, įrengta joje 12 miegamųjų vietų, vienam asmeniui teko 3,85 kv. m ploto. Nuo 2015-07-12 iki 2015-07-13, nuo 2015-08-04 iki 2015-08-05, nuo 2015-08-19 iki 2015-08-20, nuo 2015-09-03 iki 2015-09-04 pareiškėjas buvo paskirtas į 9 būrį, 8 miegamąjį, kuris yra 35,83 kv. m ploto, įrengta joje 8 miegamosios vietos, vienam asmeniui teko 4,47 kv. m ploto. Nuo 2015-10-02 iki 2015-10-05 pareiškėjas buvo paskirtas į 9 būrį, 1 miegamąjį, kuris yra 34,13 kv. m ploto, įrengta joje 8 miegamosios vietos, vienam asmeniui teko 4,26 kv. m ploto. Nuo 2016-04-05 iki 2016-04-06 pareiškėjas buvo paskirtas į 18 būrį, 6 miegamąjį, kuris yra 35,83 kv. m ploto, įrengta joje 8 miegamosios vietos, vienam asmeniui teko 4,47 kv. m ploto. Nuo 2016-10-05 iki 2016-11-24 pareiškėjas buvo paskirtas į 5 būrį, 1 miegamąjį, kuris yra 44,56 kv. m ploto, įrengta joje 12 miegamųjų vietų, vienam asmeniui teko 3,71 kv. m ploto. Nuo 2016-11-24 iki 2017-01-03 pareiškėjas buvo paskirtas į 12 būrį, 2 miegamąjį, kuris yra 33,49 kv. m ploto, įrengta joje 9 miegamosios vietos, vienam asmeniui teko 3,72 kv. m ploto. Nuo 2017-01-03 iki 2017-01-25 pareiškėjas buvo paskirtas į 12 būrį, 4 miegamąjį, kuris yra 34,13 kv. m ploto, įrengta joje 9 miegamosios vietos, vienam asmeniui teko 3,79 kv. m ploto. Nuo 2017-01-25 iki 2017-01-31 pareiškėjas buvo paskirtas į 4 būrį, 2 miegamąjį, kuris yra 33,86 kv. m ploto, įrengta joje 8 miegamosios vietos, vienam asmeniui teko 4,23 kv. m ploto. Nuo 2017-01-31 iki 2017-02-01 pareiškėjas buvo paskirtas į 20 būrį, 1 miegamąjį, kuris yra 29,53 kv. m ploto, įrengta joje 8 miegamosios vietos, vienam asmeniui teko 3,69 kv. m ploto. Nuo 2017-02-01 iki 2017-03-30 pareiškėjas buvo paskirtas į 20 būrį, 6 miegamąjį, kuris yra 30,31 kv. m ploto, įrengta joje 8 miegamosios vietos, vienam asmeniui teko 3,78 kv. m ploto. Be to, pareiškėjas bausmę atliko pataisos namuose, įstaigoje, kuri nėra kalėjimas ar kamerų tipo pataisos įstaiga. Nuteistieji dienotvarkėje nustatytu laiku gali patys laisvai judėti įstaigos teritorijoje, miegamieji yra nerakinami, gali sportuoti. Taip pat pareiškėjas už rėžimo reikalavimų pažeidimus atlikinėjo bausmes kamerų tipo patalpose bei baudos izoliatoriuje. Nuo 2014-02-20 iki 2014-03-06 pareiškėjas buvo paskirtas į baudos izoliatoriaus kamerą Nr. 17, kuri yra 11,25 kv. m ploto, joje įrengta 3 miegamosios vietos, vienam asmeniui teko 3,75 kv. m ploto. Nuo 2014-04-04 iki 2014-04-07 buvo paskirtas į baudos izoliatoriaus kamerą Nr. 18, kuri yra 12,21 kv. m ploto, joje įrengta 3 miegamosios vietos, vienam asmeniui teko 4,07 kv. m ploto. Nuo 2014-04-07 iki 2014-04-18, nuo 2014-04-22 iki 2014-05-02, nuo 2014-05-05 iki 2014-05-19, nuo 2014-05-20 iki 2014-06-03, nuo 2014-07-04 iki 2014-07-18, nuo 2014-07-21 iki 2014-08-04, nuo 2014-08-11 iki 2014-08-19 buvo paskirtas į baudos izoliatoriaus kamerą Nr. 19, kuri yra 11,80 kv. m ploto, joje įrengta 3 miegamosios vietos, vienam asmeniui teko 3,93 kv. m ploto. Nuo 2014-08-05 iki 2014-08-11 buvo paskirtas į baudos izoliatoriaus kamerą Nr. 9, kuri yra 6,32 kv. m ploto, joje įrengta 1 miegamoji vieta. Nuo 2014-09-23 iki 2014-10-07, nuo 2015-03-17 iki 2015-03-24, nuo 2015-04-29 iki 2015-05-13, nuo 2015-05-14 iki 2015-05-28, nuo 2015-05-29 iki 2015-06-12, nuo 2015-06-15 iki 2015-06-28, nuo 2015-06-29 iki 2015-07-12 buvo paskirtas į baudos izoliatoriaus kamerą Nr. 2, kuri yra 29,51 kv. m ploto, joje įrengta 8 miegamosios vietos, vienam asmeniui teko 3,68 kv. m ploto. Nuo 2015-01-20 iki 2015-02-11, nuo 2015-02-25 iki 2015-03-20, nuo 2015-03-23 iki 2015-04-22, nuo 2015-04-29 iki 2015-05-06, nuo 2015-05-13 iki 2015-05-20, nuo 2015-05-21 iki 2015-05-26, nuo 