Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Loreta Miltenytė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą ieškovės I. K. ir trečiųjų asmenų D. K., V. P., G. Š., A. V. G., N. A. S., G. E. P., I. S., J. V. atskiruosius skundus dėl Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2025 m. vasario 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-2352-1050/2025, kuria sustabdyta civilinė byla iki įsiteisės procesinis sprendimas kitoje civilinėje byloje pagal ieškovės I. K. ieškinį atsakovams K. K., K. A. K., tretiesiems asmenims D. K., V. P., G. Š., A. V. G., N. A. S., G. E. P., I. S., J. V., Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos, Anykščių rajono savivaldybei dėl teisės formuoti ir pertvarkyti žemės sklypus be bendraturčių sutikimo ir dėl žemės sklypų atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

2. Atsakovas K. K. pateikė prašymą stabdyti šią civilinę bylą, kol bus išnagrinėta Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų civilinė byla Nr. e2-179-786/2025.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmai 2025 m. vasario 25 d. nutartimi atsakovo prašymą tenkino ir civilinę bylą sustabdė iki įsiteisės galutinis procesinis sprendimas Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmuose nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-179-786/2025 (teisminio proceso Nr. 2-14-3-01299-2024-9).

4. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmuose yra nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovo K. K. patikslintą ieškinį atsakovams D. K., I. K., V. P., G. Š., A. V. G. dėl teisės pripažinimo vykdyti darbus be bendraturčių sutikimo ir atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, tretieji asmenys – N. A. S., G. E. P., K. A. K. (Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų civilinė byla Nr. e2-179-786/2025). Vienas iš ieškovo ieškinyje reiškiamų reikalavimų yra atidalinti ieškovo K. K., turimas gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), dalis (1/4) iš bendrosios dalinės nuosavybės. Paminėtas gyvenamasis namas stovi ant žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dėl kurio atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ieškovė yra pareiškusi ieškinį šioje civilinėje byloje.

7. Ieškovės prašymą dėl bylų sujungimo, teismas atmetė, pripažinęs, kad bylų sujungimas nėra tikslingas, atsižvelgiant į bylų nagrinėjimo stadijas, t. y., kad civilinėje byloje Nr. e2-179-786/2025 pradinis ieškinys pareikštas dar 2024 m. rugsėjo 16 d., yra gauti visi proceso dalyvių procesiniai dokumentai bei paskirti teismo posėdžiai, tuo tarpu šioje civilinėje byloje ieškinys gautas 2025 m. vasario 17 d. ir joje nėra atlikti jokie parengiamieji veiksmai.

III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į atskiruosius skundus argumentai

10. Pabrėžė, kad ieškovė, kitoje byloje pagal K. K. pareikštus reikalavimus atsakovui D. K., į bylos nagrinėjimą įtraukta trečiuoju asmeniu, tik dėl to, kad yra žemės sklypo bendraturtė, tačiau civilinės bylos dėl gyvenamojo namo atidalinimo baigtis, nepaveiks jos interesų, nes ji nėra namo bendraturtė.

12. Pirmosios instancijos teismo nurodytoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje bei šios bylos aplinkybės skiriasi, nes šioje byloje, priešingai nei nurodytoje kasacinio teismo, žemės sklypo riba nekerta bendraturčiams priklausantį gyvenamąjį namą, todėl negali būti taikoma šioje byloje.

18. Nurodė, jog ieškovės ieškinio reikalavimų civilinėje byloje Nr. e2-179-786/2025 patenkinimas/ nepatenkinimas neturi ir negali turėti civilinės bylos Nr. e2-2352-1050/2025 nagrinėjimui tokios įtakos, kad pastarosios nebūtų galima nagrinėti ir priimti sprendimo, kol neišnagrinėta civilinė byla Nr. e2-179-786/2025, todėl pagrindo sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą nebuvo.

20. Atsakovai K. K. ir K. A. K. atsiliepimais į ieškovės ir trečiųjų asmenų atskiruosius skundus prašė jų atskiruosius skundus atmesti kaip nepagrįstus, o skundžiamą Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2025 m. vasario 25 d. nutartį palikti nepakeistą bei pridėjo papildomus rašytinius įrodymus.

