Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus Joniškio rajono savivaldybėje ieškinį atsakovui G. P. dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo, priteisto išlaikymo dydžio vaikams padidinimo, trečiasis asmuo D. G.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Trečiasis asmuo D. G. nepateikė atsiliepimo į ieškinį, teismo posėdžio metu neprieštaravo ieškovo ieškiniui ir prašė jį tenkinti. Paaiškino, kad atsakovas jos tėvas, o E. ir N. – sesuo ir brolis. Su vaikais sutaria gerai, yra labai vieningi, padeda vienas kitam. Ji dar turi savo dviejų metų vaiką. Sutuoktinis sutinka, kad ji globotų seseris ir brolius, padeda rūpintis vaikais. Tėvas padeda materialiai, bendrauja su vaikais.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Ieškovo atstovės, atsakovo, trečiojo asmens paaiškinimais, byloje pateiktais rašytiniais duomenimis nustatyta, kad atsakovas G. P. turi du vaikus: E. P., gim. (duomenys neskelbtini), ir N. P., gim. (duomenys neskelbtini). Po teismo posėdžio, teismui išėjus priimti sprendimo byloje ir informavus, kad teismo sprendimas bus paskelbtas 2021 m. birželio 30 d., 2021 m. birželio 18 d. E. P. tapo pilnametė, todėl ieškinys jos atžvilgiu atmestinas. Joniškio rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-597-457/2012 patvirtinta taikos sutartimi G. P. susitarė mokėti nepilnamečio vaiko N. P. išlaikymui po 200 Lt (57,92 Eur) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2012 m. kovo 15 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Nepilnametis vaikas N. P. nuolat gyveno su motina V. S., kuri mirė (duomenys neskelbtini). Atsakovas su vaiku negyveno, gyveno atskirai (duomenys neskelbtini). Šiaulių apylinkės teismas 2020 m. rugsėjo 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2SP-10645-874/2020 leido paimti vaiką N. P. iš jo tėvo G. P. Joniškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. A-906 „Dėl laikinosios rūpybos <...> N. P. <...> nustatymo“ likusiam be tėvų globos N. P. nustatyta laikinoji rūpyba, laikinąja rūpintoja paskirta vaiko sesuo D. G., gyv. (duomenys neskelbtini). Iš Šilalės rajono socialinių paslaugų namų 2021 m. kovo 5 d. rašto Nr. S-18-345 nustatyta, kad nuo 2020 m. spalio 14 d. atsakovui buvo pradėtas atvejo vadybos procesas, paskirtos teikti socialinių įgūdžių ugdymo, palaikymo ir (ar) atkūrimo paslaugos, sudarytas pagalbos planas. Peržiūrint paskirtas pagalbos plano priemones nustatyta, kad atsakovas teikiamą pagalbą priima iš dalies: užsiregistravo Užimtumo tarnyboje, su antstoliais sudarė sutartis daliniam įsiskolinimų dengimui, neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, neturi nuolatinio darbo ir pajamų, priteisto išlaikymo vaikui neteikia, pagal galimybes nuperka ko vaikui reikia, su vaiku bendrauja telefonu, kai tik gali pas jį nuvyksta. Ieškovo 2021 m. kovo 8 d. tarnybiniame pranešime Nr. 6TSD-438 nurodoma, kad atsakovas pagalbos plane numatytus įsipareigojimus vykdo iš dalies, praėjus šešiems mėnesiams nuo laikinosios rūpybos vaikui nustatymo, atsakovas nesistengia ir nekeičia savo elgesio, vengia atlikti savo pareigas, auklėti ir rūpintis vaiku, neteikia vaikui priteisto išlaikymo. Nepilnametis vaikas N. P. išreiškė savo nuomonę, kad nenori gyventi su tėvu, nori gyventi su seserimi D. G. 2021 m. kovo 9 d. telefoninio pokalbio su atsakovu aprašyme nurodoma, kad gyvena pas ūkininką (duomenys neskelbtini), pas kurį uždarbiauja, neturi savo gyvenamojo būsto, neturi sąlygų ir galimybės pasiimti ir auginti vaiką. Priteisto išlaikymo vaikui neteikia, pagal galimybes nuperka tai ko reikia vaikui, kai gali vaiką aplanko, bendrauja su vaiku telefonu. Išreiškė nuomonę, kad vaiku rūpintųsi pilnametė vaiko sesuo D. G. Sutinka su ieškiniu dėl tėvo valdžios apribojimo, nes neturi sąlygų ir galimybių auginti ir rūpintis vaiku. 2021 m. kovo 17 d. atsakovas paaiškinime raštu nurodo, kad sutinka, kad jam būtų neterminuotai apribota tėvo valdžia N. P. atžvilgiu. Iš 2021 m. kovo 5 d. vaiko globos (rūpybos) peržiūros akto Nr. 6GPA-225 nustatyta, kad D. G. laikinosios rūpintojos pareigas stengiasi atlikti tinkamai, vaikui sukurta fiziškai saugi ir psichologiškai tausojanti aplinka, palanki ugdymosi aplinka, visavertė mityba, aprūpinimas reikalingomis priemonėmis. Iš (duomenys neskelbtini) mokyklos gauta informacija, kad N. P. ugdymu domisi tik laikinoji rūpintoja D. G., atsakovas niekada nėra dalyvavęs, bendravęs ar domėjęsis vaiko ugdymu ir jo pasiekimais.

Dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis bei juos iki pilnametystės išlaikyti. Tai pamatinė tėvų valdžios sampratos nuostata, kuri detalizuojama kituose šeimos teisinius santykius reglamentuojančiuose teisės aktuose. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 straipsnyje, apibrėžiančiame tėvų valdžios turinį, nustatyta, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti bei prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu, jų materialiai neišlaiko, reiškia, kad jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, o tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams sankciją – tėvų valdžios apribojimą.

CK 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytos sąlygos, kai ribojama tėvų valdžia. Jų sąrašas yra baigtinis ir jos yra tada, kai tėvai (tėvas ar motina): 1) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Nustačius bent vieną iš nurodytame CK straipsnyje išvardytų tėvų valdžios apribojimo pagrindų, turi būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tuomet, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 3 dalis).

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog atsakovas vengia atlikti pareigą tinkamai auklėti, prižiūrėti ir išlaikyti savo nepilnametį vaiką N. P. Mirus vaiko motinai atsakovas nesiėmė savo kaip tėvo pareigos auginti ir rūpintis vaiku N. P., kuris po motinos mirties gyvena pas laikinąją rūpintoją. Nustačius nepilnamečiui vaikui laikinąją rūpybą atsakovas nedėjo pakankamai pastangų, kad pakeistų gyvenimo sąlygas ir susigrąžintų vaiką į šeimą. Atsakovas nevykdo pagalbos plane numatytų įpareigojimų, nesirūpina savo vaiku, neteikia vaikui nustatyto dydžio išlaikymo, nesidomi jo sveikata, ugdymu, auklėjimu, visiškai nusišalinęs nuo jo auginimo. Byloje nėra duomenų, kad esama padėtis gali pasikeisti. Todėl teismas sprendžia, jog ieškovas pagrįstai reikalauja neterminuotai apriboti tėvo valdžią atsakovui G. P. jo vaiko N. P. atžvilgiu (CK 3.180 straipsnio 3 dalis).

Teismui neterminuotai apribojus atsakovo tėvo valdžią jo nepilnamečio vaiko N. P. atžvilgiu, atsakovui paliekama teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams (CK 3.180 straipsnio 4 dalis).

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 496¹ straipsnio 1 dalyje teismui nustatyta pareiga priėmus sprendimą apriboti tėvų valdžią, savo iniciatyva pradėti bylos dėl vaiko nuolatinės globos ar rūpybos nustatymo, vaiko globėjo ar rūpintojo paskyrimo nagrinėjimą. CPK 407 straipsnis nustato, kad priimdamas sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas tuo pačiu sprendimu nustato vaiko gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo ir priteisia išlaikymą vaikui, CPK 406 straipsnio 2 dalis nustato, kad ieškinį patenkinus, išsprendžiamas klausimas dėl vaiko gyvenamosios vietos iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo su asmeniu arba vaikų globos (rūpybos) įstaigoje, nurodytais ieškinyje arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos išvadoje.

Byloje nustatyta, jog šiuo metu nepilnamečio vaiko N. P. laikina gyvenamoji vieta yra nustatyta laikinosios rūpintojos gyvenamojoje vietoje, t. y. (duomenys neskelbtini). Pagal byloje esamą medžiagą matyti, kad laikinoji rūpintoja, t. y. trečiasis asmuo D. G., tinkamai atlieka ir įgyvendina rūpintojos funkcijas, todėl nustatytina nepilnamečio vaiko N. P. gyvenamoji vieta laikinosios rūpintojos gyvenamojoje vietoje.