2015-06-10 iki 2015-09-04 buvo paskirtas į baudos izoliatoriaus kamerą Nr. 43, kuri yra 12,29 kv. m ploto, joje įrengta 3 miegamosios vietos, vienam asmeniui teko 4,09 kv. m ploto. Nuo 2016-07-02 iki 2016-10-05 pareiškėjas buvo paskirtas į kamerų tipo patalpą Nr. 37, kurios plotas 12,34 kv. m, joje įrengta 4 miegamosios vietos, vienam asmeniui teko 3,89 kv. m ploto. Nuo 2016-06-23 iki 2016-06-28 pareiškėjas buvo paskirtas į kamerų tipo patalpą Nr. 27, kurios plotas 29,49 kv. m, joje įrengta 8 miegamosios vietos, vienam asmeniui teko 3,68 kv. m ploto. Nuo 2016-06-28 iki 2016-07-15 pareiškėjas buvo paskirtas į kamerų tipo patalpą Nr. 4, kurios plotas 14,48 kv. m, joje įrengta 3 miegamosios vietos, vienam asmeniui teko 4,11 kv. m ploto. Teisės aktai nereglamentuoja gyvenamojo ploto pataisos įstaigose skaičiavimo su baldais ar be jų. Atsakovas nurodo, jog patalpos buvo aprūpintos baldais ir kietuoju inventoriumi. 2014-12-12 Alytaus visuomenės sveikatos centras pateikė patikrinimo aktą, kurios išvadoje Nr. PA-369 pažymėjo, jog pažeidimų Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ nenustatyta. Taip pat tokia išvada pateikta ir 2015-12-14, 2016-12-09 patikrinimo aktuose. Atsakovas kamerose užtikrina tinkamą oro temperatūrą, oro drėgmę. Alytaus pataisos namuose šilumos mazgas yra kompiuterizuotas, nepertraukiamai visą parą palaiko nustatytą temperatūrą atitinkančią higienos normas. Patalpos ventiliuojamos atidarant langus. Bendrabutis nėra avarinės būklės. Teisės aktai numato galimybę nuteistiesiems išsimaudyti po šiltu dušu vieną kartą per savaite, ši teisė yra užtikrinama. Nėra teisinio reglamentavimo draudžiančio ŽIV ir hepatitu C infekuotus asmenis laikyti, apgyvendinti kartu su sveikais nuteistaisiais. Atsakovas taip pat nurodė, jog sanitariniai mazgai yra su pertvaromis bei yra įrengtos durys, o duomenų, jog pareiškėjas ginčo laikotarpiu būtų gyvenęs šalia šaltkalvių dirbtuvės ar būtų dėl to skundęsis neturi.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo skundas dalyje paliktinas nenagrinėtu, o kitoje dalyje tenkintinas iš dalies.
Pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų (toliau- Alytaus PN), dėl atsakovo neteisėtų veiksmų (neveikimo) patirtą neturtinę žalą, kurią patyrė atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Alytaus PN, jo nuomone, teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis.
Atsakovas pareiškėjo reikalavimui prašo taikyti ieškinio senatį.
Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.125 straipsnio 1 dalies 8 punktas expressis verbis įtvirtina sutrumpintą trejų metų ieškinio senaties terminą, taikomą reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo.
Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. To paties straipsnio 5 dalis nustato, kad jei pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną, ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną.
Byloje nustatyta, kad pareiškėjas skundu siekia, jog jam būtų priteistas neturtinės žalos atlyginimas už kalinimą netinkamomis sąlygomis, kuris prasidėjo nuo 2012 metų, skundą teismui pareiškėjas išsiuntė 2017-02-02 (b. l. 10). Atsižvelgiant į nurodyto teisės pažeidimo pobūdį, darytina išvada, kad pareiškėjas visą jo kalinimo Alytaus PN laikotarpį žinojo arba turėjo žinoti apie tai, kad jam neužtikrinama teisė į vienam asmeniui privalomą minimalų patalpos plotą, tačiau, kaip minėta, į teismą kreipėsi 2017-02-02. Pagal CK 1.126 straipsnio 2 dalies nuostatas ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja. Pažymėtina, jog atsakovas prašo taikyti ieškinio senatį, todėl už laikotarpį iki 2014-02-01 yra pagrindas taikyti ieškinio senaties terminą.