21. Teigė, jog pagal kasacinio teismo praktiką, teismas, nustatęs jog yra vienas iš įstatyme nurodytų privalomojo bylos sustabdymo pagrindų, privalo stabdyti bylą ex officio (pagal pareigas), nepaisant ar išsakė byloje dalyvaujantys asmenys, šiuo klausimu ar ne, todėl argumentas, kad teismas nepasiūlė tretiesiems asmenims pateikti savo nuomonę dėl atsakovų prašymo stabdyti bylą, nesudaro pagrindo skundžiamą nutartį laikyti neteisėta ir ją panaikinti.

22. Pabrėžė, kad pirmosios instancijos teismas sustabdydamas bylą galėjo remtis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutartimi, kuri buvo priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-260-/2009, nes namas, kurio dalį K. K. siekia atsidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės, stovi ant žemės sklypo, kurį ieškovė I. K. siekia atsidalinti savo ieškinio reikalavimais. Nurodytoje kasacinio teismo nutartyje suformuota taisyklė, kad pirmiausia reikia išspręsti pastato padalijimo klausimą aktuali ir esamai ginčo situacijai.

23. Nurodė, jog atsakovai turi pusę žemės sklypo. Pagal atsakovų projektą yra parengtas Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas pagal kurio sprendinius yra numatyta žemės sklypą padalinti į du žemės sklypus ties atidalinamo gyvenamojo namo riba, iš kurių vienas žemės sklypas priklausytų atsakovams K. K. ir K. A. K., o kitas žemės sklypas – likusiems kitiems bendraturčiams (įskaitant ir ieškovę I. K.). Atsakovui K. K. ir atsakovei K. A. K. formuojamo žemės sklypo ribos buvo parinktos būtent pagal prašomos atidalinti gyvenamojo namo dalies ribas, kad nuo seno buvusiais įvažiavimo keliais būtų galima prie prašomos atidalinti gyvenamojo namo dalies privažiuoti. Tam, kad galėtų būti įgyvendintas Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas, visų pirma turi būti išspręstas gyvenamojo namo padalinimo klausimas, o tik po to gali būti vykdomi žemės sklypo atidalinimo darbai.

24. Teigė, kad ieškovės I. K. žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto sprendiniai kertasi su atsakovo K. K. žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto sprendiniais, kadangi ieškovės I. K. norima atsidalinti žemės sklypo dalis sutampa su atsakovo K. K. ir atsakovės K. A. K. norima atsidalinti žemės sklypo dalimi. Ieškovo K. K. ieškinys, nagrinėjamas civilinėje byloje Nr. e2-179-786/2025 ir ieškovės reikalavimai šioje byloje yra tarpusavyje susiję. Tenkinus ieškovės reikalavimus, atsakovai nebeturės galimybės privažiuoti prie gyvenamojo namo, kurio dalį prašo atidalinti.

25. Nurodė, jog nestabdžius bylos, atsitiktų taip, kad patenkinus atsakovo K. K. ieškinio reikalavimus Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų civilinėje byloje Nr. e2-179-786/2025 dėl gyvenamojo namo dalies paskirties keitimo ir atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, K. K. nebegalės įgyvendinti savo žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto, nors jis yra neatsiejamai susijęs su Gyvenamojo namo padalinimo klausimu.

26. Tvirtino, kad aplinkybė, jog tretieji asmenys yra sutikę su ieškovės I. K. žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų sprendiniais, nepaneigia egzistavusios būtinybės stabdyti Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų civilinę bylą Nr. e2-2352-1050/2025, kadangi šiai dienai nėra išspręstas gyvenamojo namo atidalinimo klausimas.

27. Atkreipė dėmesį, jog Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų civilinėje byloje Nr. e2-179-786/2025 ieškovė yra ne „trečiasis asmuo“, kaip kad teigia tretieji asmenys savo atskirajame skunde, o „atsakovė“. Pirmosios instancijos teismas ieškovės I. K. procesinę padėtį Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų civilinėje byloje Nr. e2-179-786/2025 nurodė teisingai ir jokios klaidos nepadarė.

29. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. birželio 8 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2009 išaiškinimais, nes statinio nepadalijus ar neatidalijus jo dalies (taip yra šioje byloje), negalimas žemės sklypo, esančio po statiniu, atidalijimas.<...> neišsprendus pastato padalijimo klausimo ir nesuformavus atskirų nekilnojamojo turto objektų, reikalavimas atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo žemės sklypo yra pirmalaikis.

