Šiaulių apylinkės teismo nutartis

žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. J. pareiškimą dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje nustatymo, suinteresuoti asmenys G. Ž., K. Ž., antstolis Artūras Bložė.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2018-10-10 gautas pareiškėjo V. J. prašymas, kuriuo jis prašė nustatyti skolininko G. Ž. ir jos sutuoktinės K. Ž. turto dalis jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausiančiame nekilnojamame turte, kad būtų galima išieškoti įsiskolinimą. Nurodė, kad 2018-07-25 gavo antstolio pasiūlymą Nr. S-18-41-40901, kuriuo jam buvo pasiūlyta kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, nustatymo. Pareiškėjas prašė nustatyti, kad skolininkui G. Ž. bendroje jungtinėje nuosavybėje su jo sutuoktine K. Ž. priklauso 1/2 dalis nekilnojamojo turto ir 1/2 K. Ž. gaunamo darbo užmokesčio. Skolininkui G. Ž. ir jos sutuoktinei K. Ž. pasiūlyti vienas kitam išmokėti kompensaciją pinigais, jei jie nesusitaria dėl atidalijimo / jų turto dalies nustatymo būdo.

Pareiškėjas V. J. į teismo posėdį neatvyko apie bylos nagrinėjimo vietą, datą ir laiką informuotas tinkamai, 2018-10-10 gautas prašymas bylą nagrinėti jam nedalyvaujant, todėl byla nagrinėjama pareiškėjui V. J. nedalyvaujant.

Suinteresuotas asmuo antstolis Artūras Bložė į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą, datą ir laiką jis informuotas tinkamai, 2018-10-10 teisme gautas prašymas bylą nagrinėti jam nedalyvaujant, todėl byla nagrinėjama antstoliui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas iš dalies.

Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad antstolio Artūro Bložės žinioje yra vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), pradėta vykdyti pagal 2016-08-24 Kauno rajono 1-ojo notarų biuro notaro išduotą vykdomąjį raštą dėl 59 237,52 Eur skolos išieškojimo iš skolininko G. Ž. išieškotojo V. J. naudai. 2017-12-14 turto arešto aktu buvo areštuotas G. Ž. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas. Skolininkui per dvidešimt dienų buvo siūloma pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Skolininkui neįgyvendinus siūlymo, antstolis 2018-07-18 siūlymu Nr. S-18-41-40901 išieškotojui pateikė pasiūlymą kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis, nustatymo.7

Vykdymo proceso normos nustato, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis CPK 667 straipsniu, jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. Iš byloje esančio 2017-12-14 turto arešto akto matyti, kad antstolis areštavo G. Ž. vardu registruotą turtą: arešto mastas 29445,26 Eur. Areštuotas (duomenys neskelbtini), todėl teismas nustato skolininko turto dalį areštuotame ir aprašytame turte, kaip to reikalauja CPK 667 straipsnis.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad G. Ž. ir K. Ž. 1992-01-11 sudarė santuoką, byloje taip pat nėra duomenų, jog jie būtų sudarę vedybų sutartį, todėl sutuoktinių turtui taikytinos CK normos, reglamentuojančios įstatymų nustatytą sutuoktinių turto teisinį režimą. Pagal CK trečiosios knygos septintojo skyriaus nuostatas, reglamentuojančias sutuoktinių civilinę atsakomybę pagal turtines prievoles, yra galimos įvairios modifikacijos sutuoktinių civilinės atsakomybės pagal turtines prievoles klausimais. Priklausomai nuo prievolės atsiradimo pagrindo prievolės gali būti vykdomos iš bendro sutuoktinių turto (CK 3.109 straipsnis), iš asmeninio sutuoktinio turto, o jo nepakankant iš bendro turto sutuoktinio dalies (CK 3.112 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-01-16 nutartis Nr. 3K-3-35/2006). Santuokoje įgytas turtas laikomas priklausančiu abiems sutuoktiniams, nors jis įregistruotas vieno iš jų vardu. Preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 2 dalis). CPK VI dalies nuostatos numato, jog antstolis turi teisę nukreipti išieškojimą į asmeninį skolininko turtą, skolininko turto dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje. Kai skolininkas neturi asmeninio turto, išieškojimas gali būti nukreipiamas į jo dalį bendrojoje nuosavybėje. Iš bendrosios jungtinės nuosavybės negalima išieškoti asmeninių skolų, kol nenustatyta skolininko turto dalis bendrojoje nuosavybėje (CK 3.109 straipsnis, 3.126 straipsnio 1 dalis).

Sprendžiant klausimą dėl išieškojimo iš bendrojoje jungtinėje nuosavybėje esančio turto, svarbu nustatyti turto teisinį režimą. CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad visas sutuoktinių turtas, įgytas santuokos metu, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, nepriklausomai nuo to, įgytas jis vieno ar abiejų sutuoktinių vardu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-400/2012). Asmenines prievoles savo vardu įgyja vienas iš sutuoktinių, kuris ir atsako pagal jas savarankiškai savo asmeniniu turtu arba savo dalimi bendrame turte. Išieškojimas pagal asmenines prievoles nukreipiamas į dalį bendrame turte tik po to, kai kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė (CK 3.112 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).