Dėl priteisto išlaikymo padidinimo

Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka apribojus tėvų valdžią, išskyrus atvejus, kai vaikas įvaikinamas (CK 3.195 straipsniai). Pagal šeimos įstatymų nuostatas, motinos ir tėvo pareiga rūpintis vaiku, auklėti jį ir išlaikyti kyla iš tėvų prigimtinės prievolės būti atsakingiems už vaiko padėtį iki jam sulaukiant pilnametystės. Remiantis CK 3.192 straipsniu, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai, ir jis turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Be to įstatyme yra įtvirtinta galimybė pakeisti priteisto išlaikymo dydį priklausomai nuo pakitusių vaiko poreikių ar iš esmės pasikeitusios tėvų turtinės padėties (CK 3.201 straipsnis).

Ieškovas pateikė reikalavimą padidinti iš atsakovo vaikui N. P. priteistą išlaikymą iki 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės nuo ieškinio teismui padavimo dienos. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas teismo nutartimi patvirtinta taikos sutartimi sutarto dydžio išlaikymo vaikui N. P. neteikia, vaikas lanko mokyklą, todėl jo poreikiai, lyginant su 2012 metais, kai vaikui buvo priteistas išlaikymas, išaugo. Nuo 2020 m. gruodžio 17 d. iki 2021 m. gegužės 27 d. atsakovas buvo užsiregistravęs Užimtumo tarnyboje, kaip darbo ieškantis asmuo, gavo darbo paieškos išmoką. Nuo 2021 m. gegužės 27 d. atsakovas darbo paiešką nutraukė savo pageidavimu. Byloje nėra nustatyta kokios šiuo metu yra atsakovo gaunamos pajamos, tačiau atsižvelgtina į tai, kad atsakovas yra darbingo amžiaus, duomenų, kad atsakovas turėtų sveikatos problemų nėra, teismo posėdžio metu sutiko su priteisto išlaikymo dydžio vaikui padidinimu. Teismų praktikoje formuojama nuostata, kad, siekiant, jog vaikas taptų pilnaverte asmenybe, išlaikymo forma ir jo dydis negali būti ribojami vien nepilnamečio vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu. Išlaikymas apima visas lėšas, reikalingas nepilnamečiam vaikui tinkamai maitinti, aprengti, jo sveikatos priežiūrai, auklėjimui, mokymuisi, laisvalaikiui ir kt., ir išlaikymo dydžio kriterijai sietini su minimalaus mėnesinio darbo užmokesčio suma. Dėl to, teismas mano, kad ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo nepilnamečiui vaikui N. P. padidintą išlaikymą po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės nuo ieškinio teismui padavimo dienos, pagrįstas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Bylose dėl tėvų valdžios apribojimo šalys yra atleidžiamos nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 14 punktas). Už reikalavimą dėl priteisto išlaikymo dydžio vaikui padidinimo atsakovas nėra atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų, todėl iš atsakovo valstybės naudai priteistinas 24,86 Eur žyminis mokestis.

Sprendimas dėl priteisto išlaikymo dydžio padidinimo ir tėvų valdžios apribojimo vykdomas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 496 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263-268, 270-271 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, 406 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Neterminuotai apriboti tėvo valdžią G. P., a. k. (duomenys neskelbtini), vaiko N. P., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.

Nustatyti nepilnamečio vaiko N. P., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą laikinosios rūpintojos D. G., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamojoje vietoje iki teismo sprendimo dėl vaiko nuolatinės rūpybos nustatymo įsiteisėjimo.

Pakeisti Joniškio rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-597-457/2012 priteisto iš atsakovo G. P., a. k. (duomenys neskelbtini), nepilnamečiui vaikui N. P., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymo dydį ir priteisti iš atsakovo G. P., a. k. (duomenys neskelbtini), nepilnamečio vaiko N. P., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2021 m. kovo 23 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Išaiškinti atsakovui G. P., kad jam išlieka teisė matytis su vaiku N. P., išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams (CK 3.180 straipsnio 4 dalis).

Priteisti iš atsakovo G. P., a. k. (duomenys neskelbtini), 24,86 Eur (dvidešimt keturių eurų 86 ct) žyminį mokestį, sumokant jį į vieną iš pasirinktų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: „Swedbank“ AB Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB SEB bankas Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, AB Šiaulių bankas Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, Luminor Bank AS Lietuvos skyrius Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, UAB Medicinos bankas Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5660, mokėjimo paskirtį – žyminis mokestis.

Sprendimą dalyje dėl priteisto išlaikymo dydžio padidinimo ir tėvų valdžios apribojimo vykdyti skubiai.

Inicijuoti procesą dėl nepilnamečio vaiko N. P., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), nuolatinės rūpybos nustatymo, rūpintojo paskyrimo.

Sprendimą per 30 dienų nuo jo paskelbimo galima apskųsti Šiaulių apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmuose.