- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-03-12
- Bylos Nr.
- e2S-243-883/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-03769-2024-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irena Stasiūnienė
- Ieškovas
- D. S. B.
- Atsakovas
- D. B.
- Trečiasis asmuo
- Bigbank AS filialas, AB „Swedbank“, UAB „Aiškus“
- Kategorijos
- 3.3.1.18Apeliacinio proceso nutraukimas
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irena Stasiūnienė, veikdama Klaipėdos apygardos teismo vardu, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (atsakovo) D. B. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. sausio 14 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės D. S. B. patikslintą ieškinį atsakovui D. B. dėl santuokos nutraukimo ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų, tretieji asmenys Bigbank AS filialas, AB „Swedbank“, UAB „Aiškus“, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė D. S. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį vėliau patikslino, prašydama santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje tarp ieškovės ir atsakovo D. B. nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės; po santuokos nutraukimo ieškovei palikti santuokinę pavardę – B., atsakovui – B.; nustatyti nepilnamečio vaiko P. B., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove; iš atsakovo nepilnamečio vaiko P. B. išlaikymui priteisti po 500 Eur mokamų periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki vaiko pilnametystės, kasmet šią sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; paskirti ieškovę vaiko išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise; priteisti iš atsakovo 3500 Eur išlaikymo įsiskolinimą, susidariusį nuo 2023-12-30 iki 2024-05-30; nustatyti ieškinyje nurodytą atsakovo bendravimo tvarką su nepilnamečiu vaiku P. B.; padalinti santuokoje įgytą turtą; ieškovei iš atsakovo priteisti 4157,72 Eur dydžio kompensaciją už jos sumokėtas kredito įmokas nuo 2023-12-30 iki 2024-10-28; nustatyti, kad ieškovė yra asmeniškai atsakingi kreditoriui Bigbank AS filialui pagal 2021-12-07 Kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) iki visiško prievolių įvykdymo; prievolę trečiajam asmeniui „Swedbank“, AB pagal 2024-07-18 vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) pripažinti asmenine ieškovės prievole; prievolę trečiajam asmeniui UAB „Aiškus“ pripažinti asmenine atsakovo prievole; įpareigoti atsakovą grąžinti ieškovei daiktus, kurie yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „NordBaltic Solutions“, nuosavybė; priteisti iš atsakovo ieškovės naudai visas bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
2. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmai 2024 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi atsakovo D. B. prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies ir iki bus priimtas teismo sprendimas civilinėje byloje nustatė laikiną atsakovo bendravimo su dukra tvarką, pagal kurią atsakovas D. B. bendrauja su nepilnamete dukra P. B. kas antrą savaitgalį, bendravimo laiką pradedant skaičiuoti nuo 2024 m. rugsėjo 2 d., D. B. dukrą P. B. paimant iš jos gyvenamosios ar kitos buvimo vietos nuo penktadienio 17 valandos ir grąžinant dukrą į jos gyvenamąją ar kitą buvimo vietą iki sekmadienio 18 valandos.
Šalies argumentai
3. Atsakovas 2024 m. gruodžio 11 d. teismui pateikė prašymą, kuriuo prašė D. B. išduoti vykdomąjį raštą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. rugpjūčio 30 d. nutarties nevykdymo bei skirti ieškovei D. S. B. už minėtos nutarties nevykdymą pinigines baudas: 1) rugsėjo 13 - 15 dienomis - 100 Eur baudą; 2) rugsėjo 27 - 29 dienomis - 100 Eur baudą; 3) spalio 11 - 13 dienomis - 100 Eur baudą; 4) spalio 25 - 27 dienomis – 100 Eur baudą; 5) lapkričio 8 - 10 dienomis - 100 Eur baudą; 6) lapkričio 22 - 24 dienomis - 100 Eur baudą; 7) gruodžio 6 - 8 dienomis – 100 Eur baudą.
Atsiliepimas
4. Atsakovas prašyme nurodė, jog nepilnametė dukra nėra paruošiama susitikimui, net nebandoma išvesti jos į lauką dėl perdavimo atsakovui, nepilnametė dukra yra nuteikinėjama prieš atsakovą, atsakovui nuolat nurodoma, kad nepilnametė dukra nenori bendrauti su atsakovu, taip pat, žinant, jog pagal teismo nutartį yra nustatytas laikas nepilnamečio vaiko bendravimui su tėvu, iš anksto yra suplanuojamas dalyvavimas renginiuose, t. y. sudaromos įvairiausios kliūtys, kad atsakovas 2024 m. rugpjūčio 30 d. teismo nutartyje nustatytu terminu ir tvarka negalėtų bendrauti su nepilnamete dukra.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmai 2025 m. sausio 14 d. nutartimi atsakovo D. B. prašymą dėl baudos skyrimo ieškovei D. S. B. ir dėl vykdomojo rašto išdavimo atmetė.
6. Teismas nurodė, kad teismo nutarties skirti CPK 145 straipsnio 1 dalies 6, 7, 8 ir 12 punktuose nustatytas laikinąsias apsaugos priemones nevykdymo pasekmes reguliuoja CPK 145 straipsnio 9 dalis. Tai yra specialioji norma CPK 771 straipsnio 5 dalies atžvilgiu, todėl, sprendžiant klausimą dėl baudos paskyrimo už tokios teismo nutarties nevykdymą, pirmiausia turi būti vadovaujamasi specialiąja norma - CPK 145 straipsnio 9 dalimi, o CPK 771 straipsnis taikytinas tiek, kiek nesureguliuota CPK 145 straipsnio 9 dalimi ir kiek neprieštarauja joje išdėstytai normai.
7. Teismas pažymėjo, kad kriterijai, suformuluoti dėl baudos, skiriamos už teismo sprendimo, kuriuo byla išsprendžiama iš esmės, nevykdymą, dydžio, taikytini ir skiriant baudą pagal CPK 145 straipsnio 9 dalį už laikinųjų apsaugos priemonių nevykdymą. Sprendžiant klausimą dėl baudos, skirtinos pagal CPK 145 straipsnio 9 dalį, dydžio reikšminga tai, jog bauda turi skatinti teismo nutarties dėl laikinosios apsaugos priemonės vykdymą, būti efektyvi, atgrasanti nuo laikinųjų apsaugos priemonių nevykdymo. Be to, kiekvienu atveju klausimas dėl baudos pagal CPK 145 straipsnio 9 dalį dydžio svarstytinas ir vertintinas individualiai, atsižvelgiant į konkrečios bylos faktines aplinkybes.
8. Teismas nustatė, kad šalių tarpusavio santykiai yra konfliktiški. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, sprendė, kad atsakovo nuodytais laikotarpiais vaikas atsakovui buvo neperduotas, nes būtent pats vaikas išreiškė nenorą bendrauti su atsakovu. Teismas neatmetė, kad tokiam vaiko nenorui bendrauti su tėvu turi įtakos ir ieškovės elgesys, vaiko įtraukimas į skyrybų procesą, į ką teiktuose procesiniuose dokumentuose atkreipė dėmesį išvadą teikianti institucija. Nors atsakovas teigia, kad ieškovė, vadovaudamasi tik savo interesais, nesilaikė laikinos bendravimo tvarkos, tačiau ir pats atsakovas jos tinkamai nevykdė – t. y. pats selektyviai nuspręsdavo, kada bendrauti su vaiku, nurodydamas kitą bendravimo laiką, ne visada atvykdavo šalių suderintu laiku, neatsižvelgė į dukters prašymus dėl bendravimo.
9. Spręsdamas dėl atsakomybės ieškovei už teismo nutarties nevykdymą, teismas atsižvelgė į tai, kad šalių tarpusavio konfliktiški santykiai ribojo jų galimybes bendradarbiauti, derinant tiek teismo nustatytą, tiek kitą nei nutartyje nustatytą skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku laiką. Bylos duomenų visuma teismui leido daryti išvadą, kad netinkamą nutarties vykdymą lėmė abiejų šalių veiksmai, t. y. dėl nutarties nevykdymo yra abiejų šalių kaltė. Teismo vertinimu, baudos skyrimas nagrinėjamu atveju nėra proporcinga (adekvati) padarytam nutarties pažeidimui poveikio priemonė, neatitiktų ja siekiamų tikslų, todėl atsižvelgiant į tai atsakovo prašymas dėl baudos skyrimo ieškovei buvo atmestas.
10. Teismas taip pat netenkino atsakovo prašymo dėl vykdomojo rašto išdavimo, nurodydamas, kad pagal CPK 587 straipsnio 4 punktą teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra vykdomasis dokumentas, todėl šiuo atveju teismas neturėjo pagrindo išduoti minėtos nutarties pagrindu vykdomąjį raštą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
11. Atskiruoju skundu atsakovas D. B. prašo pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. sausio 14 d. nutarties dalį dėl baudos skyrimo ir atsakovo D. B. prašymą dėl baudos skyrimo ieškovei D. S. B. patenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
11.1. Apeliantas nurodo, kad institucija, teikianti išvadą, neteikė jokio faktinių aplinkybių patikrinimo - neapklaustas nepilnametis vaikas, net nebuvo bandyta susiekti su atsakovu.
11.2. Bendravimas su nepilnamete dukra nevyksta dėl ieškovės kaltės, atsakovas negali laisvai ir nekliudomai bendrauti su dukra nutartyje numatyta tvarka šeštadieniais bei sekmadieniais. Nepilnametė dukra nėra paruošiama susitikimui, nebandoma net išvesti jos į lauką dėl perdavimo atsakovui, nepilnametė dukra yra nuteikinėjama prieš atsakovą, atsakovui nuolat nurodoma, kad nepilnametė dukra nenori bendrauti su atsakovu.
11.3. Ieškovė atsakovo atžvilgiu išreiškia įvairius kaltinimus, kuriuos atsakovas neigia ir jau nuo 2024 metų liepos mėnesio yra pateikęs teismui prašymą dėl ekspertizės atlikimo, kurios skyrimo ar neskyrimo klausimas vis yra atidedamas. Tačiau skundžiamoje nutartyje teismas įžvelgia atsakovo kaltę dėl to, kad sistemiškai nevyksta jo bendravimas su dukra pagal teismo nustatytą tvarką.
11.4. Teismas skundžiamoje nutartyje netinkamai įvertino faktines aplinkybes, neįvertino, kad institucija, turinti pateikti teismui išvadą nagrinėjamu klausimu, neatliko jokio objektyvaus faktinių aplinkybių patikrinimo, dėl ko pirmosios instancijos teismas be pagrindo neskyrė piniginės sankcijos - baudos ieškovei.
Atsiliepimas
12. Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė D. S. B. prašo atsakovo D. B. atskirąjį skundą atmesti ir Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. sausio 14 d. nutartį nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
12.1. Teismas pagrįstai sprendė, jog bylos duomenys nesudaro pagrindo spręsti, kad tėvo ir dukros susitikimai neįvyko išimtinai dėl ieškovės kaltės. Kaip teisingai nurodė išvadą teikianti institucija, iš teismui šalių pateiktų duomenų matyti, jog vaiko ir tėvo bendravimas nevyksta kaip nustatyta laikinųjų apsaugos priemonių nutartyje tėvams konfliktuojant tarpusavyje, kas, teismo vertinimu, tikėtina lemia ir vaiko nenorą susitikti su tėvu. Be to, teismo nutarties vykdymas neužtikrinamas iš dalies ir dėl paties atsakovo nenuoseklaus ketinimo vykdyti nutartį.
12.2. Spręsdamas dėl atsakomybės ieškovei už teismo nutarties nevykdymą, teismas atsižvelgė į tai, kad šalių tarpusavio konfliktiški santykiai ribojo jų galimybes bendradarbiauti, derinant tiek teismo nustatytą, tiek kitą nei nutartyje nustatytą skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku laiką. Įvertinęs bylos duomenų visumą, teismas padarė išvadą, kad netinkamą nutarties vykdymą lėmė abiejų šalių veiksmai, t. y. dėl nutarties nevykdymo yra abiejų šalių kaltė.
12.3. Ieškovė, atsižvelgdama į susidariusią situaciją, vaiko nenorą bendrauti su tėvu dėl jo elgesio, mano, kad nepertraukiamas beveik trijų dienų bendravimas gali turėti neigiamą poveikį vaikui ir dukros santykio su atsakovu atkūrimui.
12.4. Išvadą teikianti institucija 2025 m. sausio 24 d. pateikė nuomonę dėl prašymo pakeisti teismo paskirtas laikinąsias apsaugos priemones, kurioje nurodė, kad vadovaujantis išimtinai vaiko interesais, kol nėra įmanoma ginčo tarp šalių išspręsti iš esmės, būtina atsižvelgti į P. B. išsakomą aiškų priešiškumą dėl bendravimo su atsakovu ir sutrumpinti nustatytą P. B. bendravimo laiką su atsakovu.
12.5. Institucijos 2025 m. sausio 24 d. nuomonėje nurodyta, kad P. B. vertinimo metu buvo skyriuje išklausyta 2025 m. sausio 17 d. 14.30 val.: vaikas tvirtino, kad nenorėjo vykti į skyrių ir kalbėtis su specialiste, nes žinojo, kad reikės kalbėtis apie tėtį. Po pokalbio su skyriaus specialiste, vaikas jautėsi gerai, sakė, jog jaučiasi „perfect“, bet jeigu reikėtų atvykti dar kartą į skyrių ir kalbėti, tai nebijotų ir sutiktų, tačiau nenorėtų atvykus kalbėti apie tėtį, kadangi jis jai yra nemalonus, jai yra nemalonu kalbėti apie savo tėtį.
12.6. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, teisingai nustatė, kad atsakovo nuodytais laikotarpiais vaikas atsakovui buvo neperduotas, nes būtent pats vaikas išreiškė nenorą bendrauti su atsakovu. Nors atsakovas teigia, kad ieškovė, vadovaudamasi tik savo interesais, nesilaikė laikinos bendravimo tvarkos, tačiau ir pats atsakovas jos tinkamai nevykdė – t. y. pats selektyviai nuspręsdavo, kada bendrauti su vaiku, nurodydamas kitą bendravimo laiką, ne visada atvykdavo šalių suderintu laiku, neatsižvelgė į dukters prašymus dėl bendravimo.
12.7. Ieškovė dėjo visas pastangas, kad dukra bendrautų su tėvu teismo nustatyta tvarka, bendradarbiavo, konsultavosi su vaikų teisių specialistais, lankė (duomenys neskelbtini), kuriuos vedė psichologas-šeimų konsultantas, tačiau vaiko nuomonės iki šiol nepavyko pakeisti ir paskatinti ją bendrauti su tėvu teismo nustatyta tvarka. Pirmiausia atsakovas turėtų atkurti emocinį ryšį su vaiku, pasitikėjimą juo, dėti pastangas į kokybišką ir nuoširdų bendravimą su nepilnamečiu vaiku, o ne reikalauti ir kaltinti ieškovę, kad neva dėl jos kaltės vaikas nenori bendrauti su juo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuo ja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Vadovaujantis CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostata, apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundžiamas teismo sprendimas (nutartis), kuris pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas. Jei šis trūkumas paaiškėja nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas ir priimama nutartis grąžinti žyminį mokestį (CPK 315 straipsnio 5 dalis). Šios nuostatos taikomos ir atskirųjų skundų nagrinėjimui (CPK 338 straipsnis).
14. CPK 334 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pirmosios instancijos teismo nutartį galima apskųsti atskiruoju skundu tais atvejais, kai: apskundimo apeliacine tvarka galimybę numato CPK normos (CPK 334 straipsnio 1 dalies 1 punktas) arba tokia teismo nutartis užkerta kelią tolimesnei bylos eigai (CPK 334 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Taigi, sprendžiant klausimą, ar pirmosios instancijos teismo priimta nutartis gali būti apeliacijos objektas, turi būti nustatyta, ar CPK normos numato tokios nutarties apskundimo galimybę. Paaiškėjus, kad įstatymo leidėjas šios nutarties apskundimo galimybės konkrečiai nenumatė, vertinama, ar tokia pirmosios instancijos teismo nutartis užkerta kelią tolimesnei bylos eigai.
Apeliacinis procesas nutraukiamas.
15. Pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartimi buvo sprendžiamas klausimas dėl baudos ieškovei skyrimo. Atsakovas D. B. prašė skirti ieškovei D. S. B. už Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2024 m. rugpjūčio 30 d. nutarties nevykdymą pinigines baudas. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmai 2025 m. sausio 14 d. nutartimi atsakovo teiktą prašymą dėl baudos skyrimo atmetė.
16. Teismo nuobaudų – baudų skyrimą reglamentuoja CPK 106 - 107 straipsniai. Teismas baudas skiria šiame Kodekse numatytais atvejais ir jame nustatyto dydžio (CPK 106 straipsnio 1 dalis). Šios nutarties 35 punkte nurodytomis nutartimis pirmosios instancijos teisme buvo sprendžiama dėl baudos ieškovei skyrimo CPK 145 straipsnio 9 dalies pagrindu. CPK 145 straipsnio 9 dalyje numatyta, kad už šio straipsnio 1 dalies 6, 7, 8 ir 12 punktuose nustatytų apribojimų pažeidimą kaltiems asmenims teismo nutartimi gali būti skiriama iki trijų šimtų eurų bauda už kiekvieną pažeidimo dieną.
17. Pagal CPK 107 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad asmuo, kuriam paskirta bauda, per keturiolika dienų nuo nutarties priėmimo gali prašyti teismą, paskyrusį baudą, ją panaikinti ar sumažinti. Teismas tokį pareiškimą nagrinėja rašytinio proceso tvarka. Dėl teismo nutarties, kuria pareiškimas panaikinti ar sumažinti baudą atmetamas, gali būti duodamas atskirasis skundas. Atskirąjį skundą gali paduoti tik asmuo, kuriam bauda paskirta. CPK nuostatose, reglamentuojančiose baudų civiliniame procese skyrimo, panaikinimo ar sumažinimo tvarką, nėra tiesiogiai nurodyta, kad teismo nutartis, kuria dalyvaujančiam byloje asmeniui skiriama bauda arba atsisakoma ją skirti, yra skundžiama atskiruoju skundu. (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. rugpjūčio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-778-407/2023).
18. Kaip minėta, CPK 334 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad pirmosios instancijos teismo nutartis galima apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui atskirai nuo teismo sprendimo: 1) šio kodekso numatytais atvejais; 2) kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. CPK 107 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad dėl teismo nutarties, kuria pareiškimas panaikinti ar sumažinti baudą atmetamas, gali būti duodamas atskirasis skundas. Atskirąjį skundą gali paduoti tik asmuo, kuriam bauda paskirta. Taigi, atskirasis skundas gali būti paduodamas tik dėl teismo nutarties, kuria atmetamas pareiškimas panaikinti ar sumažinti baudą, o nutartys, kuriomis byloje dalyvaujančiam asmeniui skiriama bauda arba atsisakoma skirti baudą, nėra priskiriamos prie nutarčių, kuriomis užkertama galimybė tolesnei bylos eigai (CPK 334 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Teismų praktikoje nutartimi užkertančia kelią proceso eigai laikoma nutartis, jeigu dėl šios nutarties priėmimo procesas byloje, nagrinėjamoje pirmosios instancijos teisme, nebegali prasidėti arba yra užbaigiamas bent vienam iš byloje dalyvaujančių asmenų (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. sausio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-182/2013).
19. Apibendrinant pažymėtina, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. sausio 14 d. nutartis, kuria netenkintas prašymas dėl baudos skyrimo, negali būti (nepaisant to, kad taip nurodė skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas) skundžiama apeliacinės instancijos teismui, kitaip tariant, ji nėra apskundimo objektas, ir dėl to, paminėtai aplinkybei paaiškėjus apeliacinės instancijos teisme, apeliacinis procesas pagal atsakovo atskirąjį skundą dėl 2025 m. sausio 14 d. nutarties nutrauktinas (CPK 315 straipsnio 2 dalis, 3 punktas, 5 dalis, 338 straipsnis).
20. Taip pat pažymėtina ir tai, kad aplinkybė, jog tam tikras teismo procesinis sprendimas negali būti apeliacijos objektu, reiškia, kad apeliacinės instancijos teismas neturi kompetencijos vertinti šio procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Procesinio sprendimo motyvavimas turi apimti argumentus, dėl kokios priežasties apeliacinis procesas byloje yra negalimas, t. y. kokiais faktiniais ir teisiniais argumentais konkrečiu atveju grindžiama išvada, kad byloje priimta pirmosios instancijos teismo nutartis yra neskundžiama apeliacine tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-37-823/2020). Remdamasis nurodytu kasacinio teismo išaiškinimu, apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, kad atskirasis skundas pateiktas dėl apeliacijos objektu negalinčios būti nutarties, atskirojo skundo argumentų, susijusių su baudos nepaskyrimu, nenagrinėja.
21. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apeliacinis procesas pagal atsakovo D. B. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. sausio 14 d. nutarties nutraukiamas (CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 5 dalis, 338 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 315 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 5 dalimi, 338 straipsniu, teismas
nutaria:
Nutraukti apeliacinį procesą, pradėtą pagal atsakovo D. B. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. sausio 14 d. nutarties.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.