Kaip jau buvo minėta, CK 3.87 straipsnyje įtvirtinta prezumpcija, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Pagrindų, paneigiančių minėtą prezumpciją, sąrašas nustatytas CK 3.89 straipsnio 1 dalyje. Šis sąrašas yra baigtinis ir negali būti aiškinamas plečiamai. Pagal CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktą turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu, yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Iš į bylą pateikto antstolio 2018-07-18 pasiūlymo matyti, kad sutuoktiniams G. Ž. ir K. Ž. priklauso šis nekilnojamasis turtas (duomenys neskelbtini). Byloje duomenų, kad minėtas turtas yra asmeninė vieno iš sutuoktinių nuosavybė teismui nepateikta (CPK 178 straipsnis).

Preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios (CK 3.117 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamoje byloje nepateikta duomenų, kad sutuoktiniai yra nustatę kitokį turto teisinį režimą tarpusavio sutartimis (CK 3.101-3.108 straipsniai). Nei skolininkas, nei jo sutuoktinė nepateikė jokių įrodymų, todėl teismas šiuo atveju daro išvadą, kad nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo (CK 3.123 straipsnis, CPK 178 straipsnis) ir išieškojimo nukreipimas į santuokos metu įgyto skolininko turto dalį jo sutuoktinės teisių ir interesų nepažeidžia, bei pripažįstant, kad nekilnojamasis turtas valdomas bendrosios jungtinės nuosavybės teise, skolininkui ir jo sutuoktinei nepateikus įrodymų dėl kitokio turto teisinio režimo.

Pareiškėjas (išieškotojas) prašė nustatyti skolininko dalį šiame bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomame turte: (duomenys neskelbtini). Išieškotojas prašė visą turtą, priklausantį bendrosios jungtinės nuosavybės teise padalyti pusiau, skolininkui asmeninės nuosavybes teise priskiriant ½ minėtų žemės sklypų bei pastatų dalių. Dalinant turtą lygiomis dalimis suinteresuotų asmenų prieštaravimų negauta. Teismo posėdžio metu skolininkas G. Ž. ir jo sutuoktinė K. Ž. su pareiškėjo prašymu dėl skolininko turto dalies nustatymo bendrojoje jungtinėje nuosavybėje sutiko. Atsižvelgiant į tai pareiškėjo V. J. prašymas tenkintinas, nustatant, kad skolininkui asmeninės nuosavybes teise priskiriant ½ minėtų žemės sklypų bei pastatų dalių. Nustačius, kad G. Ž. priklauso ½ dalis turto bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomame aukščiau išvardintame turte, atmestinas pareiškėjo prašymas pasiūlyti G. Ž. ir jo sutuoktinei K. Ž. vienas kitam išmokėti kompensaciją pinigais, jei jie nesusitaria dėl turto dalies nustatymo būdų, kadangi jis nebetenka prasmės.

Bylos duomenimis nustatyta, kad skolininko sutuoktinė K. Ž. tiek pareiškėjo kreipimosi į teismą metu, tiek šiuo metu nedirba ir negauna darbo užmokesčio (b. l. 25). Byloje duomenų apie K. Ž. gaunamas kitokio pobūdžio išmokas nėra. Teismas, spręsdamas dėl skolininko dalies bendrame turte nustatymo, turi įvertinti bendro turto pobūdį ir įsitikinti, kad bendras turtas (šiuo atveju – pajamos) egzistuoja. CPK 267 straipsnis draudžia priimti sąlyginius sprendimus. Tokiu atveju, jei būtų sprendžiama dėl dalies nesamame turte nustatymo, būtų priimtas sąlyginis teismo sprendimas. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, pareiškėjo V. J. prašymas nustatyti, kad skolininkui G. Ž. bendroje jungtinėje nuosavybėje su jo sutuoktine K. Ž. priklauso 1/2 dalis K. Ž. gaunamo darbo užmokesčio atmestinas, nustačius aplinkybę, kad K. Ž. darbo užmokesčio negauna.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 str., 593 str., 667 str., teismas

nutaria:

pareiškėjo prašymą tenkinti iš dalies.

Nustatyti skolininko G. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) turto, esančio bendrąja jungtine nuosavybe su sutuoktine K. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dalį: nustatyti, kad skolininkui G. Ž. asmeninės nuosavybės teise priklauso ½ dalis šio turto: (duomenys neskelbtini)Nustatyti, kad skolininko sutuoktinei K. Ž. asmeninės nuosavybės teise priklauso ½ dalis šio turto: (duomenys neskelbtini).

Likusioje dalyje prašymą atmesti.

Nutartis per 7 dienas nuo gavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.