CK 1.131 straipsnio 2 dalyje numatyta, jeigu teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas. Klausimą, ar ieškinio senatis gali būti atnaujinama, teismas gali spręsti ir savo iniciatyva (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1090/2013). Teisės normose, reglamentuojančiuose ieškinio senatį, nenustatyta kriterijų, pagal kuriuos galima būtų spręsti, kokios šio termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis. Tai vertinamoji sąvoka, kurios turinys atskleidžiamas vertinant kiekvienos konkrečios situacijos aplinkybes. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje aiškinama, kad klausimą, ar konkrečios ieškinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į ieškinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, šalių elgesį, ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikšmingas bylos aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1037/2009). Tam, kad ieškinio senaties terminas būtų atnaujinamas, pareiškėjas turi įvardinti objektyvias priežastis bei pateikti įrodymų, pagrindžiančių ieškinio senaties termino atnaujinimą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-2364/2013).
Pareiškėjas skunde nenurodė jokių objektyvių, nuo jo valios nepriklausiusių aplinkybių, sukliudžiusių jam laiku kreiptis į teismą ar kreiptis teisinės pagalbos. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas dėl kalinimo sąlygų jausdamas jo nurodytus išgyvenimus, diskomfortą, jis turėjo suvokti, jog jo teisės gali būti pažeidžiamos ir į tai, kad Lietuvos Respublikos teisės aktai, tarp jų ir CK, reglamentuojantis neturtinės žalos atlyginimo bei ieškinio senaties klausimus, yra paskelbti teisės aktų nustatyta tvarka ir visiems prieinami, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo atnaujinti ieškinio senaties termino, todėl, atsakovui prašant, laikotarpiui iki 2014-02-01 taikytina ieškinio senatis ir pareiškėjo reikalavimo dalis už laikotarpį iki 2014-02-01 atmestina kaip nepagrįsta. Atitinkamai nevertintinos pareiškėjo nurodytos faktinės aplinkybės, sietinos su minėtu laikotarpiu ir byla nagrinėjama dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo laikotarpiu nuo 2014-02-02 iki 2017-02-02.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis Kauno apygardos administracinis teismas 2017-03-17 sprendimu administracinėje byloje (Nr. I-350-554/2017, teisminio proceso Nr. 3-62-3-01814-2016-7) pagal pareiškėjo I. K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl žalos atlyginimo laikotarpyje nuo 2015-07-02 iki 2016-09-05 (pareiškėjui bausmę atliekant kamerų tipo patalpose ir baudos izoliatoriuje), tenkino iš dalies. Sprendimas yra apskųstas apeliacine tvarka. Sprendimas neįsiteisėjęs. Administracinių bylų teisenos įstatymo 105 straipsnio 4 punkte nustatyta, kad teismas skundą palieka nenagrinėtu jeigu teisme nagrinėjamas administracinis ginčas tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Atsižvelgiant į tai, kad ginčas yra tarp tų pačių šalių ir dalykas bei pagrindas sutampa, todėl teismas sprendžia, kad skundas, dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo laikotarpyje nuo 2015-07-02 iki 2016-09-05 paliekamas nenagrinėtu.
Savo reikalavimą pareiškėjas iš esmės grindžia tuo, kad patalpose (bendrabučio tipo ir kamerų tipo) trūko teisės aktuose nustatyto vienam asmeniui privalomo ploto bei kalėjo antisanitarinėmis, higienos reikalavimų neatitinkančiomis kalinimo sąlygomis.
Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kai valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai, 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.
Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau tekste – ir EŽTT) savo jurisprudencijoje ne kartą yra išaiškinęs, kad Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija (toliau – ir Konvencija) įpareigoja valstybę užtikrinti, jog asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė (žr. pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimą byloje K. prieš Lenkiją, 2001 m. liepos 24 d. sprendimą V. prieš Lietuvą, 44558/98). Pagal EŽTT suformuotą praktiką tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį. Šio minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos būklė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumą, teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu būdu (žr., pvz., EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimą byloje P. prieš Graikiją, 28524/95, 2012 m. sausio 10 d. sprendimą A. ir kt. prieš Rusiją).
Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194 (toliau– Taisyklės) 11¹.1. punktas nustato, kad pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi būti ne mažesnis kaip 3.1 kv. m vienam žmogui.
Žemesnės instancijos teismas
Iš byloje pateiktų duomenų (b. l. 31-52) matyti, jog pareiškėjas nuo 2014-02-02 iki 2014-02-20 buvo paskirtas į 19 būrį, 1 miegamąjį, kuris yra 46,86 kv. m ploto, jame įrengta 12 miegamųjų vietų, vienam asmeniui tekdavo 3,9 kv. m ploto.
Nuo 2014-03-06 iki 2014-04-04 pareiškėjas buvo paskirtas į 3 būrį, 4 miegamąjį, kurio plotas yra 44,98 kv. m ploto, įrengta 12 miegamųjų vietų, vienam asmeniui tekdavo 3,74 kv. m ploto.
Nuo 2014-04-18 iki 2014-04-22, nuo 2014-05-02 iki 2014-05-05, nuo 2014-05-19 iki 2014-05-20, nuo 2014-06-03 iki 2016-06-04, nuo 2014-06-18 iki 2014-06-19, nuo 2014-07-03 iki 2014-07-04, nuo 2014-07-18 iki 2014-07-21, nuo 2014-08-04 iki 2014-08-05, nuo 2016-04-05 iki 2016-04-06 pareiškėjas buvo paskirtas į 18 būrį, 1 miegamąjį, kuris yra 35,15 kv. m ploto, įrengta joje 9 miegamosios vietos, vienam asmeniui teko 3,9 kv. m ploto.
Nuo 2014-08-19 iki 2014-08-20 pareiškėjas buvo paskirtas į 11 būrį, 4 miegamąjį, kuris yra 44,68 kv. m ploto, įrengta joje 12 miegamųjų vietų, vienam asmeniui teko 3,72 kv. m ploto.
Nuo 2014-08-20 iki 2014-09-23, nuo 2014-10-07 iki 2014-10-21 pareiškėjas buvo paskirtas į 1 būrį, 4 miegamąjį, kuris yra 33,86 kv. m ploto, įrengta joje 8 miegamosios vietos, vienam asmeniui teko 4,23 kv. m ploto.
Nuo 2014-10-21 iki 2015-03-03 pareiškėjas buvo paskirtas į 16 būrį, 1 miegamąjį, kuris yra 45,44 kv. m ploto, įrengta joje 12 miegamųjų vietų, vienam asmeniui teko 3,78 kv. m ploto.
Nuo 2015-03-03 iki 2015-03-17, nuo 2015-03-24 iki 2015-04-29, nuo 2015-05-13 iki 2015-05-14, nuo 2015-05-28 iki 2015-05-29, nuo 2015-06-12 iki 2015-06-15, nuo 2016-06-28 iki 2016-06-29 pareiškėjas buvo paskirtas į 11 būrį, 5 miegamąjį, kuris yra 46,25 kv. m ploto, įrengta joje 12 miegamųjų vietų, vienam asmeniui teko 3,85 kv. m ploto.
Nuo 2015-07-12 iki 2015-07-13, nuo 2015-08-04 iki 2015-08-05, nuo 2015-08-19 iki 2015-08-20, nuo 2015-09-03 iki 2015-09-04 pareiškėjas buvo paskirtas į 9 būrį, 8 miegamąjį, kuris yra 35,83 kv. m ploto, įrengta joje 8 miegamosios vietos, vienam asmeniui teko 4,47 kv. m ploto.
Nuo 2015-10-02 iki 2015-10-05 pareiškėjas buvo paskirtas į 9 būrį, 1 miegamąjį, kuris yra 34,13 kv. m ploto, įrengta joje 8 miegamosios vietos, vienam asmeniui teko 4,26 kv. m ploto.
Nuo 2016-04-05 iki 2016-04-06 pareiškėjas buvo paskirtas į 18 būrį, 6 miegamąjį, kuris yra 35,83 kv. m ploto, įrengta joje 8 miegamosios vietos, vienam asmeniui teko 4,47 kv. m ploto.
Nuo 2016-10-05 iki 2016-11-24 pareiškėjas buvo paskirtas į 5 būrį, 1 miegamąjį, kuris yra 44,56 kv. m ploto, įrengta joje 12 miegamųjų vietų, vienam asmeniui teko 3,71 kv. m ploto.
Nuo 2016-11-24 iki 2017-01-03 pareiškėjas buvo paskirtas į 12 būrį, 2 miegamąjį, kuris yra 33,49 kv. m ploto, įrengta joje 9 miegamosios vietos, vienam asmeniui teko 3,72 kv. m ploto.
Nuo 2017-01-03 iki 2017-01-25 pareiškėjas buvo paskirtas į 12 būrį, 4 miegamąjį, kuris yra 34,13 kv. m ploto, įrengta joje 9 miegamosios vietos, vienam asmeniui teko 3,79 kv. m ploto.
Nuo 2017-01-25 iki 2017-01-31 pareiškėjas buvo paskirtas į 4 būrį, 2 miegamąjį, kuris yra 33,86 kv. m ploto, įrengta joje 8 miegamosios vietos, vienam asmeniui teko 4,23 kv. m ploto.
Nuo 2017-01-31 iki 2017-02-01 pareiškėjas buvo paskirtas į 20 būrį, 1 miegamąjį, kuris yra 29,53 kv. m ploto, įrengta joje 8 miegamosios vietos, vienam asmeniui teko 3,69 kv. m ploto.
Nuo 2017-02-01 iki 2017-03-30 pareiškėjas buvo paskirtas į 20 būrį, 6 miegamąjį, kuris yra 30,31 kv. m ploto, įrengta joje 8 miegamosios vietos, vienam asmeniui teko 3,78 kv. m ploto.
Taisyklių 11¹.2. punktas nustato, kad pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose plotas vienam asmeniui turi būti ne mažesnis nei 3,6 kv. m. vienam žmogui.
Žemesnės instancijos teismas
Nuo 2014-02-20 iki 2014-03-06 pareiškėjas buvo paskirtas į baudos izoliatoriaus kamerą Nr. 17, kuri yra 11,25 kv. m ploto, joje įrengta 3 miegamosios vietos, vienam asmeniui teko 3,75 kv. m ploto.
Nuo 2014-04-04 iki 2014-04-07 buvo paskirtas į baudos izoliatoriaus kamerą Nr. 18, kuri yra 12,21 kv. m ploto, joje įrengta 3 miegamosios vietos, vienam asmeniui teko 4,07 kv. m ploto.
Nuo 2014-04-07 iki 2014-04-18, nuo 2014-04-22 iki 2014-05-02, nuo 2014-05-05 iki 2014-05-19, nuo 2014-05-20 iki 2014-06-03, nuo 2014-07-04 iki 2014-07-18, nuo 2014-07-21 iki 2014-08-04, nuo 2014-08-11 iki 2014-08-19 buvo paskirtas į baudos izoliatoriaus kamerą Nr. 19, kuri yra 11,80 kv. m ploto, joje įrengta 3 miegamosios vietos, vienam asmeniui teko 3,93 kv. m ploto.
Nuo 2014-08-05 iki 2014-08-11 buvo paskirtas į baudos izoliatoriaus kamerą Nr. 9, kuri yra 6,32 kv. m ploto, joje įrengta 1 miegamoji vieta.
Nuo 2014-09-23 iki 2014-10-07, nuo 2015-03-17 iki 2015-03-24, nuo 2015-04-29 iki 2015-05-13, nuo 2015-05-14 iki 2015-05-28, nuo 2015-05-29 iki 2015-06-12, nuo 2015-06-15 iki 2015-06-28, nuo 2015-06-29 iki 2015-07-12 buvo paskirtas į baudos izoliatoriaus kamerą Nr. 2, kuri yra 29,51 kv. m ploto, joje įrengta 8 miegamosios vietos, vienam asmeniui teko 3,68 kv. m ploto.
Nuo 2015-01-20 iki 2015-02-11, nuo 2015-02-25 iki 2015-03-20, nuo 2015-03-23 iki 2015-04-22, nuo 2015-04-29 iki 2015-05-06, nuo 2015-05-13 iki 2015-05-20, nuo 2015-05-21 iki 2015-05-26, nuo 2015-06-10 iki 2015-09-04 buvo paskirtas į baudos izoliatoriaus kamerą Nr. 43, kuri yra 12,29 kv. m ploto, joje įrengta 3 miegamosios vietos, vienam asmeniui teko 4,09 kv. m ploto.
Nuo 2016-07-02 iki 2016-10-05 pareiškėjas buvo paskirtas į kamerų tipo patalpą Nr. 37, kurios plotas 12,34 kv. m, joje įrengta 4 miegamosios vietos, vienam asmeniui teko 3,89 kv. m ploto.
Nuo 2016-06-23 iki 2016-06-28 pareiškėjas buvo paskirtas į kamerų tipo patalpą Nr. 27, kurios plotas 29,49 kv. m, joje įrengta 8 miegamosios vietos, vienam asmeniui teko 3,68 kv. m ploto.
Nuo 2016-06-28 iki 2016-07-15 pareiškėjas buvo paskirtas į kamerų tipo patalpą Nr. 4, kurios plotas 14,48 kv. m, joje įrengta 3 miegamosios vietos, vienam asmeniui teko 4,11 kv. m ploto
Atsakovo atstovo pateikti rašytiniai duomenys apie pareiškėjo gyvenamąją vietą, jos plotą ir jame kalėjusių asmenų skaičių jokiais kitais objektyviais duomenimis nepaneigti, todėl teismas jais vadovaujasi, spręsdamas pareiškėjo reikalavimo pagrįstumą.
Pareiškėjas nurodė, jog 12 būrio 2 ir 4 gyvenamojoje patalpoje buvo 10 gyvenamųjų vietų, o ne 9 bei 16 būrio 1 miegamajame buvo 16 gyvenamųjų vietų, o ne 12 kaip nurodo atsakovas, tačiau prie skundo nepateikė šias aplinkybes pagrindžiančių duomenų. Teismo vertinimu, pareiškėjo abstraktūs argumentai dėl gyvenamųjų patalpų perpildymo nelaikytini paneigiančiais atsakovo atstovo oficialiai pateiktus duomenis dėl gyvenamųjų patalpų plotų ir miegamųjų vietų skaičiaus. Atsakovas į bylą pateikė duomenis apie ginčo patalpas, jų plotą ir miegamųjų vietų skaičių iš kompiuterinės sistemos „Įskaita“ bei nuteistojo perkėlimo lapus (b. l. 31-52), kurie patvirtina, jog nuteistasis tam tikrais laikotarpiais buvo paskirtas į konkrečias patalpas. Teismo vertinimu, minėti oficialūs duomenys paneigia pareiškėjo abstrakčius argumentus. Teismas taip pat pažymi, kad nors, pareiškėjo teigimu, iš patalpų ploto turi būti išskaitomas baldų bei kitų daiktų užimamas plotas, Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės nenumato, jog į šių taisyklių įtvirtintą minimalią pataisos įstaigų patalpose vienam asmeniui turinčią tekti gyvenamųjų patalpų ploto normą neįskaičiuojamas patalpose esančių baldų ir kitų įrenginių plotas (žr. pvz., LVAT 2014 m. rugsėjo 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-1200/2014, 2014 m. spalio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-575-1731/2014).