30. Teigė, jog nors ieškovės I. K. reikalavimas šioje byloje nėra susijęs su gyvenamojo namo atidalinimu, tačiau minėtas gyvenamasis namas yra žemės sklype, kurį ieškovė prašo padalinti. Kitoje byloje ieškovo reikalavimas yra atidalinti turimas gyvenamojo namo dalis (1/4) iš bendrosios dalinės nuosavybės. Todėl sutiko su teismo nutartyje padaryta išvada, jog nagrinėjamu atveju egzistuoja privalomas bylos sustabdymo pagrindas, numatytas CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

31. Ieškovė atsiliepimu į trečiųjų asmenų atskirąjį skundą prašė patenkinti trečiųjų asmenų atskirąjį skundą ir panaikinti Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2025 m. vasario 25 d. teismo nutartį dėl civilinės bylos sustabdymo

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

atskirieji skundai tenkintini, pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

33. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).

Dėl naujų įrodymų

34. CPK XVI skyriaus II skirsnis nenumato išimčių, susijusių su naujų įrodymų prijungimu apeliacinės instancijos teisme nagrinėjant atskirąjį skundą, todėl vadovaujamasi bendrosiomis CPK XVI skyriaus taisyklėmis (CPK 301–333 straipsniai).

35. Apeliacinės instancijos teisme papildomų įrodymų pateikimas ribojamas (CPK 314 straipsnis). CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išimtys yra: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau.

36. Tretieji asmenys pateikdami atskiruosius skundus pateikė papildomus rašytinius įrodymus, kuriuos prašė prijungti prie bylos. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovei ir tretiesiems asmenims nebuvo sudaryta galimybė pasisakyti dėl bylos sustabdymo, ir jie anksčiau šių rašytinių įrodymų pateikti negalėjo, pateiktus įrodymus priima.

37. Ieškovė taip pat byloje pateikė paaiškinimus į atsakovų atsiliepimą. CPK 323 straipsnyje nustatyta, jog pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą yra draudžiama. Tai reiškia, kad pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, nebegali būti keičiamas (pildomas) nei apeliacinio skundo dalykas, nei pagrindas, todėl ieškovės paaiškinimus atsisakoma priimti.

38. Atsakovai teikdami atsiliepimus į atskiruosius skundus pateikė papildomus rašytinius įrodymus, tačiau neprašė jų priimti bei nenurodė priežasčių kodėl jų negalėjo pateikti anksčiau. Be to, dalis apeliantų teikiamų įrodymų (apie šalių procesinę padėtį), apeliacinės instancijos teismui yra prieinami iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Dėl nurodytų priežasčių prie atskirojo skundo pridėtus naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti (CPK 314 straipsnis).

Dėl procesinių pažeidimų

39. Ieškovė ir tretieji asmenys atskiruosiuose skunduose nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nesuteikdamas galimybės pasisakyti dėl atsakovo pateikto prašymo sustabdyti bylą pažeidė teisės būti išklausytam principą, o tai sudaro pagrindą nutartį naikinti kaip neteisėtą.

40. Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta pagrįstais nurodytus atskirųjų skundų argumentus, kad pirmosios instancijos teismas turėjo suteikti galimybę ieškovei ir tretiesiems asmenims pasisakyti dėl atsakovų pateikto prašymo dėl bylos sustabdymo, tačiau apeliacinės instancijos teismo nuomone, vien tik nepranešimas apie šio klausimo nagrinėjimą ir nesuteikimas galimybės pasisakyti šiuo klausimu savaime nesudaro teisinio pagrindo apskųstą nutartį panaikinti. Ieškovė ir tretieji asmenys pasinaudojo teise būti išklausytiems, realizuodami įstatymo užtikrintą teisę, nesutinkant su teismo nutartimi dėl bylos sustabdymo, tokią nutartį apskųsti. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šį skundą apeliacine tvarka, turi galimybę įvertinti visus šalių argumentus, taip užtikrindamas jų teisę būti išklausytoms. Todėl net jei procesinė teisė pasisakyti pirmosios instancijos teisme nebuvo realizuota, laikytina, kad ji įgyvendinta apeliacinėje stadijoje.

Dėl bylos sustabdymo

41. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria taikant CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punktą sustabdytas civilinės bylos nagrinėjimas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

42. Byla gali būti sustabdyta dėl įstatymuose numatytų objektyvių aplinkybių, kliudančių išnagrinėti civilinę bylą ir nepriklausančių nuo dalyvaujančių byloje asmenų ar teismo valios, taip pat kitais atvejais, nors įstatymuose ir nenumatytais, tačiau kliudančiais teismui išnagrinėti bylą iš esmės (CPK 163² straipsnis).

43. Teismas privalo sustabdyti civilinę bylą, kai negalima nagrinėti tos bylos tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka (CPK 163 straipsnio 3 punktas).

44. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė kreipėsi į teismą prašydama pripažinti ieškovei teisę formuoti ir pertvarkyti žemės sklypą 0,9855 ha, esantį (duomenys neskelbtini), tikslu atidalinti ieškovei asmeninės nuosavybės teise valdomą žemės 1082/9855 dalį (0,1082 ha dydžio dalį) iš bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo žemės sklypo pagal pateikiamą Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą be bendraturčių atsakovų K. K. ir K. A. K. sutikimo; pripažinti ieškovei teisę formuoti ir pertvarkyti žemės ūkio paskirties žemės sklypą tikslu atidalinti ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausančią 0,1326 ha dydžio žemės dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo žemės sklypo; pripažinti ieškovei teisę formuoti ir pertvarkyti žemės sklypą 2,7407 ha esantį (duomenys neskelbtini), tikslu atidalinti ieškovei asmeninės nuosavybės teise valdomą žemės 0,1326 ha dydžio dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo žemės sklypo pagal pateikiamą Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą be bendraturčio atsakovo K. K. sutikimo; pripažinti ieškovei teisę teikti valstybės įmonei (VĮ) Registrų centrui ir kitoms institucijoms dokumentus reikalingus žemės sklypų atidalinimui. Kitoje civilinėje byloje pagal ieškovo K. K. patikslintą ieškinį atsakovams D. K., I. K., V. P., G. Š., A. V. G. dėl teisės pripažinimo vykdyti darbus be bendraturčių sutikimo ir atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, kurioje patikslintu ieškiniu ieškovas prašė atidalinti ieškovo K. K., turimas gyvenamojo namo dalis (1/4) iš bendrosios dalinės nuosavybės. Šis gyvenamasis namas stovi ant žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dėl kurio atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ieškovė yra pareiškusi ieškinį šioje civilinėje byloje.

45. Pirmosios instancijos teismas skundžiamą nutartį priėmė vadovaudamasis CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punktu, nustatančiu, jog teismas privalo sustabdyti bylą, kai negalima nagrinėti tos bylos tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka bei kasacinio teismo nutartimi, kurioje išaiškinta, kad neatidalinus gyvenamojo namo, žemės sklypo atidalinimas yra pirmalaikis.

46. CPK 163 straipsnio 3 punkte įtvirtintas privalomojo civilinės bylos sustabdymo pagrindas taikomas tada, kai tarp nagrinėjamos civilinės bylos ir teisinio rezultato kitoje neišnagrinėtoje byloje (kitose neišnagrinėtose bylose) yra tiesioginis prejudicinis ryšys, t. y. kai kitoje byloje nustatyti faktai turės teisinės reikšmės priimant teismo sprendimą nagrinėjamoje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-568-611/2016).

47. Sprendžiant bylas, precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-41-943/2023).

48. Aukščiau nurodytoje kasacinio teismo nutartyje Nr. 3K-3-260/2009 buvo sprendžiama situacija, kai žemės sklypo atidalijimas buvo neatsiejamai susijęs su pastato padalijimu, nes žemės sklypas buvo tiesiogiai po statiniu, o jo riba kirto pastatą, kuris nebuvo suformuotas kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas. Tuo tarpu šioje byloje ieškovė siekia atidalinti žemės sklypo dalį, kuri yra nutolusi nuo ginčo gyvenamojo namo, nekerta jo ribų ir nėra reikalinga statinio eksploatavimui pagal jo tiesioginę paskirtį. Ginčo žemės sklypo plotas yra pakankamai didelis (0,9855 ha), ieškovė siekia atidalinti 0,1326 ha žemės sklypą iš bendrosios dalinės nuosavybės, todėl remiantis preliminariais duomenimis, yra objektyvi galimybė suformuoti atskirą sklypą taip, kad tai nesukeltų teisinių ar faktinių kliūčių nei statinio naudojimui, nei kitų bendraturčių teisėms. Pažymėtina, kad Žemės įstatymo, taip pat Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo taisyklių nuostatos nedraudžia sklypo atidalijimo tuo atveju, kai atidalijama dalis nesusijusi su pastato eksploatavimu ir nesudaro vieningo komplekso su statiniu.

49. Kitoje civilinėje byloje, kurioje sprendžiamas klausimas dėl gyvenamojo namo atidalijimo, nėra kartu reiškiamas reikalavimas dėl žemės sklypo atidalijimo. Ieškovė, nors ir yra įtraukta į šią bylą kaip atsakovė, nėra gyvenamojo namo bendraturtė. Todėl gyvenamojo namo atidalijimo klausimo baigtis neturės tiesioginės reikšmės jos kaip žemės sklypo bendraturtės interesams šioje byloje, o vien to, kad kitoje byloje sprendžiami su pastatu susiję klausimai, nepakanka pagrįsti būtinybę stabdyti šią bylą. Trečiųjų asmenų sutikimas, išskyrus atsakovą, su ieškovės parengtu žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektu taip pat rodo, kad ieškovei priklausančios sklypo dalies padalijimas nekelia tarpusavio ginčo tarp kitų bendraturčių, iš kurių vienas yra gyvenamojo namo, dėl kurio atidalinimo yra nagrinėjama civilinė byla, bendraturtis.

50. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nagrinėjamoje byloje bei kitoje civilinėje byloje Nr. e2-179-786/2025, su kurios nagrinėjimu buvo siejamas pirmosios instancijos teismo konstatuotas prašymo dėl žemės sklypo atsidalinimo iš bendrosios nuosavybės sustabdymo būtinumas, suformuluotų reikalavimų dalyką ir pagrindą, sprendžia, kad šios bylos neturi tarpusavio tiesioginio ryšio. Civilinėje byloje Nr. e2-179-786/2025 sprendžiami klausimai nesudaro objektyvių kliūčių nagrinėti klausimą dėl žemės sklypo atidalinimo, todėl vien kai kurių abiejose bylose nustatinėtinų aplinkybių sutapimas nesudaro pagrindo privalomai sustabdyti nagrinėjamą bylą.

51. Atsakovų atsiliepimo į atskiruosius skundus argumentai, kad ieškovės prašomas žemės sklypo atidalinimo būdas, pažeidžia atsakovų teises, nes jie netenka privažiavimo prie gyvenamojo namo, nevertintini nagrinėjant klausimą dėl bylos sustabdymo pagrįstumo. Atsakovų teikiami argumentai, susiję su ginčo faktine situacija ir byloje surinktų įrodymų vertinimu, bus įvertinti ir dėl jų pasisakyta bylos nagrinėjimo iš esmės metu.

52. Ieškovė atskirajame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesujungė civilinių bylų, o bylą sustabdė. Civilinių bylų sujungimo (prijungimo) klausimo sprendimas yra teismo, nagrinėjančio šias bylas, teisė, kuria jis turi naudotis pagal vidinį įsitikinimą, visapusiškai ir objektyviai įvertinęs abiejose civilinėse bylose tirtinas faktines aplinkybes bei vadovaudamasis CPK normomis, reglamentuojančiomis civilinių bylų sujungimo pagrindus (CPK 136 straipsnis). Šios nutartys nėra skundžiamos apeliacine tvarka, todėl apeliacinės instancijos teismas šiuo klausimu nepasisako.

53. Apeliantai atskiruoju skundu taip pat prašė iš atsakovų priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsižvelgiant į tai, jog ši nutartis yra tarpinis, o ne galutinis procesinis sprendimas, patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas nesprendžiamas.

54. Remiantis tuo, kas išdėstyta konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CPK 163 straipsnio 3 punkte įtvirtintas teisės nuostatas, reglamentuojančias privalomąjį bylos sustabdymo pagrindą, dėl ko nepagrįstai sustabdė šios bylos nagrinėjimą. Tai sudaro pagrindą panaikinti Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2025 m. vasario 25 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutaria:

panaikinti Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2025 m. vasario 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-2352-1050/2025, kuria sustabdyta civilinė byla, ir klausimą išspręsti iš esmės - atsisakyti sustabdyti bylos nagrinėjimą civilinėje byloje Nr. e2-2352-1050/2025.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.