Atsižvelgiant į išdėstytą teisinį reglamentavimą bei faktines aplinkybes spręstina, jog atsakovas nepažeidė Taisyklių 11¹.1. ir 11¹.2. punkto nuostatų, kuriose numatyta, kad pataisos įstaigų bendrabučio tipo patalpose plotas vienam asmeniui turi būti ne mažesnis nei 3,1 kv. m vienam žmogui, o pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose plotas vienam asmeniui turi būti ne mažesnis nei 3,6 kv. m. vienam žmogui.
Pareiškėjas skunde tvirtino, kad kamerose buvo netinkama oro temperatūra, drėgmė, nepakankama ventiliacija, kaupėsi pelėsis. Nurodė, jog patalpų sienos ir lubos aptrupėję, paviršiai nelygūs. Pastatas yra avarinės būklės, prausykloje, virtuvėlėje sienos apipeliję, šlapios, nutrupėjusios.
Ginčo laikotarpiu galiojo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (galiojusi iki 2015-11-01, toliau- Higienos norma HN 76:2010) bei Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta Sveikatos apsaugos ministro 2015-08-03 įsakymu Nr. V-908 (galiojanti nuo 2015-11-01, toliau – Higienos norma HN 134:2015).
Žemesnės instancijos teismas
Teismas vertina, kad gyvenamųjų patalpų natūralus vėdinimas užtikrinamas per langus arba orlaides, toks vėdinimas atitinka Higienos normos HN 76:2010 24 punkto ir Higienos normos HN 134:2015 17 punkto reikalavimus, todėl atsakovas dėl patalpų vėdinimo teisės aktų normų nėra pažeidęs. Be to, atlikus ne vieną patikrinimą matyti, jog pažeidimų dėl netinkamos ventiliacijos nenustatyta (b. l. 58-66).
Higienos normos HN 76:2010 26 punkte ir Higienos normos HN 134:2015 16 punktuose nurodyta, jog santykinė oro drėgmė šiltuoju metų periodu turi būti 35–65 proc., šaltuoju metų periodu – 35–60 proc.; gyvenamųjų patalpų oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukštesnė kaip 28 °C.
Atsakovas į bylą pateikęs 2014-12-12 Alytaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktą Nr. PA-369, 2015-12-14 patikrinimo aktą Nr. PA-436, 2016-12-09 patikrinimo aktą Nr. PA.1-309(22.14.3.1.12). Kontrolės metu buvo tikrinti bendrai visi Alytaus pataisos namai ir jokių pažeidimų nebuvo nustatyta (b. l. 58-66).
Atsakovo atstovas nepateikė teismui duomenų apie oro temperatūrą pareiškėjo buvimo joje laikotarpiu. Tačiau atsiliepime nurodė, jog Alytaus pataisos namuose šilumos mazgas yra kompiuterizuotas, nepertraukiamai visą parą palaiko nustatytą temperatūrą atitinkančią higienos normas, užtikrina tinkamas sąlygas, numatytas Higienos normoje.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas taip pat pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi pozicijos, jog nors atsakovas ir nepateikia įrodymų apie atliktų patikrinimų rezultatus visose konkrečiose patalpose, kuriose tuo metu buvo pareiškėjas, pareiškėjui ar kitam asmeniui dėl laikymo sąlygų nesiskundus, jis tokių įrodymų (patikrinimo aktų ar pan.) ir negali pateikti (LVAT 2015-12-21 nutartis administracinėje byloje Nr. A2446-624/2015).
Pareiškėjas nurodo, jog buvo netinkamai įrengti sanitariniai mazgai, neužtikrintas pareiškėjo privatumas.
Reikalavimai pataisos namų kameros sanitarinio mazgo įrengimui yra nurodyti Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie LR TM direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82, 16.5 punkte, pagal kurį įrengiant naujas arba rekonstruojant ar kapitaliai remontuojant esamas kameras, kamerose turi būti įrengiamos ne mažesnės kaip 100x142 cm ploto sanitarinio mazgo kabinos. Sanitarinio mazgo kabinoje įrengiamas metalinis praustuvas ir unitazas arba nerūdijančio plieno klozetas. Sienos dengiamos glazūruotomis plytelėmis, grindys dengiamos glazūruotomis arba akmens masės plytelėmis. Nesant techninių galimybių esamose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinos, sanitarinio mazgo vieta turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga.
Atsakovas nurodė, jog ginčo laikotarpiu visų būrių kuriuose gyveno pareiškėjas sanitariniai mazgai buvo su pertvaromis, tualetuose yra įrengtos durys (b. l. 83). Tačiau rašytinių duomenų apie sanitarinių mazgų įrengimą kamerų tipo patalpose, atsakovas į bylą nepateikė. Todėl lieka nepaneigti pareiškėjo argumentai dėl netinkamai įrengtų sanitarinių mazgų. Be to, teismas įpareigojo atsakovą tokius duomenis pateikti (b. l. 4).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nurodęs, jog vien pačios sienelės (net ir tinkamo aukščio) įrengimas savaime nelemia, jog bus įvykdyti teisės aktuose išdėstyti reikalavimai. Sienelės įrengimas turi garantuoti tokiu teisiniu reguliavimu siekiamo tikslo – užtikrinti pakankamą asmens privatumą naudojantis sanitariniu mazgu. Saugumo užtikrinimas areštinės kamerose negali paneigti asmens teisės į privatumą naudojantis sanitariniu mazgu. Šiuo atveju turi būti parenkami tokie areštinės kamerose laikomų asmenų saugumo užtikrinimo būdai, kurie nesikirstų su pagrindinėmis žmogaus teisėmis, įtvirtintomis Konvencijoje.
Žemesnės instancijos teismas
Naujausioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje šiuo aspektu laikomasi pozicijos, kad toks (tik perskyrimas sienele) sanitarinio mazgo įrengimas nėra tinkamas kalinamų asmenų privatumo užtikrinimas (žr., pvz., 2016 m. sausio 21 d. nutartį adm. byloje Nr. A-257-442/2016, 2017 m. balandžio 12 d. nutartis adm. byloje Nr. A-309-438/2017). Todėl, aplinkybė, kad pareiškėjas naudojosi tualetu, kuris nebuvo tinkamai atskirtas nuo bendros kameros erdvės, ne tik ribojo jo privatumą, bet sukėlė jam ir kitokius nemalonius išgyvenimus.
Pareiškėjas nurodė, jog trūko inventoriaus. Atsakovas nurodė teismui, jog pataisos įstaiga nėra gavusi nuteistojo skundų dėl minėtų pažeidimų, be to atsakovas nurodė, jog kietasis inventorius pataisos įstaigoje buvo toks kokį numato teisės aktai. Pareiškėjas nesikreipė dėl minėtų pažeidimų į administraciją. Todėl darytina išvada, kad pareiškėjas nemanė, jog jo teisės buvo pažeidžiamos. Šiuo metu praėjus ilgam laiko tarpui pareiškėjo nurodytų pažeidimų negalima nustatyti. Todėl nurodyti pareiškėjo argumentai dėl paminėtų pažeidimų atmestini kaip nenustatyti ir nepagrįsti. Tokios pozicijos, kai nuteistieji tik nurodo teisės pažeidimą ir nepatvirtina tai pagrindžiančiais įrodymais bei pareiškėjo nurodytų faktų dėl praėjusio ilgo laiko negalima nustatyti, laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas vienodą teismų praktiką analogiško pobūdžio bylose (žr. pvz. 2016-10-24 nutartis administracinėje byloje Nr. A-1886-492/2016 ).
Atsakovas nurodė, jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-07-09 įsakymu Nr. 1R-139 „Dėl laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pareiškėjas buvo aprūpintas minėtame teisės akte numatytu inventoriumi.
Pareiškėjas savo teisių pažeidimą kildina iš jo teisės nusiprausti po šiltu dušu pažeidimo. Nurodė, kad nusiprausti duše buvo leidžiama tik kartą per savaitę 15 minučių, o po sporto nebuvo suteikta galimybė nusiprausti po šiltu vandeniu.
Higienos normos HN 76:2010 68 punkte bei Higienos normos HN 134:2015 44 punkte numatyta, jog laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė prausti visą kūną po šiltu dušu ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę. Analogiška nuostata įtvirtinta ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 258 punkte. Ši teisė pareiškėjui buvo užtikrinta, dėl to jis ginčo nekelia. Todėl pareiškėjo argumentai dėl naudojimosi dušu vieną kartą per savaitę atmestini kaip nepagrįsti. Higienos normos HN 76:2010 30.6 punkte nurodyta, jog prie sporto salės turi būti dušas, tačiau ar turi būti įrengta karšo vandens sistema teisės aktai nenumato. Higienos norma HN 134:2015 reikalavimų dėl sporto salės įrengimo nereglamentuoja. Todėl pareiškėjo argumentai, jog po sporto negali pasinaudoti šiltu dušu atmestini.
Pareiškėjas žalą kildina iš to, jog gyvenant darbo zonoje 13 būryje 4 gyvenamojoje patalpoje nuolat girdėjo staklių ūžimą iš pirmo aukšto, kur buvo įrengtos dirbtuvės (nuo 8.30 val. iki 16 val.) bei jautė dūmų kvapą. Atsakovas nurodė, jog ginčo laikotarpiu pareiškėjas šalia šaltkalvių dirbtuvės negyveno ir skundų dėl keliamo triukšmo neteikė administracijai (b. l. 83), todėl pareiškėjo argumentai atmestini.
Pareiškėjas nurodė, jog skundai nebuvo priimami, pareigūnai grasindavo baudomis.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra nurodęs, jog hipotetinio pobūdžio svarstymų teismas neturi nagrinėti, nes tai nėra susieta su efektyvia pažeistų teisių gynyba (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-08-29 nutartis administracinėje byloje Nr. A602-1105/2013). Pareiškėjo nurodytos aplinkybės yra hipotetinio pobūdžio, nes jis nenurodė konkrečių atvejų, kildinamų iš nurodytų pažeidimų, t.y. nenurodė, kokie konkretūs pareigūnai, kada ir kam adresuotus prašymus nepriėmė, kurie pareigūnai grasino. Įrodinėdamas šias aplinkybes, nesirėmė liudytojų parodymais, todėl bendro pobūdžio, faktinėmis aplinkybėmis ir įrodymais nepagrįsti samprotavimai nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovo veiksmų neteisėtumą.
Teismas pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad įstatyminis reikalavimas (atsakyti į visus pareikštus pagrindinius reikalavimus) visgi nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvių rašytinį ar teismo posėdyje žodžiu pateiktą argumentą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-01-23 nutartį administracinėje byloje Nr. A146-115/2012, 2014-02-18. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-135/2014). Tai, kad, pareiškėjas nurodo eilę pažeidimų, teismas neįpareigotas spręsti ir aptarti juos kiekvieną detaliai. ABTĮ nuostatos nereikalauja, kad sprendime būtų nurodyti visi pareiškėjo procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai ir pateikti įrodymai, perteiktas šių įrodymų turinys. Sprendžiant dėl neturtinės žalos priteisimo vertintina įrodymų visuma susijusi su skundo dalyku. Taigi likusieji tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (žr. pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 Van de Hurk v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 Helle v Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Nr. 30544/96 Garcia Ruiz v Spain ir kt.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 15 str. 1 d., 21 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06. nutartis administracinėje byloje Nr. P525-194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).
CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pareiškėjas skunde nurodė, kad dėl netinkamų kalinimo sąlygų jis patyrė vidinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, fizinius negalavimus, baimę, stresą, depresiją, buvo pažemintas jo orumas, tačiau jokiais įrodymais jų nepagrindžia. Byloje nenustatyti jokie dėl kalinimo sąlygų galėję pasireikšti sveikatos sutrikimai (b. l. 56-57). Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad pareiškėjas būtų kreipęsis pagalbos dėl sveikatos sutrikimų, kurių priežastimi būtų netinkamos kalinimo sąlygos. Taigi, byloje nėra jokių įrodymų apie netinkamų kalinimo sąlygų poveikį pareiškėjo sveikatai, emocinei, psichinei būklei, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio klausimą.
Teismas, įvertinęs į byloje nustatytų aplinkybių ir surinktų įrodymų visumą, atsižvelgęs į teisinį reglamentavimą, daro išvadą, kad Alytaus pataisos namai ginčui aktualiu laikotarpiu pareiškėjui tualeto patalpose neužtikrino deramo privatumo, todėl konstatuotina, kad atsakovas pažeidė pareiškėjo subjektinę teisę būti laikomam tinkamomis sąlygomis.
Teismui nekyla abejonių, kad dėl atsakovo veiksmų (neveikimo) pareiškėjui buvo sudarytos netinkamos kalinimo sąlygos, todėl jis patyrė nepatogumų, išgyvenimų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis, t.y. pareiškėjas patyrė neturtinę (moralinę) žalą.
CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimą turi būti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK6.271 straipsnis), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiškėjo) nurodyta žala (pasekmės). Nagrinėjant reikalavimą dėl žalos atlyginimo, svarbu nustatyti ne vien tik neteisėtus institucijos veiksmus, bet ir kaip jie įtakojo pareiškėjo teisių apimtį.
Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą, 53161/99). Analogiška praktika nuosekliai formuojama (ABTĮ 15 str. 1 d., 21 str. 3 d.) ir Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444– 619/2008; 2010 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1240/2011; 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.).
Teismas, įvertinęs pareiškėjo argumentus dėl priežastinio ryšio tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir pareiškėjo nurodytos neturtinės žalos (pasekmių), pripažįsta, kad pareiškėjas neįrodė, jog pareiškėjo įkalinimo sąlygos buvo nežmoniškos ar pažeidžiančios pareiškėjo orumą, o elgesys su pareiškėju vertintinas kaip kankinimas Konvencijos 3 straipsnio prasme. Tačiau nagrinėjamu atveju, atsižvelgus į pažeidimus ir jų trukmę, darytina išvada dėl būtinumo priteisti neturtinės žalos atlyginimą, nes nagrinėjamu atveju vien pažeidimo pripažinimas negalėtų būti pakankama satisfakcija.
Įvertinus nustatytų pažeidimų trukmę, jų pobūdį, nesant duomenų, jog atsakovo atstovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgęsis, atsižvelgiant į šiuo metu Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, vertintina, jog dėl nustatyto pažeidimo pareiškėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms proporcinga priteistina iš atsakovo suma yra 150 Eur.
Rezoliucinė dalis
Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 105 straipsnio 4 punktu
nusprendžia:
Pareiškėjo skundą dalyje, dėl neturtinės žalos atlyginimo laikotarpyje nuo 2015-07-02 iki 2016-09-05, palikti nenagrinėtu.
Priteisti pareiškėjui I. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, 150 Eur ( šimtą penkiasdešimt eurų) neturtinei žalai atlyginti.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismą.